PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2008 m. gegužės 28 d.
sprendimu Nr. B1-82

ŠUNŲ, KAČIŲ IR KITŲ GYVŪNŲ LAIKYMO MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLĖS

I. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.

2. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.

3. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.

4. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.

5. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.

6. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.

7. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai.

8. Gyvūno savininkas – kiekvienas, sulaukęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

Kitos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme nustatytas sąvokas.

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

9. Taisyklės paruoštos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais poįstatyminiais aktais.

10. Šių taisyklių tikslas – užtikrinti žmonių saugumą, garantuoti gyvūnų laikymo, naudojimo ir priežiūros tvarką, taikomą juridiniams ir fiziniams asmenims.

III. ŠUNŲ, KAČIŲ BEI KITŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

11. Laikyti šunis, kates ir kitus gyvūnus galima tik nepažeidžiant Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei šių taisyklių.

12. Draudžiama gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti, padaryti jį benamį.

13. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingose sąlygose ir jos turi nepažeisti gyvūnų rūšies ir veislės ypatumų.

14. Savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų (tokių, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai) auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmens teisių ir teisėtų interesų.

15. Draudžiama:

15.1. laikyti palaidus šunis be antsnukio ir pavadėlio poilsiavietėse, sodų bendrijose, miške ir visose kitose žmonių lankomose vietose;

15.2. vežti nuo pasiutligės nepaskiepytus šunis, kates į poilsiavietes, sodų bendrijas, miškus ir visas kitas žmonių lankomas vietas;

15.3. laikyti palaidus šunis sodybų kiemuose, sodų sklypuose, jei kiemai, sodų sklypai neaptverti tvora, pro kurią šuo negalėtų ištrūkti;

15.4. vežti kovinių veislių šunis į poilsiavietes, sodų bendrijas, miškus ir visas kitas žmonių lankomas vietas.

16. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrengimais.

17. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas turi pranešti sveikatos apsaugos ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyboms.

18. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ir turtui.

19. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

20. Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti:

20.1. tik vieną šunį ir vieną katę arba tik du šunis arba dvi kates;

20.2. šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.

21. Be specialaus leidimo draudžiama laikyti laukinius gyvūnus (paukščius, nuodinguosius roplius, vabzdžius ir plėšriuosius žvėris). Specialius leidimus išduoda Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

22. Iš buto į laiptinę, koridorių ir iki išėjimo iš namo visus šunis būtina vesti tik su pavadėliu, o tarnybinius, agresyvius, veislinius šunis, suėjus 5 mėnesiams - ir su antsnukiu.

23. Fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo pagal numatomą aptvaro, voljero ar kito statinio steigimo vietą gauti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.

24. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.

25. Atvirose (neaptvertose) savininkų valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti voljeruose. Savininko valdoje, aptvertoje gera ir ne žemesne 1,5 m aukščio tvora (kad šuo negalėtų pralįsti arba peršokti) šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti perspėjamasis ženklas: baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis. Nakties metu ženklas turi būti matomas, apšviestas.

26. Uždarų rakinamų patalpų (sandėlių, šiltnamių, ūkinių pastatų ir kitų) apsaugai šunys jose gali būti laikomi palaidi. Palaidi taip pat gali būti specialiai apmokyti šunys (savininkai privalo turėti tai patvirtinantį dokumentą) aptvertų specifinių objektų saugojimo vietose, pažymėtose perspėjamaisiais ženklais.

27. Savininkai neatsako už sužalojimą asmenų, įsibrovusių į aptvertą savininko valdą, uždarą rakinamą patalpą, aptvertą specifinio objekto teritoriją.

IV. AGRESYVIŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, REGISTRAVIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA JAIS BEI JŲ PAĖMIMAS

28. Agresyvius šunis įvežti į Lietuvos Respubliką, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys savivaldybės ar Vyriausybė įgaliotos institucijos išduotus leidimus. Agresyvių šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles, kuriose nustatoma taip pat ir leidimų įvežti, įsigyti, veisti, dresuoti ir prekiauti išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarka, tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šias taisykles įgyvendina ir jų priežiūrą vykdo savivaldybės ir Vyriausybės įgaliotos institucijos.

29. Leidimai, nurodyti 28 punkte, neišduodami asmenims:

29.1. jaunesniems nei 18 metų;

29.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;

29.3. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kuriems teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

29.4. nepateikusiems pažymos apie atitinkamos mokymo programos, kurią tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, išklausymą;

29.5. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais 29.2. ir 29.3. papunkčiuose.

30. Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka:

30.1. kai atsiranda šių taisyklių 29.2, 29.3 ir 29.5 papunkčiuose numatyti pagrindai;

30.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;

30.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, kol išnyks leidimo sustabdymo pagrindai;

30.4. mirus šuns savininkui, kol jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;

30.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį;

30.6. jei agresyvus šuo yra nepaženklintas.

31. Šių taisyklių 30.1., 30.2. ir 30.4. papunkčiuose numatytais atvejais paimti agresyvūs šunys realizuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Realizavus šunį, gauti pinigai, atskaičius realizavimo išlaidas, grąžinami šuns savininkui ar įpėdiniui (išskyrus atvejį, jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo).

V. SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

32. Draudžiama šunis, kates ir kitus gyvūnus išleisti į laiptines, bendro naudojimo balkonus, vedžioti žmonių susirinkimo vietose, vaikų žaidimų aikštelėse, pliaže, skulptūrų parke, skveruose, daugiabučių namų aplinkoje, ant šaligatvių, kiemuose, automobilių aikštelėse, želdynuose, taip pat vesti juos į parduotuves, viešojo maitinimo bei kitas įstaigas, prekyvietes, nepriklausomai ar šuo su pavadėliu ir antsnukiu ar be jų) laikyti daugiabučių namų balkonuose.

33. Su šunimis galima pasivaikščioti, juos pavedžioti, šunų vedžiojimui ir pasivaikščiojimui skirtose aikštelėse arba kitose nuošaliose, žmonių mažai lankomose vietose.

34. Jei vedami pasivaikščioti šuo ar katė priteršė ant šaligatvio, gatvėje, kieme, parke, skvere, aikštelėje, laiptinėje ar bet kurioje kitoje bendrojo naudojimosi vietoje, gyvūno savininkas privalo surinkti ekskrementus.

35. Draudžiama šunis, kates ir kitus gyvūnus maudyti paplūdimiuose bei visose kitose žmonių maudymosi vietose, leisti tuštintis į gyvenamųjų namų aplinką – vaikų žaidimų aikšteles, smėlio dėžes, namų pašales, kiemus, automobilių aikšteles, skverus, vejas, kitus želdynus. Negalima šiame punkte nurodytose vietose pilti smėlio su kačių ir šunų ekskrementais bei vesti šunis ir kates čia tuštintis.

VI. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

36. Infekcinėmis ligomis sergančių šunų, kačių ir kitų gyvūnų negalima vedžioti šunų vedžiojimo aikštelėse.

37. Visi šunys, katės nepriklausomai nuo veislės bei kiti gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Pageidautina juos kasmet taip pat skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito. Atlikti dehelmintizaciją.

38. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami suėjus 8 savaitėms.

39. Išvežti, parduoti ir pirkti šunis bei kates už miesto, rajono, šalies ribų galima tik su Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos Gyvūno sveikatos pažymėjimu arba registracijos knygele, kurioje būtų nurodyta sveikatos būklė ir skiepai.

40. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

41. Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu turint vežėjo licenciją, kad transportavimo metu gyvūnai nebūtų žalojami ir nepatirtų streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.

42. Visuomeninėse transporto priemonėse leidžiama vežti gyvūnus pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo taisykles. Keliaudamas savininkas privalo turėti gyvūno dokumentus, kuriuose nurodoma jo sveikatos būklė ir skiepai.

43. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.

44. Jei žmones ar gyvūnus apkandžiojęs, apdraskęs šuo ar katė yra neskiepyti nuo pasiutligės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimu būtina juos 14 parų karantinuoti, skiriant po 4 Lt už kiekvieną stebėjimo parą.

45. Jei šuo, katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina apie tai pranešti valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

VII. PREKYBA NAMINIAIS GYVŪNAIS

46. Prekiauti naminiais ir dekoratyviniais gyvūnais leidžiama UAB „Molėtų švara” esančioje turgavietėje (Statybininkų g. 8, Molėtuose), laikantis prekybos naminiais gyvūnais reikalavimų, pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas Prekybos naminiais gyvūnais taisykles.

VIII. ŠUNŲ IR KAČIŲ REGISTRAVIMAS IR RINKLIAVOS DYDIS

47. Šunų ir kačių savininkai laikomus gyvūnus privalo registruoti: Molėtų miesto gyventojai - UAB “Molėtų švara”, kiti rajono gyventojai - seniūnijose, pateikdami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūno sveikatos pažymėjimą arba registracijos knygelę, kur būtų nurodyta sveikatos būklė ir skiepai.

48. Kiekvienam šuniui ir katei išrašomas registracijos pažymėjimas, kuriame nurodomas gyvūno registracijos numeris ir išduodamas žetonas.

49. Už kiekvieno šuns registraciją imamas 6 litų mokestis, už katės – 3 litų.

IX. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

50. Savivaldybės administracijos tarnautojo, atsakingo už miesto reikalus Molėtuose ir seniūnų kitose gyvenvietėse teikimu, suderinus su Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų skyriumi, įrengiamos bei tvarkomos ir prižiūrimos aikštelės šunims vedžioti.

51. Aikštelėse turi būti smėlio dėžė su jo atsargomis, duobė šunų bei kačių ekskrementams užkasti, šiukšliadėžė, suoliukas.

52. Aikštelių įranga turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

53. Aikštelėse galima vedžioti tik paskiepytus, nesergančius užkrečiamomis ligomis šunis.

54. Pasivaikščiojimo metu šuo turi būti su registracijos ženklu, antsnukiu ir pavadėliu, ne ilgesniu kaip 10 metrų.

55. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Aikštelės šunims vedžioti” arba apvaliu ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.

X. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS

56. Benamius šunis, kates ir kitus gyvūnus Molėtų mieste gaudo UAB „Molėtų švara”. Šią paslaugą, jei dėl jos kreipiasi seniūnija, bendrovė teikia ir kitose rajono gyvenvietėse. Už šuns sugavimą Molėtų mieste mokama 24 Lt, katės 22 Lt (be PVM). Kitose gyvenvietėse prie šios kainos papildomai pridedamos kelionės išlaidos.

57. Sugauti benamiai neveisliniai šunys ir katės 14 parų globojami ir karantinuojami UAB „Molėtų švara”. Šuns priežiūrai per parą skiriama 4 Lt, katės 2 Lt. Po karantino sveiki šunys ir katės perduodami asmenims, kurie sutinka juos prižiūrėti. Jei tokių asmenų neatsiranda, benamiai gyvūnai veterinarijos gydytojo yra numarinami. Už šuns numarinimą ir utilizavimą mokėti 100 Lt, katės – 70 Lt (su PVM).

58. Jei pagaunami grynaveisliai arba paprasti, bet registruoti šunys ir katės:

58.1. esant antkakliui ir plokštelei su adresu, registracijos žetonui, gaudytojai privalo pranešti savininkui. Pastarasis turi sumokėti už šuns, katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą;

58.2. jei savininko adresas nežinomas, o pagautasis šuo yra tatuiruotas, reikia po 14 dienų pranešti Lietuvos kinologų draugijai, kad gyvūnas būtų identifikuotas. Nenustačius šuns ar katės šeimininko, jie gali būti atiduoti asmenims, panorusiems šiuos gyvūnus globoti.

XI. TAISYKLIŲ VYKDYMO PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ

59. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys yra traukiami administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

60. Šių taisyklių vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Savivaldybė, savivaldybių policija, seniūnijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

61. Taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai veikia, vadovaudamiesi Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei šiomis taisyklėmis. Jie turi teisę:

61.1. įeiti į patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai;

61.2. įeiti į butą turint teismo sprendimą, jeigu be dokumento šeimininkas neįsileido pareigūno, o bute nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų ir gyvūnų laikymo taisyklių;

61.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo klausimais;

61.4. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme bei taisyklėse, pažeidimus;

61.5. įteikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.

XII. REIKALAVIMAI BITYNAMS

62. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda Molėtų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

63. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).

64. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.

65. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.

66. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.

67. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, - ne mažiau kaip 100 m arba bitynas turi būti aptvertas tvora, apsodintas gyvatvore ne žemesne nei 2 m aukščio.

68. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.

69. Sodų bendrijose, gyvenamosiose vietovėse:

69.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;

69.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažiau kaip 10 m;

69.3. atstumas nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;

69.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 m;

69.5. jei nesilaikoma 71.1. papunkčio rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;

69.6. jei nesilaikoma 70.2. ir 70.3. papunkčių rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;

69.7. jei nesilaikoma 70.4. papunkčių rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.

70. Reikalavimai vežiojamam bitynui:

70.1. atstumas nuo kaimynų pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50 m;

70.3. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.

71. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.

72. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.

73. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.

74. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai) nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.