LIETUVOS HERALDIKOS KOMISIJA PRIE RESPUBLIKOS PREZIDENTO

Vilnius, 1997 m. birželio 26 d.

Molėtų miesto herbas

Molėtų herbas (.gif)
Molėtų herbas (.ai zip)

Istoriniai duomenys. Žinoma, kad Molėtų kaimas 1387 m. buvo atiduotas Vilniaus kapitulai, kurios valdžioje išliko iki XVIII a. pabaigos. Nuo XVI a. pirmosios pusės pradedamas minėti Molėtų miestelis. Jis XIX a. antrojoje pusėje tapo Molėtų valsčiaus centras ir juo išbuvo iki XX a. vidurio (1915-1919 m. apskrities centras). 1950 m., kai buvo įvykdyta administracinė reforma, Molėtai gavo miesto teises, pasidarė Molėtų rajono centras. Iki XX a. miesto herbo neturėjo.

Naujas Molėtų miesto herbas buvo kuriamas 1967-1970 m. Iš Respublikinės heraldikos komisijos protokolų, taip pat iš susirašinėjimo su Molėtų rajono Vykdomojo Komiteto pirmininko pavaduotoju A. Kisieliumi aiškėja, kad pirmuosius herbo variantus molėtiškiai buvo padarę 1967 m. Po dvejų metų jie pateikė naują herbo variantą. Jame buvo pavaizduota pusė palapinės, javų varpa, kurie turėjo simbolizuoti Molėtus kaip Vilniaus poilsio zoną ir žemdirbystę - svarbiausią rajono gyventojų verslą. Kadangi pirmieji eskizai buvo sukurti neprofesionaliai, Molėtų miesto herbą buvo pasiūlyta padaryti dailininkei Monikai Urmanavičiūtei (dabar Jonaitienė). Iš pradžių ji parengė kelis variantus su gamtos ir poilsio simboliais: palapine, saule, žuvėdromis (kirais) ir kitais. 1970 m. vasario 11 d. buvo pateiktas kitas herbo eskizas su Radvilų ragais (lenkiškas herbas, gautas 1413 m. Horodlėje) ir vėžiu. Svarstant šiuos simbolius, menotyrininkas Stasys Pinkus pažymėjo, kad Molėtai praeityje buvo raktas (senasis administracinis vienetas). Tad miesto herbe galėtų būti raktas ir vėžys, herbui tiktų senosios Lietuvos heraldikos spalvos - raudona ir balta. Iki galo simboliai buvo suderinti kovo 10 d. Tada Komisija paprašė M. Urmanavičiūtės padaryti du herbo variantus: abiejuose baltame (sidabriniame) lauke pavaizduoti tris mėlynas žuvėdras (kirus), tik viename variante auksinį raktą pavaizduoti juodoje, o kitame - raudonoje skydo galvoje, ir darbo tvarka nuspręsti, kurį herbą priimti. Iš dviejų variantų balandžio 8 d. buvo aprobuotas etalonas su raudona skydo galva (Lietuvos heraldikos komisijos archyvas: 1970 m. Molėtų herbo etalonai; 1967-1970 m. Komisijos protokolai; Molėtų herbo byla).

Teikiant Molėtų miesto herbą tvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, nutarta palikti 1970 m. aprobuotus simbolius, tik pagal dabartinius heraldikos reikalavimus pakeisti skydo formą, panaudoti metalus. Dailininkės Monikos Jonaitienės padarytą Molėtų miesto herbo naują etaloną Heraldikos komisija aprobavo 1997 m. birželio 19 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 175).

Lit: Kultūros barai, 1970. Nr. 4 (spalvota įklija su klaidingai pavaizduotais kirais); 1988. Nr. 11. P. 1; Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 1986. T. 2. P. 26. Nr. 23; Rimša E. Lietuvos herbai II Mūsų žodis, 1989. Nr. 11, 4-as viršelis.

Herbo aprašymas. Sidabriniame lauke vaizduojami vienas virš kito į viršų skrendantys trys mėlyni kirai, skydo raudonoje galvoje - auksinis raktas.

Komisijos pirmininkas Edmundas Rimša

Molėtų herbas patvirtintas 1997-06-27 LR Prezidento A. M. Brazausko dekretu Nr. 1333.

Molėtų vėliava

 

Vėliavos centre - Molėtų herbas, jo spalvos - kaip patvirtinto originalo. Vėliavos fonas mėlynas (ultramarinas). Banguotos linijos, žvaigždės ir vėliavos kutai - balti. Tarp mėlyno fono ir kutų - oranžinė juostelė. 1994 m. birželio 15 d. Molėtų rajono savivaldybės taryba projektui pritarė. Pagal jį pasiūta Molėtų savivaldybės vėliava stovi savivaldybės salėje, taip pat naudojama iškilmingomis progomis atstovaujant Molėtų rajonui. 2014 m. dailininkas Nerijus Treinys parengė vėliavos projektą tvirtinti Lietuvos heraldikos komisijoje. Molėtų vėliava Lietuvos heraldikos komisijoje patvirtinta 2014 metų spalio 2 d.