PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2006-02-09 sprendimu Nr.B1-1

MERO 2005 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Ši ataskaita – tai savivaldybės ir jai pavaldžių institucijų bei įstaigų veiklos ir jos rezultatų apžvalga, laimėjimų, išspręstų problemų aptarimas, naujų iššūkių ir veiklos krypčių formulavimas. Esame įsitikinę, kad sėkmingos veiklos pagrindinė sąlyga – visų savivaldybės lygmenų, t.y. tarybos, mero, administratoriaus bei administracijos padalinių ir specialistų, įstaigų ir viešųjų paslaugų teikėjų koordinuotas ir kryptingas darbas. Pasidalinta atsakomybė yra efektyviausias politikos įgyvendinimo principas.

1. Rajono tarybos ir komitetų darbas bei sprendimai nustato visos savivaldybės darbo tikslus, gaires ir taisykles. 2005 metais įvyko 7 savivaldybės tarybos posėdžiai, kurių metu priimti 177 sprendimai. Dažniausia svarstyti disponavimo turtu, švietimo įstaigų nuostatų, rajono biudžeto tikslinimo, dalyvavimo investiciniuose projektuose klausimai. Visi savivaldybės tarybos sprendimai priimti dalyvaujant daugumai (21, 23) tarybos narių ir dauguma balsų. Tokį politikų sutarimą lemia nuosekli ir sisteminga komitetų veikla: jau tradicija tapo, kad iš esmės visi klausimai ir dokumentų projektai prieš posėdį diskutuojami komitetuose. Toks darbas gerokai efektyvina tarybos posėdžius, kuriuose negaištamas laikas kokioms nors smulkmenoms ar reikalo esmei aiškintis. Labai svarbu, kad Tarybos nariai, nors ir atstovaudami skirtingoms partijoms, sugeba klausimus spręsti dalykiškai, vadovaudamiesi visuomenės intereso principu, taip užtikrindami rajone ir politinę rimtį bei visų institucijų sutelktą darbą. Visiškai kitaip dedasi tose savivaldybėse, kur prasideda politiniai užkulisiniai žaidimai, kur ima diktuoti politikams verslo interesai. Tokių seklumų mūsų rajono taryba išvengia.

Nežymiai pakito savivaldybės tarybos sudėtis – vasario mėnesį S. Narkevičiui pradėjus eiti pareigas savivaldybės administracijoje bei V. Mackonienei išvykus nuolat gyventi į kitą savivaldybę, darbą taryboje pradėjo A. Mickevičius ir N. Ališauskienė.

2. Rajono biudžetas – pagrindinis politikos ir jos įgyvendinimo instrumentas. Tai vienas iš svarbiausių, Tarybos kelis kartus per metus svarstytų klausimų. Finansiniu požiūriu 2005 metai pakankamai sėkmingi, subalansuotos pajamos ir išlaidos, gauta viršplaninių pajamų, dalis jų perkelta 2006 metų veikloms finansuoti.

2.1. 2005 metų pajamų plano vykdymas (tūkst. Lt)

Molėtų rajono savivaldybės patikslintas 2005 metų biudžeto pajamų planas įvykdytas 108,3 proc. ir gauta 2747,6 tūkst. Lt. viršplaninių pajamų.

Didžiausią biudžeto pajamų dalį – 17073,3 tūkst. Lt. (47,4 proc.) sudarė specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto lėšos. Didžiausia planuotų specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų dalis yra lėšos moksleivio krepšeliui finansuoti - 9562,0 tūkst. Lt. 4,1 tūkst. Lt moksleivių krepšelio lėšų gauta pagal tarpusavio atsiskaitymus iš kitų savivaldybių. Panaudota 9557,5 tūkst. Lt., 7,2 tūkst. Lt pagal tarpusavio atsiskaitymus perduota kitoms savivaldybėms, 4,5 tūkst. Lt grąžinta į valstybės biudžetą. Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti buvo skirta 6388,2 tūkst. Lt specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto lėšų, iš kurių 6,1 tūkst. Lt grąžinta į valstybės biudžetą. Kitos tikslinės dotacijos lėšos (pradinės mokyklos kapitalo investicijų lėšos ir negautoms 1997-2000 m. pajamoms iš dalies kompensuoti) - 598,7 tūkst. Lt panaudotos pagal paskirtį.

Pagrindinė viršplaninių pajamų suma gauta iš gyventojų pajamų mokesčio-2680,9 tūkst. Lt, 1750,9 tūkst. Lt daugiau negu planuota gauta gyventojų pajamų mokesčio iš VMĮ, taip pat 930 tūkst. Lt daugiau negu planuota pervesta gyventojų pajamų mokesčio iš valstybės iždo savivaldybės išlaidų struktūros skirtumams išlyginti. Turto mokesčių ir turto pajamų planas įvykdytas 95,1 procento ir negauta 72,0 tūkst. Lt planuotų pajamų.

2005 metais išlaidoms dengti buvo nukreipta ir metų eigoje panaudota 2593,9 tūkst. Lt biudžeto apyvartos lėšų.

Iš valstybės biudžeto pagal tarpusavio atsiskaitymus gauta 60,0 tūkst. Lt avarijos, išsiliejus naftos produktams, likvidavimo išlaidoms iš dalies finansuoti.

Savivaldybių biudžetinės įstaigos 2005 m. už savo teikiamas paslaugas gavo 456,6 tūkst. Lt. pajamų.

2.2. Biudžeto išlaidos – visų sektorių tolygios plėtros ir funkcionavimo užtikrinimas.

Molėtų rajono savivaldybės patikslintas išlaidų planas įvykdytas 99,1 proc. ir liko nepanaudota 291,8 tūkst. Lt., iš kurių 155,2 tūkst. Lt negyvenamų patalpų nuomos lėšos. Daugiausia planuotų išlaidų sutaupė savivaldybės administracija-193,6 tūkst. Lt, iš jų 155,2 tūkst. Lt negyvenamų patalpų nuomos lėšos, kurios ir toliau lieka jas uždirbusiai įstaigai ir bus naudojamos ateinančiais biudžetiniais metais. 34,2 tūkst. Lt nepanaudota turto sukūrimui planuotų išlaidų, kadangi po statybos darbų pirkimo konkursų pasikeitė planuotos darbų vertės. Dėl palankaus Danijos kronos kurso lito atžvilgiu sutaupyta 36,5 tūkst. Lt paskolų grąžinimui ir palūkanų mokėjimui numatytų lėšų. Kitos biudžetinės įstaigos skirtas lėšas panaudojo 100,0 proc. arba sutaupė nežymias sumas.

Nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto lėšos: 4,5 tūkst. Lt moksleivio krepšelio ir 4,5 tūkst. Lt valstybės funkcijų (perduotų savivaldybėms), kurios grąžintos į valstybės biudžetą.

2005 m. ketvirtame ketvirtyje kitoms bendroms biudžeto reikmėms buvo perskirstyta 406 tūkst. Lt sutaupytų specialios tikslinės dotacijos valstybės funkcijoms (perduotos savivaldybėms) lėšų, t.y. 190,6 tūkst. Lt papildytos lėšos statybos objektų ir projektavimo darbų užbaigimui, 142,9 tūkst. Lt skirta paskolų, pagal grąžinimo grafiką numatytų grąžinti 2006 metais, grąžinimui, 62,5 tūkst. Lt perskirstyta metų biudžeto vykdymo eigoje iškilusioms reikmėms finansuoti.10,0 tūkst. Lt padidintos lėšos socialinei paramai.

235,7 tūkst. Lt sutaupytų moksleivio krepšelio lėšų mokyklos (Alantos vidurinė mokykla 92,5 tūkst. Lt, Giedraičių vidurinė mokykla 81,4 tūkst. Lt, Molėtų gimnazija 8,3 tūkst. Lt, Balninkų pagrindinė mokykla 15,0 tūkst. Lt, Kuolakasių pagrindinė mokykla 9,3 tūkst. Lt) panaudojo savo kitoms bendroms švietimo reikmėms, pirmiausia įsiskolinimams likviduoti, tačiau didžiausia lėšų dalis panaudota mokymo procesui ir bazei modernizuoti.

Iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų lėšų buvo papildyta moksleivio krepšelio lėšos 29,6 tūkst. Lt. Dėl moksleivių išvykimo į kitų savivaldybių mokyklas moksleivio krepšelio lėšos sumažėjo 7,6 tūkst. Lt, dėl atvykusių iš kitų savivaldybių moksleivių padidėjo 4,7 tūkst. Lt.

2005 m. sausio 1 d. savivaldybės biudžetinės įstaigos pradelsto kreditorinio įsiskolinimo neturi. Einamasis įsiskolinimas už gruodžio mėn. sumažintas 26,8 proc. (arba 9,9 tūkst. Lt) ir sudaro 26,9 tūkst. Lt, kuris susidarė prekių ir paslaugų tiekėjams pavėlavus pateikti sąskaitas už gruodžio mėnesį.

2005 metais grąžinta 572,7 tūkst. Lt paskolų (pagal grafiką) ir savivaldybės skola 2006-01-01 sudarė 598 tūkst. Lt, iš kurios 442,7 tūkst. Lt grąžinta pagal paskolų grąžinimo grafiką ir 130,0 tūkst. Lt grąžinta 2006 metais numatytų grąžinti paskolų dalis. 2005 m. baigta grąžinti Danijos vyriausybės paskola Molėtų valymo įrenginių statybai (pagal grafiką) ir NORD/LB banko paskola Naujasodžio šilumos ūkio pertvarkai (pagal grafiką numatyta baigti grąžinti 2006 m. liepos mėn.).

2005 metais naujų paskolos sutarčių savivaldybė nepasirašė.

Rajono biudžeto politikoje toliau labai svarbu:
- panaikinti kreditorinį įsiskolinimą ir visiškai atitikti biudžetiniams metams (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 dienos),
- pertvarkyti nedidelių įstaigų tinklą, jas stambinant, kad būtų galima sudaryti tinkamesnes sąlygas apskaitos modernizavimui, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, vidaus audito diegimui,
- tinkamai pasiruošti strateginio planavimo ir programinio finansavimo diegimui savivaldybėje.

2.3. Savivaldybių biudžetų metodikos spragos ir neteisingumai. 2005 m. kelių mažųjų savivaldybių (Širvintų, Molėtų ir Skuodo) užsakymu VU doc. Ž. Svetikas atliko savivaldybių metodikos analizę ir vertinimą. Tyrimo išvada labai aiški ir mums naudinga: dabar veikianti savivaldybių finansavimo metodika ne tik neužtikrina jų finansinio savarankiškumo, bet ir įteisina labai ryškius teritorinius finansavimo skirtumus, t.y. išlaidos atskiroms savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti (skaičiuojant proporciją vienam gyventojui) tarp panašaus dydžio ir struktūros savivaldybių skiriasi nuo kelių iki keliolikos kartų. Visiškai nesuprantamas atskirais atvejais ir lėšų, reikalingų valstybės deleguotoms funkcijoms, paskaičiavimas: metodika teigia viena ir jinai yra viena, o biudžete fiksuojama visai kitos sumos ir labai skirtingos panašaus dydžio savivaldybėms (ypač priešgaisrinių tarnybų, archyvų ir kt. sritims). Didelis specialiųjų tikslinių dotacijų lyginamasis svoris biudžetuose labai riboja savivaldybių savarankiškumą išlaidų srityje, visai neskatina jų racionaliau naudoti lėšas. Tipiškas valdomos iš centro savivaldos atvejo pavyzdys yra pernykštis Seimo sprendimas sumažinti metų viduryje per 80 mln. litų (mes netekome daugiau kaip 800 tūkst.) lėšų, skirtų socialiniai sričiai, arba šiemetinis apribojimas jas naudoti kitoms reikmėms, jeigu jų lieka nepanaudotų, nors atlieki visas įstatymų nustatytas priedermes. Taigi biudžetas tampa manipuliacijų ir politinio spaudimo instrumentu tiems, kurie dėl kokių nors priežasčių neįtinka kam nors iš centrinės valdžios. Utopiškai šiandien skambėtų pasiūlymas įvertinti, ar savivaldybių gaunami finansiniai ištekliai yra pakankami įstatymų nustatytiems įgaliojimams vykdyti, įteisinant atskiroms funkcijoms reikalingas minimalias sąnaudas, t.y. finansavimo standartus. Biudžeto sudarymo reformavimas šiandien tampa tik pačių savivaldybių reikalu, o pasiekti šioje srityje permainų yra labai sudėtinga, nes daugumai jis yra parankus. Mažosios savivaldybės savarankiškai planuojame savo suderintus veiksmus, eidami į dialogą su įvairiomis centrinės valdžios institucijomis Tikėtina, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo

3. Savivaldybės valdomas turtas. Savivaldybės ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas – 210.263 tūkst. Lt, finansinis turtas – 23.130 tūkst. Lt. Iš viso savivaldybės valdomas turtas – 233.393 tūkst. Lt..

Privatizavimo fondo pajamos – 36,3 tūkst. Lt, nors privatizuojamų objektų sąraše buvo 12 objektų, parduotas tik vienas objektas. Privatizavimo programos spartesnis įgyvendinimas yra vienas iš neatidėliotinai spartintinų darbų.

Savivaldybės gyvenamųjų patalpų fondas padidėjo 2 butais Molėtų mieste, jie nupirkti iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų socialinio būsto fondo plėtrai. Šiame fonde yra150 butų, kurių bendrasis plotas 7490,5 kv. m, iš jų 60 butų kaime (bendrasis plotas3601 kv. m).

110 šeimų laukia sąrašuose išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą. Taigi, matyt, reikėtų ryžtis naujo municipalinio daugiabučio statybai Molėtuose.

2005 m. savivaldybei buvo skirtas 900 tūkst. Lt paskolų limitas lengvatinėmis sąlygomis teikiamų iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą gyvenamajam būstui įsigyti. Šiomis paskolomis pasinaudojo tik 7 šeimos, suteiktų kreditų suma 623,7 tūkst. Lt. 6 šeimos gavo 54,9 tūkst. Lt. valstybės subsidiją šio kredito dengimui.

4. Pokyčiai rajono infrastruktūroje. Pagrindinis šios srities politikos tikslas – pasinaudojant įvairiais finansavimo šaltiniais, nuosekliai modernizuoti rajono įstaigas, jų teikiamas paslaugas bei komunikacijos tinklus. 2005 metais į šiuos darbus investuota beveik 7 milijonai litų. Nemažos lėšos pagal kelių priežiūros ir plėtros programą skirtos vietinių kelių dangos gerinimui – iš viso 2 milijonai 225 tūkstančiai litų, per 2 milijonus litų investuota į įvairios paskirties įstaigų pastatų modernizavimą, ypač svarbu, kad pasiryžta įveikti rajone mokyklų lauko tualetų problemą. 2005 metų vienas iš svarbiausių darbų yra nebaigto baseino rekonstrukcijos pradžia, atlikta darbų už daugiau kaip pusę milijono litų, šiais metais pagal valstybės investicijų programą jau gautas 1 milijonas litų. Reikšminga, kad praėjusiais metais iš įvairių šaltinių rajono mokyklų ugdymo priemonės atnaujintos už beveik pusę milijono litų. Dalyvaujant kartu su VU Santariškių klinikomis kardiologijos projekte iš ES struktūrinių fondų į mūsų įstaigas investuota apie milijonas litų medicinos įrangai bei patalpų renovacijai.

Siekiant gauti lėšų vietinių kelių ir gatvių rekonstrukcijai iš ES struktūrinių fondų, paruošti 2 investiciniai projektai (apimtys virš 12 milijonų litų). Vienas yra skirtas miesto gatvių, kitas rajono gyvenviečių gatvių atnaujinimui. Šiuo metu vyksta projektų vertinimas.

Savivaldybei priklausiančių pastatų modernizavimas, jų renovacija lieka ilgalaikiu ir nuolatiniu savivaldybės veiklos tikslu, iš esmės reikia politinių sprendimų dėl atskirų kultūros įstaigų pastatų perspektyvos. Atrodo, kad šiandien privalome labiau intensyvinti, ypač kaime, gerai prižiūrimų pastatų panaudojimą, juose sutelkdami ne vieną paslaugą. Taip jau seniai elgiasi turtingas Vakarų pasaulis, o mes dažnai norime, kad kiekviena veikla, nepaisant jos apimčių, būtų maksimaliai aprūpinta. Neabejoju, kad vietos lygiu privalome ieškoti tokių sutarimų. Antra vertus, yra tokių paslaugų, kurios yra verslo objektas, todėl jų plėtra ir turėtų užsiimti šie ūkio subjektai. Šiuo keliu ir eina savivaldybė, sakykim, šokių organizavimui palankiomis sąlygomis išnuomodama turimas patalpas. Konstruktyvaus sprendimo laukia ir ilgai besitęsianti mūsų knygyno problema. Tai nėra tokia vieša paslauga, kurią privalo užtikrinti savivaldybė savo gyventojams, tai verslo sritis, todėl mes tik galime sudaryti palankias sąlygas. Tuo visiškai įsitikinome derėdamiesi su „Vagos“ knygynų tinklu, kurio atstovai, apsvarstę mūsų siūlymą steigti knygyną kino teatro 1 aukšte, pranešė, kad tokia investicija jiems neatsipirks. Taigi privalome suprasti, kad prekyba knygomis yra verslas, ir ieškoti atitinkamo sprendimo.

Naujų galimybių rajono teritorijos plėtrai suteiks laimėta parama iš ES struktūrinių fondų. Finansavimą gauna paraiška „Molėtų rajono teritorijos bendrasis planas“ pagal BPD5 prioriteto "Techninė parama" 5.2 priemonę „Programos viešumas ir vertinimas (ESF)“ savivaldybių teritorijų planavimo dokumentams rengti. Jau yra Lietuvos finansų ministro įsakymas dėl finansinės paramos (599 tūkst. Lt, iš jų- 71 tūkst. savivaldybės įnašas). Laukiama kvietimo pasirašyti finansinės paramos sutartį.

5. Viešosios paslaugos rajono gyventojams ir jų infrastruktūra .

5.1. Gyvenamosios aplinkos priežiūra ir ekologija. Lietuvai įstojus į ES vis didesnis dėmesys skiriamas aplinkosauginių klausimų sprendimui. O rūpesčių aplinkosauginėje sistemoje ganėtinai daug. Rajone esantys komunalinių (buitinių) atliekų sąvartynai neatitinka aplinkosaugos, sanitarijos bei higienos reikalavimų, atliekų rūšiavimo, surinkimo, bei antrinių žaliavų pirminio paruošimo infrastruktūra vos kuriama, o jau nuo 2009 m. vidurio pagal stojimo į ES sutartį Lietuvoje nebus galima šalinti komunalinių atliekų į sąvartynus, neatitinkančius ES reikalavimų, todėl vienas iš svarbiausių klausimų yra ir išlieka komunalinių atliekų, kurių kasmet į aplinką patenka vis daugiau, tvarkymas. Pagal galiojančius teisės aktus už komunalinių atliekų tvarkymą yra atsakingos vietos savivaldos institucijos, todėl šiuo klausimu savivaldybėje yra paruoštas dokumentų paketas, reglamentuojantis savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, jos organizavimą, eksploatavimą ir plėtojimą.

Vadovaujantis Molėtų rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos programa, 2005 metais didelį darbą teko atlikti savivaldybės įsteigtai ir jos kontroliuojamai UAB „Molėtų švara“, kuri atsakingai sprendė klausimus, susijusius su atliekų tvarkymu ir atliko daug darbų. Aktyviai buvo organizuojama sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo pasirašymas tarp atliekų tvarkytojo (operatoriaus) UAB „Molėtų švara“ ir atliekų turėtojų. Šiuo metu su rajono gyventojais jų pasirašyta 2805 bei 211 sutarčių su rajone esančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis. 2005 metais Molėtų mieste su gyventojais sudarytos 767 sutartys ir 30 sutarčių su ūkio subjektais, rajono seniūnijose atitinkamai 932 ir 21.

Pateikta konteinerių atliekų tvarkymui 2005 m. Molėtų miesto gyventojams 333 vnt. ir 125 vnt. ūkio subjektams, atitinkamai seniūnijose 683 vnt. ir 44 vnt.

Diegiant konteinerinę atliekų sistemą pernai savivaldybės administracija, skyrusi šiam tikslui 66 tūkst. litų, nupirko ir pateikė bendrovei 96 vnt. konteinerių 1,1 kub. m. talpos, 300 vnt. konteinerių 0,24 litro talpos ir 37 vnt. šiukšlių dėžių. Ir šiandien dar lieka ne visiškai įdiegta rajone atliekų rūšiavimo sistema, pareikalausianti mūsų institucijų aktyvesnių veiksmų.

Savivaldybė dalyvauja regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrime. Pradėtas įgyvendinti Aplinkos ministerijos užsakymu parengtas Sanglaudos programos lėšomis finansuojamas investicinis projektas „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, kurio tikslas, įvertinus esamą tvarkymo sistemos bei atskirų jos komponentų būklę bei atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos reikalavimus atliekų tvarkymo srityje, įgyvendinti Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros programą.

Sėkmingam šio projekto įgyvendinimui Utenos apskrities savivaldybių jungtinės veiklos sutarties pagrindu 2005 metų pradžioje įsteigta UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, kuris bus paramos iš ES gavėjas ir projekto įgyvendintojas. Šiais metais pradedamas projektas ir Molėtuose iki 2009 metų iš esmės modernizuos atliekų tvarkymą : bus įrengti atliekų priėmimo ir saugojimo punktai, svarbiausia – uždaryti ir rekultivuoti dabar veikiantys šiukšlynai.

Panaudojant savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas 2005 metais rajone buvo sprendžiami ir kiti aktualūs gamtosauginiai klausimai:

• tvarkytos trumpalaikio poilsio vietos Labanoro regioniniame parke ir kitose savivaldybės teritorijoje rekreacijai palankiose vietose, panaudojant 11400 Lt lėšų.
• atliktas požeminio vandens monitoringas Molėtų miesto vandenvietėje ir Stacijavos komunalinių atliekų sąvartyne už 13273 Lt;
• tirtas vanduo šachtiniuose šuliniuose ir maudyklose, panaudojant 7227 Lt lėšų;
• įsigyta įvairių priemonių ypatingų ekologinių situacijų padarinių likvidavimui už 5000 Lt;
• vykdytas žuvų įveisimas neišnuomotuose vandens telkiniuose, panaudojant 5546 Lt lėšų;
• įgyvendintos medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencinės priemonės Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje už 47600 Lt.

Apskritai per metus Molėtų ir rajono gyvenviečių aplinkos tvarkymo darbų atlikta už 1 milijoną 216 tūkst. litų (iš jų kaimo vietovėse – apie 300 tūkst. litų). Dauguma darbų atliko UAB „Molėtų švara“. Ši sritis yra labai imli investicijoms, bet svarbiausia yra užtikrinti švaraus ir tvarkingo rajono reputaciją ir, žinoma, tuomet, kai centrinė valdžia įteisins ir kurortinių teritorijų statusą bei reikalavimus joms, siekti tokio įteisinimo.

5.2. Komunalinės paslaugos.

UAB „Molėtų šiluma“ šilumą ir karštą vandenį tiekia 37 įstaigoms bei organizacijoms ir į 1768 gyventojų butus. Bendras šildomas plotas yra 145222 kv. m. iš jų gyvenamųjų patalpų - 91799 kv. m.Per 2005 metus remonto darbų atlikta už 159506 litus. Tvarkytos magistralinės trasos ir kiti tinklai mieste, kapitališkai remontuota Giedraičių katilinė ir kt. Šios investicijos buvo daromos bendrovės lėšomis.

2005 metais buvo parengtas Molėtų rajono šilumos ūkio specialusis planas. Apie 53% šio plano rengimo išlaidų apmokėjo Danijos energetikos agentūra, esant bendrai plano rengimo kainai 47,08 tūkst. Lt.

Katilinės ir šilumos perdavimo tinklų atnaujinimas sąlygoja saugesnį, patikimesnį darbą, mažina šilumos nuostolius, didina gamybos efektyvumą.

Artimiausi uždaviniai:
- panaikinti Liepų, Melioratorių, Janonio kvartalų grupines boilerines, šių namų šilumos punktuose įrengiant individualius karšto vandens ruošimo boilerius;
- pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama pradėti lauko šilumos tinklų renovaciją.

UAB „Molėtų vanduo“ 2005 m. eksploatavo 48vnt.autonominių vandenviečių ir tiekimo sistemų (iš jų 45 kaimo vietovėse) su 47 vnt. vandens pakėlimo bokštų ir 77 vnt. giluminių gręžinių; 16vnt. nuotėkų siurblinių, iš jų 10vnt. kaimo vietovėse; 9vnt. nuotėkų valyklų, iš jų 8 vnt. kaimo vietovėse; 54vnt., esančių atskiruose objektuose, elektros apskaitos, paskirstymo ir valdymo sistemų, iš jų 52 kaimo vietovėse;

apie 39 km nuotėkų tinklų, (iš jų 20,5km kaimo vietovėse), 10 km. spaudiminių:

apie 132,2km vandentiekio tinklų, iš jų apie 116 km kaimo vietovėse.

Įmonė teikė paslaugas 4787 gyvenamų namų abonentams, iš jų 2470 vartotojų kaimo vietovėse; 174 įmonėms, iš jų 75 kaimo vietovėse .Taip pat šalino nuotėkas tinklais 2459 gyventojams, 502 kaimo vietovėse; 82 įmonėms, iš jų 25 kaimo vietovėse.

Per 2005 metus pakelta 632 tūkstančiai m³/m požeminio geriamo vandens, parduota 421 tūkstančių m³/m., iš jo 238 tūkstančių m³/m išvalyto (nugeležinto). Pašalinta ir išvalyta 265 tūkstančių m³/m nuotėkų.

Pardavimų apimtys ir sąnaudos lyginant su ankstesniais metais iš esmės nesikeitė. Veikla buvo finansuojama iš tiesioginės veiklos t.y. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų pardavimo, jų kaina nesikeitė.

Bendrovė dalyvauja vykdant vandentvarkos projektus su ES parama. Metų pabaigoje Sanglaudos fondas pritarė Neries baseino I investicijų paketo investicijoms. Projektas apima penkių gretimų Aukštaitijos rajonų centrų vandentvarkos sutvarkymą. Vienas iš jo užsakovų - rajono savivaldybė, projekto įgyvendinimą koordinuoja ir valdo Aplinkos projektų valdymo agentūra., užsakovo funkcijos rajono tarybos sprendimu atlieka UAB „Molėtų vanduo“. Vandentvarkos ūkio vystymui Molėtų mieste 2006-2008m skiriama 6,78 milijonų Lt. Bus renovuota geriamo vandens gerinimo stotis (filtrai), pastatyta arba renovuota 1,85km vandentiekio ir 7,12 km nuotėkų tinklų, pastatyta 5 ir renovuota 2 nuotėkų siurblinės. Renovacijos darbai bus atliekami Molėtuose, Alantoje, Giedraičiuose, Balninkuose ir Suginčiuose. Šiuo metu vertinimo etape yra kitas mūsų projektas, skirtas Joniškio gyvenvietės vandens ūkio tvarkymui (apimtis – 3,5 mln.litų). Palaipsniui gaunama parama suteiks galimybę nuosekliai tvarkyti rajono vandens ūkį.

Vykdant Vyriausybės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimus, artimiausiu metu turi būti ruošiamas specialusis rajono vandentvarkos vystymo planas, pradedama vykdyti vartotojų apskaitos prietaisų priežiūra. Atsižvelgiant į tam reikalingas materialinių resursų ir lėšų apimtis, turės būti koreguojama darbo organizavimas bei paslaugų įkainiai .

UAB „Molėtų autobusų parkas“ 2005 metais teikė paslaugas 25 priemiesčio ir 6 tolimojo susisiekimo maršrutais. Pervežta 9531 keleivis, pravažiuota 726 tūkst. km.

Įmonė gavo 1478 tūkst. litų pajamų, o veiklos sąnaudos – 1456 tūkst. litų.

6. Kaimo plėtros tendencijos. Savivaldybė vykdo valstybės deleguotas savivaldybei funkcijas žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje. 2005 m. rajono kaime gyveno 72 proc. visų rajono gyventojų. Rajono žemės ūkio sektoriaus struktūroje dominuoja privatūs ūkininkų ūkiai

Įregistruotų ūkininkų ūkių skaičius ir jų valdomas plotas (ha)

2005 m. Žemės ūkio ir kaimo valdų registre buvo atnaujinta per 5 tūkst. valdų duomenys, kurių valdytojai vykdo žemės ūkio produktų gamybą ar teikia paslaugas žemės ūkiui, kaimo turizmui.

Rajono žemės ūkyje vyravę smulkūs daugiašakiai ūkiai palengva keičia savo struktūrą. Didžiausią įtaką tam daro ES bendrosios žemės politikos principų ir priemonių įgyvendinimas. Didelis dėmesys skiriamas orientuoto į rinką, konkurencingo ūkio kūrimui bei ekonominės veiklos kaime įvairinimui.

Kadangi vidutinis rajono ūkis, palyginus su ES vidurkiu, yra smulkus ir nekonkurencingas, todėl restruktūrizuojamų pusiau natūrinių ūkių rėmimas padės ūkiams stambėti ir taip pat didins jų konkurencingumą. Šiuo metu pusiau natūriniai ūkiai yra vienas iš žemės ūkio ir kaimo plėtrą stabdančių veiksnių. Todėl būtina, kad kuo daugiau rajono ūkių dalyvautų pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimo programoje. Ši priemonė padės ūkininkams stambinti bei vystyti savo ūkius.

Ypatingai svarbi problema – smulkūs pieno ūkiai Remiantis Gyvulių registro duomenimis, 2005 m. sausio 1d. buvo įregistruota 3500 karvių laikytojų, iš kurių daugiau kaip 90 proc. laikė 1-2 karves. Pažymėtina tai, kad tarp smulkių pieno ūkių savininkų dominuoja ūkininkai nuo 55 iki 75 metų amžiaus.

Iš dalies ši problema sprendžiama, ūkininkams pareiškus norą dalyvauti Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų plano priemonėje „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“.

Molėtų rajonas – gražus, jaukus ir saugus rajonas, kuriame išvystyta turizmo infrastruktūra. Šalia tradicinės gyvulininkystės veiklos, vystomas ekologinis ūkininkavimas. Šis ūkininkavimo būdas mūsų rajone padeda ne tik spręsti kaimo gyventojų užimtumo, žemės ūkio produkcijos konkurencingumo ir papildomų pajamų klausimus, bet kartu veikia ir kaip prevencinė aplinkos apsaugos priemonė.

Kadangi mūsų rajono žemės ūkio naudmenos yra vienos iš nederlingiausių respublikoje, todėl aktualu yra nenaudojamus plotus apželdinti mišku. Žemės ūkio paskirties žemės apželdinamos mišku suteikia galimybę ūkinės veiklos įvairinimui, gaunamos išmokos prarastoms žemės ūkio veiklos pajamoms kompensuoti.

Iš viso parama žemės ūkio subjektams per 2005 metus

Norint užtikrinti tolygią kaimo ekonominę ir socialinę plėtrą, būtina didinti kaimo žmonių sugebėjimą dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis, plėsti šviečiamąją veiklą, o žemdirbių mokymas bei konsultavimas turi tapti kaimo plėtros, pažangos žemės ūkyje įgyvendinimo priemonė.

Siekiant operatyviau spręsti žemės ūkio veiklos subjektams skiriamos ES bei nacionalinės paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai klausimus vietose (seniūnijose), didinti informacijos apie ES teikiamą paramą žemės ūkio ir kaimo plėtrai sklaidą, jau šių metų pradžioje numatoma kiekvienoje seniūnijoje įsteigti papildomą specialisto etatą. Lietuvos savivaldybių asociacija pagaliau įtikino centrinę valdžią, kad toks žingsnis būtinas. Tam reikėjo kelerių metų dialogo. Naujo etato įvedimas leis pakoreguoti seniūnijų atliekamas funkcijas, jas papildant socialinio darbo organizavimu vietose, taip iš esmės rajone būtų jau sukurta socialinio darbo organizavimo sistema.

7. Turizmas ir verslo aplinka.

2005 metais Molėtų rajoną aplankė apie 160 tūkst. Lietuvos ir užsienio turistų (apie 10 proc. užsienio turistų), iš jų apie 20 proc. apsistojo poilsio namuose, 12 proc. – kaimo sodybose, 5 proc. – svečių namuose, 5 proc. - kempinguose. Didėja turistų susidomėjimas kempingais, kaimo turizmo siūlomomis paslaugomis.

Plečiasi kaimo turizmo verslas: 2005 metais Molėtų rajone įregistruota 8 naujos kaimo sodybos ir 1 turistinė stovyklavietė, šiuo metu įregistruota 46 kaimo sodybos, 12 specialaus tipo paslaugų teikėjų, 2 svečių namai, 1 turizmo ir kelionių agentūra, 1 turistinė stovyklavietė, 3 kulinarinio paveldo objektai.

Jau antrus metus VšĮ Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras (toliau – centras) įgyvendina paslaugų smulkiajam bei vidutiniam verslui programą. Per 2005 m. buvo suteikta 288,17 val. (174 proc. daugiau nei 2004 m.) konsultacijų, atsakyta į 1447 (34 proc. daugiau nei 2004 m.) pradedančiųjų bei verslą plėtojančių verslininkų paklausimų, tiek pateikus apsilankius centre (619), tiek įvairiomis ryšio priemonėmis (828).

Pagrindinės paklausimų bei konsultacijų temos yra verslo pradžia, rinkodara, įmonės valdymas, informacijos paieška ir valdymas, Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir galimybės pasinaudoti jų parama, projektų bei paraiškų rengimas ir kt.

Didelė dalis konsultacijų suteikta norintiesiems pradėti savo verslą, padedant išsirinkti juridinio asmens rūšį, aptariant registravimo tvarką, steigimo dokumentų rengimą, pagrindinius mokesčius, planavimą ir buhalterinę apskaitą.

Per 2005 metus centras suteikė 323 val. (86 proc. daugiau nei 2004 m.) mokymo paslaugų 180 klientams (iš jų – 213 val. subsidijuojamų mokymų verslininkams). Surengta 15 verslo informacijos sklaidos renginių rajono verslininkams, kurių bendra trukmė – 72 val. (76 proc. daugiau nei 2004 m.). Juose dalyvavo 155 verslo atstovai.

Atsižvelgiant į Individualiųjų įmonių įstatymo reikalavimus smulkioms bei vidutinėms įmonėms buvo rengiami nuostatai, taip pat buvo rengiami steigimo dokumentai bei konsultuojami pradedantieji verslininkai.

2005 m. centro turizmo programai savivaldybė skyrė 30000 Lt bei 10000 Lt subsidiją leidinio „Aplankykite Molėtų kraštą“ išleidimui. Paramos verslui programa vykdyta iš Ūkio ministerijos lėšų – 85 000 Lt bei iš centro uždirbtų pajamų (21680 Lt). Taip pat Ūkio ministerija skyrė tikslinę 9840 Lt subsidiją leidinio „Aplankykite Molėtų kraštą“ išleidimui.

Savivaldybės iniciatyva paruoštas projektas „Aktyvaus, gamtą tausojančio turizmo paslaugų plėtojimas Molėtų rajone”. Projekto vertė – 3 363 300Lt. Finansavimas – ES struktūriniai fondai. Dėl žemės dokumentų užsitęsusio tvarkymo projektas grąžintas administraciniam vertinimui.

Iki šių metų rugsėjo mėnesio Turizmo departamento lėšomis bus parengta rajono turizmo plėtros strategija.

8.Socialinė parama ir globa, vaikų teisės ir sveikatos paslaugos – gyventojų socialinio saugumo sritis.

8.1 Piniginė parama. Per 2005 metus savivaldybė suteikė vienkartinę, epizodinę ar nuolatinę piniginę paramą per 11 tūkst. rajono gyventojų ar asmenų. Iš viso išmokėta beveik 5642 tūkst. litų. 2005 m. buvo įgyvendinami Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymai bei jų poįstatyminiai aktai, įdiegta ir naudojama nauja socialinės paramos apskaitos sistema – socialinės paramos ir paslaugų sritis. Buvo įdiegta ir taikoma Turto skaičiavimo programa, sudaryta sutartis su Valstybine įmone Registrų centru dėl duomenų teikimo apie nekilnojamą turtą.

2005 m įvykdyta nemažai šalpos išmokų pakeitimų. Nuo 2005 m liepos 1 d. padidėjus bazinės pensijos dydžiui nuo 172 iki 200 Lt, kiekvienam šalpos pensijos gavėjui pensija pakilo mažiausiai 28 Lt. 2005 m šalpos pensijų gavėjų skaičius padidėjo, nes padaugėjo asmenų, kuriems nustatytas neįgalumo (darbingumo) lygis, nuolatinės slaugos poreikis. Taip pat šalpos išmokos pradėtos mokėti naujoms gavėjų kategorijoms. Nuo 2005 m liepos 1 d. įsigaliojęs šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas išplėtė šalpos išmokų gavėjų ratą. Suteikta galimybė gauti šalpos pensijas neįgaliems asmenims, pripažintiems I ar II grupės invalidais, kurie dėl nepakankamo darbo stažo neturėjo teisės gauti valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensijos. Tokiu būdu asmenys, įgiję teisę gauti pastovią išmoką, turės minimalų pragyvenimo šaltinį. Svarbu, kad visos socialinės išmokos buvo sutvarkytos ir išmokėtos gavėjams laiku. Rajono gyventojų skaičius, gaunančių socialines pašalpas, kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį mažai pasikeitė lyginant su 2004 m., tačiau specialistų sąnaudos šioms išmokoms sutvarkyti vadovaujantis nustatytais teisiniais aktais didėjo. Reikėjo pildyti 14 lapų prašymus, testuoti asmenų turtą ir kt.

Vienkartinė materialinė parama 2005 m. buvo skiriama vadovaujantis Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr.B1-63 „Dėl piniginės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) skyrimo ir mokėjimo tvarkos Molėtų rajone“ patvirtinta tvarka, skyrimo atvejais ir dydžiais. Tuo tikslu socialinės paramos centre veikė socialinės paramos teikimo komisija, kuri svarstė prašymus dėl vienkartinių pašalpų skyrimo. Kiekvieną mėnesį buvo organizuojami šios komisijos posėdžiai. Socialinės paramos centro specialistai, seniūnai bei lankomosios priežiūros darbuotojai teikė informaciją ir dokumentus dėl vienkartinės paramos teikimo. 2005 m. vienkartinė parama gaisro atveju buvo skirta 9 šeimoms, po operacijų 27 asmenims, dėl ligos - 7 asmenims, gyvenamojo būsto remontui 18 šeimų, paskutiniam kritus gyvuliui kaip pragyvenimo šaltiniui - 13 šeimų, materialiai paremti 1876 asmenims.

8.2 Socialinės paslaugos. Rajone visus metus buvo teikiamos gyventojams ir socialinės paslaugos : senyvo amžiaus, vienišų ir neįgaliųjų slauga Alantoje arba apgyvendinimas kitose apskrities įstaigose (reikšminga, kad pradėtas šių senelių globos patalpų išplėtimo projektas, kurį jau baigsime 2006m.), pagalbos namuose paslaugas rajone teikė 24 darbuotojai, nemokamos pirties ir specialaus transporto paslaugos. Nuo sausio mėn. Tarybos sprendimu piniginės paramos administravimas atskirtas nuo socialinių paslaugų teikimo, veiklą pradėjo Neįgaliųjų užimtumo centras.

8.3. Vaikų teisės. Šeimą - geriausia aplinka, kuri gali užtikrinti vaiko gerovę. Deja, ne visose šeimose vaikui užtikrinamos reikiamos sąlygos. Plačiausias ir daugiausia darbo reikalaujantis baras - socialinės rizikos šeimos. Įskaitoje įregistruotos 293 tokios šeimos, jose auga 781 vaikas. Pagrindinės tokių šeimų problemos - priklausomybė nuo alkoholio, psichinės sveikatos sutrikimai, bedarbystė, skurdas ir socialinė atskirtis bei iš to išplaukiančios blogybės. Valstybės parama naudojama ne vaiko interesams, todėl vaiko dažnai nepasiekia. Įstatyminėje bazėje būtina akcentuoti ir reglamentuoti tėvų atsakomybę už savo vaikų auklėjimą, lavinimą ir materialinį išlaikymą.

2005 metais inicijuotas ir vykdytas skubus 45 vaikų paėmimas iš šeimų. Nesant socialinių darbuotojų nėra galimybių vykdyti piktnaudžiaujančių alkoholiu ir neužtikrinančių vaikų priežiūros šeimų kontrolę, todėl 38 vaikams nustatyta laikinoji globa, kad būtų suteiktos vaikams būtinos jiems vystymosi ir auklėjimo sąlygos. Iš viso 2005 metais VTAT įsteigė 64 globas. Tarnyba vykdė 131 globojamo vaiko priežiūrą. Iš jų - 50 globojamų šeimose, 81 –globos įstaigose.

Didelis VTAT darbo baras - vaiko teisių atstovavimas teismuose. 2005 metais tarnyba atstovavo vaikų teises ir jų teisėtus interesus 119 bylų: dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, gyvenamojo būsto pardavimo, tėvystės nustatymo,prievartos panaudojimo prieš vaikus ir kt. VTAT dalyvavo 7 savivaldybės komisijų darbe, rūpinosi narkomanijos prevencija, aiškinosi vaikų iki 16 metų mokyklos nelankymo priežastis, siekė, kad vaikai lankytų mokyklą. Rūpinosi vaikų užimtumu, organizuojant paauglių iš socialinės rizikos šeimų nusikalstamumo prevenciją ir socializaciją. 2005 metais šis judėjimas įtraukė į organizuotą veiklą per 2000 vaikų. Jau 10 metų aktyviai veikia Alantos vidurinės mokyklos Vaikų dienos centras. Vyksta vaikų iš socialinės rizikos šeimų ugdymas, vykdomas socialinis darbas su jų šeimomis. Išaugo centre užimtų vaikų skaičius. Panašias programas jau keleri metai vykdo Molėtų gimnazija ir Molėtų pagrindinė mokykla. Jau antri metai į šią veiklą įsijungė Skudutiškio pagrindinė mokykla. VTAT bendradarbiauja su bendrojo lavinimo mokyklomis, organizuojant vaikų ir paauglių užimtumą.

2005 m. rajone veikė 14 vaikų vasaros poilsio stovyklų. Vaikai buvo užsiėmę 6 dieninėse, 1 programinėje, 2 keliaujančiose, 5 turistinio tipo stovyklose. Pagal profilį vyko tokios stovyklos: 4 bendrojo profilio, 1 kūrybinė-meninė, 1 kūrybinė-mokslinė, 6 turistinės sportinės, 1 aplinkosauginio švietimo, 1 turistinė-etnokultūrinė. Stovyklavo 408 vaikai, iš kurių 330 vaikų valstybė visiškai ar iš dalies apmokėjo vasaros poilsio išlaidas. 80,9 procento stovyklavusių vaikų buvo iš socialiai remtinų šeimų.

Buvo vykdomos 9 vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programos. Jose dalyvavo 1800 vaikų ir paauglių. Buvo pravesta 146 pedagoginiai, psichologiniai, kultūriniai, sportiniai renginiai.

8.4. Sveikatos įstaigos. Rajono gyventojams šios rūšies paslaugas teikia 4 viešosios įstaigos : Pirminės sveikatos priežiūros centras (poliklinika, 3 BPG kabinetai, GMP skyrius, Psichikos sveikatos centras, 17 medicinos punktų , Giedraičių bei Suginčių BPG kabinetai ir Molėtų ligoninė. PSPC 2005 metų pajamos – 2787,3 tūkst. Lt. išlaidos – 2744,9 tūkst. litų.

Giedraičių BPG atitinkamai 165 tūkst. Lt ir 170 tūkst., Suginčių BPG - 79,3 tūkst. ir 76,3 tūkst. išlaidų.

Molėtų ligoninės finansinės padėties kitimas matomas šioje lentelėje :

Apskritai, tendencija yra gera, tik svarbu, kad ligoninėje būtų užtikrinta griežta išlaidų kontrolė ir jų tikslingumas, kad sutelktai dirbtų vadovybė ir visas personalas.

9. Rajono švietimo, kultūros ir sportinės veiklos aktualijos.

9.1. Švietimas. 2005 m. rajone veikė 27 ugdymo įstaigos. 6 ikimokyklines įstaigas lankė 376 vaikai, mokyklose priešmokyklinio ugdymo grupėse buvo ugdomi 52 vaikai, darželiuose – 109 priešmokyklinukai. Rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 3655 mokiniai, Kijėlių specialiajame ugdymo centre buvo ugdomi 26 vaikai ir jaunuoliai, globos namuose gyveno 76 vaikai. Rajone dirbo 417 pedagogų.

2005 m. rajone buvo tęsiama švietimo įstaigų tinklo pertvarka, analizuojami srities pokyčiai bei jų įtaka švietimo kokybei regione.

Vyko tikslingas, atliepiantis poreikius pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Mokytojai turėjo galimybę įsigyti ir tobulinti bendrakultūrines, dalykines bei profesines kompetencijas. Rezultatyviai rajono mokyklose vyko Mokyklų tobulinimo programos III etapo mokymai.

Kvalifikuotą pagalbą rajono vaikams, mokiniams, pedagogams bei tėvams teikė Pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistės. Mokyklose didėjo pagalba specialiųjų poreikių mokiniams. Padidėjo vaikų, ugdomų priešmokyklinėse grupėse, skaičius.

Vyko kryptinga, atitinkanti švietimo prioritetus, teikianti pagalbą ugdymo įstaigų priežiūra.

Švietimo įstaigų bendruomenės tęsė vidaus audito, įstaigų tobulinimo, strateginio planavimo darbus. Vykdė įvairius projektus bei programas, kuriomis pritraukė lėšų iš įvairių finansavimo šaltinių.

Švietimo įstaigos tapo atviresnės ir labiau bendradarbiaujančios su miestelių ar kaimų kitomis institucijomis.

Vis daugiau rajono vaikų vasaras praleidžia stovyklose, kuriose jie užsiėmę ugdomąja veikla, sportuoja, keliauja, įtvirtina sveikos gyvensenos pagrindus, ugdo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Švietimo įstaigose atlikti statybos remonto darbai sumažino eksploatacines išlaidas, žymiai pagerino patalpų sanitarines, higienines bei estetines sąlygas. Suginčių vidurinėje mokykloje išspręsta mokinių maitinimo problema, įrengta visus reikalavimus atitinkanti valgykla ir virtuvė. Rengiamas Molėtų gimnazijos valgyklos priestato projektas. Vykdyti švietimo įstaigų stogų bei sanitarinių mazgų remonto darbai.

2005 m. patvirtinta mokinių vežiojimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarka, kurios vykdymas leido racionaliau naudoti lėšas.

Visose mokyklose įrengtas greitaeigis Interneto ryšys, įgyta kompiuterinė technika, mokymo priemonės, baldai ir kita įranga sustiprino mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų materialinę-techninę bazę, sudarė sąlygas kokybiškai ugdomajai veiklai.

Aktualiausi švietimo raidos klausimai rajone yra jau aiškūs:

svarbu regione sukurti mokymosi visą gyvenimą sąlygas, kurti ir vystyti suaugusiųjų švietimo sistemą;

- patvirtinti savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrąjį planą;

- taikyti lankstesnę priešmokyklinio ugdymo teikimo modelių sistemą;

- stiprinti specialiosios pagalbos teikimą, spręsti elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų integracijos problemas;

- pradėti rengti akredituotas kvalifikacijos tobulinimo programas, padedančias mokytojams įsigyti šiuolaikines kompetencijas;

- parengti ir teikti tvirtinimui rajono vaikų ir mokinių sveikatinimo programą, plėsti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą;

- plėtoti profesinį informavimą ir konsultavimą;

- tęsti ugdymosi aplinkos kokybės gerinimo darbus (atnaujinti švietimo įstaigų sanitarinių mazgus, keisti langus, renovuoti stogus ir kt.; spręsti Molėtų gimnazijos valgyklos priestato statybos klausimą; įrengti mokyklose ir kitose švietimo įstaigose intranetą, švietimo įstaigas sujungti į vieningą rajono tinklą).

9.2. Paveldosauga rajone. Molėtų rajone yra 518 kultūros paveldo objektų: 134 – archeologinės vertybės, 18 - mitologinių vertybių, 67 – dailės vertybės, 34 – architektūrinės vertybės, 153 – memorialinės vertybės, 11 – istorinių vertybių, 5 – techninės inžinerinės, 96 – objektai patenkantys į paminklotvarkos reguliavimo sferą.

2005 metais vyko tęstinis rajono paveldo objektų įrašymas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Baigtas rajono archeologinių vertybių ir senųjų neveikiančių kaimo kapinių įrašymas į LR vertybių registrą. Šiame registre 302 rajono objektai.

2005 metais vyko tęstiniai archeologiniai tyrinėjimai Dubingių piliavietėje ir Luokesos ežero polinėje gyvenvietėje. Dubingių piliavietėje surasta didikų Radvilų palaikai: Mikalojaus Radvilos Juodojo, Elžbietos Šidloveckos – Radvilienės ir Jonušo VI Radvilos. Šis atradimas – reikšmingas įvykis istorine ir archeologine prasme.

Tvarkytos 9 archeologinės vertybės, 43 senosios neveikiančios kapinės, 4 partizanų kapavietės, trejos savanorių kapinės. Restauruoti paveikslai: „Morkus Evangelistas“, „Matas Evangelistas“ ir 7 stacijos. Pagamintos ir pritvirtintos 4 paminklinės lentos ant buvusių NKVD pastatų. Pastatyti 2 atminimo ženklai pokario aukoms atminti. Paruošta projektinė dokumentacija Dubingių smuklės pastato rekonstrukcijai. Restauruotas Alantos bažnyčios bokštas. Tvarkoma Alantos (Naujasodžio) dvaro rūmų teritorija. Sutvarkyti Antakščių kaime surasto vokiečio kareivio palaikai. Savivaldybė vykdo INTERREG III B projektą. Pagal šį projektą, Molėtų rajone esantys kultūros paveldo objektai numatomi pritaikyti turizmo reikmėms. Sutvarkyta Dubingių piliavietėje buvusi evangelikų - reformatų bažnyčios teritorija ir uždengta laikina danga.

Rajono paveldo vertybių tyrinėjimų, tvarkymo ir restauravimo darbams lėšas skyrė Molėtų rajono savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kelių fondas, Alantos technologijos ir verslo mokykla, Etnokosmologijos muziejus, Vilniaus universitetas ir Aplinkos ministerija. Iš viso atlikta darbų už 634,2 tūkst. litų.

Rajone išspręstos problemos tvarkant senąsias kaimo kapines, karių, partizanų kapavietes, parkų teritorijas ir archeologines vertybes. Šios vertybės tvarkomos savivaldybei bendradarbiaujant su Labanoro, Asvejos regioninio parko direkcijomis ir Darbo birža. Tęstiniai ir nepertraukiami darbai vyksta Alantos dvaro sodyboje ir Alantos bažnyčioje.

Šiuo metu premjero potvarkiu sudaryta komisija rengia kompleksinę Dubingių piliavietės sutvarkymo ir tyrinėjimų programą, turėsiančią įtakos ir šio rajono krašto plėtrai. Būtina užbaigti Videniškių vienuolyno pastato vidaus patalpų restauravimą, tęsti Luokesų ežero polinės gyvenvietės archeologinius tyrinėjimus. Spręsti Baltadvario bastioninės pilies liekanų ir sudegusio Arnionių dvaro arklidės – karvidės pastato liekanų išsaugojimą.

Šiuo metu rajone įgyvendinamas projektas „Kultūros paveldo objektų pritaikymas pasienio regione Ludza-Molėtai “ Bendra projekto vertė 160 tūst.Lt (apie 70 tūkst. Lt savivaldybės dalis) Finansavimas- ES SF INTERREG III programa.

Savivaldybės inicijuotas projektas „Aukštaitiškos etnografinės sodybos atstatymas ir pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms“ (projekto vertė apie 3,0 mln. Lt.) yra vertinimo etape.

9.3 Kultūrinė ir sportinė veikla. 2005 metais rajono kultūros institucijos dirbo vykdydamos jų nuostatuose numatytas funkcijas. 2005 metais parengtas ir pradėtas įgyvendinti Molėtų rajono kaimo kultūros modelis ,įsisteigė seniūnijų ir Molėtų rajono kultūros tarybos, iš dalies renovuotos kelių kultūros įstaigų patalpos, pagerinta materialinė bazė (Krašto muziejaus parodų salė, Balninkų stiklo muziejaus stogas, Kultūros centro administracinės patalpos), suaktyvėjo tarptautiniai kultūriniai ryšiai (Krašto muziejaus dalyvavimas tarptautinėse konferencijose, ryšių užmezgimas su Baltarusijos muziejais buvusioje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje), nuosekliai įgyvendinti informacinės visuomenės plėtros projektai (įsteigti viešosios interneto prieigos taškai 9-se kaimo bibliotekose).

Artimiausieji darbai :

-parengti atitinkančią Europos Sąjungos standartus Molėtų rajono kultūros plėtotės programą 2006-2010 metams,

-priimti sprendimą dėl dabartinių kaimo laisvalaikio salių perspektyvos (būtina Inturkės, Verbiškių, Alantos, Balninkų laisvalaikio salėms atlikti kapitalinį remontą arba jas privatizuoti),

-išspręsti patalpų kaimo kultūrinei veiklai organizuoti problemą, išnaudojant kaimuose esančias savivaldybei priklausančias patalpas (mokyklų, seniūnijų ir kt.),

-gerinti kultūros įstaigų materialinę bazę (Molėtų kultūros centro ir Viešosios bibliotekos renovacija, Balninkų stiklo muziejaus ir paveikslų galerijos perkėlimas į naujas patalpas, Giedraičių ir Videniškių laisvalaikio salių remontas),

-skatinti informacinės visuomenės plėtrą (viešųjų interneto prieigos taškų įsteigimas Toliejų, Mindūnų, Dubingių ir Joniškio bibliotekose).

Pagrindinis sportinės veiklos organizatorius rajone yra Kūno kultūros ir sporto centras, kuriam aktyviai talkina sporto klubai ir kitos nevyriausybinės organizacijos. Esminis savivaldybės tikslas – sudaryti sąlygas molėtiškių sportinei saviraiškai bei talentingų sportininkų paieškai.2005 metais renovuotos ir modernizuotos lauko krepšinio aikštelės mieste prie pagrindinės ir pradinės mokyklos, pagal projektą renovuota Molėtų pagrindinės mokyklos sporto salė, pradėta baseino rekonstrukcija į sporto salę, renovuota Sporto centro imtynių salė. Šiemet svarbu pabaigti Kūno kultūros ir sporto centro salės šildymo sistemos rekonstrukciją, paruošti rajono kūno kultūros ir sporto plėtros programą.

10. Savivaldybės veiklos viešumas, bendravimas su gyventojais ir NVO sektoriumi.

Apie savivaldybės veiklą nuolat informuojama rajono laikraščiuose „Vilnis“ ir „Molėtų žinios“, kabelinės televizijos laidoje „Mūsų Molėtai“. Apie savivaldybės veiklos aktualijas diskutuota Mero susitikimuose su visų rajono seniūnijų gyventojais, sistemingai su gyventojais bendrauja seniūnai. Tarybos sprendimai, Mero potvarkiai, Administracijos direktoriaus įsakymai, informacijos ir pranešimai, kitos naujienos skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.

Per metus dvigubai išaugo savivaldybės svetainės lankomumas: 2005m. joje užregistruota 60813 apsilankymų (vidutiniškai 5068 per mėn., 167 per dieną). Labiausiai lankomi puslapiai „Savivaldybės naujienos ir aktualijos“, „Savaitės klausimas“, „Turizmas“, „Apie rajoną“, „Klausimai-atsakymai“, „Diskusijos“. Interneto svetainės lankytojai pateikė ir gavo savivaldybės darbuotojų atsakymus į 163 klausimus. Dažniausi klausimai – iš architektūros ir teritorijų planavimo, turizmo, ekologijos, komunalinio ūkio, kelių priežiūros, dokumentų tvarkymo, renginių ir kultūros, socialinių paslaugų, švietimo sričių. Savivaldybės interneto svetainės lankytojai pasiūlė 50 apklausų temų „Savaitės klausimo“ skyriuje, 318 kartų komentavo įvairius svetainėje publikuotus tekstus (dokumentus, atsakymus į klausimus, pranešimus), pasiūlė 37 temas diskusijoms. Aktyviausiai diskutuota apie mokytojus, policiją, ligoninę, jaunimo laisvalaikio problemas. Išaugo savivaldybės naujienas el. paštu užsisakiusių interneto vartotojų skaičius. Dabar jos reguliariai siunčiamos 75 lankytojams.

Savivaldybė rėmė įvairių institucijų partnerystės plėtrą rajone, glaudžiai bendradarbiavo su nevyriausybinėmis organizacijomis, kaimo bendruomenėmis. Daugelis susitikimų ir kitų renginių vyko savivaldybės salėje. 2005m. salė buvo modernizuota: sumontuota stacionari konferencijų įgarsinimo, vaizdinių priemonių demonstravimo aparatūra. Suteiktos galimybės rajone veikiančioms NVO naudotis savivaldybės interneto svetainės ištekliais: Plėtros sąjūdžio projektui „Molėtų rajono partnerystės tinklo stiprinimas, naudojant informacines technologijas“ gavus 3697 EUR (12765 Lt) paramą iš atviros Lietuvos fondo (savivaldybė – projekto partneris ir rėmėjas), savivaldybės serveryje pradėjo veikti nevyriausybinėms organizacijoms ir partnerystei skirta svetainė http://tinklas.moletai.lt. 2005 metais iš savivaldybės biudžeto skirta 92,2 tūkst. Lt asociacijų veiklos projektams iš dalies paremti. Konkursui buvo pateikta 89, finansavimas skirtas 68 projektams : kaimo plėtros skatinimui – 42,3 tūkst. Lt, jaunimo užimtumui – 13,6 tūkst. Lt, verslumo skatinimui – 7,1 tūkst. Lt, neįgaliųjų socialinei integracijai – 22,8 tūkst. Lt, kitiems projektams – 6,5 tūkst. Lt. Bendradarbiaujant su rajono nevyriausybinėmis organizacijomis vyksta tęstinis projektas „Kompetencijų pripažinimas – šeimos ir karjeros suderinimo galimybių plėtrai“ (esame projekto pagrindinis partneris) ES SF „EQUAL“ programa. Rajonui jau išleista apie 65 tūkst. Lt.

Kuriant teigiamą ir patrauklų rajono įvaizdį, 2005m. Molėtai buvo pristatyti pas mus viešėjusioms Latvijos, Karelijos, Lenkijos, Vokietijos delegacijoms, Tarptautinio festivalio „Ežerų sietuva 2005“ dalyviams, bendradarbiauta su Molėtų turizmo ir informacijos centru leidžiant leidinį „Aplankykite Molėtų kraštą“.

Toliau buvo palaikomi tarptautinio bendradarbiavimo ryšiai su Latvijos Ludzos, Baltarusijos Slonimo, Karelijos Priažos rajonais, Taryba pritarė ketinimui pasirašyti Molėtų ir Vokietijos Horstelio savivaldybių partnerystės sutartį.

Aktualu toliau stiprinti institucijų partnerystę rajone, įtraukiant gyventojus į viešą problemų ir galimų sprendimų svarstymą.

2005m. išspręsta kokybiško interneto ryšio su seniūnijomis problema. Visose seniūnijose veikia plačiajuosčio interneto prieigos. Interneto greitis ir kokybė pagerėjo, sumažėjo išlaidos telekomunikacijų paslaugoms, pakeitus paslaugų operatorių. Dabar savivaldybė naudojasi Bitės GSM paslaugomis. Giedraičių, Mindūnų, Suginčių ir Čiulėnų seniūnijose operatorius savo lėšomis įrengė mobiliojo ryšio stiprintuvus.

Visus savivaldybės stacionarius telefonus prijungus prie Bitės GSM tinklo, atpigo skambučiai į mobiliuosius tinklus. Vietinė telefono stotis išplėsta iki 80 vidinių ir 6 išorinių ISDN linijų.

Pertvarkytas savivaldybės kompiuterių tinklas, į jį integruojant Socialinės paramos skyriaus kompiuterius: įdiegtas naujas serveris su Socialinės paramos informacine sistema SPIS, kuria naudojasi Socialinės paramos skyrius ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

2005m. sumontuota papildoma įranga ir savivaldybės kompiuterių tinklas prijungtas prie saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo SVDPT.

Savivaldybės posėdžių salėje sumontuota stacionari įgarsinimo ir vaizdo demonstravimo aparatūra, įsigytas nešiojamas kompiuteris, daromi skaitmeniniai tarybos posėdžių garso įrašai. Salėje įvestas interneto radijo ryšys.

2005 m. rajone veikė 8 viešieji interneto prieigos taškai, įsteigti su aljanso “Langas į ateitį” parama, įsteigta 10 viešųjų interneto prieigų, Viešajai bibliotekai dalyvaujant VRM projekte RIAP. Aktualu šias prieigas racionaliai panaudoti, pasibaigus projektiniam finansavimui.

Taip pat aktualu, pakankamai išplėtus ir modernizavus savivaldybės kompiuterių tinklą, užtikrinti saugų ir nenutrūkstamą jo darbą.

Išvados.

2005 metai rajono savivaldybėje vertintini kaip sėkmingi: sklandžiai ir darniai dirbo politikai ir vykdomoji valdžia, atlikti visi planuoti darbai, įgyvendintos reikšmingos infrastruktūrinės programos ir projektai, gautos nemažos viršplaninės pajamos jau šiais metais sudaro prielaidas spręsti opias problemas, ypač įvairių pastatų atnaujinimo, įstaigų aprūpinimo ir sisteminio visų biudžetininkų atlyginimų peržiūrėjimo klausimą.

2006 metais savivaldybė su visomis įstaigomis turės deramai pasiruošti strateginio planavimo ir programinio finansavimo diegimui veikloje, privalės ne tik užtikrinti iš ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų įgyvendinimą, bet ir aktyviai ruoštis jau kitai finansinei perspektyvai.

2006 metai bus ir didėjančio politinio šurmulio ir politikavimo metai, artėjant savivaldos rinkimams, diskutuojant rinkimų keitimo klausimus. Žinoma, visada tokioje maišalynėje bus daug tuščių kalbų, pastangų valdžiai primesti kokias nors nebūtas ar įsivaizduojamas problemas, bus norų menkinti veiklos rezultatus. Tikiu, kad mūsų taryba ir visos valdžios institucijos šiais metais dirbs produktyviai, rūpinsis rajono gyventojų problemomis ir atsakingai jas spręs, nesieks kokio nors pigaus populiarumo, o dirbs sąžiningai.