Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2008 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. B1-1
1 priedas

Molėtų rajono savivaldybės mero 2007 metų ataskaita

Ataskaitoje apžvelgiama 2007 metų Tarybos veikla, aptariami rajono plėtros pokyčiai, analizuojama atskirų sektorių situacija ir nauji iššūkiai bei ateities uždaviniai.

1. Rajono tarybos darbas. 2007 metais keitėsi Rajono tarybos kadencijos: patvirtinusi metų rajono biudžetą ir veiklos programą, kadenciją baigusi Taryba darbų estafetę perdavė vasario 25 dienos rinkimuose naujai išrinktiems Tarybos nariams. Rajono tarybos sudėtis, kaip ir įprasta, pasikeitė trečdaliu. Po vietos valdžios formavimo įtampų ir pirmųjų posėdžių jos darbas įsibėgėjo ir tęsiasi normaliu ritmu. Šiuo metu nusistovėjo pakankamai aiškus Tarybos darbo ciklas: posėdžių sprendimų projektus svarsto kolegija, tada - komitetai, Taryba priima sprendimus. Tarybos darbo efektyvumą lemia didėjantis komitetų veiklos aktyvumas, kryptingiau organizuojama jų veikla, dažnesni posėdžiai.

2007 metais įvyko 10 Rajono tarybos posėdžių (iš jų 2 - kadenciją baigusios sudėties Tarybos), priimti 237 sprendimai. Dažniausiai svarstyti klausimai yra šie: turto disponavimas (56), Savivaldybės įstaigų veikla (34), personaliniai (28), komisijų sudarymas ir veiklos reglamentavimas (19), rajono biudžetas (18), Savivaldybės valdomų įmonių veikla (16), programų rengimas ir vykdymas (15), sveikatos paslaugų sektorius (15), sprendimai dėl investicijų (14), socialinės paramos reikalai (7), teritorijų planavimas (5) ir kt. Daugiausia svarstybų ir Tarybos narių vertinimų sulaukė rajono teritorijos bendrojo plano koncepcijos ir sprendinių projektai, paramos smulkiam ir vidutiniam verslui programa ir nuostatai, vandentvarkos infrastruktūros plėtros ir modernizavimo planas, viešųjų paslaugų įkainiai. Komitetuose atskirai buvo diskutuojamos kuruojamos srities problemos: Savivaldybės valdomų įmonių klausimai, dalyvavimas ES finansinėje paramoje, biudžetinių ir sveikatos įstaigų veiklos aktualijos. Žodžiu, Tarybos nariai atsakingai domėjosi savo pasirinktu Savivaldybės veiklos sektoriumi, dalykiškai svarstė teikiamų sprendimų projektus.

2. Savivaldybės veiklos ekonominiai pagrindai.

2.1. Savivaldybės turtas. Savivaldybės ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas – 68 713 tūkst. Lt, finansinis turtas – 23 338 tūkst. Lt. Visas Savivaldybės valdomas turtas – 97 051 tūkst. Lt. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų fondas padidėjo 4 butais Molėtų mieste, jie pirkti iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Socialinio būsto fondo plėtrai (588,0 tūkst. Lt). Šiame fonde šiuo metu yra 160 butų, kurių naudingasis plotas - 8172,72 kv. m. 72 šio fondo butai yra kaime, jų bendrasis plotas – 4043 kv. m. 165 šeimos laukia eilėje išsinuomoti Savivaldybės socialinį būstą. Už socialinio būsto nuomą gyventojai skolingi 37,3 tūkst. Lt, o už negyvenamųjų patalpų nuomą nuomininkai skolingi 14,8 tūkst. Lt.

2007 m. savivaldybei buvo skirtas 1110 tūkst. Lt paskolų, lengvatinėmis sąlygomis teikiamų iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą gyvenamajam būstui įsigyti, limitas. Šiomis paskolomis pasinaudojo tik 3 šeimos, suteiktų kreditų suma 226,7 tūkst. Lt. 3 šeimoms suteikta 22,67 tūkst. Lt valstybės subsidija šiam kreditui dengti.

2.2. Rajono biudžeto pajamos.

Molėtų rajono savivaldybės patikslintas 2007 metų biudžeto pajamų planas įvykdytas 99,7 proc. ir negauta 141,8 tūkst. Lt. planinių pajamų.

Specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto sudarė 19601,9 tūkst. Lt arba 42,2 procentą pajamų. Didžiausia planuotų specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų dalis yra lėšos moksleivio krepšeliui finansuoti - 11996,0 tūkst. Lt. 11,5 tūkst. Lt moksleivių krepšelio lėšų gauta pagal tarpusavio atsiskaitymus iš kitų savivaldybių. Panaudota 11991,1 tūkst. Lt., 14,6 tūkst. Lt pagal tarpusavio atsiskaitymus perduota kitoms savivaldybėms, 1,8 tūkst. Lt grąžinta į valstybės biudžetą.

Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti buvo skirta 4411,9 tūkst. Lt specialios tikslinės dotacijos, iš kurios 24,7 tūkst. Lt (5,6 tūkst. Lt pašalpos mirties atveju, 3,7 tūkst. Lt – lėšos viešiesiems darbams, 14,6 tūkst. Lt lėšos nemokamam mokinių maitinimui ir mokymo reikmėms įsigyti) nepanaudota ir grąžinta į valstybės biudžetą. 41,0 tūkst. Lt buvo gauta kaip tikslinės lėšos kuro pabrangimui kompensuoti, jos nepanaudotos ir grąžintos į valstybės biudžetą.

2007 m. pagrindinė pajamų plano nevykdymo priežastis - gyventojų pajamų mokesčio nesurinkimas. Gyventojų pajamų mokesčio, gaunamo iš VMĮ, planas įvykdytas 97,7 procento ir negauta 246,6 tūkst. Lt pajamų. Iš valstybės iždo išlaidų struktūrų skirtumui išlyginti pervesta 711,0 tūkst. Lt mažiau negu planuota. 127,6 tūkst. Lt negauta planuotų turto pajamų.

Pagrindinė viršplaninių pajamų suma - 277,1 tūkst. Lt - gauta iš turto pajamų, iš baudų ir konfiskacijų - 166,1 tūkst. Lt. Taip pat iš valstybės iždo 353,0 tūkst. Lt daugiau negu planuota gauta gyventojų pajamų mokesčio Savivaldybės pajamoms išlyginti.

Savivaldybių biudžetinės įstaigos 2006 m. už savo teikiamas paslaugas gavo 715,3 tūkst. Lt. pajamų, didžiausią jų dalį sudaro pajamos už išlaikymą vaikų darželiuose ir Alantos senelių globos namuose.

2007 m. iš valstybės biudžeto buvo papildomai skirta 257,4 tūkst. Lt dėl minimalios algos padidėjimo nuo 2007 m. liepos 1 d. ir 100,0 tūkst. Lt suaugusiųjų neakivaizdiniam mokymui.

2008 metų biudžetas projektuojamas taikant programinį principą, t.y. išskiriamos atskiros programos, formuluojami veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, fiksuojami veiklos rezultatai. Siekiant didesnio Savivaldybės veiklos efektyvumo ir kryptingumo, reikia diegti strateginį planavimą visais lygiais, tiek instituciniu, tiek vietos, tiek Savivaldybės - tokia tvarka įgalintų išryškinti atskirų sektorių ilgalaikę perspektyvą bei prioritetus, leistų suderinti mūsų siekius ir horizontaliuoju, ir vertikaliuoju požiūriu. Paruošiamieji darbai Administracijoje jau vyksta. Tačiau bet kuriuo atveju biudžeto formavimas turi būti grindžiamas Savivaldybės finansinių galimybių ir įsipareigojimų už viešojo sektoriaus sričių tinkamą finansavimą suderinimu.

3. Rajono viešoji infrastruktūra.

3.1. Viešojo sektoriaus aplinkos ir infrastruktūros pokyčiai. 2007 metais į šią sritį investuota apie 11 milijonų litų biudžeto, valstybės investicijų ir kelių plėtros programos lėšų. Daugiausia darbų atlikta gerinant rajono gyventojų laisvalaikio ir kultūrinės veiklos sąlygas: 3,7 milijono litų investuota į Molėtų sporto salės rekonstrukciją, Videniškių kultūros namų renovaciją, „Šanso“, Balninkų muziejaus ir Čiulėnų mokyklos sporto salės patalpų remontą. Gatvių ir rajono kelių būklės gerinimui panaudota 2,9 milijono litų. Svarbiausias darbas - ilgiausios Molėtuose Inturkės gatvės rekonstrukcija. Be to, didesnis dėmesys 2007 metais buvo skirtas kaimo kelių priežiūrai, paliekant seniūnams galimybę pasirūpinti dažnesniu kelių lyginimu greideriu. Rajono švietimo įstaigų remontas buvo grindžiamas aiškiais prioritetais: energetinių išteklių taupymo ir mokymosi sąlygų gerinimo nuostata. Į šias sritis investuota beveik 2 milijonai litų. Gatvių apšvietimo rajone ir mieste gerinimui, vandens ūkio modernizavimui ir melioracijos darbams panaudota atitinkamai 413,4 tūkst., 200 tūkst. ir 768 tūkst. litų. Socialinio būsto gerinimui skirta 183,5 tūkst. litų. Sveikatos įstaigose atlikta darbų už 124 tūkst. litų. Neabejotinai rajono viešosios infrastruktūros modernizavimas lieka ilgalaikiu Savivaldybės veiklos siekiu, reikalaujančiu daug lėšų. Jau minėta, kad ES finansinė parama suteikia daug galimybių šiems darbams, tačiau ne tiek, kad greitai būtų galima išspręsti visas problemas. Pirmaeilis uždavinys - ligoninės renovacija, kol kas neaišku, kaip bus finansuojama Alantos vidurinės mokyklos renovacija, kuri įtraukta į valstybės programą, būtinas Molėtų miesto kultūros įstaigų komplekso bei kaimo kultūros namų atnaujinimas, varganai mieste atrodo Savivaldybės administracinis pastatas, privalome pabaigti „Šanso“ remontą. Esame įsipareigoję naujas patalpas įrengti Greitajai pagalbai. Šiais metais iš kol kas nedidelių valstybės investicijų programos lėšų bus pradėta gimnazijos priestato statyba, tęsiami rajono miestelių apšvietimo modernizavimo ir vandens kokybės gerinimo darbai. Pabaigus sporto salės rekonstrukciją, būtina planuoti stadiono, sporto aikštynų renovaciją, baseino statybą. Reikalingas miesto želdinių tvarkymo ir priežiūros specialusis planas bei Savivaldybės aikštės modernizavimas. Žinoma, iš karto visų darbų neįmanoma atlikti, tačiau tokia gyvenamosios aplinkos modernizavimo kryptis turi būti strateginė, kad Molėtai įsitvirtintų kaip vienas iš ryškiausių Aukštaitijos rekreacijos ir turizmo centrų.

3.2. Naujų investicijų galimybės 2007-2013 metų ES finansinės paramos perspektyvoje.

Tebesitęsia 2004-2006 ES paramą gavusių projektų įgyvendinimas, o pastaruoju metu aktyviai ruošiamasi dalyvauti 2007-2013 metų projektuose. Šis finansinės paramos periodas bus šiek tiek kitoks: savivaldybėms spaudžiant, 11 procentų (iš jų 6 procentai - probleminėms teritorijoms ir vystymo centrams) paramos bus paskirstoma regioniniu principu, t.y. sprendimus dėl finansuojamų projektų priims Regionų plėtros tarybos, į kurių sudėtį įeina ir po du kiekvienos savivaldybės atstovus, bei bus taikomas limitų principas visoms priemonėms. Pagal regioninę dimensiją bus finansuojamos šios priemonės:

1. Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas (mokymai, plėtros planai, teritorijų planavimas).

2. Informacinė visuomenė visiems (el. valdžios, sveikatos paslaugos, el. demokratija).

3. Esminė ekonominė infrastruktūra (vietinės transporto infrastruktūros modernizavimas).

4. Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai (pirmiausia vandens telkinių būklės gerinimas, praeityje užterštų teritorijų tvarkymas).

5. Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra (daugiafunkciniai centrai kaime, ikimokyklinis ugdymas, naujos sveikatos įstaigos).

6. Aplinka ir darnus vystymasis (pirmiausia viešosios paskirties pastatų renovavimas).

7. Vietinė ir urbanistinė plėtra (sąlygų kūrimas ūkinės veiklos diversifikacijai kaime - viešųjų pastatų pritaikymas verslo reikmėms, bendruomenės kultūros, poilsio ir sporto infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos gerinimo projektai, kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmo infrastruktūros plėtrai).

Iš viso savivaldybė gali pretenduoti į maždaug 20 milijonų litų limitą visiems projektams, jiems bus reikalingas mažiausiai 7,5 procento savivaldybės finansavimas. Be to, kaimo plėtrai ir gyvenimo kokybės jame gerinimui skirta LEADER priemonė: čia dar kaimo bendruomenių centrų ir matyt, kitų subjektų projektams finansuoti gali ateiti apie 7 milijonus litų, kuriuos administruos Vietos veiklos grupė, šiemet iki metų vidurio turinti pabaigti kaimo vystymo strategijos rengimą. Kas šiandien Savivaldybei svarbiausia? Pirmiausia - apsispręsti dėl projektų prioritetų, būtina suderinti visų institucijų poreikius, siekiant kiek įmanoma projektų finansuoti per ES paramą ir neleisti Savivaldybės biudžeto lėšų tiems galimiems darbams, gerai koordinuoti pasirengimo darbus (žemės įteisinimas, pastatų teisinė registracija, paraiškų ir techninės dokumentacijos rengimas) ir skirti tam pakankamą finansavimą. Kebliausia tai, kad centrinės institucijos dar nėra parengusios dalies priemonių projektų atrankos specialiųjų kriterijų, nepatvirtinta regioninių projektų atrankos tvarka, nėra jokio Regionų plėtros tarybų šios srities reglamento. Tarybai reikia apsispręsti dėl pasirengimo dalyvauti šiame finansinės paramos etape modelio, jie gali būti pagrįsti tokia alternatyva: kiekvienai priemonei pasirenkame įstatymų nustatyta tvarka rangovą ar visiems projektams vieną rangovą-konsultacinę firmą. Antrasis variantas sustiprintų atsakomybę ir gerokai sumažintų biurokratines procedūras, nors pirmuoju atveju labiau užtikrintas lankstumas.

Be to, atskirose veiksmų programose bus ir tokių priemonių, kurioms bus skelbiami konkursai ir aktyviai galės dalyvauti rajono biudžetinės, viešosios įstaigos, asociacijos, verslo įmonės. Žinoma, naujajame finansiniame periode vyrauja valstybės projektų planavimo būdas, t.y. viską spręs centrinės valdžios institucijos.

3.3. Būtinieji rajono plėtros darbai. Rajono teritorijos bendrasis planas sudaro valdomas galimybes rajono teritorijos urbanizacijai ir tikslingai plėtrai, kartu aiškėja ir kiti svarbūs teritorijų planavimo darbai. Šiandien reikia:

- rengti Molėtų miesto bendrojo plano korektūrą, siekiant paskatinti miesto tolygią plėtrą,

- rengti pagrindinių rajono gyvenviečių bendruosius planus,

- tęsti rajono kurortinių vietovių įteisinimo darbus (rengti galimybių studiją, specialiuosius planus),

- rengti detaliuosius planus Molėtų mieste, siekiant suformuoti gyvenamosios ir komercinės paskirties sklypus, kurie būtų parduodami aukciono tvarka,

- rengti projektinę dokumentaciją Žvyrakalnio kvartalo infrastruktūros įrengimui (gatvės, inžinieriniai tinklai, apšvietimas),

- tęsti visuomenei priskirtų teritorijų ir Savivaldybės tarybai priklausančių objektų sklypų geodezinius matavimus.

4. Viešųjų paslaugų sektorius.

4.1. Šilumos ūkis. UAB „Molėtų šiluma“ tiekia šilumą Molėtų miesto, Giedraičių ir Naujasodžio gyvenviečių gyventojų butų šildymui bei karšto vandens ruošimui ir šiose vietovėse esančioms įstaigoms ir organizacijoms: iš viso šiluma tiekiama 1756 gyventojų butams ir 39 savivaldybės bei valstybinėms įstaigoms ir kitoms organizacijoms.

Per 2007 metus pagaminta apie 27700 MWh ir parduota 23200 MWh šilumos energijos, arba 3 % mažiau nei 2006 metais. Šilumos energijos nuostoliai sudaro 16,2 %, arba 0,6 % mažiau nei ankstesniais metais. Praėjusių metų išlaidos sudaro apie 4,1 mln. Lt, pajamos - 3,3 mln. Lt, galutinis veiklos rezultatas - 0,8 mln. Lt nuostolio. Šiuos nuostolius lėmė dėl klimato atšilimo sumažėjusios pajamos, išaugusios kuro bei medžiagų kainos.

2007 metais pagrindinis dėmesys buvo skirtas biokuro naudojimo efektyvumui didinti ir šilumos tiekimo stabilumui užtikrinti. Tuo tikslu 2007 metais buvo pradėtas statyti kondensacinis ekonomaizeris. Darbų vertė 2643200 Lt. Per praėjusius metus darbų atlikta už 2115490 Lt. Kondensacinio ekonomaizerio statyba finansuojama amortizacinių atskaitymų bei ankstesnių metų pelno lėšomis ir 700000 Lt banko paskola. Pusė banko paskolos numatoma dengti gaunama 350000 Lt Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo subsidija.

Siekiant užtikrinti termofikacinio vandens tinklo siurblių darbą sutrikus elektros energijos tiekimui, pastatyta 60 kW galios dyzelinė elektros stotis, kainavusi 76490 Lt. Hidraulinių bandymų metu trūkus šilumos trasoms, buvo perklota 55 metrų šilumos trasos atkarpa Amatų gatvėje, išlaidos sudarė 73954 Lt. Atliktas 5 MW galios AB „Kazlų Rūdos metalas“ gamybos vandens šildymo katilo kapitalinis remontas. Išlaidos šiems darbams sudarė 149690 Lt. Praėjusiais metais planuota, tačiau dėl lėšų stygiaus neįgyvendinta šilumos trasos nuo Molėtų miesto pagrindinės mokyklos iki Molėtų vaikų globos namų rekonstrukcija. Trasos ilgis 252 metrai. Šiuos darbus planuojama atlikti 2008 metais. Šių metų pirmą ketvirtį numatyta baigti kondensacinio ekonomaizerio statybą.

4.2. Vandentvarka. 2007 m. rajone viešąsias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikė Savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „Molėtų vanduo“. Bendrovės paslaugomis naudojosi apie 4950 vartotojų (nurodomas sutarčių su gyventojais skaičius) ir apie 160 abonentų (juridinių asmenų). Parduota 430,2 t. m³/m. vandens, pašalinta 196,3 t. m³/m. nuotekų. Paslaugų gavėjų skaičius, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimų apimtys, lyginant su praėjusiais metais, iš esmės nesikeitė. Todėl nesikeitė ir pajamos.

Ryškiai brangstant energetikos, medžiagų ir darbo jėgos resursams, griežtėjant kokybės reikalavimams, didėja įmonės veiklos sąnaudos. Kadangi veikla finansuojama iš vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimo, o jų kaina nesikeitė nuo 2001 m., 2007 metus bendrovė baigė su didesniu nuostoliu nei 2006 m. Nors ir turėdama finansinių sunkumų, bendrovė iš esmės vykdė jos veiklai nustatytus reikalavimus ir apimtis.

Siekdama užtikrinti vandentvarkos paslaugų viešąjį tiekimą, kokybės gerinimą bei įvertinusi 2007 m. veiklos rezultatus, Savivaldybės taryba pritarė bendrovės prašymui nuo 2008 m. vasario mėn. padidinti paslaugų kainas.

Ilgalaikio turto atstatymui 2007 m. Savivaldybė skyrė dalį reikiamų lėšų - 206 tūkst. Lt. Lėšos panaudotos Videniškių gyvenvietėje vandens gerinimo įrenginiams, bebokštei vandens tiekimo sistemai Drasėnų gyvenvietėje finansuoti, pergręžti vandens gręžiniams Suginčių, Toliejų, Levaniškių, Dapkūniškio gyvenvietėse.

LR Aplinkos ministerijai vykdant „NERIES UPĖS BASEINO I INVESTICIJŲ PAKETO“ projektą, rajonas vienas iš pirmųjų Respublikoje pradėjo ES Sanglaudos fondo ir LR vyriausybės investicijų į vandentvarkos ūkį įsisavinimą. Tarybos sprendimu bendrovė 2007 m. sudarė statybos rangos sutartis dėl Molėtų vandens gerinimo įrenginių ir antrojo pakėlimo stoties rekonstrukcijos bei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų plėtros Molėtuose darbų, kurių vertė beveik 18,2 milijonų Lt. Numatoma įrengti ir renovuoti apie 2 km vandentiekio ir 9 km nuotekų tinklų, pastatyti 3 naujas nuotekų siurblines, taip pat 2 perstatyti ir vieną rekonstruoti. Bus rekonstruojami miesto vandens gerinimo įrenginiai ir antrojo pakėlimo siurblinė. Antroje 2007 metų pusėje pradėti parengiamieji darbai. Statybas numatoma pabaigti 2008 m. IV ketvirtį. Vykdant „NERIES UPĖS BASEINO II INVESTICIJŲ PAKETO“ projektą, sudaryta sutartis ir pradėtas vandentvarkos sutvarkymo Alantos, Naujasodžio, Giedraičių ir Inturkės gyvenvietėse projektavimas. Jis taip pat finansuojamas ES Sanglaudos fondo ir LR Vyriausybės lėšomis, kurių skirta 552,1 tūkst. Lt. Numatoma suprojektuoti vandens gerinimo įrenginius, nuotekų siurblinių, valyklų rekonstravimą, vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukciją ir plėtrą.

Užtikrinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimą bei siekiant, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, Savivaldybė 2008 m. rengia Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rajone plėtros planą. Tuo tikslu 2007 m. su UAB „COWI Baltic“ buvo sudaryta plano rengimo sutartis. Taigi Taryba šiais metais dar aiškiau turės apsispręsti dėl šios paslaugos plėtros ir modernizavimo darbų bei galimų finansavimo šaltinių.

4.3. Viešasis transportas. Šias paslaugas rajone teikia UAB „Molėtų autobusų parkas“. 2007 metais rajono gyventojams susisiekimas buvo užtikrinamas vidutiniškai 26 vietiniais bei 6 užmiesčio maršrutais. Atitinkamai nuvažiuota 505 tūkst. ir 334 tūkst. km bei pervežta 495 tūkst. keleivių. Preliminariai gauta 1 milijonas 897 tūkst. litų pajamų, padaryta 1 milijonas 902 tūkst. litų išlaidų. Įmonėje dirba 46 darbuotojai, vidutinis priskaičiuotasis atlyginimas yra 1385 litai. Pasaugoms užtikrinti naudojami 25 autobusai (naujausiam 10 metų, o vidutiniškai - 20 metų). Norint pagerinti paslaugų prieinamumą rajono gyventojams, būtinas esminis įmonės autobusų parko atnaujinimas. Čia šiokių tokių galimybių galbūt suteiks ir ES finansinė parama: planuojama priemonę „Ekologinio viešojo transporto plėtra“ perduoti regionams (apie 140 milijonų litų ir 50 procentų savivaldybės įnašas).

4.4. Gyvenamosios aplinkos priežiūros darbai. Svarbiausi šios srities uždaviniai yra padidinti miesto ir rajono viešųjų erdvių patrauklumą, užtikrinti švarą ir tvarką, teikti gyventojams kokybiškas komunalines paslaugas, prižiūrėti, modernizuoti inžinerinės ir rekreacinės infrastruktūros objektus. Šių darbų pagrindinis rangovas yra UAB „Molėtų švara“. Molėtų rajono savivaldybės taryba šių užduočių vykdymui 2007 metais skyrė 1 milijoną 672 tūkst. litų: 510 tūkst. - seniūnijoms, 1 milijoną 162 tūkst. litų darbams mieste, t.y., aplinkos priežiūrai (kartu su viešaisiais darbais) - 1 milijonas 357 tūkst. litų (iš jų seniūnijose - 350 tūkst. litų) ir gatvių apšvietimui bei priežiūrai - 315 tūkst. (iš jų seniūnijose - 160 tūkst. litų).

Pastaraisiais metais aktualiausiu darbu tapo atliekų tvarkymas, kuris organizuojamas ir modernizuojamas pagal Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus. Rajone buvę komunalinių (buitinių) atliekų sąvartynai neatitiko aplinkosaugos, sanitarijos bei higienos reikalavimų, todėl, siekiant mažinti aplinkos taršą buitinėmis atliekomis, kurios daug metų buvo šalinamos visuose rajone esančiuose sąvartynuose (šiukšlynuose), reikėjo pereiti prie jų šalinimo viename pagrindiniame Stacijavos sąvartyne, kuris dauguma rodiklių atitiko aplinkosauginius reikalavimus. Tuo tikslu reikėjo sparčiai plėtoti konteinerinę atliekų šalinimo sistemą, už kurią yra atsakinga Savivaldybės įsteigta UAB „Molėtų švara“, kuri kartu su seniūnijomis organizavo sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo pasirašymą su atliekų turėtojais ir pateikė jiems buitinių atliekų konteinerius. 2008 metų sausio 1 d. su rajono gyventojais, įstaigomis, įmonėmis bei organizacijomis buvo pasirašyta 4717 sutarčių dėl atliekų tvarkymo ir pateiktas 2451 konteineris buitinių atliekų turėtojams.

Spręsdama komunalinių atliekų tvarkymo klausimus, Savivaldybė kartu su kitomis apskrities savivaldybėmis dalyvauja įkuriant ir valdant UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ bei plėtojant regioninės atliekų tvarkymo sistemą.

Įgyvendinant Aplinkos ministerijos užsakymu parengtą Sanglaudos fondo bei valstybės ir Savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamą aplinkosauginį projektą „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, rajone 2007 metais buvo uždaromi ir rekultivuojami sąvartynai, kurie neatitiko aplinkosauginių, sanitarijos ir higienos reikalavimų. Iš buvusių 23 sąvartynų 20 yra uždaryta ir rekultivuota, o likusieji 3 sąvartynai (Alantos seniūnijoje – Antakščių, Čiulėnų – Toliejų ir pagrindinis Molėtų miesto Stacijavos sąvartynai) bus uždaryti ir rekultivuoti šiais metais.

Ieškota ir kitų būdų, kaip Molėtų rajone operatyviau šalinti susikaupusias komunalines-buitines atliekas:

- Molėtų rajono savivaldybės administracija elektros-elektronikos laužui surinkti yra pasirašiusi sutartį su UAB „EMP recycling“, kuri per 2007 metus iš juridinių ir fizinių asmenų surinko ir išvežė 13790 kg elektroninės įrangos atliekų su pavojingais elementais;

- rajono teritorijoje susikaupusios bešeimininkės padangos (22950 kg) surinktos ir pagal sutartį išvežtos į AB „Akmenės cementas“;

- antrinių žaliavų surinkimui savivaldybės teritorijoje įrengta 11 antrinių žaliavų surinkimo aikštelių; dar 32 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektai Savivaldybės yra užsakyti ir artimiausiu metu bus gauti iš Aplinkos ministerijos (jie bus statomi Molėtų mieste bei dalis rajono gyvenvietėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip 100 gyventojų);

Rajono taryba patvirtino Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, kurios tikslas – finansuoti savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones. Įgyvendinant šią programą, 2007 metais buvo atlikti šie darbai:

- 25,0 tūkst. litų panaudoti įvairiems konteineriams pirkti,

- Stacijavos komunalinių ir Luokesos statybinių medžiagų atliekų sąvartynų tvarkymui 10,0 tūkst. litų;

- trumpalaikio poilsio vietų priežiūrai 6,0 tūkst. litų;

- vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų projektams 6,0 tūkst. litų;

- išnaudotų bešeimininkių karjerų žemės sklypų tvarkymui skirta 4,0 tūkst. litų;

- neišnaudotų vandens telkinių įžuvinimui panaudota 4,3 tūkst. litų;

- medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinėms priemonėms 54,0 tūkst. litų;

- Stacijavos buitinių atliekų sąvartyno gruntinio vandens monitoringo programa 10,7 tūkst. litų.

Šių metų atliekų tvarkymo prioritetus nustato rajono atliekų tvarkymo planas, tačiau svarbiausia:

- pabaigti sutarčių dėl atliekų šalinimo pasirašymą su visais atliekų turėtojais ir aprūpinti juos konteineriais, užtikrinti atliekų turėtojų kontrolę;

- parinkti ir įrengti antrinėms žaliavoms šalinti aikšteles visoje savivaldybės teritorijoje;

- tinkamai pasiruošti buitinių atliekų šalinimui regioniniame Mockėnų sąvartyne;

- nuolat informuoti ir šviesti visuomenę atliekų tvarkymo klausimais.

5. Socialinė parama ir sveikatos apsauga.

5.1. Socialinė parama rajono gyventojams. Atkreiptinas dėmesys į socialinės politikos permainas ir naujoves. Pirmiausia, lyginant su 2006 m. sumažėjo turinčių teisę į kompensacijas už šildymą, karštą bei šaltą vandenį, padidėjo išlaidos socialinėms pašalpoms, šalpos išmokoms bei išmokoms vaikams.

2007 m. padidėjus bazinės pensijos dydžiui nuo 200 iki 266 Lt, kiekvienam šalpos pensijos gavėjui pensija pakilo mažiausiai 50 Lt. Šalpos išmokų gavėjų skaičius 2007 m. augo. 2007 m. pabaigoje buvo 1047 šalpos išmokų gavėjai. Gavėjų skaičius didėjo dėl vis dažniau nustatomo specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar slaugos poreikio senatvės amžiaus sulaukusiems asmenims. Nuo 2007 m. sausio 1 d. pradėtos mokėti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos netekusiems 60 procentų ir daugiau darbingumo. Per metus į skyrių kreipėsi 27 šios kategorijos gavėjai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, nuo 2005 m. liepos 1 d. invalidumo grupės nebenustatomos. Vietoje jų yra nustatomas neįgalumo lygis asmenims iki 18 metų, darbingumo lygis darbingo amžiaus asmenims ir specialiųjų poreikių lygis asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių. Siekiant išsaugoti senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta invalidumo grupė neterminuotai, teises ir garantijas, 579 asmenims turimos invalidumo grupės iki 2007 m. gruodžio 31 d. bus prilygintos specialiųjų poreikių lygiui. 105 asmenims nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Visiems šiems asmenims išduoti neįgaliojo pažymėjimai.

2007 m. metais keitėsi socialinių išmokų įstatymų bazė. LR išmokų vaikams įstatyme nustatyta išmoka vaikui nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. skiriama ir mokama vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams iki 12 metų.

2007 m. didėjo valstybės remiamos pajamos: nuo 2007 sausio 1 d. - 205 Lt, nuo 2007 m. spalio 1 d. - 235 Lt. Nuo 2007 m. sausio 1 d. didėjo minimalus gyvenimo lygis (MGL) - 130 Lt. Taip pat didėjo bazinė pensija: nuo 2007 m. sausio 1 d. 230 Lt, nuo 2007 m. liepos 1 d. 266 Lt.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR socialinės paramos mokiniams įstatymas. Jo įgyvendinimui Molėtų rajono savivaldybės taryba 2007 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. B1-21 „Dėl socialinės paramos mokiniams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Remiantis patvirtintu Socialinės pramos mokiniams teikimo tvarkos aprašu, buvo skiriama ir teikiama socialinė parama rajono mokiniams, besimokantiems bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Molėtų rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. B1-119 „Dėl mokinių aprūpinimo mokinio reikmenimis Molėtų rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Juo vadovaujantis mokslo metų pradžioje mokiniai buvo aprūpinami mokinio reikmenimis. Buvo sudaryta komisija, vertinanti gyvenimo sąlygas šeimose, kurių vaikams reikalinga socialinė parama, patvirtinti šios komisijos nuostatai. Komisija nagrinėjo prašymus socialinei paramai išimties tvarka bei vertino gyvenimo ir buities sąlygas mokinių šeimose.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. socialinės paramos mokiniams skyrimą ėmė administruoti Molėtų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Per metus dėl šios paramos gauti 1353 prašymai. 1186 mokiniams buvo skirti nemokami pietūs, 566 - nemokami pusryčiai, 194 - nemokamas maitinimas stovyklose bei 735 mokiniai aprūpinti mokinio reikmenimis. Socialinę paramą gavo vaikai iš 648 šeimų.

Įsigaliojus LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms bei vieniems gyvenantiems asmenims įstatymui, Molėtų rajono savivaldybės taryba 2007 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. B1-38 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo remiantis savivaldybės gyventojams buvo teikiama vienkartinė materialinė parama ar kita socialinė parama, nenumatyta LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms bei vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme. Socialinės paramos komisija savo organizuojamuose posėdžiuose nagrinėjo gyventojų prašymus socialinei paramai gauti.

Molėtų rajono savivaldybės taryba 2007 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. B1-96 „Dėl būsto pritaikymo žmonėms su negalia Molėtų rajone tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo remiantis savivaldybėje pradėtas būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007-2011 metų programos įgyvendinimas. Šios programos įgyvendinimui buvo sudaryta Būsto (aplinkos) pritaikymo žmonėms su negalia komisija, patvirtinti šios komisijos nuostatai. Komisija vertino būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo poreikį neįgaliesiems, priėmė sprendimus dėl būsto pritaikymo poreikio tenkinimo, kontroliavo būsto pritaikymo darbų eigą bei dalyvavo perduodant pritaikytus būstus neįgaliesiems.

Molėtų rajono savivaldybė taryba 2007 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. B1-20 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. B1-128 „Dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo komisijos sudarymo ir komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Remiantis šiuo sprendimu komisija įgijo teisę svarstyti savivaldybės gyventojų prašymus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo. 2007 m. liepos 5 d. savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. B1-120 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo įgyvendinamas LR Socialinių paslaugų įstatymas.

Įgyvendinant LR Socialinių paslaugų įstatymą bei remiantis LR Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nuo 2007 m. sausio 1 d. socialinės paslaugos, kurias planuoja, skiria, poreikį asmeniui ar šeimai nustato Savivaldybė, finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skirtų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Nuo 2007 m. sausio 1 d. Savivaldybė, nustačiusi socialinės globos poreikį institucijoje asmeniui, sudarė ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis su socialinę globą teikiančiomis įstaigomis, taip kompensuodamos ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos įstaigoje lėšas.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. didėja valstybės remiamos pajamos nuo 235 Lt iki 285 Lt. Didėjant VRP dydžiui daugiau žmonių įgis teisę į socialinę paramą - būsto šildymo išlaidų, šalto bei karšto vandens kompensacijas, socialinę pašalpą, paramą mokiniams. Tai pat didės bazinė pensija nuo 266 Lt iki 316 Lt, pašalpa mirties atveju: nuo 6 MGL iki 8 MGL.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. bus pradėta mokėti išmoka vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose. Todėl planuojama, kad žymiai padidės gavėjų skaičius.

Nuo 2007 m. vasario 1 d. su šeimomis, įrašytomis į socialinės rizikos šeimų apskaitą, auginančiomis nepilnamečius vaikus, pradėjo dirbti socialiniai darbuotojai. 13 socialinių darbuotojų (12 seniūnijose ir 1 Molėtų mieste) teikė paslaugas 214 šeimų, kuriose augo 534 nepilnamečiai vaikai. Paslaugos teikiamos siekiant palaikyti ir atstatyti savarankiškumą, atliekant įvairias visuomeniniame ar asmeniniame (šeimos) gyvenime reikalingas funkcijas.

Iš viso iš valstybės ir Savivaldybės biudžetų socialinei paramai 2007 metais buvo panaudota 7349,2 tūkst. litų.

5.2. Sveikatos sektoriaus padėtis. Sveikatos priežiūros paslaugas Molėtų rajone teikia 5 sveikatos įstaigos: VšĮ Molėtų ligoninė, VšĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir jo padaliniai (Alantos BPG kabinetas, Balninkų BPG kabinetas, Joniškio BPG kabinetas, 18 medicinos punktų (Alantos, Arnionių, Bijutiškio, Dapkūniškių (nedirba), Dubingių, Girsteitiškio, Inturkės, Laičių, Miežonių, Mindūnų, Sidabrinių, Skudutiškio (nedirba), Toliejų (nedirba), Ūtos, Verbiškių, Videniškių, Žalvarių ir Žaugėdų), Psichikos sveikatos centras, VšĮ Giedraičių ambulatorija bei jos padalinys Bekupės medicinos punktas ir VšĮ Suginčių BPG kabinetas.

Finansinė srities statistika

2007 metais buvo vykdoma tarybos patvirtinta Visuomenės sveikatos rėmimo programa, finansuojama iš Molėtų rajono savivaldybės biudžeto (skirta lėšų 40 000 Lt):

Molėtų rajono savivaldybės 2007 m. visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa finansuojama iš PSDF lėšų ( iš viso 14 000 Lt):

2007 metais pradėta Molėtų r. PSPC reorganizacija, įsteigiant VšĮ Molėtų šeimos sveikatos centrą. Įstaigų, teikiančių panašias paslaugas, steigimasis turėtų didinti jų konkurenciją, kartu turėtų daugiau dėmesio būti skiriama pacientui ir paslaugų kokybei. Žinoma, tebeliks aktuali paslaugų prieinamumo kaimo gyventojams bei felčerių punktų perspektyvos problema.

Paruoštas ir įteiktas SAM ir Finansų ministerijai PSPC poliklinikos pastato patalpų kapitalinio remonto 250 tūkst. Lt investicijų projektas 2008 metams. Finansavimas gautas per valstybės investicijų programą. Nuo 2007 m. lapkričio mėnesio pacientams poliklinikoje teikiama nauja burnos higienisto mokama paslauga.

Molėtų ligoninėje baigta įgyvendinti Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programa (įsisavinta daugiau kaip 1 mln. lėšų), čia teikiamos moderniai aprūpintos kardiologinės paslaugos.

Gerinant šios srities materialinę bazę, būtina atnaujinti GMP automobilių parką, pakeičiant UAZ markės automobilius į naujus padidinto pravažumo automobilius, GMP perkelti į naujas patalpas, reikalinga Molėtų ligoninės pastato renovacija, siekiant gauti lėšų iš Europos sąjungos energijos taupymo programai numatytų lėšų Lietuvai bei palaipsniui renovuoti vidaus patalpas.

6. Kaimo plėtra. Pagrindinis žemės ūkio sektoriaus išteklius yra žemė. Molėtų rajono bendras žemės plotas yra 136 693 ha, iš jų žemės ūkio naudmenos - 64 307 ha, miškai - 38 985 ha, vandenys - 12 008 ha, keliai - 2619 ha, užstatyta teritorija - 2742 ha, kita žemė - 16 031 ha.

Prioritetine žemės naudotojų veikla rajono teritorijoje išlieka žemės ūkis ir miškų ūkis. Kitai veiklai (pvz. kaimo turizmas) žemės plotus numatoma panaudoti esant poreikiui plėsti užstatymui reikalingus plotus. Kita esama žemės naudojimo transformacija sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka išduodant leidimus miško įveisimui ar keičiant tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Įregistruotų ūkininkų skaičius ir jų valdomas žemės ūkio naudmenų plotas (ha)

Žemės ūkio veiklos subjektų dalyvavimas Kaimo plėtros 2007-2013 m. plano priemonėse

Vienas iš pagrindinių darbų 2007 metais buvo administruoti ES ir valstybės paramą žemės ūkiui pagal Kaimo plėtros 2007 – 2013 m. plano priemones bei Kaimo rėmimo programą.

2007 metais žemės ūkio subjektams išmokėta parama:

Kompensacinės išmokos

Tiesioginės išmokos

Per 2007 – 2013 m. finansinį laikotarpį bus nuosekliai tęsiama pradėta kaimo plėtros politika. Molėtų rajono kaime gyvena virš 70 proc. rajono gyventojų, jie puoselėja kraštovaizdį, rūpinasi tautinės kultūros paveldo išsaugojimu. Naujo europinio kaimo savitumas – tai daugiafunkcionalumas ir integralumas, derinant tradicinį žemės ūkį su alternatyviu verslu ir paslaugomis. Naujuoju 2007 – 2013 m. finansiniu laikotarpiu rajono žemės ūkio sektorius turės galimybes pasinaudoti ES parama, didinti savo ūkių konkurencingumą, gerinti gyvenimo kokybę. 2007 – 2013 m. ES paramos etape rajono ūkininkai turės didelį priemonių pasirinkimą. Prioritetas bus teikiamas tiems pareiškėjams, kurie dar nėra gavę ES paramos.

Reikia pripažinti, kad daugeliui ūkininkų dar trūksta būtiniausių žinių ir praktinių įgūdžių, ypač higienos bei gyvūnų gerovės standartų, geros ūkininkavimo praktikos, naujų gamybos technologijų įgyvendinimo bei pritaikymo srityse.

Mokymo ir konsultavimo kokybės tobulinimas tebelieka aktualus įsisavinant naujas žemės ir miškų ūkio gamybos technologijas, verslo vadybą ir ekonomiką, buhalterinę apskaitą, aplinkos apsaugą, vandentvarką, žemės ūkio ir maisto produktų kokybės reikalavimus, alternatyvius verslus, kooperaciją bei informacines technologijas.

Europos Sąjungoje šiuo metu gana aktyviai diskutuojama dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos reformos patikros ir ES biudžeto peržiūros. Sprendimai dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos turės būti priimti per 2008 metus. Tai gana ryškiai palies mūsų rajono žemdirbius, kadangi reformos metu daugiausia dėmesio bus skiriama tiesioginėms išmokoms. Bus siekiama atsieti tiesioginę paramą nuo gamybos, orientuojant ūkininkus gaminti žemės ūkio produkciją ne dėl išmokų, o dėl ekonominės naudos gaunamos pelningai parduodant produkciją rinkoje.

Numatoma peržiūrėti bazinius rodiklius ūkiams, norintiems gauti tiesiogines išmokas. Daugiau dėmesio numatoma skirti naujiems iššūkiams: klimato kaitai stabdyti, vandentvarkai gerinti, krizėms ir rizikoms valdyti, biologinei įvairovei išsaugoti.

Naujų galimybių kaimo plėtrai ir gyvenimo kokybei gerinti jame suteikia 2007-2013 metų ES finansinės paramos etapas. Išimtinai kaimui yra skiriama LEADER priemonė, kurios įgyvendinimui ruošiasi Vietos veiklos grupė, jau baigdama kaimo plėtros strategijos rengimą, bei ūkinės veiklos diversifikavimo kaime priemonė, kuriai taikomas regioninio planavimo principas. Siekiant maksimaliai naudingo rezultato mūsų kaimui ir gyvenimo kokybės pokyčių jame, būtina suderinti Vietos veiklos grupės, bendruomenių centrų ir savivaldybės siekius, apibrėžti galimus projektus, kad būtų išvengta dubliavimosi, užtikrinti kitus paruošiamuosius darbus bei finansavimą, ypač kaimo plėtros strategijai parengti.

Rajono ūkininkai aktyviai naudojosi rajono parama smulkiam ir vidutiniam verslui: iš 25 patenkintų paraiškų daugiau kaip pusę pateikė ūkininkai ar kaimo verslininkai. Tikėtina, kad šios paramos poreikis 2008 metais, aktyvėjant ES paramos įsisavinimui, bus didesnis.

7. Švietimas ir kultūra, laisvalaikio paslaugos rajone.

7.1. Švietimo politika. 2007 m. rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir suaugusiųjų klasėse mokėsi 3386 mokiniai, iš jų 54 priešmokyklinio amžiaus vaikai. Molėtų gimnazijoje mokėsi 592 mokiniai, 4 kaimo vidurinėse mokyklose mokėsi 948 mokiniai, iš jų – 26 priešmokyklinio amžiaus vaikai, 8 pagrindinėse mokyklose mokėsi 1258 mokiniai, iš jų – 28 priešmokyklinio amžiaus vaikai. Molėtų pradinėje mokykloje mokėsi 434 mokiniai, 6 pradinio ugdymo skyriuose – 84 mokiniai. Kijėlių specialiajame ugdymo centre buvo ugdomi 22 vaikai ir jaunuoliai. 2 vaikų lopšeliuose-darželiuose ir 4 vaikų darželių skyriuose buvo ugdomi 393 vaikai, iš jų – 101 priešmokyklinio amžiaus. 2 neformaliojo švietimo įstaigas lankė 544 mokiniai. VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykloje įsteigtose suaugusiųjų 11 ir 12 klasėse mokėsi 67 mokiniai. Rajone veikė dvi pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančios švietimo įstaigos – Molėtų pedagoginė psichologinė tarnyba ir Molėtų švietimo centras.

2007 metais analizuoti švietimo pokyčiai, identifikuotos sėkmės ir problemos, galimybės ir pavojai. Susitarta dėl Molėtų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano švietimo dalies plėtotės sprendinių. Pakankamai daug diskutuota rajono švietimo politikos ir strategijos mokyklų tinklo pertvarkos tikslingumo ir pagrįstumo, švietimo stebėsenos, efektyvaus lėšų panaudojimo klausimais. Vykdyta švietimo įstaigų veiklos priežiūra, švietimo aktualijos svarstytos su bendruomenės nariais. Švietimo vadybininkai bei rajono pedagoginės bendruomenės atstovai sėkmingai vykdė valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo serijas.

2007 m. buvo įgyvendinamas Molėtų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrasis planas. Reorganizuota Skudutiškio pagrindinė mokykla, prijungiant prie Suginčių vidurinės mokyklos ir įsteigiant Suginčių vidurinės mokyklos Skudutiškio skyrių. Tęstinė, neišvengiama ir argumentuota mokyklų tinklo pertvarka sudarė prielaidas efektyvesniam lėšų panaudojimui, įtakojo švietimo kokybę.

Plėtotas bendrasis specialiųjų poreikių asmenų lavinimas, užtikrinamas ugdymas vaikų, turinčių vidutinę, žymią ir labai žymią protinę bei kompleksines negalias.

Vyko tikslingas, nenutrūkstamas, efektyvus pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Analizuoti švietimo stebėsenos rodikliai, svarstyti problemų švietimo srityje sprendimo būdai, vykdyta tikslinga, teikianti pagalbą ugdymo įstaigų priežiūra.

Atsižvelgdamos į vidaus audito išvadas, ugdymo įstaigos tobulino veiklą, mokyklos ruošėsi išoriniam veiklos vertinimui. Pradėta mokyklų vadovų atestacija pagal naujuosius nuostatus.

Rajone sklandžiai, darniai praėjo valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas. Įsteigtos neakivaizdinės suaugusiųjų 11-12 klasės Alantos technologijos ir verslo mokykloje.

Rajono švietimo įstaigose buvo remontuojami sanitariniai mazgai, valgyklos bei virtuvės, katilinės, tvarkoma elektros instaliacija, vandentiekio bei kanalizacijos tinklai, keičiamos stogų dangos. Atlikti pastatų statybos remonto darbai ugdymo įstaigose sumažino eksploatacines išlaidas, žymiai pagerino patalpų higienines bei estetines sąlygas. Įstaigos įsigijo kompiuterinės technikos, mokymo priemonių, baldų.

Būtina tęsti rajono bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarką, vykdyti rajono bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 m. bendrojo plano stebėseną, Savivaldybės taryboje patvirtinti konkretų mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos iki 2012 metų planą.

Pradėti darbai, dalyvaujant tęstiniame ES 1.5 priemonės projekte „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra“ partnerio teisėmis. Būtina baigti rengti Švietimo centrui skirto pastato rekonstrukcijos techninį projektą, gauti finansavimą projekto veikloms 2008 metais vykdyti.

Svarbu rajone priimti sprendimus, rasti lėšas ankstyvajam specialiajam ugdymui užtikrinti, ugdymo įstaigose steigti specialiąją pagalbą teikiančių specialistų etatus.

Tinkamai pasiruošti ir pradėti vykdyti ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą, įvertinti vidurinio ugdymo programos aprašo įgyvendinimo būklę rajono mokyklose. Tęsti mokyklų vadovų atestaciją pagal naujuosius nuostatus, pasiruošti išoriniam mokyklų veiklos vertinimui, patvirtinti suaugusiųjų mokymo(si) strategiją, plėtoti profesinį informavimą ir konsultavimą, pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama iki 2013 metų.

Tęsti ugdymo įstaigų langų keitimo, stogų remonto, sanitarinių mazgų atnaujinimo, vidaus patalpų remonto darbus, aprūpinimą mokykliniais autobusais, kompiuterine technika, mokymo priemonėmis, baldais. Būtina priimti sprendimą dėl važinėjančių į mokykla mokytojų išlaidų kompensavimo.

7.2. Kultūrinis gyvenimas, laisvalaikio paslaugos. Įgyvendinant Molėtų rajono kaimo kultūros modelį, aktyvėja seniūnijų kaimo kultūros tarybų veikla. Seniūnijų kultūros tarybos organizuoja ir koordinuoja seniūnijų kultūros renginių planų rengimą bei įgyvendinimą, nagrinėja seniūnijų kultūros programas. Aktyviai veikiant šioms institucijoms, pritraukiama daugiau lėšų kaimo kultūrinei veiklai, pagyvėjo kaimo kultūrinis gyvenimas, stiprėja partnerystė tarp kaimo bendruomenių centrų ir rajono kultūros įstaigų. Savivaldybė skyrė daugiau lėšų kaimo kultūrinei veiklai (pradėti finansuoti bibliotekų renginiai kaimuose). Apskritai, žymiai padidėjo kultūrinės veiklos finansavimas: 2007 m. iš Savivaldybės biudžeto rajono kultūros įstaigoms skirta 2501,6 tūkst. litų (2006 m. – 1970,9 tūkst. litų). 2007 metais buvo gerinama kultūros įstaigų materialinė bazė (suremontuota Videniškių laisvalaikio salė, Stiklo muziejus ir paveikslų galerija Balninkuose perkelta į naujas renovuotas patalpas, suremontuotos Levaniškių, Toliejų bibliotekos. Žaugėdų ir Skudutiškio bibliotekos perkeltos į naujas suremontuotas patalpas). Jaunimo poilsio ir pramogų organizavimui išnuomotos ir baigiamos remontuoti buvusio kino teatro patalpos. Parengtas Molėtų kultūros centro, Krašto muziejaus ir Viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcijos investicijų projektas.

Rajone per metus suorganizuota virš 900 kultūros renginių (šventės, koncertai, parodos, poezijos vakarai, knygų pristatymai it t.t.). Sėkmingai įgyvendinta Molėtų jubiliejinių renginių programa, tinkamai pasirengta ir dalyvauta Lietuvos dainų šventėje (dalyvavo 14 kolektyvų, iš viso 220 dalyvių - tai mūsų meno mėgėjų kokybės įvertinimo rodiklis).

Vienas iš artimiausių uždavinių yra toliau nuosekliai gerinti kultūros įstaigų, ypač laisvalaikio salių Alantoje, Giedraičiuose, Verbiškėse, bibliotekų materialinę bazę, būtina apsispręsti dėl Arnionių gyvenvietės patalpų viešosioms reikmėms bei dėl kultūrinio turizmo vystymo, tam pritaikant bei modernizuojant Ežerų žvejybos muziejaus Mindūnuose ir Etnografinės Kulionių sodybos patalpas. Šiems tikslams realizuoti galima ir ES parama, jei objektai būtų Kultūros paveldo registre. Siekiant išsaugoti Molėtų krašto dailės paveldą, reikia svarstyti klausimą dėl Mykolo Šeduikio paveikslų kolekcijos pirkimo.

7.3. Paveldosauga. Molėtų rajone yra 518 kultūros paveldo objektų: 134 archeologinės vertybės, 18 mitologinių vertybių, 67 dailės vertybės, 34 architektūrinės vertybės,153 memorialinės vertybės, 11 istorinių vertybių, 5 techninės inžinerinės vertybės, 96 objektai, kurie patenka į paminklotvarkos reguliavimo sferą.

2007 metais 5 objektai (Pavadokšnės pilkapynas, Jonėnų piliakalnis, Baltadvario sodybvietė, Dubingių miestelio istorinė dalis ir Giedraičių paminklas) įregistruoti Kultūros vertybių registre. 5 archeologinėms vertybėms patikslintos teritorijų ribos ir suteiktas regioninis reikšmingumo lygis. Patikrinta 32 kultūros vertybių būklė ir paruošti patikrinimo aktai. 2007 metais vyko tęstiniai archeologiniai tyrinėjimai Dubingių piliavietėje, buvusios Radvilų evangelikų reformatų bažnyčios vietoje. Sutvarkyta 17 senųjų neveikiančių kapinių (šienaujama ir iškirsti menkaverčiai krūmokšniai). Nuolat tvarkomos 12 savanorių ir 12 partizanų kapavietės. Sutvarkytos 5 archeologinės vertybės. Pakeistos Alantos bažnyčios grindys. Nudažytas Videniškių bažnyčios koplyčios stogas. 2007 metais vyko Europos paveldo dienų renginys Alantos (Naujasodžio) dvaro rūmuose. 2007 metais pradėti Dubingių smuklės rekonstrukcijos statybos darbai. Šiuo metu dengiamas smuklės pastato stogas. Sutvarkius pastatą, jame įsikurs Asvejos regioninio parko direkcija ir bus pritaikytas parko lankytojų centrui. Paruoštas Dubingių piliavietės apšvietimo projektas.

Kultūros vertybių priežiūros ir tvarkymo darbai

Iš viso: 2 403 950 Lt

Būtina užbaigti Videniškių vienuolyno vidaus patalpų restauravimą ir atlikti teritorijos archeologinius tyrimus, po to parengti teritorijos sutvarkymo projektą. Būtų reikalinga prisidėti finansiškai prie atliekamų Luokesų ežero polinės gyvenvietės archeologinių tyrinėjimų, organizuoti galimybių studiją dėl šio galimai turistinio objekto lankomumo ir pažintinio tako įrengimo bei numatyti prieigas prie jo. Spręsti Baltadvario bastioninės pilies liekanų išsaugojimą, rengti investicinius projektus dėl bastioninės pilies atstatymo, formuoti žemės sklypą prie objekto.

7.4. Sportinė veikla rajone. Kūno kultūros ir sporto centre rankinio, lengvosios atletikos, dziudo imtynių, krepšinio, aerobikos ir lauko teniso sporto šakose veikė 20 sportinių-mokomųjų grupių, pratybas lanko apie 300 moksleivių. Dirba 11 trenerių ir 2 sporto treneriai – organizatoriai, 3 administracijos darbuotojai.

Dauguma rajono sporto mėgėjams skirtų renginių organizuojama atsižvelgiant į visuomenės poreikius, tradicijas ir turimos sporto bazės galimybes. Pagrindiniai didieji metų sporto renginiai tampa tradiciniais: 17-asis bėgimas, skirtas Sausio 13-ąjai paminėti, Suginčiuose, rajono vyrų krepšinio pirmenybės (14 komandų, 2 lygos), švietimo darbuotojų sporto žaidynės, paplūdimio tinklinio turnyras, vasaros gatvės krepšinio 3x3 į vieną krepšį turnyras, (apie 40 komandų), 16-tasis „Vilnies“ laikraščio redakcijos taurės krepšinio turnyras (13 komandų), Lietuvos OS klubų komandinės estafečių orientavimosi sporto varžybos, OS klubo „Klajūnas“ tradicinės maratono ir šeimų varžybos, rajono OS taurės varžybos, lauko teniso individualūs ir komandiniai turnyrai.

Rajone matoma ir juntama sporto klubų veikla kaip būdas telkti bendro pomėgio vienijamus entuziastus: orientavimosi sporto ir bėgimo mėgėjus vienija klubas „Klajūnas“, sportinės žūklės - klubas „Ešerys“, sporto klubas „Molėtai“ - vyrus rankininkus (komanda atstovauja rajonui Lietuvos vyrų rankinio I – osios lygos čempionate), teniso klubas „Veja“ - teniso mėgėjus, sportinių šokių klubas „Domino“ aktyviai dalyvauja konkursuose, įvairiuose renginiuose rajone, Lietuvoje ir užsienyje, rengia stovyklas, konkursus, koncertinius pasirodymus, rankinio sporto klubas „Asveja“ vienija moterų rankinio entuziastes.

2007 metais nemažai investuota į rajono sporto bazės modernizavimą: pabaigta buvusio baseino rekonstrukcija, kooperuotomis lėšomis įrengta universali sporto aikštelė. Toliau būtina plėtoti besiformuojantį mieste sporto kompleksą (aikštynai, stadiono renovacija ir kitų paslaugų bazės kūrimas) bei atnaujinti sporto bazę kaimuose (šiems darbams lėšų numatoma ir ES finansinėje paramoje).

8. Ryšiai su visuomene ir NVO sektorius.

Apie savivaldybės veiklą nuolat informuojama rajono laikraščiuose „Vilnis“ ir „Molėtų žinios“. Informacija teikiama regioniniams ir respublikiniams leidiniams. Tarybos sprendimai, mero potvarkiai, administracijos direktoriaus įsakymai, informacijos ir pranešimai, kitos naujienos skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje www.moletai.lt, duomenys teikiami Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) tvarkomai sistemai „Informacijos rinkmenų sąrašas“. 2007 m., didinant sprendimų priėmimo skaidrumą ir visuomenės galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procese, pradėti skelbti Tarybos sprendimų projektai su galimybe komentuoti. Interneto svetainės struktūra suderinta su Vyriausybės patvirtintais „Bendraisiais reikalavimais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms“, pritaikyta neįgaliesiems, sukurti „Nuorodų“, „Tarptautinio bendradarbiavimo“ puslapiai, atnaujinta išvaizda (dizainas). Nuolat papildomos ir atnaujinamos „Atmintinės gyventojams“. 2007 m. IVPK atliktame Valstybės institucijų interneto svetainių atitikimo Bendriesiems reikalavimams tyrime Molėtų savivaldybės interneto svetainė įvertinta 3-4 vieta (iš 60 savivaldybių). Atitikimas reikalavimams: struktūros - 100,0%, bendras – 76,7%.

4,4 karto augo Savivaldybės svetainės lankomumas: 2007 m. joje užregistruota 392711 apsilankymų (2006 m. – 88613) - vidutiniškai 32725 per mėn., 1075 per dieną. Labiausiai lankomi puslapiai „Savivaldybės naujienos ir aktualijos“, „Savivaldybės struktūra“, „Paieška“, „Savaitės klausimas“, „Turizmas“, „Klausimai-atsakymai“, „Diskusijos“.

Interneto svetainės lankytojai pateikė ir gavo Savivaldybės darbuotojų atsakymus į 182 klausimus. Dažniausi klausimai – iš architektūros ir teritorijų planavimo, socialinių paslaugų, turizmo ir poilsio, kelių priežiūros, dokumentų tvarkymo, komunalinio ūkio, laisvalaikio ir kultūros sričių. Savivaldybės interneto svetainės lankytojai pasiūlė 31 apklausų temą „Savaitės klausimo“ skyriuje, 83 temas diskusijoms. Aktyviausiai diskutuota apie jaunimo laisvalaikio problemas, saugų eismą mieste, viešąją tvarką, sveikatos, kultūros įstaigų, savivaldybės, policijos veiklą. Savivaldybės naujienos el. paštu siunčiamos 173 jas užsisakiusiems lankytojams (2006 m. – 108).

Aktualu toliau tobulinti Savivaldybės elektronines paslaugas, atnaujinti ir sukurti papildomų svetainės puslapių, kuriuose informacija teikiamą anglų kalba.

Vyriausybės patvirtintame Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane numatyta 2008 m. pradėti teikti naujas el. paslaugas gyventojams, norintiems internetu užsisakyti gimimo, mirties, santuokos ar ištuokos liudijimus, užsiregistruoti į priėmimą pas sveikatos priežiūros specialistą. Aktualu pasirengti naujoms el. paslaugoms.

Savivaldybė rėmė įvairių institucijų partnerystės plėtrą rajone, bendradarbiavo su nevyriausybinėmis organizacijomis, kaimo bendruomenėmis, skatino jų veiklą. Seniūnijose įkūrus seniūnijų tarybas, visose seniūnijose gyventojų susitikimuose su meru ir seniūnais buvo aptartos savivaldos ir piliečių dalyvavimo joje galimybės. Nevyriausybinėms organizacijoms sudarytos sąlygos naudotis Savivaldybės posėdžių sale, Savivaldybės serveryje palaikoma nevyriausybinėms organizacijoms ir partnerystei skirta svetainė http://tinklas.moletai.lt, Bendruomenių centrų asociacijai skirtos būstinės patalpos Molėtų mieste.

Aktualu toliau stiprinti institucijų partnerystę rajone, skatinti gyventojus aktyviai dalyvauti savivaldoje.

Buvo palaikomi tarptautinio bendradarbiavimo ryšiai su Latvijos Ludzos, Baltarusijos Slonimo, Karelijos Priažos rajonais, Lenkijos Makovo gmina, Vokietijos Horstelio savivaldybe.

Kuriant patrauklų rajono įvaizdį, reikėtų skatinti krašto istorinį ir kultūros paveldą, profesionalų ir mėgėjų meną, turizmą, poilsio ir rekreacijos galimybes, NVO ir bendruomenių veiklą Molėtų rajone propaguojančius spaudinius, fotografijos, video, skaitmeninius leidinius, informacijos sklaidą internete.

Apibendrinimas. Savivaldybės 2007 metų darbui būdingas nuoseklumas ir stabilumas, aiškūs tikslai ir suderintos pastangos. Nepaisant Savivaldybės tarybos rinkimų kampanijos ir porinkiminės situacijos įtampos, užtikrintas visų sričių veiklos nepertraukiamumas ir finansavimas.

Politinio aktyvumo požiūriu šios kadencijos Taryba darbus pradėjo entuziastingai, noriai: būdingas požymis yra Tarybos komitetų veikla, čia iš esmės aptariamos visos problemos, diskutuojami galimi sprendimai, komitetai dirba gana planingai.

Savivaldybės veiklai būdinga nuosekli visų sektorių pažanga ir atnaujinimas, siekiant subalansuoti biudžeto galimybes ir ūkio poreikius. Žinoma, darbų ir problemų visuomet yra daugiau, negu leidžia finansiniai ištekliai, tačiau svarbiausia - pozityvių pokyčių kryptis ir nemažėjantis jų pagreitis, visų susitelkimas ir konstruktyvus veikimas.

Molėtų rajono meras V.Stundys