title

Molėtų krašto ateitis Lietuvos teritorijos bendrajame plane „Lietuva 2030"

Molėtų savivaldybė, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos bendrojo plano (LR BP) koncepcijos projektą, pateikė rengėjams pastabų dėl atskirų LR BP sprendinių, svarbių Molėtų krašto ateičiai. Rugsėjo 23 dieną mero iniciatyva įvyko susitikimas su plano rengėjais, Aplinkos ministerijos atstovais, kuriame taip pat dalyvavo ir apie konkrečius sprendinius diskutavo mero pavaduotoja, Administracijos direktorius, Architektūros ir teritorijų planavimo, Strateginio planavimo ir investicijų skyrių, Turizmo ir verslo informacijos centro vadovai.

Nors Molėtų rajono savivaldybė projekte priskiriama regioninės reikšmės kultūros paveldo arealui bei didžiausios kultūros koncentracijos teritorijai, tačiau savivaldybės netenkina siūlomi LR BP sprendiniai, kurie modeliuoja neaiškią krašto vystymo kryptį. Su plano rengėjais buvo aptarti šie pagrindiniai pasiūlymai:

1. Molėtų kraštas vystomas kaip turizmo paslaugų centras bei prioritetas teikiamas siekiant kurortinės teritorijos statuso.

2. Molėtų savivaldybė įtraukiama į planuojamą urbanistinių centrų prioritetinę partnerystę, siekiant mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą.

3. Į LR BP sprendinius turėtų būti įtrauktas ir tranzito koridorius Vilnius - Daugpilis,  rajonui aktualus dėl betonkelio rekonstrukcijos darbų spartos.

4. Atkreipus dėmesį į tai, kad koncepcijos skirtinguose dokumentuose nevienodai siūlomas rajono statusas, rengėjai patvirtino, kad Molėtai bus priskirti ne C (palaikomojo tipo), o B kategorijai, o tai reiškia, kad numatomas šio centro stiprinimas.

5. Tai pat akcentuoti ir Molėtų savivaldybės bei Pabradės funkciniai ryšiai, kurie sprendiniuose nėra fiksuoti.

Svečiai iš esmės sutiko su savivaldybės pateiktais pasiūlymais ir atitinkamai tikslins LR BP sprendinius bei ištaisys netikslumus. Dokumento korekcijos bus pateiktos iki šio mėnesio pabaigos.

LR BP yra ilgalaikio planavimo dokumentas, siekiantis suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas- verslo, žemės ūkio, turizmo ir rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros vystymo. Jo koncepcija bus bazinis dokumentas ateinančio periodo Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimui, tad nuo jo sprendinių didžia dalimi priklausys ir tolesnė įvairių sektorių plėtra.