PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2006-11-23 sprendimu Nr.B1-130

MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
3. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Molėtų rajono savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.
5. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už specialiąsias socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir teikiančios Savivaldybės institucijos sutartimi (pridedama), kurioje nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka.
6. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka.
7. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatyme, Socialinių paslaugų kataloge, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše ir kituose galiojančiuose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

8. Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Šios paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose.
   Bendrosios paslaugos yra šios: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, maitinimo organizavimas, transporto paslaugų organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, aprūpinimas būtinaisiais drabužiais ir avalyne, asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas, kita.
9. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos teikiamos nemokamai.
10. Už visas kitas bendrąsias socialines paslaugas asmenys (šeimos) moka pagal patvirtintus tų paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas tvarkas.
11. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) trigubą dydį, visos bendrosios paslaugos teikiamos nemokamai.
12. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį.

III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

13. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
14. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
15. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP trigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai.
16. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
17. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP trigubą dydį. Jeigu apskaičiuotos pajamos lieka mažesnės už trigubą VRP dydį, atitinkamai mažinamas mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis.
18. Už socialinės priežiūros paslaugą – pagalba į namus asmenys (šeimos) moka pagal patvirtintą tų paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas tvarką.
19. Už socialinės priežiūros paslaugą – pagalbą į namus asmenys su negalia (šeimos), senyvo amžiaus asmenys (šeimos), kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos , tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnė už VRP trigubą dydį, už teikiamas paslaugas moka atsižvelgiant į paslaugų teikimo trukmę ir dažnumą per mėnesį:
    19.1. nuo 3 iki 4 VRP –20 proc. Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
    19.2. nuo 4 iki 5 VRP – 40 proc. Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
    19.3. nuo 5 iki 6 VRP – 80 proc. Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
    19.4. daugiau kaip 6 VRP – 100 proc. Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio.

IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS

20. Pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai) sumokėti kitiems asmenims už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kai asmuo (šeima) sutinka ir dėl objektyvių priežasčių paslaugų teikti neturi galimybių Molėtų socialinės paramos centro lankomosios priežiūros darbuotojai arba socialinio darbuotojo padėjėjai ir kai šias socialines paslaugas veiksmingiau organizuoti pinigais. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami savivaldybės nustatyta tvarka.
21. Pagalbos į namus paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus tik asmens ( šeimos ) sutikimu.
22. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už pagalbos į namus paslaugų, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis, kainą.
23. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai. Jie ne mažiau kaip 2 kartus per metus lankosi pagalbos pinigų gavėjo namuose, vertina, ar pinigai naudojami pagal paskirtį, surašo apsilankymo aktą, kurį pateikia Komisijai.
24. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas. Šiuo atveju Komisijoje gali būti sprendžiamas klausimas dėl jų pakeitimo į pagalbos į namus paslaugą, kuriai buvo nustatytas asmens (šeimos) poreikis.
25. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas:
    25.1. pagalbos pinigų gavėjui mirus;
    25.2. nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį (ne paslaugoms pirkti):
    25.3. pasikeitus asmens (šeimos) materialinei padėčiai, padidėjus pajamoms:
    25.4. atlikus poreikio socialinėms paslaugoms naują vertinimą, kai nebėra poreikio pagalbai į namus:
    25.5. išvykus gyventi į kitos savivaldybės teritoriją.

V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

26. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
27. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
28. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
29. Teikiant dienos socialinę globą vaikams su negalia, senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia jų namuose, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų vidutinę trukmę valandomis per savaitę, paslaugų gavėjai už vieną kalendorinį mėnesį moka:

    Paslaugų trukmė valandomis per savaitę	Mokėjimo dydis (proc. nuo asmens (šeimos pajamų)
    iki 20	10 proc.
    iki 30	15 proc.
    iki 40	20 proc.

30. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
31. Teikiant dienos socialinę globą asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia jų namuose, gyvenantiems šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų trukmę valandomis per savaitę, paslaugų gavėjai už vieną kalendorinį mėnesį moka:

    Paslaugų trukmė valandomis per savaitę	Mokėjimo dydis (proc. nuo asmens (šeimos) pajamų)
    iki 20	30 proc.
    iki 30	40 proc.
    iki 40	50 proc.

32. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.

VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

33. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
34. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
35. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
36. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa iki 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
37. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.

VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

38. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
39. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto normatyvą.
40. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
41. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
42. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
43. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio.

VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ, MOKĖTI UŽ SOCIALINES PASLAUGAS,VERTINIMAS

44. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
45. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
46. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas ( SP-8 forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Prašyme – paraiškoje nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
47. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Molėtų rajone asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Komisija, kuri nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
48. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės gali būti vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
49. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos asmeniui, mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
50. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos.
51. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
52. Asmens (šeimos narių) pajamų apskaičiavimas ir asmens turto vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
53. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) privalo pranešti Socialinės paramos skyriui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
54. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
55. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansinės jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtos informacijos gavimo.
56. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
57. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su savivaldybės nustatytu mokėjimu už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.

IX. ATLEIDIMAS NUO MOKESČIO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS

58. Asmuo (šeima) pageidaujantis (-i ) gauti nemokamas socialines paslaugas pateikia prašymą Socialinės paramos skyriui. Prašymai svarstomi Komisijoje.
59. Atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas galimybės:
    59.1. dėl didelių išlaidų reikalingų gydymui (pateikiami pateisinami dokumentai);
    59.2. po gaisro, stichinių nelaimių patirtų nuostolių (reikalingi tai patvirtinantys dokumentai);
    59.3. kitais nenumatytais atvejais.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

60. Aprašo nuostatos taikomos asmenims (šeimoms), pradėjusioms gauti socialines paslaugas po 2006m. liepos 1d., išskyrus tuos atvejus, kai mokesčio už socialines paslaugas dydis asmeniui pagal teisės aktus bei Savivaldybės nustatytas taisykles, galiojusias iki 2006m. liepos 1 d., didesnis negu nustatytas šiame apraše.