PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2007 m. liepos mėn. 5 d. sprendimu
Nr. B1-111

MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Savivaldybės tarybos (toliau – tarybos) veiklos reglamentas (toliau – reglamentas) nustato tarybos veiklos tvarką ir formas, jos suformuotų institucijų kompetenciją bei veiklos tvarką, bendravimo su gyventojais formas ir būdus.
2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis.
3. Reglamentas tvirtinamas ir gali būti keičiamas tarybos sprendimu, kai už jį balsuoja visų tarybos narių dauguma. Tarybos patvirtinto reglamento nuostatos galioja ir naujai išrinktai tarybai.
4. Visa tarybos, jos suformuotų institucijų ir atskirų tarybos narių veikla turi būti vykdoma laikantis reglamento nuostatų. Jeigu būtina priimti sprendimą ar vykdyti kitą veiklą, kuri neprieštarauja įstatymams, bet neatitinka tarybos patvirtinto reglamento nuostatų, pirmiausia reikia pakeisti galiojantį reglamentą. Jeigu reglamento normos prieštarauja Konstitucijai ar kito įstatymo normoms, taikomos Konstitucijos ar kito atitinkamo įstatymo normos, o artimiausiame tarybos posėdyje teikiamos reglamento pataisos.

II. TARYBA

5. Taryba yra atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Ji atsakinga už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais. Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų 25 savivaldybės bendruomenės atstovų.
6. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas, sprendimų priėmimo laisvę bei kompetenciją nustato Vietos savivaldos įstatymas ir šis reglamentas.
7. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai.
8. Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.
9. Jeigu naujai išrinktos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.
10. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, taryba netenka įgaliojimų arba tarybos įgaliojimai sustabdomi, jeigu ji negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.
11. Pagrindinė tarybos veiklos forma yra tarybos posėdis.

III. TARYBOS ĮGALIOJIMAI

12. Tvirtina savivaldybės tarybos veiklos reglamentą;
13. Renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą;
14. Mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją, vadovaudamasi įstatymais nustato jam darbo užmokestį;
15. Mero teikimu nustato mero pavaduotojo veiklos sritis šiame reglamente;
16. Priima sprendimą sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir mero teikimu ją sudaro;
17. Sudaro savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas;
18. Renka Kontrolės komiteto pirmininką, skiria Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą;
19. Sudaro pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia savivaldybės kontrolieriaus tarnybą ir nustato didžiausią valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių šioje tarnyboje, kartą per metus svarsto savivaldybės kontrolieriaus tarnybos ataskaitą bei priima dėl jos sprendimą;
20. Priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių;
21. Gali priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, suteikia seniūnijoms pavadinimus ir juos keičia, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas, nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę;
22. Tvirtina savivaldybės kontrolieriaus tarnybos bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus;
23. Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;
24. Priima sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;
25. Skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus;
26. Priima sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;
27. Priima sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas, nustato šių objektų eksploatavimo tvarką;
28. Priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t.t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio;
29. Nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų numatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas;
30. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, priima sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
31. Priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;
32. Tvirtina savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas;
33. Deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus;
34. Priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose;
35. Priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;
36. Steigia savivaldybės biudžetines įstaigas, savivaldybės įmones, šeimynas, savivaldybės viešąsias įstaigas, akcines bendroves, įstatymų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl dalyvavimo jas steigiant ir dėl šių įstaigų, įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant, taip pat dėl šių juridinių asmenų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų;
37. Priima sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;
38. Įstatymų nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus, kurie siejasi tik su vieno juridinio ar fizinio asmens nedidelių veiklos mastų projektais, žemės reformos žemėtvarkinių projektų papildymus tvirtina administracijos direktorius; esant konfliktiškiems, sudėtingiems ir rajono plėtrai aktualiems atvejams administracijos direktorius projektus teikia tvirtinti tarybai;
39. Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti;
40. Teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus;
41. Tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, visuomenės sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles;
42. Teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą;
43. Išklauso savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus;
44. Teikia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus išklauso šių padalinių vadovus;
45. Priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;
46. Priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;
47. Priima sprendimus dėl koncesijų suteikimo tikslingumo, iki konkurso paskelbimo, gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, tvirtina koncesijos konkurso sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas, nustato konkurso etapus bei, gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, iki koncesijos sutarties pasirašymo pritaria galutiniam koncesijos sutarties projektui;
48. Priima sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo;
49. Nustato savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką;
50. Gali priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą;
51. Tvirtina savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo;
52. Priima sprendimą išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
53. Priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų;
54. Tvirtina kaimo plėtros programas;
55. Priima sprendimus skelbti vietos gyventojų apklausą;
56. Tvirtina savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, nustato tyliąsias zonas. Nustato savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama;
57. Neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams.

IV. MERO, MERO PAVADUOTOJO KOMPETENCIJA

58. Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.
59. Meras:
    59.1. planuoja tarybos veiklą, nustato ir sudaro tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;
    59.2. atstovauja pats arba teisės aktų nustatyta tvarka savo potvarkiu įgalioja kitus savivaldybės administracijos tarnautojus, pagal jų kompetenciją, atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
    59.3. atstovauja savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;
    59.4. siūlo tarybai mero pavaduotojo savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, ir komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui ir direktoriaus pavaduotojui;
    59.5. tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia sekretoriato darbuotojus;
    59.6. vadovauja sekretoriato darbui;
    59.7. esant reikalui (fizinių ar juridinių asmenų skundams, esant įtarimui, kad vykdoma teisės aktų neatitinkanti veikla arba esant korupcijos apraiškų ir pan.) siūlo tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriaus tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą. Priima savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės komitetų ir tarybos posėdžiuose;
    59.8. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimus;
    59.9. gavęs tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis sutartis;
    59.10. kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja.
60. Meras analizuoja padėtį savivaldybėje ir siūlo tarybai sprendimų projektus bei rekomendacijas viešojo administravimo įstaigoms šiais klausimais:
    60.1. viešosios tvarkos ir gyventojų rimties;
    60.2. pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, ligonių, invalidų bei senelių slaugos ir rūpybos;
    60.3. vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, ikimokyklinio vaikų ugdymo, vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo;
    60.4. gyventojų bendrosios kultūros ugdymo, etnokultūros puoselėjimo;
    60.5. migracijos procesų, gyventojų užimtumo, jų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo bei viešųjų darbų organizavimo.
61. Mero sprendimai įforminami potvarkiais.
62. Meras ne rečiau kaip kartą per metus, bet ne vėliau kaip per pirmąjį metų ketvirtį atsiskaito tarybai už savo veiklą ir rinkėjams už savivaldybės veiklą. Ataskaita skelbiama vietinėje spaudoje ir savivaldybės internetiniame puslapyje.
63. Mero pavaduotojas atlieka mero pavedimus.
64. Mero pavaduotojo funkcijos:
    64.1. kuruoja ir koordinuoja kultūros, švietimo ir sporto, Sveikatos ir socialinių reikalų komitetų veiklą;
    64.2. analizuoja padėtį savivaldybėje ir siūlo merui sprendimų projektus bei rekomendacijas kultūros, švietimo, sporto, sveikatos, socialinės paramos organizavimo klausimais;
    64.3. padeda merui kontroliuoti pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoti;
    64.4. pagal mero įgaliojimą atstovauja Molėtų rajono savivaldybei oficialiuose priėmimuose, susitikimuose ir renginiuose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
    64.5. koordinuoja savivaldybės sudarytų komisijų veiklą.
65. Mero pavadavimas įforminamas mero potvarkiu.
66. Kai meras negali eiti pareigų (yra komandiruotėje, ligos atveju, atostogų metu) mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus:
    66.1. mero pavaduotojų, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir komisijų pirmininkų kandidatūrų teikimą tarybai, taip pat siūlymą atleisti juos iš pareigų bei skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui;
    66.2. sekretoriato nuostatų tvirtinimą, sekretoriato darbuotojų skyrimą ir atleidimą;
67. Mero pavadavimas įforminamas mero potvarkiu, pavadavimo laikotarpiu mero pavaduotojo sprendimai įforminami mero potvarkiais.

V. TARYBOS POSĖDŽIAI, JŲ ORGANIZAVIMO IR DARBO TVARKA

68. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Posėdis paprastai trunka 1 dieną, jeigu taryba nenusprendžia kitaip.
69. Posėdžius, išskyrus pirmąjį, šaukia meras, o jeigu jo nėra – mero pavaduotojas, taip pat kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus.
70. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo.
71. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių.
72. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.
73. Apie posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys raštu praneša visiems tarybos nariams ir paskelbia gyventojams rajono spaudoje ir savivaldybės internetiniame puslapyje ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios.
74. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius.
75. Jeigu tarybos narys negali atvykti į posėdį, apie tai jis praneša merui ar jo pavaduotojui, nurodydamas priežastį. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma.
76. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims. Pasisakymo trukmė negali trukti ilgiau kaip 5 min. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama pasisakyti jei jie užsiregistravo pas posėdžio sekretorių prieš posėdžio pradžią ir jei leidžia pirmininkaujantis posėdžiui. Asmens pasisakymas negali trukti ilgiau kaip 5 min..
77. Be kviestųjų asmenų posėdžiuose taip pat gali dalyvauti įmonių, įstaigų, organizacijų ir gyventojų atstovai, apie tai pranešę merui iki posėdžio.
78. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.
79. Posėdžiai tiesiogiai gali būti transliuojami savivaldybės interneto svetainėje.
80. Kiekvieno posėdžio pradžioje registruojami tarybos nariai ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.
81. Posėdyje svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai. Atskirais atvejais mero siūlymu į darbotvarkę gali būti įtraukiami papildomi klausimai, reikalaujantys neatidėliotino sprendimo priėmimo.
82. Posėdžiui pirmininkauja meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas. Tarybos pavedimu pirmininkauti gali padėti bet kuris tarybos narys.
83. Posėdžio pirmininkas:
    83.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje numatytą posėdžio pertrauką;
    83.2. tikrina, ar posėdyje yra kvorumas;
    83.3. stebi, kad būtų laikomasi tarybos veiklos reglamento;
    83.4. suteikia žodį tarybos nariams ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems asmenims, vadovauja svarstymo eigai;
    83.5. kontroliuoja pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali nutraukti kalbėtoją;
    83.6. jeigu klausimas svarbus ir taryba neprieštarauja, gali pratęsti pasisakymo laiką;
    83.7. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;
    83.8. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis reglamentu, nustato balsavimo tvarką ir pagal balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia atviro balsavimo rezultatus;
    83.9. pasiūlo tarybos nariams pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius ar kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžiui;
    83.10. daro tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui, o esant reikalui, perduoda juos svarstyti etikos klausimus nagrinėjančiai komisijai.
84. Posėdžio trukmę nustato taryba, tvirtindama darbotvarkę. Posėdžio eigoje darbotvarkės pakeitimai galimi, jei už tai balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.
85. Į patvirtintą darbotvarkę įrašytus klausimus tarybos posėdyje pristato (iki 10 minučių, atskirais atvejais taryba gali pristatymo laiką pratęsti) klausimo rengėjas arba kitas asmuo (toliau – pranešėjas). Tai gali būti savivaldybės administracijos direktorius arba kitas savivaldybės administracijos tarnautojas, jeigu tarybos sprendimo projektą svarstomu klausimu rengė savivaldybės administracija, tarybos komiteto pirmininkas arba komiteto atstovas, komisijos, frakcijos, koalicijos, tarybos narių grupės atstovas arba bet kuris tarybos narys, jeigu jis rengė tarybos sprendimo projektą svarstomu klausimu.
86. Pranešėjas atsako į tarybos narių klausimus (iki 10 minučių). Vienas tarybos narys vienu svarstomu klausimu gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 2 kartus.
87. Tarybos narių pasisakymams skiriamos 5 minutės. Svarstomu klausimu tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Jam papildomai gali būti suteiktos 2 minutes. Tik posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbantįjį. Norintys kalbėti iš anksto registruojami posėdžio sekretoriaus. Pirmiausia kalba užsiregistravę tarybos nariai ir tokia eile, kaip užsiregistravo. Posėdžio pirmininkas gali leisti pasisakyti iš anksto neužsiregistravusiems tarybos nariams po to, kai kalbėjo visi užsiregistravę. Jeigu tarybos narys be įspėjimo išėjo iš posėdžių salės ir jo nėra, kai pirmininkaujantis suteikia jam žodį, jis laikomas atsisakiusiu pasisakyti.
88. Diskusijos baigiamos, kai pasibaigia klausimui svarstyti skirtas laikas arba to pageidauja tarybos nariai ir nusprendžia taryba. Posėdžio pirmininkas informuoja, kiek žmonių buvo užsirašę ir kiek kalbėjo. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis dėl laiko stokos, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais pateikia raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami projekto autoriams.
89. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.
90. Posėdyje svarstomų klausimų sprendimų projektai ir, esant reikalui, papildoma medžiaga tarybos nariams pateikiami ne vėliau kaip trys dienos iki posėdžio. Išimties atveju jis gali būti pateiktas prieš to klausimo įtraukimą į dienotvarkę.
91. Tarybos sprendimo projekto pataisas tarybos nariai pateikia posėdžio pirmininkui raštu. Tarybos nariui suteikiamas žodis pataisai pagrįsti. Komitetui prašant, jam perduodamos svarstyti tarybos sprendimų projektų pataisos. Už kiekvieną pateiktą pataisą balsuojama atskirai.
92. Galutiniam sprendimo projektui rengti gali būti sudaroma redakcinė komisija, jos pirmininką mero siūlymu paskiria taryba. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato tarybai sprendimo projektą.
93. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu. Balsuoti gali tik posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai. Atvirai balsuojama rankos pakėlimu. Slaptai balsuojama Vietos savivaldos įstatyme numatytais atvejais, o taip pat nusprendus tarybai. Šiuo būdu paprastai balsuojama pertraukos metu naudojant specialios formos balsavimo biuletenius arba slapto balsavimo elektroninę sistemą. Balsavimo biuletenius tvirtina taryba, o tarybos nariams juos išduoda balsų skaičiavimo komisija. Taryba sudaro trijų narių balsų skaičiavimo komisiją ir skiria jos pirmininką.
94. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.
95. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų pareigūnų skaičių, arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkimui duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ir teiginiai neskaičiuojami.
96. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti rašomos pavardės kandidatų tik į vienas pareigas.
97. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.
98. Slapto balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.
99. Balsavimas gali būti vardinis, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai. Šiuo atveju kiekvienas narys turi užpildyti balsavimo biuletenį, jį pasirašyti ir įteikti balsų skaičiavimo komisijai. Posėdžio pirmininkas skelbia, kaip balsavo kiekvienas tarybos narys, o šis atsistojęs tai patvirtina.
100. Balsuojant rankos pakėlimu ar biuleteniais, balsus skaičiuoja tarybos paskirta balsų skaičiavimo komisija.
101. Jeigu nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik kitame tarybos posėdyje.
102. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama "už", "prieš" arba “susilaikoma”. Antruoju atveju balsuojama “už vieną teiginį”, kitus išbraukiant.
103. Alternatyvūs teiginiai paprastai pateikiami balsavimui pagal pateikimo svarstyti eilę. Esant reikalui, posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jei sutinka pasiūlymo autorius ar autoriai.
104. Tarybos sprendimai, išskyrus atvejus numatytus šiame reglamente ir Vietos savivaldos įstatyme, priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ir finansiniai klausimai ar kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

VI. PIRMASIS TARYBOS POSĖDIS IR MERO RINKIMŲ TVARKA

105. Pirmąjį naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai vyko naujai įsteigtoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 straipsnyje numatytu atveju, - ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.
106. Pirmajame naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomi du klausimai:
     106.1. priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jų įgaliojimai, ir pavedimo administracijos direktoriui eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius ir direktoriaus pavaduotojas naujai kadencijai;
     106.2. renkamas savivaldybės meras, gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas;
107. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys.
108. Posėdį pradeda apygardos rinkimų komisijos pirmininkas (toliau – posėdžio pirmininkas) ir pirmininkauja iki mero išrinkimo.
109. Savivaldybės institucijų ir pareigūnų (mero, jo pavaduotojo, administracijos direktoriaus) įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinkta taryba.
     Pirmajame posėdyje taryba paveda administracijos direktoriui eiti pareigas iki bus paskirtas administracijos direktorius, perimti dokumentai ir priskirtos materialinės vertybės.
110. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka Molėtų rajono savivaldybės merą.
     Meras renkamas slaptu balsavimu. Meras laikomas ištrinktas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus (25) dauguma (ne mažiau 13).
111. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau 13 tarybos narių (yra kvorumas).
112. Tarybos posėdžio protokolą įprastine tvarka rašo savivaldybės administracijos darbuotojas. Daromas posėdžio įrašas. Posėdžio protokolas surašomas per 3 dienas ir jį pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.
113. Tarybos posėdžio pirmininkas turi išimtinę teisę:
     113.1. Skelbti posėdžio pradžią, pabaigą ar posėdį atidėti. Esant reikalui, skelbti posėdžio pertrauką.
     113.2. Tikrinti, ar posėdyje yra kvorumas.
     113.3. Stebėti, kad būtų laikomasi tarybos posėdžio darbotvarkės ir reglamento.
     113.4. Suteikti žodį tarybos nariams.
     113.5. Kontroliuoti reglamente numatytą pasisakymų trukmę, svarstomų klausimų laiko limitą ir jeigu viršijama, įspėti kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali nutraukti kalbėtoją.
     113.6. Pagal svarstymo rezultatus formuluoti klausimus balsavimui, skelbti balsavimo rezultatus.
     113.7. Pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius ir kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžio pirmininkui vesti posėdį.
     113.8. Daryti tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko reglamento ar darbotvarkės, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui.
     113.9. Pasiūlyti posėdžio trukmę, laiko limito koregavimą. Pateikti slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio projektą.
     113.10. Balsų skaičiavimo komisijai prašant, pateikti papildomų biuletenių.
114. Rinkimų balsų skaičiavimo komisija sudaroma iš 7 tarybos narių. Kandidatą nuo sąrašo į komisijos narius gali pasiūlyti tik tarybos narys, priklausantis šiam sąrašui.
115. Po kandidatų į mero pareigas iškėlimo turi būti tikslinama balsų skaičiavimo komisijos sudėtis. Jei kandidatas yra komisijos narys, jis to sąrašo siūlymu perrenkamas. Balsų skaičiavimo komisija pasiskirsto pareigomis.
116. Balsų skaičiavimo komisija pateikia posėdžio pirmininkui atviro balsavimo rezultatus.
117. Balsų skaičiavimo komisija (toliau vadinama komisija) organizuoja mero rinkimus:
     117.1. Paruošia 25 slapto balsavimo biuletenius, kurio pavyzdys patvirtintas tarybos, antspauduoja Molėtų rajono apygardos rinkimų komisijos antspaudu.
     117.2. Patikrina balsavimo patalpas.
     117.3. Užantspauduoja balsadėžę.
     117.4. Praneša apie pasiruošimą rinkimams, po posėdžio pirmininko paskelbimo apie balsavimo pradžią, išduoda pasirašytinai tarybos nariams biuletenius.
     117.5. Po visų dalyvaujančių tarybos narių balsavimo (jeigu per 15 min. tarybos narys nebalsavo, laikoma, kad jis nedalyvavo rinkimuose) atlieka veiksmus:
     117.5.1. anuliuoja (nukerpamas dešinysis viršutinis kampas) nepanaudotus biuletenius,
     117.5.2. apžiūri balsadėžę: ar nepažeistas spaudas ar nėra kitų atidarymo požymių. Ar balsadėžė pažeista, sprendžia komisija.
     117.5.3. Jei komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.
     117.6. Fiksuoja balsadėžės atidarymo laiką: ji atidaroma, biuleteniai sudedami ant stalo, ant kurio negali būti jokių rašymo priemonių.
     117.7. Nustato negaliojančius biuletenius.
     117.7.1.Negaliojančiais biuleteniais laikomi:
     117.7.1.1. nenustatyto pavyzdžio biuleteniai,
     117.7.1.2. neantspauduoti arba antspauduoti ne apygardos rinkimų komisijos antspaudu,
     117.7.1.3. pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatas arba nepažymėtas nė vienas,
     117.7.1.4. pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti balsavusiojo valios.
     117.8. Balsadėžėje rastus ir suskaičiuotus biuletenius sudeda į voką, ant voko užrašo jo turinį, voką užklijuoja, antspauduoja ir perduoda saugoti savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjui, kuris atsakingas už kitų savivaldybės administracijos turimų (slaptų) dokumentų saugojimą. Siekiant apsaugoti šį voką nuo neleistino atidarymo, ant jo užklijuoja du specialius ženklus, kurie naudojami balsuojant iš anksto ar namuose. Kitą numeruotą šio specialaus ženklo šaknelės dalį užklijuoja ant balsų skaičiavimo protokolo.
     117.9. Rašo balsų skaičiavimo protokolą.
     117.10. Skelbia balsavimo rezultatus.
118. Tarybos narys privalo:
     118.1. ateiti į balsavimo patalpą,
     118.2. pateikti tarybos nario pažymėjimą,
     118.3. gavęs balsavimo biuletenį pasirašyti rinkimų biuletenių išdavimo sąraše,
     118.4. eiti į balsavimo kabiną, kurioje turi pats užpildyti biuletenį (į balsavimo kabiną tarybos narys gali įeiti ir būti tik vienas),
     118.5. biuletenyje, kaip parodyta žymėjimo pavyzdyje, padaryti žymą ties to kandidato pavarde, už kurį balsuoja,
     118.6. užpildytą biuletenį įmesti į balsadėžę.
119. Balsavimo patalpoje gali būti tik komisijos nariai. Tarybos nariai gali būti tiek, kiek reikia laiko balsavimui.
120. Slapto balsavimo rezultatai gali būti nepatvirtinti, jeigu rinkimų metu buvo šiurkščiai pažeistas šis reglamentas, suklastotas protokolas, biuleteniai ar įvykdyti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakas balsavimo rezultatams.
121. Kandidatas yra laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus (25) dauguma. Taryba sprendimu tvirtina balsų skaičiavimo komisijos slapto balsavimo rezultatus. Sprendimą pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir mero įgaliojimai prasideda.
122. Jeigu buvo pasiūlyti tik du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, posėdžio pirmininkas skelbia posėdžio atidėjimą, pasitaręs su taryba, nustato kito posėdžio laiką ir vietą, kandidatai kitame tarybos posėdyje siūlomi iš naujo.
123. Jeigu buvo pasiūlyti daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, balsavimas kartojamas reglamento nustatyta tvarka ir į biuletenį įrašomos dviejų daugiausiai balsų gavusių kandidatų pavardės.
124. Jeigu daugiau kaip du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, balsavimas kartojamas ir į biuletenį įrašomos kandidatų pavardės.
125. Jeigu balsavimas nesumažina kandidatų skaičiaus, elgiamasi pagal šio reglamento 124 p. reikalavimą.
126. Posėdžio pirmininkas fiksuoja ir skelbia kandidatų, kurių pavardės bus įrašomos į slapto balsavimo mero rinkimų biuletenį, iškėlimo pradžią. Kandidatų iškėlimo procedūros trukmė – 5 minutės.
127. Kandidatus į mero pareigas gali siūlyti visi tarybos nariai. Siūlantysis pasako kandidato vardą, pavardę ir kokiai partijai priklauso.
128. Posėdžio pirmininkas paklausia, ar yra bent vienas tarybos narys palaikantis kandidatūrą.
     Tarybos narys gali siūlyti tik vieną (taip pat save) ir pritarti tik vienam kandidatui. Jeigu kandidatas nedalyvauja posėdyje, jo siūlyti negalima.
129. Posėdžio pirmininkas, pasibaigus kandidatų iškėlimo trukmei ar nesant daugiau siūlymų, skelbia iškėlimo procedūros pabaigą. Po paskelbimo siūlymai negalimi.
130. Posėdžio pirmininkas kiekvieno kandidato paklausia, ar sutinka, kad jo pavardė būtų įrašyta į slapto balsavimo mero rinkimų biuletenį.
131. Posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes.
132. Pasiūlyti ir sutikę balotiruotis kandidatai jų pavardžių abėcėlės tvarka prisistato tarybos nariams. Kandidatai gali pasisakyti bei pateikti savo, kaip mero, būsimos veiklos programą. Kandidatai atsako į tarybos narių klausimus, po posėdžio pirmininko paskelbimo apie diskusijų pabaigą gali tarti baigiamąjį žodį. Tarybos narys gali pateikti kandidatui du klausimus (leidus tarybai – daugiau kaip du klausimus).
133. Posėdžio pirmininkas skelbia diskusijų pradžią ir suteikia žodį tarybos nariams.
134. Posėdžio pirmininkas pateikia tvirtinti mero rinkimų biuletenio pavyzdį. Į biuletenį abėcėlės tvarka įrašomos visų sutikusių balotiruotis kandidatų vardai ir pavardės.
135. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas.
136. Kandidato į mero pareigas pasisakymo trukmė – iki 15 min..
137. Kandidato atsakymo į klausimą trukmė iki 3 min.
138. Kandidato baigiamojo žodžio trukmė iki 5 min.
139. Tarybos nario (kito asmens) pasisakymo trukmė iki 5 min.
140. Tarybos nario klausimo trukmė iki 1 min.
141. Tarybos nario pastabos, siūlymo, replikos trukmė iki 1 min.
142. Kandidato iškėlimo procedūros trukmė iki 5 min.
143. Diskusijų dėl pasiūlytų kandidatų ir jų pristatytų programų trukmė iki 25 min.
144. Slapto balsavimo trukmė iki 15 min.
145. Atviro balsavimo trukmė iki 1 min.
146. Išrinkto mero pasisakymas iki 10 min.
147. Posėdžio trukmė iki 2 val.
148. Balsuoti gali tik posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai.
149. Atvirai balsuojama tarybos nario pažymėjimo pakėlimu.
150. Balsus skaičiuoja tarybos paskirta balsų skaičiavimo komisija.
151. Balsavimui gali būti pateiktas vienas ar keli alternatyvūs teiginiai. Pateikimo eilę nustato posėdžio pirmininkas. Jei pateikiamas vienas teiginys, balsuojama “už”, “prieš”, “susilaikoma”.
     Jei pateikiami du ar daugiau teiginių – tik “už tą teiginį”.
152. Tarybos narys dėl balsavimo tvarkos gali pareikšti pastabą ar repliką.
153. Posėdžio pirmininkas formuluoja galutinį klausimą (teiginį), už kurį bus balsuojama ir skelbia balsavimo pradžią – “prašom balsuoti”. Prasidėjus balsavimui pastabos ar replikos yra negalimos.
154. Posėdžio pirmininkas paskelbia balsavimo rezultatus ir konstatuoja, koks sprendimas priimtas.

VII. TARYBOS POSĖDŽIAMS PATEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS

155. Inicijuoti klausimus svarstyti tarybos posėdyje gali kolegija, meras, mero pavaduotojas, savivaldybės kontrolierius, tarybos komitetai, tarybos komisijos, frakcijos, koalicijos, tarybos narių grupės, atskiri tarybos nariai, savivaldybės administracija, Vyriausybės atstovas apskrityje, visuomeninės organizacijos ir gyventojai ar jų įgalioti atstovai. Visuomeninės organizacijos, gyventojai ar jų įgalioti atstovai dėl siūlomo svarstyti tarybos posėdyje klausimo gali raštu kreiptis į merą, tarybos komitetą ar atskirą tarybos narį. Savivaldybės kontrolierius, tarybos komitetai, tarybos komisijos, frakcijos, koalicijos, tarybos narių grupės ir atskiri tarybos nariai gali patys rengti tarybos sprendimų projektus inicijuojamais klausimais arba kreiptis į merą dėl jų rengimo. Meras siūlomiems svarstyti tarybos posėdyje klausimams parengti gali sudaryti komisiją, į kurią įtraukiami klausimų iniciatoriai, arba įpareigoti savivaldybės administraciją atitinkamu klausimu parengti tarybos sprendimo projektą.
156. Paprastai klausimus svarstyti tarybai pateikia tarybos komitetai, savivaldybės administracija, savivaldybės kontrolierius, tarybos komisijos, frakcijos, koalicijos, tarybos narių grupės ir atskiri tarybos nariai (toliau – projektų rengėjai).
157. Projektų rengėjai tarybos sprendimų projektus iki pateikimo merui turi derinti su savivaldybės administracija. Savivaldybės administracija išvadas dėl projektų rengėjams (jeigu rengėjas ne savivaldybės administracija ar jos padalinys) turi pateikti per 5 dienas. Už savivaldybės administracijos išvadų pateikimą dėl tarybos sprendimų projektų atsakingas savivaldybės administracijos direktorius. Verslo projektų, nevyriausybinių organizacijų projektų rengėjai turi gauti šių organizacijų, susivienijimų, asociacijos, tarybų išvadas dėl teikiamo projekto.
158. Tarybos sprendimo projektas pateikiamas su aiškinamuoju raštu, kuriame nurodoma:
     158.1. parengto projekto tikslai;
     158.2. kokių teigiamų rezultatų laukiama;
     158.3. galimos neigiamos pagal šį projektą priimto sprendimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;
     158.4. kokius galiojančius aktus (tarybos, mero, administracijos direktoriaus) reikėtų pakeisti ir panaikinti, priėmus sprendimą pagal teikiamą projektą;
     158.5. jeigu pagal teikiamą projektą priimtam sprendimui įgyvendinti reikės kito tarybos sprendimo, mero potvarkio ar administracijos direktoriaus įsakymo – kas ir kada turėtų juos parengti;
     158.6. projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;
     158.7. kiti, autorių nuomone, reikalingi paaiškinimai;
     158.8. aiškinamąjį raštą pasirašo projekto autorius ar autorių grupė.
159. Numatomų svarstyti tarybos posėdyje sprendimų projektai, suderinti su savivaldybės administracija, kartu su pateiktomis savivaldybės administracijos išvadomis, teikiami merui likus ne mažiau kaip 5dienoms iki posėdžio pradžios.
160. Meras, gavęs iš projektų rengėjų medžiagą, parengia tarybos posėdžio darbotvarkės projektą ir kartu su sprendimų projektais teikia komitetams bei skelbia savivaldybės internetiniame puslapyje.
161. Jeigu gaunami keli alternatyvūs tarybos sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į darbotvarkę įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.
162. Meras, parengęs tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, per savivaldybės administraciją organizuoja jo padauginimą ir įteikimą kartu su tarybos sprendimų projektų kopijomis visiems tarybos nariams ir Vyriausybės atstovui. Sprendimų projektai tarybos nariams pateikiami savivaldybės internetiniame puslapyje, o vyriausybės atstovui siunčiami elektroniniu paštu.
163. Tarybos nariai dėl tarybos posėdžio darbotvarkės projekto ir tarybos sprendimų projektų gali merui ir tarybos sprendimų projektų rengėjams raštu ir elektroniniu paštu pateikti pastabas. Apie gautas pastabas meras informuoja pristatydamas tarybai darbotvarkę.
164. Jeigu meras į tarybos posėdžio darbotvarkės projektą neįrašo iš projektų rengėjų gauto parengto klausimo, jis apie tai per 2 darbo dienas privalo informuoti projekto rengėją, nurodydamas motyvus, kodėl klausimas nebuvo įrašytas į posėdžio darbotvarkės projektą. Projektų rengėjai per komitetus, komisijas, frakcijas ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių šiuos klausimus gali pasiūlyti įrašyti į darbotvarkę tarybos posėdyje.
165. Informacija apie tarybos posėdžių šaukimą, skelbiama nurodant posėdyje svarstomus klausimus.

VIII. TARYBOS POSĖDYJE PRIIMTŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS

166. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą ir tarybos sprendimus pasirašo tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
167. Posėdžio protokole nurodoma: tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, tarybos narių skaičius, kiek jų dalyvavo posėdyje, kiek nedalyvavo, kiek dalyvavo svečių ir kviestųjų asmenų, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai ir pavardės, pareigos, taip pat pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ir paklausimų išdėstymas, priimtų sprendimų sąrašas ir balsavimo rezultatai.
168. Prie posėdžio protokolo pridedama: tarybos priimti sprendimai, posėdyje nedalyvavusių tarybos narių sąrašas ir nurodomos nedalyvavimo priežastys, posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, pranešimai ir papildomi pranešimai, posėdžio pirmininkui raštu perduoti siūlymai ir pastabos tų tarybos narių, kurie buvo užsirašę kalbėti, tačiau negavo žodžio dėl to, kad diskusijos buvo nutrauktos.
169. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako savivaldybės administracijos direktorius.
170. Daromi posėdžio garso įrašai, kurie saugomi metus pasibaigus kadencijai.
171. Tarybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.
172. Taryba privalo sudaryti savivaldybės gyventojams sąlygas susipažinti su tarybos sprendimais skelbdama savivaldybės internetiniame puslapyje sprendimų aprašus, o kitus, jeigu to reikalauja atitinkami įstatymai, skelbia rajono spaudoje.
173. Posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per dvi savaites po įvykusio posėdžio.
174. Tarybos nariai ir savivaldybės teritorijos gyventojai gali susipažinti su posėdžių protokolais ir jų priedais administracijos Bendrajame skyriuje.
175. Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo artimiausiame tarybos posėdyje. Jei yra ginčytinų klausimų, po praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo taryba priima atitinkamą sprendimą.
176. Tarybos posėdžio protokolo išrašas tarybos nariui daromas jo prašymu, kitais atvejais – tik merui pritarus.
177. Tarybos sprendimai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, gali būti skelbiami spaudoje, per radiją, televiziją..
178. Tarybos sprendimus atitinkamoms valstybinėms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei pareigūnams savivaldybės administracijos direktorius perduoda ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.
179. Oficialius mero pasirašytus pranešimus apie tarybos posėdžius rengia ir skelbia administracija.

IX. TARYBOS DARBO PLANAVIMAS

180. Taryba savo darbą planuoja pusmečiui. Tarybos darbo plano projektą rengia meras, gavęs tarybos komitetų, frakcijų, komisijų, tarybos narių ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymus.
181. Planas sudaromas tokia tvarka:
     181.1. tarybos komitetai, komisijos, frakcijos, tarybos nariai bei savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kito pusmečio pradžios pateikia merui savo pasiūlymus dėl tarybos posėdžiuose svarstytinų klausimų bei kitų renginių;
     181.2. meras apibendrina pasiūlymus, parengia pusmečio darbo plano projektą ir per dvi savaites pateikia svarstyti komitetams.
182. Pusmečio darbo planas tvirtinamas tarybos posėdyje.
183. Darbo plane nurodoma:
     183.1. tarybos posėdžių laikas, numatomi svarstyti klausimai bei atsakingi už jų parengimą;
     183.2. komitetų posėdžiai ir numatomi svarstyti klausimai;
     183.3. susitikimai su gyventojais;
     183.4. priimtų tarybos sprendimų įgyvendinimo kontrolė;
     183.5. kiti renginiai.
184. Darbo planas siunčiamas tarybos komitetams, frakcijoms, administracijai.

X. TARYBOS SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

185. Savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą organizuoja savivaldybės administracija.
186. Visi gaunami sprendimai registruojami administracijos Bendrajame skyriuje tam skirtuose registruose raštvedybos taisyklių nustatyta tvarka. Kontroliuotini tarybos sprendimai perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, kuris paskiria už vykdymą atsakingą padalinį ir nustato įvykdymo datą.
187.  Sprendimo užduotis yra įvykdyta tada, kai yra išspręsti visi jame pateikti klausimai ir duotas išsamus atsakymas tarybai.
188. Įvykdžius sprendimo užduotį, jis kartu su papildoma medžiaga grąžinamas į atitinkamą administracijos skyrių ir ten saugomas nustatyta tvarka.
189. Ne rečiau kaip kartą per pusmetį tarybos posėdyje meras pateikia informaciją apie tarybos sprendimų vykdymą bei piliečių pareikštą nuomonę apie tarybos sprendimus.

XI. TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI

190. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio tarybos narys ar jų grupė tarybos posėdžio metu kreipėsi į savivaldybės pareigūną, savivaldybės ir kitų savivaldybės įmonių ir organizacijų bei teritorijoje veikiančių valstybinių įstaigų vadovus ir valstybės tarnautojus. Paklausimu gali būti laikomas ir toks klausimas, kurio reikšmingumą balsuodama pripažįsta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma.
191. Su paklausimu tarybos narys arba jų grupė gali žodžiu arba raštu kreiptis į merą, tarybos renkamus ar skiriamus pareigūnus, savivaldybės ir kitų įmonių bei organizacijų vadovus.
192. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį jis kreipiasi ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu – laukia. Paklausimus raštu registruoja savivaldybės administracija. Atsakymo į paklausimą terminą nustato Viešojo administravimo įstatymas.
193. Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, bet ne ilgesnį kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatyme.
194. Ar paklausimo svarstymą įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę, sprendžia taryba. Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo pateikėjas (pateikėjai) arba bent vienas iš pateikėjų. Kai paklausimo pateikėjas (pateikėjai) posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) negali pirmininkauti tarybos posėdžiui, kai nagrinėjamas jo paklausimas.
195. Apsvarsčiusi vadovo, kuriam adresuotas tarybos nario (narių) paklausimas, atsakymą, taryba gali priimti dėl jo sprendimą. Sprendimo projektą pateikia paklausimo (autorius) autoriai.
196. Savivaldybės administracijos direktorius reguliariai informuoja tarybą, kaip vykdomi sprendimai dėl tarybos narių paklausimų.

XII. TARYBOS NARIŲ VEIKLOS APMOKĖJIMAS

197. Tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 0,4 minimalios mėnesio algos kompensacija, o kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams – 0,5 minimalios mėnesio algos kompensacija, išskyrus merą, mero pavaduotoją, asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją.

XIII. TARYBOS KOMITETŲ, FRAKCIJŲ, KOMISIJŲ SUDARYMAS

198. Tarybos komitetai sudaromi tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos, mero sprendimai. Komitetai sudaromi iš tarybos narių tarybos sprendimu. Komiteto pirmininku, jo pavaduotoju, išskyrus Kontrolės komitetą, renka komitetų nariai.
199. Sudarant komitetus laikomasi proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo.
200. Į Kontrolės komitetą įeina visų taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų delegatų atstovų vienodas skaičius.
201. Kontrolės komiteto pirmininką renka o jo pavaduotoją, komiteto pirmininko teikimu, skiria savivaldybės taryba. Jie laikomi išrinkti, jeigu už tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma.
202. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus.
203. Savo politiniams tikslams įgyvendinti tarybos nariai gali jungtis į frakcijas.
204. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 tarybos nariai. Kiekvienas tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Frakcijos gali jungtis į koalicijas ir veikti kaip viena frakcija.
205. Frakcijos pačios nustato darbo tvarką, išsirenka vadovą.
206. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, teikia merui pareiškimą. Apie frakcijos įkūrimą meras turi paskelbti artimiausiame tarybos posėdyje.
207. Pasikeitus frakcijos pavadinimui, sudėčiai ar vadovui, frakcijai iširus ar nutraukus veiklą, taip pat susidarius koalicijai, turi būti raštu pranešta merui, kuris tai paskelbia artimiausiame tarybos posėdyje.
208. Taryba savo įgaliojimų laikui prie tarybos mero teikimu sudaro Administracinę komisiją. Ši komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Taryba šios komisijos pirmininku mero teikimu skiria tarybos narį. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės aprašymą.
209. Taryba savo įgaliojimų laikui prie tarybos mero teikimu iš tarybos narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudaro 7 narių Etikos komisiją, skiria jos pirmininką. Komisija:
     209.1. prižiūri, kaip tarybos nariai laikosi įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarybos narių veiklą, bei šio reglamento reikalavimų;
     209.2. mero, mero pavaduotojo, komitetų, komisijų ir atskirų tarybos narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėja teisės aktų bei etikos pažeidimus;
     209.3. svarsto taryboje kilusius konfliktus ir, jeigu reikia, pateikia tarybai išvadas;
     209.4. tarybos ar tarybos posėdžio pirmininko prašymu nagrinėja ir teikia tarybai išvadas dėl procedūrinių ginčų;
     209.5. nagrinėja teisėsaugos institucijų ir žiniasklaidos priemonių pateiktą informaciją apie tarybos narių asmeninę veiklą, prieštaraujančią įstatymams, ir teikia išvadas tarybai;
     209.6. analizuoja tarybos narių nedalyvavimo tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis ir teikia išvadas tarybai;
     209.7. nagrinėja gyventojų, valstybės ir savivaldybės institucijų, visuomeninių organizacijų skundus bei pasiūlymus tarybos narių veiklos klausimais;
     209.8. svarsto kiekvieno tarybos nario kreipimąsi dėl jo teisių, nustatytų šiame reglamente ir Vietos savivaldos įstatyme, pažeidimo ir motyvuotai atsako tarybos nariui.
210. Taryba sudaro nuolatinę Peticijų komisiją, kuri sprendžia kreipimosi į Savivaldybę pripažinimo peticija bei peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, jas nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo nustatyta tvarka. Komisiją sudaro 5 nariai. Peticijų komisija yra atsakinga ir atskaitinga tarybai. Komisijos nuostatus tvirtina taryba.
211. Sudėtingiems, svarbiems, skubiems ar kitiems klausimams spręsti ir pasiūlymams bei išvadoms parengti taryba gali sudaryti laikinąsias komisijas. Į komisiją mero teikimu skiriami tarybos nariai, gali būti skiriami savivaldybės tarnautojai bei visuomenės atstovai ir ekspertai, jiems sutikus. Laikinųjų komisijų pirmininkais skiriami tarybos nariai, jų kandidatūras tarybai tvirtinti teikia meras. Taryba skiria komisijai užduotį ir nustato darbo trukmę. Komisija savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir šiuo reglamentu. Visuomenės atstovai, ekspertai ir valstybės tarnautojai komisijų darbe dalyvauja su patariamojo balso teise.
212. Laikinąsias komisijas taip pat gali sudaryti ir meras. Institucija, sudariusi laikinąją komisiją, skiria jos vadovą, nustato užduotį ir darbo trukmę.
213. Įstatymų nustatytais atvejais ar tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tarybos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Šių komisijų veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.
214. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti tarybos nariai, valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai bei ekspertai.

XIV. KOMITETŲ IR KOMISIJŲ VEIKLOS TVARKA

215. Tarybos komitetų skaičių, jų pavadinimus, veiklos sritis ir komitetų narių skaičių nustato taryba. Privalomas yra Kontrolės komitetas.
216. Komiteto bendroji kompetencija (išskyrus kontrolės komitetą):
     216.1. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu rengti tarybos sprendimų projektus savo kompetencijos srityje;
     216.2. svarstyti tarybai pateiktų sprendimų projektus, teikti pasiūlymus ir išvadas dėl jų;
     216.3. svarstyti savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto vykdymo apyskaitą;
     216.4. dalyvauti organizaciniame darbe praktiškai įgyvendinant tarybos sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus;
     216.5. nagrinėti piliečių bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus ir skundus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su attinkamomis rekomendacijomis juos perduoti merui, administracijos direktoriui arba tarybai.
217. Komiteto veiklos forma yra posėdžiai. Komiteto veiklos organizacinį, informacinį ir techninį aptarnavimą atlieka administracija.
218. Komiteto posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro komiteto pirmininkas. Posėdį taip pat gali sušaukti bent du komiteto nariai, raštišku pareiškimu pateikę darbotvarkės klausimą.
219. Posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai ir priimami pasiūlymai, išvados.
220. Posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komiteto narių.
221. Posėdžiai protokoluojami.
222. Komiteto sprendimai, pasiūlymai ir išvados priimami visų komiteto narių balsų dauguma. Balsavimo būdą nustato komitetas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas.
223. Komiteto sprendimu, pasiūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jam nesant – pirmininkavęs posėdžiui.
224. Komitetas turi teisę pasiūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę.
225. Keli komitetai savo iniciatyva jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrus posėdžius. Bendram posėdžiui vadovauja vieno iš komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami visų komitetų narių balsų dauguma. Posėdžio sprendimą ir protokolą pasirašo visų komitetų pirmininkai. Komitetai, svarstydami savo kompetencijos klausimus, turi lygias teises.
226. Komitetų atstovai gali tarybos posėdžiuose daryti pranešimus komiteto kompetencijos klausimais ir papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais. Savo pateiktiems tarybai klausimams arba perduotiems komisijai preliminariai arba papildomai svarstyti klausimams komitetai skiria pranešėjus arba papildomus pranešėjus. Komitetai bendrai paruoštais klausimais gali daryti bendrus pranešimus arba atskirai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
227. Komitetai turi teisę pateikti tarybai pasiūlymus, kad tarybos sprendimų projektai bei kiti savivaldybės teritorijoje esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims svarbūs klausimai būtų perduoti svarstyti visuomenei.
228. Komitetai svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie turi rekomendacinį pobūdį administracijos skyriams bei kitiems padaliniams, savivaldybės įstaigoms taip pat savivaldybės teritorijoje esančioms valstybinėms įstaigoms ir įmonėms. Siųsdami rekomendacijas, komitetai jas suderina su meru.
229. Komiteto rekomendacijas gavėjai privalo per 2 savaites apsvarstyti ir pranešti komitetui apie svarstymo rezultatus.
230. Komitetas jo kompetencijos klausimais turi teisę išklausyti savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių įstaigų ir įmonių vadovus ar atstovus. Apie tai šiems pareigūnams turi būti pranešta iš anksto.
231. Komitetui prašant, pareigūnai privalo atvykti į komiteto posėdį ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.
232. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę reikalauti iš savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įmonių, įstaigų pareigūnų ataskaitinių duomenų ar kitokios klausimui nagrinėti, reikalingos medžiagos, o šių įstaigų pareigūnai privalo reikalaujamus duomenis pateikti.
233. Komitetai savo kompetencijos ribose turi teisę teikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms valstybės ir savivaldybės įstaigoms ir pareigūnams.
234. Komitetai turi teisę savo darbui kviesti į posėdžius kitus tarybos narius, valstybinių organų, visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat specialistus bei kitus asmenis.
235. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos ruošiant, teikti pasiūlymus dėl savivaldybės institucijų ir kitų organizacijų patikrinimo.
236. Komiteto narys, kurio pasiūlymams komitetas nepritarė, gali raštu arba žodžiu juos pateikti svarstyti Tarybai, jeigu tam pritaria dar bent vienas tarybos narys.
237. Komiteto pirmininkas:
     237.1. šaukia komiteto posėdžius ir organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą.
     237.2. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;
     237.3. kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis.;
     237.4. pirmininkauja komiteto posėdžiuose;
     237.5. organizuoja komiteto sprendimų vykdymą;
     237.6. informuoja komiteto narius apie komiteto sprendimų ir rekomendacijų vykdymą.
238. Visus komitetų sprendimų projektus, kurių įgyvendinimui reikalingos lėšos, prieš pateikiant spręsti tarybai, privalo išnagrinėti ir pateikti savo išvadas atitinkamas administracijos padalinys.
239. Visi komitetai, siūlydami tarybai sprendimų projektus, turi turėti raštiškai pateiktas atitinkamo administracijos padalinio išvadas apie sprendimo įgyvendinimo galimybes ir galimus rezultatus.
240. Komiteto ar komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per tris dienas nuo dokumento gavimo pateikia rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus, išvadas merui ir toms institucijoms, kurioms šie dokumentai skirti.

XV. KOMITETŲ SPECIALIOJI KOMPETENCIJA

241. Taryba sudaro šiuos komitetus:
     241.1. Kontrolės,
     241.2. Biudžeto ir rajono plėtros,
     241.3. Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos reikalų,
     241.4. Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų,
     241.5. Kaimo ir vietinio ūkio reikalų.
242. Taryba nustato tokią specialiąją komitetų kompetenciją:
     242.1. Kontrolės komitetas:
     242.1.1. siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
     242.1.2. teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos rezultatų;
     242.1.3. svarsto savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo ir iki einamųjų metų sausio 15 d. grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
     242.1.4. svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos;
     242.1.5. siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
     242.1.6. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atlikto finansinio ar veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos reikalavimų įvykdymo;
     242.1.7. dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.
     242.2 Biudžeto ir rajono plėtros:
     242.2.1. ruošia pasiūlymus tarybai dėl savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos;
     242.2.2. svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir teikia siūlymus bei išvadas tarybai ir merui;
     242.2.3. stebi ir analizuoja biudžeto vykdymą ir teikia išvadas tarybai ir merui;
     242.2.4. svarsto biudžeto įvykdymo apyskaitą ir teikia savo siūlymus;
     242.2.5. inicijuoja savivaldybės nebiudžetinių fondų sudarymą, siūlo jų naudojimo tvarką bei nuostatus;
     242.2.6. siūlo savivaldybės administracijos direktoriui biudžeto papildomų lėšų skirstymo tvarką;
     242.2.7. teikia tarybai, merui ir savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl biudžeto papildomų lėšų paskirstymo;
     242.2.8.teikia pasiūlymus dėl iš savivaldybės biudžeto išlaikomų institucijų steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo;
     242.2.9. teikia pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl naudojimosi banko kreditais tvarkos;
     242.2.10. teikia siūlymus dėl finansinių lengvatų įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms būtiniausius gyventojų poreikius;
     242.2.11.teikia siūlymus dėl verslo liudijimų ir žyminių mokesčių, priskirtų savivaldybės kompetencijai, dydžio.
     242.2.12.teikia tarybai, merui ir savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl kainų ir tarifų už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;
     242.2.13. teikia siūlymus dėl vietinių rinkliavų nustatymo;
     242.2.14. inicijuoja sprendimus įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti pagal Įmonių įstatymą veikiančias savivaldybės įmones ir organizacijas, svarsto šių įmonių ir organizacijų būklę ir gerinimo galimybes;
     242.2.15. teikia siūlymus dėl mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais dydžio;
     242.2.16. svarsto savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą, teikia išvadas dėl atskirų teritorijos planavimo detaliųjų planų;
     242.2.17. teikia pasiūlymus dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo kapitalo investicijoms;
     242.2.18.inicijuoja savivaldybės sutarčių bei susitarimų su įvairaus priklausomumo institucijomis sudarymo tvarką;
     242.2.19. analizuoja savivaldybės infrastruktūrą ir verslo plėtros kryptis, svarsto gyventojų poilsio ir turizmo, kitų paslaugų plėtojimo klausimus;
     242.2.20.teikia siūlymus dėl racionalaus gyventojų užimtumo, gyventojų kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei viešųjų darbų;
     242.3. Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos reikalų komiteto:
     242.3.1. analizuoja ir teikia siūlymus dėl pirminės ir antrinės sveikatos apsaugos institucijų tinklo plėtojimo ir jų aprūpinimo bei socialinės globos organizavimo;
     242.3.2. analizuoja gyventojų sergamumo prevencijos klausimus;
     242.3.3. inicijuoja socialinės rūpybos programų rengimą, teikia pasiūlymus dėl socialinės rūpybos plėtojimo;
     242.3.4. teikia pasiūlymus dėl savivaldybei pavaldžių sveikatos apsaugos bei socialinės rūpybos įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;
     242.3.5. inicijuoja labdaros akcijas ir renginius, bendradarbiauja su atitinkamo pobūdžio visuomeninėms organizacijoms;
     242.3.6. inicijuoja rajono gyventojų sveikatingumo gerinimo programas;
     242.4. Kultūros, švietimo sporto ir jaunimo reikalų komiteto:
     242.4.1. svarsto kultūros, švietimo ir sporto institucijų tinklo plėtojimo klausimus, suaugusiųjų bendrojo lavinimo problemas;
     242.4.2. inicijuoja jaunimo reikalų svarstymą bei tikslinių programų rengimą;
     242.4.3.analizuoja vaikų teisių priežiūros būklę, vaikų nusikalstamumo prevencinius klausimus, teikia pasiūlymus dėl šios srities darbo gerinimo;
     242.4.4. analizuoja vaikų sveikatingumo klausimus;
     242.4.5. svarsto perspektyvines kultūros, švietimo ir sporto programas ir teikia tarybai;
     242.4.6. svarsto paminklotvarkos problemas;
     242.5.Kaimo ir vietinio ūkio reikalų komiteto:
     242.5.1. teikia siūlymus dėl seniūnijų ribų;
     242.5.2. svarsto miestelių plėtojimo ir kūrimo generalines schemas;
     242.5.3. teikia siūlymus dėl savivaldybės saugomų teritorijų bei kraštovaizdžio objektų, jų tvarkymo;
     242.5.4. analizuoja miesto ir kaimo komunalinio ūkio ir visuomeninio transporto problemas, teikia siūlymus dėl jo efektyvumo;
     242.5.5. teikia siūlymus dėl želdinių apsaugos miestų ir miestelių tvarkymo ir švaros, prekybos turgavietėse taisyklių;
     242.5.6. analizuoja teritorijos sanitarijos, higienos bei gamtos apsaugos reikalavimų vykdymą;
     242.5.7. analizuoja žemės reformos eigą rajone, žemės ūkio plėtros klausimus.
243. Komiteto veikloje dalyvauja ne mažiau kaip 4 nariai.
244. Komitetų posėdžių protokolus rašo administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

XVI. SAVIVALDYBĖS TARYBOS KOLEGIJOS SUDARYMAS, KOMPETENCIJA IR VEIKLOS TVARKA

245. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaro savivaldybės tarybos kolegiją. Ją sudaro septyni nariai. Kolegija yra patariamoji savivaldybės institucija, jos išvados visoms institucijoms yra rekomendacinės.
246. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas. Kitų (neetatinių) kolegijos narių kandidatūras tarybai tvirtinti teikia meras. Kolegijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai.
247. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos tarybos nariai, iki naujos kadencijos kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.
248. Kolegija ne rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą tarybai.
249. Kolegijos kompetencija:
     249.1. Priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo.
     249.2. Mero siūlymu sprendžia dėl tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustato jų skaičių.
     249.3. Kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus.
     249.4. Svarsto tarybai teikiamų sprendimų projektus ir tuoj projektus, dėl kurių komitetuose išsiskiria nuomonės. Teikia pasiūlymus, derina komitetų skirtingas pozicijas svarstomais klausimais.
     249.5. Esant reikalui ar inicijuojant merui, mero pavaduotojui, kontrolieriui ar administracijos direktoriui išklauso savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų ataskaitas, įvertina jų veiklą.
     249.6. Išklauso savivaldybės tarnautojų, atsakingų už tarybos patvirtintų programų įgyvendinimą, ataskaitas apie eigą ir rezultatus.
     249.7. Į kolegiją rekomendacijos gali kreiptis savivaldybės administracijos direktorius dėl priskirtųjų (ribotai savarankiškų) ir valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų įgyvendinimo.
250. Tarybos kolegijos veiklos forma yra posėdžiai.
251. Kolegijai vadovauja meras, jo nesant, mero pavaduotojas.
252. Tarybos kolegijos posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro meras.
253. Posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos kolegijos narių.
254. Posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo meras ir posėdžio sekretorius.
255. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma arba bendru sutarimu. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia mero balsas.
256. Tarybos kolegijos sprendimus pasirašo meras, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai meras gali nepasirašyti šio dokumento.
257. Jeigu 1/3 tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą tarybos kolegija arba atskiru jos nariu, Tarybos kolegija arba atskiras jos narys, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, atleidžiami iš tarybos kolegijos, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja visų tarybos narių dauguma. Jeigu sprendimas dėl nepasitikėjimo nepriimamas, klausimas pakartotinai gali būti svarstomas po pusės metų.
258. Kolegija paprastai posėdžiauja likus 2 – 3 dienoms iki tarybos posėdžio.

XVII. GYVENTOJŲ PRIĖMIMO ORGANIZAVIMAS, JŲ PASIŪLYMŲ, PAREIŠKIMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

259. Savivaldybės meras, jo pavaduotojas, kontrolierius, kiti pareigūnai privalo asmeniškai priimti gyventojus.
260. Už gyventojų priėmimo organizavimą, jų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų (toliau – pareiškimų) nagrinėjimą atsako meras. Jis nustato gyventojų priėmimo tvarką ir skelbia apie tai savivaldybės interneto svetainėje ir vietos spaudoje.
261. Raštvedybą, susijusią su gyventojų pareiškimais, tvarko administracijos Bendrasis skyrius.
262. Pareiškimai turi būti išnagrinėti per mėnesį nuo jų gavimo dienos, o papildomo tyrimo bei patikrinimo nereikalaujantys pareiškimai – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.
263. Kai pareiškimui išnagrinėti reikia patikrinimo, papildomos medžiagos, jų nagrinėjimo terminą gali pratęsti meras, bet ne ilgiau kaip mėnesį. Apie tai pranešama pareiškimą pateikusiam asmeniui.
264. Apie pareiškimo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama jį pateikusiam gyventojui. Jei pareiškimas atmetamas, būtinai nurodomi atmetimo motyvai.
265. Tarybos nariai jų adresu gautus rinkėjų pareiškimus nagrinėja patys arba siunčia juos svarstyti atitinkamai institucijai. Apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėją informuoja pats tarybos narys.
266. Tarybos ar tarybos nario vardu gauti pareiškimai gali būti nagrinėjami tarybos komitetuose.
267. Pareiškimai, kurie jau buvo nagrinėti mero ar administracijos, tačiau rezultatai pareiškėjų netenkina, komiteto siūlymu gali būti svarstomi taryboje.
268. Gyventojų pareiškimų vykdymą kontroliuoja atitinkamas administracijos skyrius ta pačia tvarka, kaip ir dėl kitų dokumentų užduočių vykdymo.

XVIII. TARYBAI TEIKIAMOS ATASKAITOS IR ATSISKAITYMAS GYVENTOJAMS

269. Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip pirmąjį metų ketvirtį turi pateikti savivaldybės gyventojams viešą atlikto darbo ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia meras. Ataskaita skelbiama vietinėje spaudoje ir savivaldybės internetiniame puslapyje.
270. Savivaldybės administracijos direktorius ne rečiau kaip kartą per metus ir ne vėliau kaip metų pirmąjį ketvirtį teikia savo veiklos ataskaitas tarybai ir merui ir informuoja savivaldybės gyventojus apie savo veiklą pateikdamas ataskaitą vietinėje spaudoje ir savivaldybės internetiniame puslapyje.
271. Tarybos nariai ne rečiau kaip kartą per metus ir ne vėliau kaip metų pirmąjį ketvirtį atsiskaito rinkėjams. Taryba patvirtina grafikus, kuriuose turi būti numatyta, kokiose vietose, kada, kokie tarybos nariai ir kiek laiko susitinka su gyventojais ir jiems atsiskaito už savo veiklą taryboje, taip pat grafikus, kuriuose numatyta, kokiose vietose, kada, kokiomis valandomis ir kokie tarybos nariai priima gyventojus. Pagal šiuos tarybos patvirtintus grafikus savivaldybės administracija privalo sudaryti sąlygas tarybos nariams susitikti su gyventojais: informuoti gyventojus apie rengiamus susitikimus, užtikrinti tvarką, parengti patalpas ir kt.
272. Tarybos nariai su gyventojais gali susitikti seniūnijose, gyvenamosiose vietovėse bei kitose gyventojams patogiose vietose.
273. Taryba, tvirtindama tarybos narių susitikimų su gyventojais grafikus, turi atsižvelgti, kad su gyventojais vienodomis sąlygomis galėtų susitikti visi tarybos nariai.
274. Kiekvienas tarybos narys pats savarankiškai gali organizuoti susitikimus su gyventojais, neatsižvelgdamas į tarybos patvirtintuose grafikuose numatytas datas bei vietas, tačiau rengti šiuos susitikimus savivaldybės administracija neįpareigota.
275. Savivaldybės kontrolierius ne rečiau kaip vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 dienos teikia tarybai savivaldybės kontrolierių tarnybos veiklos ataskaitą. Ji skelbiama vietinėje spaudoje ir savivaldybės internetiniame puslapyje.
276. Taryba posėdžio metu išklauso savivaldybės valdomų akcinių bendrovių vadovų ataskaitas bei jų atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos.
277. Taryba posėdžio metu, siūlant merui, tarybos kolegijai, komitetui arba administracijos direktoriui ir kylant abejonėms dėl įstaigos veiklos efektyvumo ar teikiamų paslaugų kokybiškumo, išklauso biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų vadovų ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus.
278. Prireikus taryba posėdžio metu gali išklausyti savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovų, jeigu yra jų kreipimasis tarybai teikti pasiūlymus valstybės institucijoms dėl padalinių veiklos.

XIX. BIUDŽETO PROJEKTO PATEIKIMAS GYVENTOJAMS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO ATASKAITA

279. Savivaldybės administracijai parengus savivaldybės biudžeto projektą jis teikiamas svarstyti kolegijai. Kolegijai apsvarsčius, projektas skelbiamas vietinėje spaudoje ir savivaldybės internetiniame puslapyje. Tris savaites po biudžeto projekto paskelbimo rajono fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti savo atsiliepimus, pasiūlymus ir pastabas dėl projekto. Gauti pasiūlymai ir pastabos praėjus trims savaitėms po projekto paskelbimo svarstomi kolegijos posėdyje. Apsvarsčius kolegijai projektas teikiamas svarstyti komitetams ir teikiamas tvirtinti tarybai.
280. Tarybai ne vėliau kaip iki birželio 15 d. pateikiama savivaldybės biudžeto įvykdymo ataskaita ir savivaldybės kontrolieriaus išvada dėl biudžeto įvykdymo ataskaitos.
281. Taryba, atsižvelgdama į komitetų pasiūlymus ir kontrolieriaus išvadas, ne vėliau kaip iki liepos 1 d. priima sprendimą dėl biudžeto įvykdymo ataskaitos.
282. Sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą ir išvados apie savivaldybės turtą bei patikėjimo teise valdomą valstybės turtą priima ne vėliau kaip iki spalio 1 d.

XX. VIETOS GYVENTOJŲ APKLAUSA

283. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa). Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio.
284. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir savivaldybės tarybai.
285. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą, reikalavimu.
286. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu. Sprendimas priimamas šio reglamento 291 ir 292 p. nustatyta tvarka.
287. Gavusi reglamento 288 ir 289 punktuose nurodytų asmenų reikalavimą, taryba priima sprendimą dėl apklausos paskelbimo.
288. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas asmeniškai pateikia merui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę.
289. Meras paveda savivaldybės administracijos direktoriui spręsti iniciatyvinės grupės įregistravimo klausimą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.
290. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas vieno mėnesio laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos. Jeigu per šį terminą nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų skaičius, savivaldybės administracijos direktorius tolesnį parašų rinkimą nutraukia.
291. Jeigu per nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo skelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), savivaldybės taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos priima sprendimą paskelbti apklausą. Taryba posėdyje priima sprendimą dėl apklausos būdo, patvirtina vykdomos apklausos tvarką bei apklausos komisijos įgaliojimus.
292. Sprendime paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą.
293. Apklausa gali būti surengta savivaldybės, seniūnijos (kelių seniūnijų) arba gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje. Apklausos teritorija negali būti mažesnė kaip gyvenamosios vietovės teritorija.
294. Tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines visuomenės informavimo priemones.
295. Apklausą organizuoja meras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
296. Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (-ais) klausimu (-ais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas atrankinei apklausai.
297. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones.
298. Apklausos rezultatai turi būti svarstomi savivaldybės tarybos posėdyje šio reglamento nustatyta tvarka ir į juos gali būti atsižvelgiama priimant tarybos sprendimą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų). Taryba argumentuoja, jei priima sprendimą, neatsižvelgusi į apklausos rezultatus.