2006 METŲ SAVIVALDYBĖS MERO ATASKAITA

Ataskaitoje aptariama savivaldybės visų sektorių padėtis ir pokyčiai per 2006 metus, analizuojami veiklos rezultatai ir spręstinos problemos, formuluojami nauji darbo tikslai.

1. Tarybos veikla ir sprendimų apžvalga.

2006 metais įvyko 7 rajono tarybos posėdžiai, juose priimti 175 sprendimai. Visi sprendimai priimti absoliučia dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Tarybos darbas buvo dalykiškas ir kryptingas: prieš kiekvieną posėdį darbas vyko komitetuose, juose visada aktyviai buvo diskutuojami projektai, teikiami pasiūlymai. Po darbo komitetuose tarybos posėdžiai visuomet būdavo konstruktyvūs. Dažniausi sprendimai dėl turto, dalyvavimo ES projektuose, biudžeto tikslinimų, socialinės globos ir rūpybos organizavimo, švietimo ir kt.

2. Rajono biudžetas: augimo tendencija.

2.1. Pajamų plano vykdymas 2007-01-01 (tūkst. litų)

Molėtų rajono savivaldybės patikslintas 2006 metų biudžeto pajamų planas įvykdytas 104,6 proc. ir gauta 1786,0 tūkst. Lt viršplaninių pajamų.

Didžiausią biudžeto pajamų dalį – 18217,8 tūkst. Lt (arba 43,9 proc.) - sudarė specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto lėšos. Didžiausia planuotų specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų dalis yra lėšos moksleivio krepšeliui finansuoti -10465,0,0 tūkst. Lt. 3,2 tūkst. Lt moksleivių krepšelio lėšų gauta pagal tarpusavio atsiskaitymus iš kitų savivaldybių, panaudota 10284,0 tūkst. Lt,18,2 tūkst. Lt pagal tarpusavio atsiskaitymus perduota kitoms savivaldybėms.

Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti buvo skirta 7752,8 tūkst. Lt specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto lėšų.

947,0 tūkst. Lt buvo gauta kaip tikslinės bendrosios dotacijos kompensacijos lėšos.

Pagrindinė viršplaninių pajamų suma gauta iš gyventojų pajamų mokesčio - 1258,4 tūkst. Lt, t.y., 1909,4 tūkst. Lt daugiau negu planuota. Tačiau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos negauta 651,0 tūkst. Lt. Turto mokesčių ir turto pajamų planas įvykdytas 128,0 procento ir gauta 327,6 tūkst. Lt papildomų pajamų.

2006 metais išlaidoms dengti buvo paskirstyta ir metų eigoje panaudota 3019,4 tūkst. Lt biudžeto apyvartos lėšų.

Iš valstybės biudžeto pagal tarpusavio atsiskaitymus gauta 602,1 tūkst. Lt tikslinės paskirties lėšų.

Savivaldybių biudžetinės įstaigos 2006 m. už savo teikiamas paslaugas gavo 554,4 tūkst. Lt pajamų.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2006 m. pavyko inicijuoti savivaldybių asociacijoje ir Finansų ministerijoje diskusiją dėl savivaldybių biudžetų metodikos keitimo, labiau įvertinant savivaldybių socialinius - ekonominius netolygumus bei orientuojantis į aiškius kiekvienos funkcijos vykdymo išlaidų standartus. Pasiekta tiek, kad net sudaryta darbo grupė naujos įstatymo redakcijos rengimui. Tačiau pati savivaldybių asociacijos valdyba nepritarė šiais metais tokiems pakeitimams. Taigi savivaldybių biudžetų savarankiškumo įtvirtinimas tebelieka neišspręsta problema valstybės lygiu. Sąlygiškai biudžeto gerėjimą patvirtina ir kitas rodiklis: mūsų savivaldybė tampa finansiniu donoru - jau antri metai valstybės iždui pervedame tą gyventojų pajamų dalį, kuri viršija įstatyme įtvirtintą 19 procentų augimą, 2006 metais „padovanota“ beveik pusė milijono litų, šiemet teks grąžinti beveik 2 milijonus.

2.2. Turtas. Savivaldybės ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas - 210263 tūkst. Lt, finansinis turtas – 23110 tūkst. Lt. Iš viso savivaldybės valdomas turtas - 233373 tūkst. Lt.

Per privatizavimo programą parduoti 4 objektai (buvusių Paąžuolių, Pusnės ir Gaižiūnų mokyklų pastatai bei Arnionių dvaras).

Savivaldybės gyvenamųjų patalpų fondas padidėjo 2 butais Molėtų mieste, kurie įsigyti iš valstybės biudžeto lėšų , skirtų socialinio būsto fondo plėtrai. Šiame fonde yra154 butai, kurių naudingasis plotas plotas - 7926,3 kv. m, iš jų 71 butų kaime, kurių bendrasis plotas - 4001 kv. m. 135 šeimos laukia eilėje išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą.

2006 m. savivaldybei buvo skirtas 930 tūkst. Lt paskolų limitas lengvatinėmis sąlygomis teikiamų iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą gyvenamajam būstui įsigyti. Šiomis paskolomis pasinaudojo 8 šeimos, suteiktų kreditų suma - 862  tūkst. Lt. 7 šeimoms suteikta 88,7 tūkst. Lt valstybės subsidija šio kredito dengimui.

3. Rajono infrastruktūros pokyčiai ir investavimui palankios aplinkos kūrimas.

3.1. Palankios investicinės aplinkos rajone kūrimas. Kalbant apie palankios investicinės aplinkos rajone kūrimą ir verslo plėtrą, dažnai paprasčiausia šia tema spekuliuojama, nepaisant tikrosios padėties: rajone nebaigtas žemės nuosavybės atstatymas, ribojantis mūsų institucijų veiksmus ar net trukdantis dalyvauti kai kuriuose projektuose. O savivaldybės paruošiamoji šios srities veikla ir nuosekli, ir pagrįsta. Pirmiausia yra parengta ir rajono taryboje patvirtinta rajono perspektyvinė plėtros programa, rajono vystymo tikslai atspindėti Utenos regiono plėtros plane, parengta turizmo rajone galimybių studija. Šiuo metu rengiamas kitas strateginis dokumentas, labai reikšmingas visos savivaldybės teritorijos perspektyvai, t.y. rajono bendrasis planas. Visuose dokumentuose specialistai iš išorės vertino rajono situaciją įvairiausiais pjūviais(kultūros paveldo ir turizmo ištekliai, infrastruktūra ir komunikacijos, paslaugų sistema ir t.t.), analizavo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, siūlė strateginius sprendimus. Visus dokumentus papildė įvairios imties gyventojų apklausos, projektai pristatyti rajono taryboje, čia diskutuoti. Dabar didelio visų interesų grupių dėmesio laukia rengiamas bendrasis planas. Jis svarbus ateityje ne tik žemės paskirties keitimo procedūrai, bet pirmiausia visai rajono urbanizacijos plėtrai. Dokumente bus numatytos teritorijos, palankios urbanizacijai, inžinerinės ir bei susisiekimo struktūros vystymui, įvertintos buvusių ūkių gyvenviečių vystymo galimybės bei gamybinių ir komercinių centrų kūrimas jose, sprendžiami buitinio aptarnavimo bei rekreacijos poreikiai, įvertintas naujų poilsio zonų steigimas bei sudarytos poilsio galimybės vietos gyventojams. Toliau savivaldybei būtini veiksmai bus strateginio plano rengimas, programinis biudžetas ir t.t. Kartais investavimas pokalbiuose yra interpretuojamas kaip kieno nors neveiklumas ar savivaldybės kaltė. Tokie vertinimai yra netikslūs, klaidinantys visuomenę.

3.2. Dalyvavimas ES struktūrinių fondų projektuose. Šiuo metu rajone vykdomi keli ES fondų finansuojami projektai.

• „Molėtų rajono teritorijos bendrasis planas“ pagal BPD5 prioriteto "Techninė parama" 5.2 priemonę "Programos viešumas ir vertinimas (ESF)" savivaldybių teritorijų planavimo dokumentams rengti. Lietuvos finansų ministro įsakymas dėl finansinės paramos (599 tūkst. Lt , tame tarpe 71 tūkst. savivaldybės įnašas). Finansinės paramos sutartis pasirašyta ir pradėta vykdyti finansinės paramos sutartis.
•  „Siesartis upės baseino dalies, esančios Molėtų mieste, išvalymas, gamtosauginis sutvarkymas ir pritaikymas visuomeninėms reikmėms“ pagal BPD 1 prioriteto 1.3 priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“ veiklos sritis „Praeities taršos ir jos teritorijų nustatymas ir išvalymas“. Pasirašyta finansinės paramos sutartis (bendra projekto vertė - 106972,60 Lt, paramos dydis - 90391,85 Lt, savivaldybės įnašas - 16580,75 Lt).
• “ Neries upės baseino vandentvarkos projektas“ (Bendras pareiškėjas su kitomis apskrities savivaldybėmis). Projektas tęstinis, aprėpsiantis ir didesnių miestelių vandens ūkio modernizavimą. Finansinė parama Molėtams - 6,2 mln. Lt.
• Projektas „Regioninės atliekų sistemos sukūrimas“. Šį Europos Sąjungos finansuojamą projektą sudaro trys pagrindinės dalys: 1. Galimybių studija. 2. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. 3. Sanglaudos fondo paraiška ir 2004-12-21 EK priimtas sprendimas dėl paramos skyrimo. Bendra projekto vertė 15 275 902 eurų. Molėtų rajono atliekų sistemos kūrimui tenka 6,5 mln. Lt. Žinoma, šių lėšų dydis keisis dėl padidėjusių darbų kaštų.
• „Kompetencijų pripažinimas – šeimos ir karjeros suderinimo galimybių plėtrai" (Projekto pagrindinis partneris. Finansiškai neprisidėta) ES SF „EQUAL“ programa. II Etapas. Rajonui jau išleista apie 127 tūkst. Lt. Projektas tęstinis.

Teiktos paraiškos ir techninė dokumentacija etnografinei sodybai atstatyti, kaimų ir miestų gatvėms asfaltuoti, Joniškio vandens ūkiui tvarkyti negavo finansavimo dėl lėšų stygiaus.

Naujų galimybių atveria 2007 - 2013 metų ES struktūrinių fondų perspektyva. 2006 metų pavasarį Prezidentūroje organizuotoje konferencijoje apie naują finansinės paramos etapą teko skaityti pranešimą „Kaip sustiprinsime sanglaudą“. Jame išsakyta idėja apie regioninio principo taikymą skirstant lėšas sulaukė tiek ekspertų, tiek visuomeninių organizacijų palaikymo. Šiandien, beje, atskirose programose įtvirtinamas regioninis principas, teisingesnis mažoms savivaldybėms, kurios jokiu būdu dėl savo specifikos negali konkuruoti su didelėmis pramoninėmis savivaldybėmis dėl tų pačių projektų. Aišku, kad savivaldybei ir gyventojams bus aktualiausi gyvenviečių vandens ūkio renovacijos, miestelių plėtros, turizmo infrastruktūros, švietimo ir įstaigų atnaujinimo projektai. Jiems savivaldybė jau dabar ruošiasi.

3.3. Kelių ir gatvių tinklas. Molėtų rajono savivaldybei priklausančių kelių ir gatvių, kurių bendras ilgis yra 1667 km (iš jų 871 km - žvyro danga, 675 km - keliai be dangos), būklės gerinimui iš Kelių priežiūros ir plėtros programos 2006 metais buvo skirta 2438300 Lt.

Už rajono seniūnijų vietiniams keliams ir gatvėms skirtus 1021498 Lt atlikti tokie darbai:

Už Molėtų miesto gatvių priežiūrai, remontui ir statybai skirtus 1416802 Lt. buvo atlikti tokie darbai :

Vienas svarbiausių šių metų darbų yra Molėtų miesto Inturkės gatvės rekonstrukcija. Rekonstruojant šią gatvę bus naujai įrengti ir suremontuoti seni pėsčiųjų takai, įrengti gatvės lietaus nuotekų tinklai, gatvės apšvietimas, atnaujintas tiltas per Siesarties upelį, paklotas naujas asfaltbetonio sluoksnis.

Planuojant kitų metų darbus pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas žvyruotų ir asfaltuotų rajono kelių dangos renovacijai, miesto gatvių asfaltavimui bei rajono kelių priežiūrai, jų lyginimui greideriu. Žinoma, teks investuoti į Molėtų miesto eismo saugumo priemones.

3.4. Rekonstrukcijos, renovacijos, remontai. 2006 metais į rajono įstaigų pastatų, infrastruktūros atnaujinimą investuota daugiau kaip 5 milijonai litų, iš jų - 2,7 mln. Lt iš savivaldybės biudžeto, 1,5 mln. Lt iš valstybės investicijų programos, per 340 tūkst. Lt iš privatizavimo fondo ir kitų valstybės ir programų bei 739,0 tūkst. Lt melioracijos įrenginiams ir investicijoms.

Svarbu, kad, siekiant molėtiškiams sudaryti įvairesnes laisvalaikio sąlygas, sėkmingai tęsiamas sporto komplekso projektas (į jį investuota jau 2,1 mln. Lt), jis 2007 metais bus visiškai pabaigtas. Baigti Alantos senelių globos namų priestato statybos bei gerbūvio darbai. Įrengta lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė. Priestato bendras naudingas plotas 141,45 kvadratiniai metrai. Tęsiamas Balninkų bendruomenės centro socialinių paslaugų projektas, kurio finansavimui bendruomenė savo aktyvumo dėka gavo 200 tūkst. Lt. Už pusę milijono litų remonto darbų atlikta rajono sveikatos įstaigose, daugiau kaip 800 tūkst. Lt investuota į rajono švietimo įstaigas, beveik 400 tūkst. - į rajono kultūros įstaigas.

Iš dalies renovuoti Molėtų miesto, rajono gyvenviečių bei kaimų vandentiekio tinklai. 8 kaimuose įrengtos bebokštės siurblinės, išgręžti 2 gręžiniai, renovuota dalis vandentiekio trasų Alantos, Toliejų, Dapkūniškių kaimuose, Sužiedintos vandentiekio trasos Videniškiuose, Joniškio vidurinė mokykla prijungta prie gyvenvietės vandentiekio tinklų ir kt. Tęsiami miesto ir kaimo gatvių apšvietimo rekonstrukcijos darbai. Taigi investicijos rajono infrastruktūrai pasklinda gana tolygiai pagal atskirus sektorius, nėra užmirštų sričių.

Toliau būtina gerinti rajono ir miesto infrastruktūrą, mažinti savivaldybei priklausančių pastatų eksploatacines išlaidas. Reikia toliau renovuoti rajono, miesto vaikų lopšelių darželių, mokyklų, Molėtų ligoninės, rajono savivaldybės administracinį pastatus, pasinaudojant visomis įmanomomis galimybėmis, dalyvaujant programose, fondų projektuose. Tikiuosi, kad taryba dar šitame posėdyje išspręs „Šanso“ patalpų remonto klausimą. Iš esmės jau formuojasi nuostata dėl knygyno atnaujinimo galimybių, galvojant apie buvusio teismo pastato panaudojimą.

3.5. Verslo ir turizmo konsultacinė veikla. 2006 metais Molėtų rajoną aplankė apie 150 tūkst. Lietuvos ir užsienio turistų (apie 15 proc. užsienio turistų), iš jų apie 20 proc. apsistojo poilsio namuose, 12 proc. – kaimo sodybose, 5 proc. – svečių namuose, 5 proc. - kempinguose. 2006 m. telefonu atsakyta į daugiau nei 8000 turizmo informacijos klausimų. Didėja turistų susidomėjimas kempingais, kaimo turizmo siūlomomis paslaugomis.

Plečiasi kaimo turizmo verslas: 2006 metais Molėtų rajone įregistruotos 6 naujos kaimo sodybos, šiuo metu įregistruotos 52 kaimo sodybos, 12 specialaus tipo paslaugų teikėjų, 2 svečių namai, 2 turizmo ir kelionių agentūra, 1 turistinė stovyklavietė, 3 kulinarinio paveldo objektai.

Turizmo ir verslo informacinis centras yra pagrindinis konsultacinės veiklos organizatorius rajone. Išleistas kasmetinis laikraštis „Molėtai“ VIVATTUR‘06 parodai, lankstinukas su Molėtų krašto lankytinomis vietomis. Paruošta medžiaga leidinukui „Poilsis Molėtų rajone“, kuriame pristatomos kaimo turizmo sodybos, poilsio namai, svečių namai, maitinimo įstaigos, lankytinos Molėtų rajono vietos. Dalyvauta parodoje Vilniuje kasmet vykstančioje parodoje VIVATTUR’06. Paruošti du automaršrutai: „Aplankykite Giedraičių ir Dubingių apylinkes“, „Aplankykite Alantos, Balninkų ir Videniškių apylinkes“.

Organizuoti susitikimai su turizmo paslaugų teikėjais diskusijai „Turizmo kaip verslo poreikiai, viešųjų paslaugų gerinimas“, taip pat „Molėtų rajono savivaldybės turizmo plėtros galimybių studijos“ aptarimas. Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su kelionių agentūra „Tahelė“ ir pradėta prekiauti keltų bilietais. Turizmo departamento duomenų bazei buvo paruošta ir pateikta 16 Molėtų rajono lankytinų objektų. Lapkričio mėn. spaudos atstovams buvo organizuota konferencijų salių pristatymas „Konferencijų salės Molėtų rajone“.

Kadangi nemaža dalis Molėtų rajono verslininkų teikia turizmo paslaugas, be to, didėja šia veikla besiverčiančių verslininkų skaičius, auga atitinkamos verslo informacijos bei mokymų paklausa. 2006 metais buvo surengti 2 specialiai šiai tikslinei grupei skirti informacijos sklaidos renginiai.

Per 2006 m. buvo suteikta 224,64 valandos verslo informacijos paslaugų (iš jų 20 val. finansuojamų iš Molėtų rajono savivaldybės lėšų). Atsakyta į daugiau nei 1638 paklausimų įvairiomis temomis tiek apsilankius centre, tiek įvairiomis ryšio priemonėmis. Dažniausios paklausimų temos buvo įmonės valdymo, rinkodaros, verslo pradžios, ES struktūrinių fondų bei kitais klausimais.

Per metus buvo surengta 17 verslo informacijos sklaidos renginių, finansuojamų iš Ūkio ministerijos lėšų, 5 renginiai, finansuojami iš Molėtų rajono savivaldybės lėšų bei 3 renginiai – iš Centro lėšų. Renginių trukmė – 120 val.

Per metus suteikta 220 konsultacijų, finansuojamų iš Ūkio ministerijos lėšų, kurių trukmė – 220 val. Jų metu informacija buvo suteikta 220 rajono verslininkų ir kitų gyventojų. Dažniausios konsultacijų temos buvo verslo pradžios, rinkodaros, įmonės valdymo, finansų analizės, kontrolės ir valdymo bei kitais klausimais.

Organizuota 16 mokymų (210 val.), finansuojamų iš Ūkio ministerijos lėšų, 3 mokymai (70 val.) – iš Molėtų rajono savivaldybės lėšų. Bendra mokymų trukmė – 280 val. 1 asmuo buvo mokinamas kompiuterinio raštingumo pagrindų pagal sudarytą individualią programą.

Pradedantiesiems verslininkams, norintiems įregistruoti įmones, buvo rengiami steigimo dokumentai, pildomi prašymai Juridinių asmenų registrui.

Nuolat buvo renkama ir sisteminama bei atnaujinama turizmo ir verslo informacija. Svarbiausios turizmo, verslo aktualijos buvo pateikiamos vietiniuose laikraščiuose bei centro interneto svetainėje. Buvo teikiamos laminavimo, įrišimo, kopijavimo, spausdinimo, fakso, konferencijų salės nuomos paslaugos centro klientams.

Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras ataskaitinių metų lapkričio 15 d. – gruodžio 31 d. vykdė projektą „Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro viešųjų paslaugų verslui plėtra“, kuris buvo finansuojamas iš Ūkio ministerijos lėšų (75 proc.) ir centro lėšų (25 proc.). Siekiant įgyvendinti projekto tikslus ir pasiekti numatytus rezultatus, viešųjų pirkimų būdu buvo perkamas ilgalaikis turtas (šiuolaikinė įranga įvairiems renginiams organizuoti): 1 nešiojamas kompiuteris su programine įranga, 1 skaitmeninis projektorius, 1 grafoprojektorius, 1 daugiafunkcinis įrenginys (spalvotas lazerinis spausdintuvas, kopijavimo aparatas, skeneris), 1 skaitmeninė interaktyvi lenta, 1 stalas grafoprojektoriui. Nuo šiol centras savo klientams gali pasiūlyti kokybiškas biuro paslaugas, efektyvesnius mokymus ir seminarus, jų dalinamąją medžiagą. Be to, turima įranga leis sutaupyti lėšas, kurios iki šiol būdavo skiriamos renginių organizavimo įrangos nuomai.

Mokymų programų ruošimas, specializuoti verslo informacijos sklaidos renginiai, konsultacijos, atsakymai į paklausimus, kitos centro teikiamos paslaugos ugdo gyventojų verslumą, gerina ekonominę aplinką. Bendradarbiavimo bei ryšių plėtra didina regiono investicinį patrauklumą, įmonių konkurencingumą, sudaro palankias sąlygas pradedantiesiems verslininkams vykdyti savo veiklą, esamiems SVV subjektams ją plėsti.

Centro organizuoti renginiai bei susitikimai gerina rajono turizmo, verslo atstovų komunikacijos, bendradarbiavimo lygį.

Toliau aktuali yra tokia veikla: nuolatinis bendradarbiavimas ir ryšys su rajono verslo subjektais, smulkaus bei vidutinio verslo plėtros rajone skatinimas, Molėtų rajono ūkio subjektų aktyvinimas, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas, aktyvesnis rajono turistinių išteklių naudojimas bei turizmo paslaugų plėtra, informacijos apie rajono turizmo paslaugas sklaida.

3.6. Gyvenamoji aplinka. Savivaldybė siekė užtikrinti, kad Molėtų miestas ir gyvenvietės būtų tvarkingos ir patrauklios gyventojams bei svečiams. Mieste dėmesys sutelktas į ežerėlių ir jų aplinkos priežiūrą, žaliąsias zonas, menkaverčių ir pavojų keliančių medžių kirtimą, gėlynų atnaujinimą, atliekų rūšiavimą, gatvių apšvietimo gerinimą ir pan. Seniūnijose užtikrinta pagrindinių gyvenviečių gatvių, žaliojo ūkio ir kapinių priežiūra, apšvietimas.

Šiais metais aktualu skatinti daugiabučių namų bendrijų kūrimąsi, kad jos galėtų dalyvauti namų renovacijos programoje ir gautų valstybės bei savivaldybės paramą, reikia tęsti savivaldybės statinių ir gatvių geodezinių matavimų darbus, įrenginėti šaligatvius ir t.t.

4.Viešųjų paslaugų gerinimas.

4.1. Šilumos ūkis. Per 2006 metus bendrovė „Molėtų šiluma“ pagamino ir pardavė šilumos vartotojams 23927 Mwh šiluminės energijos, arba 8 % daugiau lyginant su ankstesniais metais. Praėjusiais metais didelis dėmesys skirtas šilumos tiekimo tinklų atnaujinimui, šilumos nuostolių mažinimui. Buvo atlikta šilumos tiekimo tinklų, kurių amžius siekė 30 ir daugiau metų, rekonstrukcija, perklojant bekanalius vamzdžius Ažubalių, Melioratorių, Mechanizatorių gatvėse Molėtų mieste ir 93 metrų trasos atkarpą nuo katilinės iki šiluminės kameros Giedraičių gyvenvietėje. Iš viso praėjusiais metais atnaujinta 880 metrų tinklų. Išlaidos šiems darbams sudarė 771 328 Lt.

2005 metais pradėti parengiamieji darbai, o praėjusiais metais atlikta Melioratorių, Mechanizatorių, Liepų, Janonio ir Inturkės gatvių gyvenamųjų namų šilumos mazgų rekonstrukcija, įrengiant juose individualius karšto vandens boilerius ir panaikintos šiose gatvėse esančios 3 boilerinės. Tokiu būdu Molėtų mieste visiškai likviduota keturvamzdė šilumos tinklų sistema ir šiuo metu šiluma tiekiama tik dviem vamzdžiais. 2006 metais rangos ir ūkio būdu atlikta 57 šilumos mazgų rekonstrukcija, investicijos šiems darbams sudarė 349 tūkst. Lt. Atliktas mūrinio 60 metrų aukščio kamino kapitalinis remontas, kainavęs 200 tūkst. Lt.

Vasaros laikotarpiu vyko vandens šildymo katilų, katilinės įrangos einamasis remontas, atliekama šilumos apskaitos prietaisų patikra, trasų hidrauliniai bandymai bei kiti pasiruošimo šildymo sezonui darbai. Iš viso per 2006 metus investicijos sudaro 1 mln. 384 tūkst. Lt, šie darbai atlikti amortizacinių atskaitymų lėšomis. 2007 metais numatoma bendra investicijų suma 1,985 mln. Lt. Atitinkamai – šilumos gamyboje 1,6 mln. Lt. Molėtų centrinėje katilinėje planuojame įrengti kondensacinį ekonomaizerį, prie jo prijungiant 2 biokuro katilus, kurių bendra galia sudaro 9 MW. Taip būtų padidintas šių vandens šildymo katilų naudingo veikimo koeficientas 15-20 %, metinis ekonominis efektas preliminariais skaičiavimais iki 400 tūkst. Lt.

Siekiant užtikrinti termofikacinio vandens tinklo siurblių darbą, sutrikus elektros energijos tiekimui esant žemai lauko temperatūrai, numatytas iki 60 kw galios dyzelinio elektros generatoriaus įrengimas Molėtų centrinėje katilinėje. Šiuo metu vyksta minėto objekto statybos parengiamieji darbai.

Siekiant stabilaus šiluminės energijos tiekimo, mažinant šilumos nuostolius trasose numatoma rekonstruoti šilumos tinklus nuo Molėtų pagrindinės mokyklos iki Vaikų globos namų. Trasos ilgis 252 metrai. Trasa statyta 1976 metais. Šį projektą planuojama įgyvendinti pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama.

4.2. Vandentvarkos ūkis. UAB „Molėtų vanduo“ 2006 eksploatavo 48 vnt. autonominių vandenviečių ir tiekimo sistemų (iš jų 45 kaimo vietovėse) su 47 vnt. vandens pakėlimo bokštų ir 77 vnt. giluminių gręžinių; 16 vnt. nuotėkų siurblinių, iš jų 10 vnt. kaimo vietovėse; 9 vnt. nuotekų valyklų, iš jų 8 vnt. kaimo vietovėse; 54 vnt. esančių atskiruose objektuose, elektros apskaitos, paskirstymo ir valdymo sistemų, iš jų 52 kaimo vietovėse; apie 39 km nuotėkų tinklų, (iš jų 20,5 km kaimo vietovėse), 10 km spaudiminių: apie 132,2 km vandentiekio tinklų, iš jų apie 116 km kaimo vietovėse.

Įmonė teikė paslaugas 4879 vartotojams gyventojams (nurodomas abonentų sk.), iš jų 2535 vartotojų kaimo vietovėse;152 įmonėms (69 kaimo vietovėse). Šalino nuotekas tinklais 2470 gyventojams (502 kaimo vietovėse); 97 įmonėms (27 kaimo vietovėse).

Per 2006 metus pakelta 649 tūkstančiai m³/m požeminio geriamo vandens, parduota 430 tūkstančių m³/m., iš jo 238 tūkstančių m³/m išvalyto (nugeležinto). Surinkta ir išvalyta 263 tūkstančių m³/m nuotekų. Likviduoti 906 paslaugų teikimo infrastruktūros avariniai gedimai.

Pardavimų apimtys lyginant su ankstesniais metais iš esmės nesikeitė. Sąnaudos didėjo. Bendra metinė apyvarta buvo 1.537 tūkst. Lt. Veikla buvo finansuojama iš tiesioginės veiklos - vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų pardavimo, jų kaina nesikeitė nuo 2001 m.

Bendrovė iš pardavimų gautomis lėšomis vykdė vandentvarkos ūkio eksploataciją ir einamąjį remontą. Rajono savivaldybės skirtomis lėšomis (120 tūkst. Lt) buvo atlikti butiniausi vandentvarkos paslaugų teikimui kaimo vietovėse užtikrinti reikalingi darbai: pergręžti gręžiniai Videniškio, Verbiškių, Giedraičių gyvenvietėse, įrengtos bebokštės vandens tiekimo sistemos šiose ir Šeštokiškio, Skudutiškio, Šakališkių, Geliogalių, Purvėnų gyvenvietėse, perklotos atskiros atkarpos vandentiekio ir nuotekų tinklų, rekonstruoti arba įrengti skirstomieji šuliniai.

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra įgyvendina „NERIES UPĖS BASEINO I INVESTICIJŲ PAKETO MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBEI“ projekto dalį. 2007 - 2009 m. Molėtų mieste numatoma įrengti ir renovuoti 2,23 km vandentiekio ir 9,48 km nuotekų tinklų, pastatyti 3 naujas nuotekų siurblines, taip pat 2 perstatyti, 1 rekonstruoti. Rekonstruoti miesto vandens gerinimo įrenginius ir antrojo pakėlimo siurblinę. Projektui finansuoti iš ES sanglaudos fondo jau skirta 5,73 mln. Lt, iš respublikos biudžeto1,15 mln. Lt. Kadangi lėšos buvo skirtos remiantis 2003 m. ruoštomis galimybių studijomis, dėl infliacijos vykdant projektą susidaro lėšų trūkumas, kuriam padengti ieškoma papildomo finansavimo. 2006 m. vyko projekto techninių specifikacijų, konkursų dokumentų ruošimo, rangos paslaugų pirkimo darbai. Jų atlikimui įsisavinta 157,6 tūkst. Lt ES paramos lėšų.

Bendrovė iš esmės vykdė jos veiklai nustatytus reikalavimus. Nuo 2007 sausio pirmos įsigaliojus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui bei daugeliui su jo vykdymu susijusių poįstatyminių teisės aktų, turi būti pertvarkoma jos veikla, gaunama jai vykdyti licencija, pokyčiams reikalingos lėšos atspindimos kainodaroje.

Užtikrinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimą turės būti parengtas ir patvirtintas Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rajone plėtros planas, siekiant, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.

4.2. Viešasis transportas. Šias paslaugas teikia UAB „Molėtų autobusų parkas“. Įmonė metus pabaigė teigiamu finansiniu rezultatu: pajamos - 1632 tūkst. Lt, išlaidos -1604 tūkst. Lt. Kiti veiklos duomenys: rida maršrutuose 773 tūkst. km (iš jų tolimaisiais - 469 tūkst. km), vežta 587 tūkst. keleivių (iš jų vietiniais maršrutais - 376 tūkst.). Siekiant veiklos efektyvumo, mažesnių sąnaudų ir paslaugos platesnio prieinamumo rajono gyventojams, būtina atnaujinti transporto ūkį, nes pati įmonė iš savo veiklos pajamų nepajėgi investuoti.

5.Socialinė parama ir sveikatos įstaigos.

5.1. Nuo 2006 m. savivaldybės administracijos struktūra buvo papildyta Socialinės paramos skyriumi, kurio pagrindinė funkcija - socialinių išmokų, kompensacijų skaičiavimas ir jų mokėjimas, socialinių paslaugų administravimas. Socialines paslaugas 2006 m. teikė savivaldybės biudžetinė įstaiga – Socialinės paramos centras.

2006 m. buvo mokamos daugiau nei dvidešimt rūšių piniginės išmokos: socialinės pašalpos, kompensacijos už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį, išmokos vaikams, vienkartinės pašalpos ir kt.

2006 metais iš savivaldybės biudžeto panaudota 3574,7 tūkst. litų pašalpų mokėjimui ir 2370,3 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų.

Molėtų rajono savivaldybės taryba 2006 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. B1-7 „Dėl piniginės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) skyrimo ir mokėjimo tvarkos“, kuriuo remiantis savivaldybės gyventojams buvo teikiama vienkartinė materialinė parama bei kita socialinė parama, nenumatyta LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme. Buvo sudaryta Socialinės paramos komisija, kuri savo organizuojamuose posėdžiuose nagrinėjo gyventojų prašymus socialinei paramai gauti.

Įgyvendinant naują 2006 m. liepos 1 d. LR Socialinių paslaugų įstatymą savivaldybės taryba 2006 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimus Nr. B1-130 „ Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo, Nr. B1-131 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. kovo 28 d. įsakymu ,,Dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“, savivaldybės taryba priėmė sprendimus Nr. B1-128 „Dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo komisijos sudarymo ir komisijos nuostatų patvirtinimo“ bei Nr. B1-129 „Dėl specialiųjų poreikių nustatymo, jų tenkinimo ir neįgaliojo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sudaryta komisija posėdžiuose svarstė gyventojų prašymus dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo, nagrinėjo kitus su specialiais poreikiais susijusius klausimus. Apsvarstyti 58 asmenų prašymai dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir prilyginimo.

2006 m. keitėsi socialinių išmokų įstatyminė bazė. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo LR išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, gruodžio 1 d. įsigaliojo LR Piniginės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas, kuriuo remiantis daugiau gyventojų įgijo teisę į socialinę paramą.

2006 m. didėjo valstybės remiamos pajamos (VRP) nuo 155 Lt iki 185 Lt. Padidinta bazinė pensija iki 230 Lt.

2007 metų socialinės paramos srities naujovės:

• 2007 m. pagrindinis dėmesys, teikiant socialinę paramą ir paslaugas bus kreipiamas šeimoms, auginančioms vaikus;
• Nuo 2007 m. sausio 1 d. už būtinosios slaugos poreikį mokama 2,5 bazinės pensijos dydžio išmoka, sudaranti galimybę slaugyti asmenį namuose;
• Nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) padidėjo nuo 125 Lt iki 130 Lt. Dėl to didesnę vienkartinę išmoką gaus tėvai už gimusį ar įvaikintą vaiką (8MGL - 1040 Lt);
• Šeimai, auginančiai vieną ar du vaikus, iki vaikui sukaks 3 metai bus mokama 97,5 Lt, o vaikui nuo 3 iki 9 metų - 52 Lt išmoka per mėnesį (iki 2007 m. sausio 1 d. atitinkamai buvo mokama 93,75 Lt ir 50 Lt);
• Nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. išmokos vaikams (kai šeimoje auga 1 arba 2 vaikai) bus mokamos vaikams iki 12 metų;
• Šeimai, auginančiai tris ir daugiau vaikų, iki vaikui sukaks 3 metai bus mokama 143 Lt, o kiekvienam vaikui iki 18 metų ir vyresniems, kol jie baigs dieninę mokymo įstaigą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, - 52 Lt išmoka per mėnesį;
• Didesnę vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, mokamą likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo datos, gaus nėščios nedirbančios moterys (2 MGL - 260 Lt);
• Nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės remiamos pajamos (VRP) padidėjo iki 205 Lt. Nuo valstybės remiamų pajamų dydžio priklauso nepasiturinčių šeimų ar asmenų teisė gauti socialinę pašalpą, kompensacijas už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį ( ši socialinė parama priklauso nuo pajamų ir turto), nemokamą vaikų maitinimą bei aprūpinimą būtiniausiais mokinio reikmenimis.

5.2. Sveikatos įstaigos. Šiame sektoriuje 2006 metais įvyko šiokių tokių pokyčių. Rajono tarybos sprendimu, pageidaujant darbuotojams, įsteigta atskira Greitosios pagalbos tarnyba, nuo š.m. sausio 1d. pradėjusi savarankišką veiklą. Pabaigta bendrosios praktikos gydytojų kabinetų renovacija kaimuose, atnaujinti keli felčerių punktai, suremontuotas ligoninės neurologijos skyrius. Ligoninė, dalyvaudama Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų programoje, už 225 tūkst. litų atnaujino patalpų, įsigijo naujos įrangos (625 tūkst. Lt), PSPC per šią programą per dvejus metus įrangai ir patalpų remontui gavo 397 tūkst. Lt. Tiek ligoninė, tiek PSPC metus baigė, subalansuodamos pajamas ir išlaidas: atitinkamai 4.913,914 Lt ir 4.799,684 Lt, 3.400,2 Lt ir 3.375,2 Lt. Abi įstaigos baigė metus pelningai, svarbu, kad ligoninės sumažinti dar 211 tūkst. litų. Nuo 2007 metų prasideda antrasis sveikatos įstaigų restruktūrizacijos etapas, todėl bus svarbu, kad būtų rajono gyventojams nepablogintas sveikatos paslaugų prieinamumas, kad būtų stabiliai dirbanti sistema. Vertinant sveikatos reformą, vis labiau krinta į akis tai, kad Lietuvoje kuriama elitinė sistemą, kai centrinės valdžios dėmesys sutelkiamas į trečio lygio paslaugų plėtrą ir modernizavimą taip skriaudžiant provinciją ir vis labiau atitolinant medicinos prieinamumą paprastam žmogui.

6. Parama žemės ūkiui.

Vienas iš pagrindinių darbų 2006 metais buvo administruoti ES ir valstybės paramą žemės ūkiui pagal Kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plano priemones bei Kaimo rėmimo programą.

2006 metais žemės ūkio subjektams išmokėtos paramos apimtys:

Kompensacinės išmokos

Tiesioginės išmokos

Iš viso parama žemės ūkio subjektams

Parama žemės ūkio subjektams pagal išmokų rūšis 2006 metais:

Suprantama, kad vien tiesioginės ir kompensacinės išmokos nepadės rajono žemdirbiams pasiekti prekinę produkciją gaminančio ūkio konkurencingumo. Prekinio ūkio konkurencingumui didinti reikia kapitalinių investicijų, kurias žemdirbiams savo jėgomis finansuoti sunku. Todėl verta kreiptis į ES struktūrinius fondus. Būtina aktyviau dalyvauti investicijoms į valdas, žemės ūkio produktų perdirbimui ir rinkodarai gerinti, ES standartų diegimo programose. Tuo būdu žemdirbiams atsirastų sąlygos investuoti į gamybos restruktūrizavimą ir modernizavimą, produktų kokybės gerinimą, aplinkos apsaugą, higienos sąlygų gerinimą bei gyvūnų gerovės standartų įgyvendinimą.

Žemdirbiams reikia kompetentingų konsultantų, galinčių suteikti visapusišką konsultaciją, padėti užpildyti paraiškas. Šiuo tikslu 2006 m. visose seniūnijose buvo įkurtos ir finansiniais resursais aprūpintos kompiuterizuotos darbo vietos, parengti specialistai.

Jau eilė metų rajone plėtojamas ekologinis ūkininkavimas. 2007 01 01 buvo sertifikuota 86 žemės ūkio gamybos ūkiai. Ekologinis ūkininkavimas veikia kaip prevencinė aplinkos apsaugos priemonė, padeda išsaugoti unikalų rajono kraštovaizdį. Be to, ekologiškai ūkininkaujantiems skiriama papildoma finansinė parama.

Rajone yra nemažai apleistų žemių. Žemės valdytojai, neketinantys žemę naudoti žemės ūkio produkcijos gamybai, galėtų ją apsodinti mišku. Jie gali gauti paramą iš ES struktūrinių fondų.

2006 metai žemės ūkio veiklos subjektams buvo nepalankūs. Užsitęsusi sausra ženkliai sumažino derlių. Patirtų nuostolių kompensavimui gauta 1643 prašymai. Vasaros sausra pažeidė 13 084 ha žemės ūkio kultūrų plotą arba 36 proc. deklaruotų pasėlių ploto. Pagal žemės ūkio ministerijos patvirtintą nuostolių skaičiavimo metodiką nuostoliai sudarė 2 384 tūkst. Lt.

Šiais metais pradėsime įgyvendinti Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų priemonių programą.

Siekiant sklandžios žemės ūkio ir kaimo raidos, būtina išplėsti žemės ūkyje dirbančių subjektų mokymo bei inovacinės praktikos sklaidos veiklą su žemės ūkyje ar alternatyvia žemės ūkio veikla susijusiais klausimais. Būtina stiprinti dirbančiųjų žemės ūkyje įgūdžius ir gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios technologinės ir verslo aplinkos. Pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama siekiant įgyvendinti maisto kokybės, aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės ir higienos, kraštovaizdžio išsaugojimo reikalavimus, diegti naujas gamybos technologijas, ekonominio ūkininkavimo metodus.

7. Švietimas ir kultūra - nauji uždaviniai.

7.1. Švietimas. 2006 metais rajone veikė 25 ugdymo įstaigos, ikimokyklines įstaigas lankė 379 vaikai, mokyklose priešmokyklinio ugdymo grupėse buvo ugdomi 57 vaikai, ikimokyklinėse įstaigose – 108 priešmokykliniai. Rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 3449 mokiniai, Kijėlių specialiajame ugdymo centre buvo ugdomi 24 vaikai ir jaunuoliai, globos namuose gyveno 79 vaikai.

2006 metais buvo patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrasis planas. Reorganizuota Bijutiškio pagrindinė mokykla, prijungiant prie Molėtų pradinės mokyklos ir įsteigiant Molėtų pradinės mokyklos Bijutiškio skyrių. Panaikinti pradinės mokyklos Levaniškių ir Žiūrų skyriai. Reorganizuoti Levaniškių, Giedraičių, Naujasodžio „Nykštuko“, Suginčių vaikų darželiai, prijungiant prie Molėtų „Vyturėlio“ vaikų lopšelio - darželio. Ugdymo įstaigų tinklo pertvarka sudarė galimybes racionaliau ir tikslinčiau panaudoti lėšas.

2006 m. tęsta neišvengiama ir tikslinga švietimo įstaigų tinklo pertvarka, analizuoti švietimo srities pokyčiai, jų įtaka švietimo kokybei, vykdyta kryptinga, teikianti pagalbą, siūlanti sprendimus ugdymo įstaigų priežiūra. Vyko kryptingas, efektyvus pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Įrengtas informacinių technologijų kabinetas suaugusiųjų mokymuisi.

Plėtojamas bendrasis specialiųjų poreikių asmenų lavinimas, užtikrinamas ugdymas vaikų, turinčių vidutinę, žymią ir labai žymią protinę bei kompleksinę negalias.

Atlikti švietimo įstaigose statybos remonto darbai, įgyta kompiuterinė technika, mokymo priemonės, baldai ir kita įranga pagerino sanitarines, higienines sąlygas, sudarė prielaidas kokybiškesnei ugdomajai veiklai.

Šiame etape švietimo paslaugų srityje reikia: atlikti rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrojo plano monitoringą, tęsti ugdymo įstaigų tinklo pertvarką, įgyvendinti vidurinio ugdymo programos aprašo reikalavimus rajono mokyklose, vykdančiose vidurinio ugdymo programą, parengti rajono suaugusiųjų mokymo/si strategiją, sukurti mokymosi visą gyvenimą sąlygas, stiprinti ankstyvąjį specialųjį ugdymą, mokytojų kompetenciją teikti specialųjį ugdymą, didinti mokyklose specialiąją pagalbą teikiančių specialistų skaičių, padėti ugdymo įstaigų vadovams pasirengti atestacijai pagal naujus atestacijos nuostatus, plėtoti profesinį informavimą ir konsultavimą, įrengti visose švietimo įstaigose internetą ir sujungti jas į vieną vieningą rajono tinklą, skirti lėšas Molėtų gimnazijos valgyklos priestato statybai, mokyklų valgyklų virtuvės įrangai atnaujinti, tęsti švietimo įstaigų stogų remonto, langų keitimo, sanitarinių mazgų atnaujinimo darbus, aprūpinimą mokykliniais autobusais, kompiuterine technika, mokymo priemonėmis, baldais.

7.2. Kultūra ir sportas. Didėjant rajono finansinėms galimybėms, savivaldybė vis daugiau dėmesio ir resursų skiria kultūrinės veiklos organizavimo sąlygoms gerinti. Į kaimo kultūrinį gyvenimą įsijungiant seniūnijų kultūros taryboms ir aktyvėjant bendradarbiavimui tarp kaimo bendruomenių centrų ir kultūros įstaigų, sėkmingai veikia Molėtų rajono kaimo kultūros modelis: vyksta bendras renginių planavimas ir vykdymas, pradėta organizuoti tęstinė seniūnijų kultūros šventė “Kad kaimas dainuotų".

Aktyviai dirbant tarybos kultūros, švietimo ir sporto komitetui, atskirų bendruomenių lyderiams ir kultūros tarybai, atlikti kultūrinės situacijos kaime tyrimai leido įvertinti esamas problemas ir trūkumus. Pagerėjo kaimo kultūrinės veiklos finansavimas; pradėta nuosekliai tvarkyti kaimo kultūros materialinė bazė (suremontuota Giedraičių laisvalaikio salė, įsigyta garso aparatūros, kaimo kultūros vadybininkai įgijo tarnybinį ryšį, suremontuotos Molėtų krašto muziejaus patalpos, įrengtos naujos patalpos Stiklo muziejui ir paveikslų galerijai Balninkuose.

2007 metais būtina įvertinti kaimo kultūros institucijų patalpų būklę ir priimti sprendimą dėl jų perspektyvos, parengti kaimo kultūros įstaigų (laisvalaikio salių, bibliotekų, bendruomenių salių, muziejų) perspektyvinę programą, dalyvauti bibliotekų kompiuterizacijos programose ir t.t.

Vienas iš savivaldybės darbo tikslų yra ir sąlygų sportuoti plėtojimas. Didžiausio projekto - sporto salės su aikštynais – įgyvendinimas įsibėgėja, o pastato įrengimas bus šiais metais baigtas, per valstybės investicijų programą gavus 2,6 mln. Lt. Toliau reikia planuoti senosios salės atnaujinimą, aikštynų kaimuose, mokyklų sporto bazių renovavimą. Žinoma, įgyvendinti baseino projektą Molėtuose.

8.Ryšiai su visuomene, nevyriausybinės organizacijos (asociacijos).

8.1. Veiklos viešumas ir asociacijų svarba. Apie savivaldybės veiklą nuolat informuojama rajono laikraščiuose „Vilnis“ ir „Molėtų žinios“. Apie savivaldybės veiklos aktualijas diskutuota mero susitikimuose su visų rajono seniūnijų gyventojais, renkant seniūnijose bendruomenės atstovus. Nuolat su gyventojais ir kaimo bendruomenių centrais bendrauja seniūnai. Tarybos sprendimai, mero potvarkiai, administracijos direktoriaus įsakymai, informacijos ir pranešimai, kitos naujienos skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje. Informacija apie savivaldybėje viešai prieinamas elektronines informacijos rinkmenas skelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto tvarkomame Informacijos rinkmenų sąraše.

2006 m. augo savivaldybės interneto svetainės www.moletai.lt lankomumas: per metus joje užregistruota 88613 (2005m.–60813) apsilankymų (vidutiniškai 7384 per mėn., 246 per dieną). Labiausiai lankomi puslapiai „Savivaldybės naujienos ir aktualijos“, „Savaitės klausimas“, „Turizmas“, „Apie rajoną“, „Klausimai-atsakymai“, „Diskusijos“. Interneto svetainės lankytojai pateikė ir gavo savivaldybės darbuotojų atsakymus į 142 klausimus. Dažniausi klausimai – iš architektūros ir teritorijų planavimo, kelių priežiūros, renginių ir kultūros, turizmo, ekologijos, komunalinio ūkio, dokumentų tvarkymo, socialinių paslaugų sričių. Savivaldybės interneto svetainės lankytojai pasiūlė 43 apklausų temas „Savaitės klausimo“ skyriuje, surengta išplėstinė rajono gyventojų apklausa rengiant rajono bendrąjį planą. 162 kartus lankytojai komentavo įvairius svetainėje publikuotus tekstus (dokumentus, atsakymus į klausimus, pranešimus), pasiūlė 53 temas diskusijoms. Aktyviausiai diskutuota apie jaunimo laisvalaikį, pareigūnų darbą, medicinos paslaugų Molėtuose kokybę. Savivaldybės naujienos el. paštu siunčiamos 108-iems jas užsisakiusiems interneto vartotojams. Bendradarbiaujant su Molėtų turizmo ir verslo informacijos centru, išplėsta savivaldybės interneto svetainės dalis, pristatanti kultūrinio turizmo Molėtų rajone galimybes.

Savivaldybė rėmė įvairių institucijų partnerystės plėtrą rajone, glaudžiai bendradarbiavo su nevyriausybinėmis organizacijomis, kaimo bendruomenėmis. Nevyriausybinėms organizacijoms sudarytos sąlygos naudotis savivaldybės sale, demonstracine ir organizacine technika. Savivaldybės serveryje palaikoma nevyriausybinėms organizacijoms ir partnerystei skirta svetainė http://tinklas.moletai.lt . Kuriant patrauklų rajono įvaizdį, 2006m. Molėtai buvo pristatyti rajone viešėjusioms Prancūzijos, Vokietijos (pasirašyta bendradarbiavimo sutartis) delegacijoms, tarptautiniame Aukštaitijos investuotojų forume Dubingiuose, Didžiosios Britanijos ambasadoriui Lietuvoje. Toliau buvo palaikomi tarptautinio bendradarbiavimo ryšiai su Lenkijos Makovo gmina, Latvijos Ludzos, Baltarusijos Slonimo, Karelijos Priažos rajonais.

Aktualu toliau stiprinti institucijų partnerystę rajone, įtraukiant gyventojus į viešą problemų ir galimų sprendimų svarstymą, sudaryti geresnes sąlygas gyventojams susipažinti su rengiamų sprendimų projektais. Linkėtina, kad savo veiklą aktyviai pradėtų išrinktos seniūnijų tarybos, kurių nariai atstovauja gyvenamosioms teritorijoms. Kaip tik šiuo metu derinamės su Pilietinės visuomenės institutu ir politologais dėl mūsų rajono kelių seniūnijų ir jų tarybų dalyvavimo eksperimente - tyrime „Vietinės savivaldos reforma: gyventojų dalyvavimo savivaldos procesuose stiprinimas seniūnijų lygmenyje“. Tai būtų pilotinis projektas Lietuvoje ir gera patirtis mūsų žmonėms. Apskritai, džiugu, kad visuomeninių organizacijų veikla aktyvėja, kad ypač aktyvūs kaimo bendruomenių centrai. Savivaldybės kasmet didėjanti parama (2006 metais kartu su parama bažnyčių projektams ji siekė jau 150 tūkst. Lt) šių organizacijų projektams skatina jų aktyvumą ir naujus ambicingus sumanymus. Naujų galimybių kaimo nevyriausybinėms organizacijos atvers Vietos veiklos grupės gautas finansavimas kaimo plėtros strategijai tobulinti - tai būtų pagrindinis instrumentas dalyvauti 2007 - 2013 metų ES finansuojamose priemonėse.

8.2. Kompiuterizacija. 2006 m. buvo atnaujinama IT materialinė bazė, įsteigtos 3 naujos kompiuterizuotos darbo vietos, įsigyti 7 nauji kompiuteriai su programine įranga. Atnaujinta administracijos dokumentų valdymo sistema „Kontora“, Turto skyriuje įdiegta turto apskaitos sistema SATIS. Administracijoje įsteigus Socialinės paramos skyrių, padidėjus darbo apimtims bei siekiant sumažinti dokumentų spausdinimo, kopijavimo ir dauginimo kaštus, įsigytas naujas daugiafunkcinis įrenginys. Pertvarkytas seniūnijų vietinis kompiuterių tinklas ir integruotos žemės ūkio specialistų darbo vietos. Pakeisti interneto paslaugų teikėjai ir užtikrintas patikimesnis interneto ryšys Balninkų, Alantos, Suginčių, Mindūnų seniūnijose. Savivaldybei dalyvaujant Plačiajuosčio interneto ryšio kaimo vietovėms projekte RAIN, seniūnijose ir administracijoje paskirtos patalpos RAIN įvado mazgams.

Savivaldybėje įrengtas 1 Mbps rezervinis interneto ryšio kanalas. Šiuo metu interneto ryšio sparta administracijoje 2 + 1 Mbps, seniūnijose 256 – 512 Kbps.

Aktualu 2007 m. seniūnijoms perimant Migracijos tarnybos funkcijas, užtikrinti seniūnijose patikimą papildomų 12 kompiuterizuotų vietų darbą, toliau bendradarbiauti su plačiajuosčio interneto ryšio projekto RAIN vykdytojais, nuolat modernizuoti IT materialinę bazę ir užtikrinti saugų savivaldybės kompiuterių tinklo darbą. Suderinti Savivaldybės interneto svetainės struktūrą ir skelbiamą informaciją su 2006 10 25 LRV patvirtintais „Bendraisiais reikalavimais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms“.

2006 m. rajone veikė 13 Viešųjų interneto prieigos taškų (VIPT). 2007 m. Molėtų viešąjai bibliotekai dalyvaujant VIPT steigimo ir atnaujinimo projekte, aktualu užtikrinti jau veikiančių ir 10 numatomų steigti VIPT veiklą.

9. Apibendrinimas.

Savivaldybės tarybos darbas 2006 metais ir visą kadencijos laikotarpį buvo dalykiškas ir konstruktyvūs, nukreiptas į esminių problemų sprendimą, neįsivelta į bereikalingą politikavimą ar nepagrįstus sprendimus. Nuosekliai dirbo tarybos komitetai. Neabejotina šios tarybos politinė kultūra ir reikalų esmės supratimas. Tai garantavo apskritai visų savivaldybės struktūrų veiklos nuoseklumą ir darbo rimtį, nesiblaškymą ir darbų tęstinumą. Politikoje tai yra vertybė.

Savivaldybės veiklos rezultatai yra matomi ir akivaizdūs. Pirmiausia paryškinčiau veiklos finansinių galimybių didėjimą: akivaizdžiai kasmet didėja rajono biudžeto galimybės, vis daugėja kitų finansavimo šaltinių. Todėl pamečiui nuosekliai dirbant galima atnaujinti vis daugiau rajono įstaigų, galima pagerinti jų materialinę bazę, įgyvendinti naujus projektus. Tokiomis nuostatomis visą kadenciją savo veiklą ir grindėme.