Lietuvoje vykstančios ekonominės ir socialinės permainos, išaugęs nedarbas bei gyventojų turtinė diferenciacija atsispindi ir koncentruojasi šeimose: mažėja gimstamumo lygis, gausėja socialiai silpnų bei skurstančių vaikus auginančių šeimų. Todėl vienas iš pagrindinių socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems asmenims, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas patiems pasirūpinti savimi dėl  objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Tam tikslui šeimoms ir vaikams mokamos socialinės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos.
Piniginės šeimų ir vaikų paramos sistemą rajone 2002 m. sudarė dvi pagrindinės išmokos: nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos bei mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama, įvertinus jų pajamas.
2002 metų Socialinės paramos centro biudžetas buvo 4.826,8 tūkst. litų, iš jų 4.448,4 tūkst. litų panaudota pašalpų mokėjimui.
 

Pašalpos pavadinimas	Šeimų (asmenų) skaičius	Suma tūkst. litų
Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui*	200	150,0
Personalinės pensijos*	1	1,4
Šeimos pašalpa vaikui iki 3 m.*	568	644,2
Vaiko globos pašalpa*	49	359,8
Laidojimo pašalpa*	387	290,3
Našlaičių įsikūrimo pašalpa*	5	30,8
Daugiavaikių šeimų pašalpa ( 3 ir daugiau vaikų)	518	898,0
Žalos atlyginimas (netekus darbingumo)	29	62,1
Sergantiems cukriniu diabetu	11	2,2
Socialinės pašalpos	265	521,0
Kieto kuro kompensacija	386	31,8
Vienkartinės pašalpos( gaisrai, stich. nelaimės)	100	27,0
Nemokamas maitinimas soc. remt. asmenims	1262	49,0
Šv. Velykom, Kalėdom	1000	18,0
Vienkartinės pašalpos materialiai paremti soc. remtinus asmenis	1144	42,5
Pirtis	957	4,5
Rugsėjo 1-oji	1200	9,0
Slaugos pašalpos visiškos negalios asmenims*	79	138,0
Šalpos (socialinės) pensijos vaikams invalidams iki 16 metų*	595	982,0
Transporto išlaidų kompensacija 25 procentai MGL*	53	21,0
Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos dalyvių šeimoms)*	18	165,8
Iš viso		4448,4

* Lentelėje pažymėtos nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos.
 
Rajone yra viena stacionarinė globos įstaiga Alantoje, tai Alantos senelių globos namai 30 vietų. Juose 2002 metais apgyvendinti 6 asmenys. Dabartiniu metu gyvena 34 senatvės pensininkai ir neįgalieji. Šios stacionarios globos įstaigos nepakanka siekiant patenkinti tokios paslaugos poreikius rajone. Būtina plėsti globos namus, pastatant priestatą.
Socialinės pagalbos namuose paslaugos buvo teikiamos 245 asmenims (185 vienišiems, 60 neįgaliųjų, 12 problemiškų šeimų). Pagalbos namuose paslaugas teikė lankomosios priežiūros darbuotojai (19 etatų) pagal gyvenamąsias teritorijas. Buvo teikiamos šios paslaugos: būsto tvarkymo, maisto produktų nupirkimo, įvairių pavedimų (mokesčių sumokėjimas, dokumentų, pažymų sutvarkymas ir pan.), transporto organizavimo, ūkinių darbų (malkų nupirkimo organizavimas, malkų, vandens atnešimas ir kt.), medicininio aptarnavimo organizavimo paslaugos.
Toliau būtina plėtoti bendruomenines socialines paslaugas, todėl Molėtų mieste numatoma įsteigti neįgaliųjų darbinio užimtumo centrą.
Utenos apskrities globos įstaigose apgyvendinti 24 (Utenos pensionate- 20, Zarasų pensionate – 2 , Aknystos psichoneurologiniame pensionate- 2), Vilniaus apskrities Pabradės vaikų ir jaunimo pensionate – 1, Šiaulių apskrities Ventos pensionate- 1.
2002 m. iš įkalinimo įstaigų grįžo 27 vyrai (10 gyvena Molėtų mieste, 17- rajono kaimuose).
Praėjusiais metais kompensacine technika buvo aprūpinti 157 neįgalieji (54 mieste, 103 kaime) už 15254 Lt  (lėšos iš valstybės biudžeto).
Viena iš aktyviausių nevyriausybinių organizacijų – Žmonių su negalia Sąjungos Molėtų skyrius ( pirmininkė Vl.Gribėnienė), jungiantis 774 narius (I gr.- 142, II gr.- 459, III gr.-121, vaikus invalidus iki 16 metų – 40, rėmėjų – 12). Praėjusiais metais jo būstinė įsikūrė Molėtų centre, tai labai patogu neįgaliesiems, joje buvo užregistruota 2500 apsilankymų. Čia ir nuosekliai dirba septynios savitarpio pagalbos grupės, vykdomi kultūrinės bei sportinės veiklos plėtojimo projektai. Per Invalidų reikalų tarybą prie Lietuvos Vyriausybės šiai organizacijai skirtas spec. automobilis „Ford Transit“.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų rajono tarybai (pirmininkė I.Jurkienė) priklauso 62 nariai. Pernai balandžio mėn. silpnaregiai dalyvavo respublikinėje meno mėgėjų apžiūroje Panevėžyje, o I gr. invalidas Pranas Pliuška su klavišiniais instrumentais, įsigytais per „Bėdų turgų“, buvo pakviestas koncertuoti. Rajone paminėta „Baltosios lazdelės“ diena. Silpnesnieji dėl sveikatos nariai buvo lankomi namuose, nuvežant jiems lauknešėlius bei labdarą.
Gausių šeimų bendrija „Šeimynėlė“ (pirmininkė S. aujasėdžio) vienija 73 šeimas, kuriose 276 vaikai. 2002 m. liepos mėn. (102 asmenys) dalyvavo respublikiniame „Gausių šeimų“ sąskrydyje Šiauliuose ir tarptautiniame – Estijoje (60 asmenų). Surengta „ šeimos“ diena rajone.
Bendrija „Viltis“ (pirmininkė A.Umbrasienė) turi 68 narius (su globėjais 108). Praėjusiais metais buvo organizuotos išvykos į Trakus, į  Molėtų astronomijos observatoriją.
Šeimos pašalpas vaikams iki trijų metų 2002 metais mokėtos 568 šeimoms: mieste gyvena 53 šeimos, kaime 515 šeimų, auginančių vaikus iki 3 metų. Palyginti su 2001 metais šeimos pašalpų gavėjų sumažėjo 19. Daugiavaikių šeimų pašalpa  (3 ir daugiau vaikų), skirta iš viso 518 šeimų. Mieste gyvena 70 šeimų, kurios augina po tris vaikus ir 7 šeimos po 4 ir daugiau, vaikų. Kaime – 441 šeima: 306 šeimos augina po 3 vaikus, 135 šeimos po 4 ir daugiau vaikų.
Svarbi socialinių paslaugų kokybės gerinimo prielaida yra socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. 2002 m. Vilniaus Universitete socialinio darbo bakalauro studijas baigė l socialinės paramos centro darbuotoja. Kursuose kvalifikaciją kėlė 7 lankomosios priežiūros darbuotojai ir 3 Alantos globos namų darbuotojai. Socialinės paramos centro darbuotojai pagal  kuruojamas sritis dalyvavo respublikiniuose seminaruose. Socialinių darbuotojų profesionalumas lemia socialinės paramos sistemos plėtotę bei socialinio darbuotojo vaidmens augimą. 2003 m. bus atestuojami rajone socialinį darbą dirbantys darbuotojai.
Skiriant socialinę paramą šeimoms, kol kas įvertinamos tik jų gaunamos pajamos (darbo užmokestis , pensijos, pašalpos ir kt.) ,tačiau neatsižvelgiama į turimą turtą, todėl dalis  paramos patenka ne toms šeimoms, kurioms ji labiausiai reikalinga. Kita vertus, dėl lėšų stygiaus socialinės paramos teikimas ribojamas, neremiamos ilgalaikių bedarbių šeimos. Kad socialinė parama pasiektų tuos gyventojus, kuriems ji iš tiesų būtina (įvertinus realią jų materialinę padėtį), parengtas naujas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas. Jame numatyta, kad savivaldybė nedirbančius darbingus socialinės paramos gavėjus galės pasitelkti organizuojamiems visuomenei naudingiems darbams. Šeimoms, ne pagal paskirtį naudojančioms gaunamas pašalpas, vietoj išmokų bus skiriamos socialinės paslaugos, t.y. atsiskaitoma maisto produktais ir būtinosios paklausos prekėmis.
Pagalbos namuose paslaugas būtina integruoti su pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bendruomenėje, plėsti dienos globos įstaigų tinklą bei neįgaliųjų darbinį užimtumą Molėtų mieste.