PATVIRTINTA:
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2003 m. gruodžio mėn. 18 d.
sprendimu Nr. B1-139
Sprendimo priedas Nr.1

MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

1. BENDROJI DALIS

1.1. Taisyklių paskirtis – užtikrinti, kad visoje savivaldybės teritorijoje būtų įdiegta racionali, praktiškai patikrinta, ekonomiškai pagrįsta ir pažangi atliekų tvarkymo sistema, kuri užtikrintų saugų atliekų tvarkymą ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius bei nepažeistų gamtą tausojančios subalansuotos raidos principo.

1.2. Taisyklės reglamentuoja savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir jos eksploatavimą.

1.3. Taisyklės nustato savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtros ir eksploatavimo reikalavimus visoms savivaldybės teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti, išskyrus įmonių atliekas, nurodytas gamtos išteklių naudojimo leidimuose, kurios perduodamos tvarkyti leidime nurodytoms atliekų tvarkymo įmonėms.

1.4. Taisyklės nustato atliekų turėtojų - fizinių ir juridinių asmenų teises, pareigas ir prievoles; vietos valdžios, atliekų turėtojų ir atliekų tvarkytojų santykius, funkcijas bei atsakomybę tvarkant atliekas; reikalavimus atliekų apskaitai, surinkimui, rūšiavimui, naudojimui ir šalinimui.

1.5. Taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinių asmenų teisių visoje savivaldybės teritorijoje.

1.6. Atliekų tvarkymo tikslas – surinkti ir pašalinti atliekas iš jų susidarymo vietos bei jas tvarkyti, užtikrinant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, tausojant gamtinius resursus, užkertant kelią užkrečiamoms ligoms plisti, saugant kraštovaizdį nuo fizinės ir cheminės taršos.

1.7. Atliekų tvarkymo pirmenybė – išplėtoti atliekų tvarkymo sistemą taip, kad ji apimtų visus atliekų turėtojus, didinti antrinių žaliavų surinkimą ir jų paruošimą perdirbimui, įdiegti ir plėsti atskirą biodegraduojamų atliekų surinkimą ir jų kompostavimą, o likusį atliekų srautą perspektyvoje panaudoti kaip papildomą energijos šaltinį: biodujų išgavimas, šilumos ir elektros gamyba.

1.8. Taisyklės nenustato gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros tvarkos.

1.9. Taisyklės, esant būtinybei - pasikeitus teisinei bazei, parengus ir patvirtinus apskrities atliekų tvarkymo planą arba programą ar kilus kitam poreikiui, gali būti keičiamos, tikslinamos, taisomos ir papildomos.

2. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

2.1. Atliekos - bet kokios medžiagos ir daiktai, kuriais atliekų turėtojas atsikrato, nori ar privalo atsikratyti ir kurie yra priskirti atitinkamai atliekų kategorijai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą.

2.2. Komunalinės atliekos - buitinės (namų ūkio) atliekos bei komercinės, pramoninės, institucijų bei kitokios prigimties atliekos, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

2.3. Buitinės (namų ūkio) atliekos – buitinės atliekos susidarančios namų ūkiuose: individualiose namų valdose ir daugiabučių namų butuose.

2.4. Antrinės žaliavos – pakartotinai naudoti tinkamos atliekos.

2.5. Biodegraduojamos atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu: sodo atliekos, užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą.

2.6. Stambiagabaritės (didžiosios) atliekos - stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika, o taip pat statybos objektuose vykdomų remonto, griovimo arba rekonstrukcijų pasekoje susidariusios didelių matmenų atliekos.

2.7. Pavojingos atliekos – kenksmingos, degios, sprogstamosios, ėsdinančios, toksiškos, koroziją sukeliančios ar kitas savybes turinčios atliekos, kurios gali turėti neigiamą įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai.

2.8. Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkiuose, smulkiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose susidarančios pavojingos atliekos: galvaniniai elementai, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, asbestos, kitos pavojingos atliekos.

2.9. Nepavojingos atliekos – bet kokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

2.10. Farmacinės atliekos – naikintini vaistai ir netinkami naudoti chemikalai: pasibaigusio vartojimo laiko ar nekokybiški farmacinėje veikloje naudoti reagentai ir cheminės medžiagos.

2.11. Medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: infekuotos atliekos, aštrūs daiktai, naudoti vienkartiniai gaminiai, detaliau klasifikuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir normatyviniais dokumentais.

2.12. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

2.13. Atliekų susidarymo vieta – teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

2.14. Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi atliekų.

2.15. Atliekų tvarkytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal nustatytus reikalavimus tvarko atliekas taip, kaip nustatyta įstatymais ir kitais teisės aktais bei šiomis taisyklėmis.

2.16. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po jų uždarymo.

2.17. Atliekų naudojimas – atliekose esamų medžiaginių savybių atkūrimas ir panaudojimas, turint tikslą gauti vartojamąją vertę turinčius gaminius arba energiją.

2.18. Atliekų sąvartynas (saugykla) – atliekų šalinimo – sukaupimo vieta, kur atliekos kaupiamos ant žemės arba užkasamos po žeme.

2.19.  Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema – kompleksas (visuma) teisinių, administracinių, organizacinių ir techninių priemonių, užtikrinančių susidarančių komunalinių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, tame tarpe ir buities pavojingų atliekų bei įvairių specifinių atliekų, esančių komunalinėse atliekose, surinkimą ir tvarkymą.

2.20. Leidimas – gamtos išteklių naudojimo leidimas, išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklių nustatyta tvarka.

2.21. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti savivaldybės teritorijoje.

2.22. Operatorius – savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatorius – savivaldybės įsteigta ir jos kontroliuojama įmonė (akcinė bendrovė, kurioje savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, turinčių ne mažiau kaip 1/2 visų balsų), kuriai teisė teikti šias paslaugas (kaip privalomas užduotis) suteikta savivaldybės tarybos sprendimu ir su kuria savivaldybė sudarė ilgalaikę sutartį; ar įmonė atrinkta konkurso būdu, su kuria savivaldybė sudarė ilgalaikę paslaugų teikimo (koncesijos) sutartį; arba įmonė, kuri laimėjo atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą (tuo atveju, jeigu įvedama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą) ir su kuria savivaldybė sudarė atitinkamą sutartį .

Operatorius eksploatuoja atliekų tvarkymo sistemą naudodamasis savivaldybės arba savo įranga ir yra atsakinga už savivaldybės atliekų surinkimo – tvarkymo sistemos plėtrą ir priežiūrą bei vykdo savivaldybės tarybos ir administracijos nustatytus reikalavimus ir užduotis.

2.23. Viešoji sutartis (žr. Civilinio kodekso 6.161 str.) - sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo, teikiantis paslaugas visiems kas tik kreipiasi. Visiems paslaugas teikiantis juridinis asmuo privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus nustatyta tvarka patvirtintas išimtis. Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus nustatytus atvejus. Viešosiose sutartyse  nustatomos paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos. Nustatytais atvejais juridinis asmuo, teikiantis paslaugas visiems kas tik kreipiasi, privalo pateikti atitinkamai institucijai tvirtinti standartines viešosios sutarties sąlygas. Nustatytais atvejais viešosios sutartys gali būti sudaromos pagal abiems šalims privalomas standartines sąlygas, patvirtintas atitinkamos institucijos.

 2.24. Sutarties sudarymas (žr. Civilinio kodekso 6.162 str.) – sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.

2.25. Oferta (žr. Civilinio kodekso 6.167 str.) – pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento (paslaugos teikėjo) ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.

Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta). Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu (žr. Civilinio kodekso 6.473 str.). Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį (žr. Civilinio kodekso 6.171 str.).

3. ATLIEKŲ TURĖTOJŲ PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

3.1. Kiekvieno žemės sklypo, esančio savivaldybės teritorijoje, savininkas (nuomininkas, naudotojas ar valdytojas) yra atsakingas už atliekų surinkimą ir jų išvežimą iš savo žemės sklypo, nesvarbu ar tas sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centras ar ne.

3.2. Visi atliekų turėtojai – individualių namų valdų savininkai, daugiabučių namų butų savininkai (arba daugiabučių namų savininkų bendrijos bei būsto eksploatavimo įmonės (daugiabučių namų administratoriai***)), sodų ir garažų valdų savininkai (arba sodų ir garažų bendrijos), įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, kuri reglamentuojama šiomis taisyklėmis.

3.3. Įmonės, įstaigos ir organizacijos gali atsisakyti naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema ir naudotis kitomis atliekų surinkimo, rūšiavimo ir išvežimo priemonėmis, kurios atitinka atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų bei šių taisyklių reikalavimus - susidarančias atliekas tvarkyti pačios arba jų surinkimui ir tvarkymui samdytis registruotas atliekų tvarkymo įmones.

Šios įmonės, įstaigos ir organizacijos apie savo atsisakymą naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema turi pranešti raštu savivaldybės administracijai (ekologui).

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, atsisakiusios naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, turi laikytis atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų bei šių taisyklių reikalavimų ir kas metai pateikti savivaldybės administracijai (ekologui) duomenis apie susidarančių atliekų kiekius ir jų tvarkymą.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios raštu atsisako naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, savivaldybės administracijai (ekologui) turi pateikti dokumentų, įrodančius, kad jos tikrai surenka, išveža ir tvarko savo atliekas (sutarčių su registruotais atliekų tvarkytojais dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo; dokumentų, įrodančių, kad atliekos priimtos šalinti legaliai veikiančiuose sąvartynuose ir pan.) kopijas.

3.4. Individualių namų valdų ir daugiabučių butų savininkai privalo savivaldybės administracijai paprašius teikti informaciją apie gyventojų skaičių bei būsto plotą ir kambarių skaičių jame, o įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, mokinių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti.

Šią informaciją savivaldybės administracija pateikia savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatoriui – atliekų tvarkytojui tam, kad jis galėtų, pagal numatomus atliekų susikaupimo kiekius, parengti konteinerių išdėstymo schemas ir atliekų surinkimo maršrutus.

3.5.* Visi atliekų turėtojai, besinaudojantys savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema - individualių namų valdų savininkai, daugiabučių namų butų savininkai (arba daugiabučių namų savininkų bendrijos bei būsto eksploatavimo įmonės (daugiabučių namų administratoriai***)), sodų ir garažų valdų savininkai (arba sodų ir garažų bendrijos); įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo sudaryti viešąsias sutartis su savivaldybės pasirinktu operatoriumi – atliekų tvarkytoju.
Tipinę viešosios sutarties tarp operatoriaus (atliekų tvarkytojo) ir atliekų turėtojo formą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

 3.6.* Visi atliekų turėtojai, besinaudojantys savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą privalo mokėti įmokas viešosiose sutartyse su operatoriumi nustatytomis kainomis pagal savivaldybės tarybos nustatytus (patvirtintus) 1 m3 komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, išvežimo ir šalinimo) įkainius (tarifus) bei vadovaujantis nustatytomis komunalinių atliekų susikaupimo normomis, o Tarybai nustačius vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą – nustatytą rinkliavos dydį.

3.6.** (alternatyva) Atliekų turėtojai – daugiabučių namų butų, individualių namų valdų, sodų ir garažų valdų savininkai, įmonės, įstaigos ir organizacijos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą privalo mokėti savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.

3.7. Visi atliekų turėtojai susidarančias atliekas privalo rūšiuoti: atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastmases, metalą, stambiagabarites (didžiąsias) atliekas, statybos ir griovimo atliekas, pavojingas atliekas, farmacines ir medicinos atliekas, biodegraduojamas atliekas.

Aukščiau išvardintos atliekos turi būti metamos į operatoriaus pateiktus specialius konteinerius (ar maišus) arba atiduodamos operatoriui, kai jis iš anksto paskelbtu laiku vykdo šių atliekų surinkimą atliekų turėtojų apvažiavimo būdu.

Stambiagabarites (didžiąsias) atliekas atliekų turėtojas privalo atvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę arba atiduoti operatoriui, kai jis iš anksto paskelbtu laiku vykdo šių atliekų surinkimą atliekų turėtojų apvažiavimo būdu.

Buities pavojingas atliekas atliekų turėtojas privalo atvežti į pavojingų atliekų surinkimo punktą (kai jis bus įrengtas) arba atiduoti operatoriui, kai jis iš anksto paskelbtu laiku vykdo šių atliekų surinkimą atliekų turėtojų apvažiavimo būdu.

3.8. Atliekų surinkimui naudojami tik šiose taisyklėse išvardinti standartiniai konteineriai (dabar naudojami nestandartiniai konteineriai keičiami į standartinius palaipsniui, vadovaujantis savivaldybės administracijos nustatytais terminais).

Atliekų turėtojai turi užtikrinti švarą patalpose, kur pastatyti atliekų konteineriai bei turi rūpintis tvarka ir švaria aplinka apie atliekų konteinerius pastatytus lauke.

3.9. Atliekų turėtojai privalo apsirūpinti konteineriais, kuriuos nemokamai pateikia (perduoda pagal panaudos sutartį) savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatorius.

Konteinerių dydis (talpa) ir jų kiekis priklauso nuo susidarančių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų kiekio bei konteinerių ištuštinimo dažnumo (periodiškumo).

Iki rajone bus įdiegtas konteinerinis atliekų surinkimas, komunalinės atliekos gali būti surenkamos ir betariu būdu – t.y. nurodytu grafiku periodiškai apvažiuojant atliekų turėtojus. Atliekų turėtojai komunalines atliekas iki jų išmetimo į šiukšliavežę saugo (kaupia) plastikiniuose maišuose arba kitose talpose.

3.10. Atliekų turėtojai – individualių namų valdų savininkai, daugiabučių namų savininkų bendrijos bei būsto eksploatavimo bendrovės (daugiabučių namų administratoriai***), sodų ir garažų bendrijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi pasirūpinti, kad šiukšliavežės netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų konteinerių, pastatytų jų sklype, tuo laiku, kada pagal atliekų tvarkytojo - operatoriaus sudarytą grafiką konteineriai turi būti ištuštinami. Žiemą nuo privažiavimo būtina  pašalinti sniegą, ledą ir pabarstyti jį smėliu/žvyru.

Atliekų tvarkymo konteineriai, esantys individualiose namų valdose, įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpose ar teritorijose, daugiabučių namų patalpose ar prie jų įrengtose aikštelėse, konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti išridenami į nurodytas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežės.

3.11. Pageidautina, kad atliekų turėtojai, prieš išmesdami komunalines atliekas į  konteinerį, jas tvarkingai sudėtų į plastikinius (polietileninius) maišelius.

3.12. Atliekų surinkimo konteineriai negali būti perpildyti t. y. konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo).

Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius. Konteinerių talpa ir konteinerių turinio išvežimo grafikas turi būti suderintas tarp atliekų turėtojo ir atliekų tvarkytojo. Pilti atliekas šalia konteinerių draudžiama.

3.13. Komunalinių atliekų surinkimo konteineriai turi būti naudojami pagal paskirtį - draudžiama į juos pilti žemės gruntą, statybos ir griovimo atliekas, chemines medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo atliekas, pavojingas atliekas.

3.14. Griežtai draudžiama deginti atliekas, esančias konteineriuose.

3.15. Draudžiama išmesti atliekas už savo sklypo ribos, t. y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose ar laukuose.

4. ATLIEKŲ TVARKYMO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

4.1. Savivaldybės institucijos reglamentuoja ir organizuoja atliekų tvarkymą vadovaudamosis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir prižiūri kaip vykdomi juose nustatyti reikalavimai.

4.2. Savivaldybės institucijos savo kompetencijos ribose rengia, priima ir įgyvendina atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus bei kontroliuoja jų vykdymą.

4.3. Savivaldybė organizuoja savo teritorijoje atliekų surinkimą ir tvarkymą, antrinių žaliavų surinkimą, sąvartynų įrengimą, rekultivavimą ir monitoringą, parenka sklypus komunalinėms atliekoms tvarkyti, skiria lėšas (dalį lėšų) šiems darbams atlikti.

4.4. Savivaldybės administracija rengia, o savivaldybės taryba tvirtina atliekų tvarkymo taisykles, savivaldybės atliekų tvarkymo planą, įvairias programas, konkursų dokumentus, techninius reglamentus, specifinių atliekų tvarkymo detalias tvarkas (taisykles) ir kitus dokumentus.

4.5. Savivaldybės taryba nustato komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų įkainius (tarifus) arba įveda vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą bei tvirtina rinkliavos nuostatus ir jos dydžius.

4.6. Savivaldybė, organizuodama ir plėtodama atliekų tvarkymo sistemą, siekia užtikrinti, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą “teršėjas moka”

4.7. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema gali būti finansuojama ir savivaldybės biudžeto, savivaldybės gamtos apsaugos fondo, specialių fondų ir programų, investicinių projektų lėšomis.

4.8. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema apima visą savivaldybės teritoriją: visus miestus, miestelius, gyvenvietes, kaimus, sodininkų ir garažų bendrijas bei kitas vietoves.

4.9. Visi atliekų turėtojai, išskyrus 3.3 punkte nurodytus atvejus, privalo naudotis viešąja savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, kuri yra aprašyta šiomis taisyklėmis – t. y., visi atliekų turėtojai privalo prisijungti prie savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, ja naudotis ir mokėti nustatyto dydžio įmokas už teikiamas atliekų tvarkymo paslaugas.

4.10. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra, apimant visas seniūnijas: visus miestus, miestelius, gyvenvietes ir kaimus, vykdoma palaipsniui, vadovaujantis savivaldybės atliekų tvarkymo planu, šiomis taisyklėmis, atitinkamais savivaldybės tarybos ir valdybos sprendimais bei sutartyje su atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi nurodyta investicijų apimtimi ir terminais.

4.11. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo prioritetiniai tikslai yra: atliekų surinkimo išplėtimas, apimant visą savivaldybės teritoriją ir visus fizinius bei juridinius asmenis, pilnai pereinant prie konteinerinio atliekų surinkimo būdo; surenkamų antrinių žaliavų kiekio didinimas ir jų paruošimas perdirbimui į tinkamus naudoti produktus ir gaminius; buities pavojingų atliekų surinkimo organizavimas; biodegraduojamų atliekų atskiro surinkimo ir jų kompostavimo įdiegimas ir plėtojimas; savivaldybėje esančių sąvartynų skaičiaus mažinimas, tinkamas jų eksploatavimas, uždarymas ir rekultivavimas.

4.12.* Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą eksploatuoja ir plėtoja atliekų tvarkytojas – operatorius: savivaldybės įsteigta ir jos kontroliuojama įmonė, kuriai teisė teikti šias paslaugas (kaip privalomas užduotis) suteikta savivaldybės tarybos sprendimu ar įmonė atrinkta konkurso būdu, su kuria savivaldybė sudarė ilgalaikę paslaugų teikimo (koncesijos) sutartį.

Konkurso sąlygas ir atrankos kriterijus bei pasiūlymų vertinimo tvarką nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis ir savivaldybės atliekų tvarkymo planu (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa). Konkursą organizuoja ir vykdo savivaldybės viešųjų pirkimų  komisija, kuri gali pasitelkti nepriklausomus konsultantus.

Operatorius - savivaldybės įsteigta ir jos kontroliuojama įmonė, savivaldybės tarybos sprendimu įgijusi teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas ar įmonė, laimėjusi savivaldybės paskelbtą atrankos konkursą ir sudariusi su savivaldybe ilgalaikę sutartį, analogišką koncesinei , įgauna teisę ir pareigą pagal vietos valdžios nustatytas sąlygas (atliekų susikaupimo normas, atliekų surinkimo ir jų tvarkymo tarifus ir kt.) sudaryti viešąsias sutartis su individualių namų valdų savininkais, daugiabučių namų butų savininkais (arba daugiabučių namų savininkų bendrijomis bei būsto eksploatavimo įmonėmis (daugiabučių namų administratoriais***)), sodų ir garažų valdų savininkais (arba sodų ir garažų bendrijomis); įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo, išvežimo ir jų tvarkymo paslaugoms teikti.

Operatorius turi viešai paskelbti viešąją ofertą – visiems atliekų turėtojams skirtą pasiūlymą sudaryti viešasias sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo.

Viešosios sutarties tekstą ir abiems pusėms privalomas sąlygas  tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

4.12.** Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugos perkamos organizuojant paslaugų viešojo pirkimo atvirąjį konkursą.

Konkurso sąlygas ir pasiūlymų vertinimo kriterijus bei tvarką, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis ir savivaldybės atliekų tvarkymo planu (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa nustato ir konkurso dokumentus tvirtina  savivaldybės taryba. Konkursą organizuoja ir vykdo savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, kuri gali pasitelkti nepriklausomus konsultantus.

4.13. Konkurso sąlygose turi būti numatytos pasiūlymų užtikrinimo garantijos.

Sutartyje su operatoriumi dėl atliekų tvarkymo – savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų teikimo, turi būti numatomos sutarties prievolių įvykdymo garantijos.

Sutarties vykdymo netesybos (baudos, delspinigiai, kompensacijos) ir garantijų dydis turi būti apibrėžiamos ir konkurso sąlygose, ir sudaromoje sutartyje.

4.14. Atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių vykdymo bei atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę atlieka savivaldybės administracija (ekologas seniūnai, kiekvienas savo seniūnijoje). Seniūnai yra pagrindinė koordinacinė grandis savivaldybės nustatytoms atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti savo seniūnijos teritorijoje.

4.15. Savivaldybės buitinių atliekų sąvartynus eksploatuoja tas pats operatorius, kuris laimi konkursą teikti atliekų tvarkymo paslaugas konkrečioje seniūnijoje, keliose seniūnijose arba visoje savivaldybės teritorijoje arba kuriam teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas konkrečioje seniūnijoje, keliose seniūnijose ar visoje savivaldybės teritorijoje suteikė savivaldybės taryba savo sprendimu.

Atliekų šalinimo konkrečiuose sąvartynuose įkainius (tarifus) - 1 tonai ir, atitinkamai, 1 m3 atliekų šalinti, nustato savivaldybės taryba.

Šalinamos sąvartynuose atliekos yra sveriamos; nesant svarstyklių vadovaujamasi šiais nustatytais ekvivalentais: 1 m3 palaidų komunalinių atliekų, esančių konteineryje sveria ~ 160 – 170 kg;

1 m3 komunalinių atliekų, esančių specialioje atliekas vežančioje mašinoje, svoris priklauso nuo atliekų suspaudimo laipsnio.

Naudojantis kitais (ne savivaldybės) sąvartynais, atliekų šalinimo tarifai nustatomi, remiantis atitinkamomis tarpsavivaldybinėmis sutartimis.

4.16. Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę bei buities pavojingų atliekų surinkimo punktą eksploatuoja tas operatorius, kuris laimi konkursą teikti atliekų tvarkymo paslaugas konkrečioje seniūnijoje, keliose seniūnijose arba visoje savivaldybės teritorijoje arba kuriam teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas konkrečioje seniūnijoje, keliose seniūnijose ar visoje savivaldybės teritorijoje suteikė savivaldybės taryba savo sprendimu.

4.17. Atliekos renkamos į konteinerius.

Konteinerių pastatymo vietų išdėstymas, konteinerių tipas, kiekis ir konteinerių aptarnavimo dažnis nustatomas atsižvelgus į patvirtintas metines komunalinių atliekų susikaupimo normas, gyventojų skaičių kaime bei gyventojų skaičių daugiabučiame name (individualioje valdoje), įmonių, įstaigų, organizacijų, esančių atitinkamoje teritorijoje, skaičių ir kriterijus, išdėstytus šiose taisyklėse.

Konteinerių pastatymo aikštelės įrengiamos savivaldybės lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Aikšteles (vietas) konteineriams pastatyti, remiantis nustatyta aikštelių vietos parinkimo tvarka (reglamentu), atsižvelgę į operatoriaus – atliekų tvarkytojo pasiūlymus, parenka seniūnijos seniūnas ir Statybos, komunalinių reikalų ir ekologijos skyrius.

Konteineriai antrinėms žaliavoms rinkti statomi aikštelėse kartu su komunalinių atliekų surinkimo konteineriais; nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su seniūnijos seniūnu suderintos pastatymo vietos.

Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones.

Atliekų surinkimui, esant reikalui, savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą, gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai, betaris atliekų surinkimas ir pan.

Laikinai, iki rajone bus įdiegtas konteinerinis atliekų surinkimas, komunalinės atliekos gali būti surenkamos ir betariu būdu – t.y. nurodytu grafiku šiukšliavežei periodiškai apvažiuojant atliekų turėtojus.

4.18. Kaimuose, turinčiuose mažiau kaip 200 gyventojų, kaip taisyklė pastatomas vienas arba, reikalui esant, keli didelio tūrio (2 – 8 m3) komunalinių atliekų konteineriai arba 1,1 m3 konteinerių grupė. Konteineriai statomi arti parduotuvių, autobusų stotelių, kitų gyventojų dažnai lankomų vietų.

4.19. Nedidelių kaimų, kurie neaprūpinti atliekų surinkimo priemonėmis, bei vienkiemių gyventojai gali atliekas atvežti į sąvartynus arba artimiausią didelės talpos (2 – 8 m3) konteinerį arba specialiai tam pastatytą 1,1 m3 konteinerių grupę.

4.20. Už tvarką prie kolektyvinių konteinerių ir jiems pastatyti skirtose aikštelėse (vietose) atsako seniūnai, kurie įpareigoja tuo rūpintis būsto eksploatavimo bendroves (daugiabučių namų administratorius***) ir daugiabučių namų savininkų bendrijas bei pačius atliekų turėtojus.

Konteinerių tuštinimo metu konteinerių tuštinimo vietoje tvarką ir švarią aplinką užtikrina atliekų tvarkytojas (operatorius).

4.21. Individualių namų valdų savininkai atliekų išvežimo dieną atliekų tvarkytojo – operatoriaus nustatytu laiku konteinerius pastato prie gatvės arba nustatytą konteinerių ištuštinimo vietą, kad operatorius galėtų patogiai juos ištuštinti. To nepadarius, operatorius turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius.

4.22. Konteinerius esančius individualiose valdose plauna individualios valdos savininkas. Kolektyvinius konteinerius periodiškai plauna ir dezinfekuoja operatorius - atliekų tvarkytojas.

5. UŽDUOTYS, REIKALAVIMAI IR SĄLYGOS SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS OPERATORIUI

5.1. Atliekų tvarkytojas (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatorius) gali teikti viešąsias komunalinių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, surinkimo ir jų  tvarkymo paslaugas savivaldybės teritorijoje tik sudaręs sutartį su savivaldybe. Atliekų tvarkytojas - operatorius privalo laikytis savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytų atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikimo sąlygų ir paslaugas teikti už mažiausią kainą, užtikrinančią priimtiną paslaugų teikimo lygį, atsižvelgiant ne tik į ekonominius, patogumo naudotojams, bet ir aplinkosauginius bei higieninius reikalavimus.

5.2. Atliekų tvarkytojas – operatorius turi būti registruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, vykdyti pirminę atliekų apskaitą, teikti informaciją nustatyta tvarka atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms bei savivaldybės administracijai, įstatymų nustatyta tvarka saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.

5.3. Operatorius turi atliekų turėtojams pateikti visą reikiamą konteinerių kiekį ir įvairovę. Atliekų turėtojams pageidaujant, operatorius turi pateikti papildomus konteinerius arba mažesnius konteinerius pakeisti didesniais.

Konteinerinė atliekų sistema rajone įdiegiama palaipsniui, vadovaujantis savivaldybės atliekų tvarkymo planu (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa).

Nustatyti, jog, siekiant paspartinti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimą tikslu, kad ji apimtų visą savivaldybės teritoriją – visas seniūnijas, gyvenvietes ir kaimus, reikalingą konteinerių kiekį atliekų surinkimui kaimuose/gyvenvietėse gali pateikti (įsigyti ir perduoti eksploatuoti operatoriui) savivaldybė. Savivaldybė, tikslu paspartinti konteinerinio atliekų surinkimo įdiegimą, gali konteineriais aprūpinti ir atliekų turėtojus, esančius Molėtų mieste.

5.4. Bendro naudojimo (viešose) teritorijose būtina pastatyti specialius antrinėms žaliavoms (popieriui ir kartonui, stiklui, plastmasėms) rinkti skirtus konteinerius, su atsidarančiu dugnu - santykiu ne mažiau kaip 1 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektas 2000 - 3000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip 1 konteinerių komplektas kiekviename kaime/gyvenvietėje ar miestelyje, kuriuose gyvena virš 500 gyventojų.

Nustatyti, jog tikslu pagerinti antrinių žaliavų surinkimą, šiuos specialius (su atsidarančiu dugnu) konteinerius antrinėms žaliavoms surinkti gali įsigyti (nupirkti) savivaldybė ir pastatyti juos bendro naudojimo (viešose) vietose (perduoti nemokamai eksploatuoti operatoriui pagal panaudos sutartį).

5.5. Operatorius turi pateikti specialius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prekyvietėms bei organizuojamiems renginiams mieste.

5.6. Operatorius privalo ne rečiau kaip 1 kartą į ketvirtį organizuoti antrinių žaliavų surinkimą iš gyventojų ir juridinių asmenų apvažiavimo būdu.

5.7. Operatorius privalo vykdyti buityje susidarančių pavojingų ir stambiagabaričių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus (rudenį ir pavasarį).

5.8. Savivaldybės tarybai priėmus atitinkamą sprendimą, operatorius turi diegti priemones ir kitų (aukščiau neišvardintų) antrinių žaliavų surinkimui užtikrinti arba diegti specifinių atliekų (biodegraduojamų atliekų; statybos ir griovimo atliekų; naudotų padangų, automobilių akumuliatorių, amortizatorių, tepalų bei oro filtrų) atskirą surinkimo sistemą, savivaldybės arba savo lėšomis, visoje aptarnaujamoje teritorijoje.

5.9. Draudžiama maišyti mišrias komunalines ir atskirai surinktas antrines žaliavas.

5.10. Užduotis antrinių žaliavų surinkimui nustato savivaldybės administracija.

5.11. Komunalinių atliekų konteineriai turi būti tuštinami ne rečiau kaip:

1) Molėtų mieste:

a)  kolektyvinio naudojimo, skirti daugiabučių namų gyventojams – 2 kartus per savaitę,
b) esantys individualiose namų valdose ir esantys įmonėse, įstaigose, organizacijose – 1 kartą per 2 savaites;

2) Alantos, Balnininkų, Giedraičių, Naujasodžio ir Suginčių gyvenvietėse, turinčiose virš 500 gyventojų: – 1 kartą per 2 savaites;

3) Arnionių I, Bekupės, Bijutiškio, Dapkūniškių, Dubingių, Girsteitiškio, Inturkės, Joniškio, Kijelių, Levaniškių, Mindūnų, Skudutiškio, Toliejų, Verbiškių, Videniškių gyvenvietėse/kaimuose, turinčiuose virš 200 gyventojų: visi 1 kartą per mėnesį;

4) Ambraziškių, Arnionių II,  Juodėnų, Kaniūkų,  Klabinių, Laičių, Luokesos, Miežionių, Pašekščių, Runionių, Sidabrinių, Šnieriškių, Ūtos, Žalvarių, Žaugėdų, Žiūrų ir likusiuose kaimuose, turinčiuose mažiau kaip 200 gyventojų: visi 2 kartus per ketvirtį (8 kartus per metus).

Didelės talpos konteineriai, pastatyti kaimuose/gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 500 gyventojų, jeigu jie yra beveik pilni, užpildyti ne mažiau kaip 3/4 jų tūrio, turi būti ištuštinti ir seniūnui nurodžius, nesilaikant grafiko.

Antrinių žaliavų konteineriai, pastatyti viešose vietose, ištuštinami pagal grafiką arba seniūnui nurodžius, jeigu yra užpildyti ne mažiau kaip 3/4 jų tūrio.

5.12. Laikinai, iki rajone bus įdiegtas konteinerinis atliekų surinkimas, atliekas surenkant betariu būdu, atliekų turėtojų apvažiavimai Molėtų mieste turi būti vykdomi ne rečiau kaip:

a)daugiabučių namų – 3 kartus per savaitę;
b)individualių namų valdų ir įmonių, įstaigų bei organizacijų – 1 kartą per savaitę.

REIKALAVIMAI KONTEINERIAMS IR ŠIUKŠLIAVEŽĖMS

5.12. Komunalinėms atliekoms surinkti naudojami įvairūs standartiniai konteineriai: dviračiai plastikiniai 120 ar 140 arba 240 litrų talpos konteineriai, pageidautina juodos spalvos; keturračiai metaliniai ir plastikiniai 1100 arba 770 (750) ar 660 litrų talpos konteineriai; didelės talpos (2 - 8 m3) konteineriai. Konteineriai turi turėti užrašą “komunalinės (buitinės) atliekos”.

Antrinėms žaliavoms surinkti naudojami:

specialūs 1,5 - 5 m3 talpos antrinių žaliavų surinkimo konteineriai su atsidarančiu dugnu - antrinėms žaliavoms surinkti viešose vietose;

specialūs keturračiai plastikiniai konteineriai 1100 ar 770 (750) arba 660 talpos - antrinėms žaliavoms surinkti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų;

antrinėms žaliavoms surinkti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei iš individualių namų valdų taip pat gali būti naudojami ir dviračiai plastikiniai 120 ar 140 arba 240 litrų talpos konteineriai;

antrinių žaliavų konteineriai turi būti skirtingos spalvos nuo konteinerių, skirtų komunalinėms atliekoms surinkti, pageidautina: popieriui ir kartonui – geltona, stiklui – mėlyna ar žalia, plastmasėms – raudona ar šviesiai ruda; antrinėms žaliavoms surinkti skirti konteineriai turi turėti atitinkamą užrašą: “popierius (kartonas)”, “plastmasės”, “stiklas”;

antrinėms žaliavoms surinkti iš įstaigų, įmonių, organizacijų, prekyviečių bei organizuojamų renginių mieste metu gali būti naudojami ir specialūs atitinkamos spalvos plastikiniai maišai; šie maišai gali būti naudojami ir popieriaus/kartono atliekoms surinkti iš gyventojų.

Biodegraduojamoms -  virtuvės, maisto, sodo ir pan. atliekoms atskirai surinkti naudojami specialūs dviračiai plastikiniai 120 ar 140 arba 240 litrų talpos konteineriai. Jie turi būti tamsiai rudos spalvos, konteineriai turi turėti užrašą “organinės atliekos” arba “bioatliekos”.

Konteineriai naudojami komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti turi atitikti LST EN 840 - 1 – 6 standarto  bei kitų Euro Norm DIN EN standartų (likusiems konteineriams, kuriems kol kas neįteisinti Lietuvos standartai) reikalavimus.

Dabar naudojami nestandartiniai konteineriai pakeičiami standartiniais palaipsniui, naudojamiems konteineriams susidėvėjus.

5.13. Komunalinėms atliekoms iš individualių namų valdų surinkti kaip taisyklė naudojami plastikiniai dviračiai 120 (140) ar 240 arba 750 litrų talpos konteineriai; konteineriai turi būti vienos spalvos – pageidautina juodos.

Šie konteineriai laikomi individualioje namų valdoje ir nustatytu, su atliekų tvarkytoju suderintu laiku išridenami į nustatytą vietą, kad būtų patogu juos ištuštinti. Individualių namų valdų savininkai patys parenka vietą atliekų surinkimo konteineriui statyti.

Savivaldybė skatina individualių namų valdas naudotis kolektyviniais bendro naudojimo 0,75 (0,77) m3 arba 1,1 m3 ar didesniais komunalinių atliekų surinkimo konteineriais.

5.14. Komunalinių atliekų surinkimui iš daugiabučių namų kaip taisyklė naudojami keturračiai plastikiniai arba metaliniai 1100 arba 770 (750) ar 660 litrų talpos konteineriai arba didelės talpos 2-8 m3 konteineriai – jie naudojami kaip kolektyviniai konteineriai.

Privažiavimai prie kolektyvinių konteinerių, suderinus su savivaldybės administracija (Statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos skyriumi), pažymimi geltona brūkšnine linija, draudžiančia autotransporto priemonių stovėjimą.

5.15. Komunalinių atliekų surinkimui iš įstaigų, įmonių ir organizacijų kaip taisyklė naudojami keturračiai plastikiniai arba metaliniai 1100 arba 770 (750) ar 660 litrų talpos konteineriai arba didelės talpos 2-8 m3 konteineriai. Komunalinių atliekų surinkimui iš smulkių įmonių, įstaigų ir organizacijų, gali būti naudojami ir plastikiniai dviračiai 120 ar 140 arba 240 litrų talpos konteineriai - jeigu susidarantys atliekų kiekiai yra nedideli.

Konteineriai statomi įmonės, įstaigos ar organizacijos teritorijoje, patogioje šiukšliavežei privažiuoti vietoje arba turi būti nustatytu, su atliekų tvarkytoju suderintu laiku išridenami į nustatytą vietą, kad būtų patogu juos ištuštinti.

5.16. Komunalinių atliekų surinkimui iš gyvenviečių ir kaimų, turinčių mažiau kaip 500 gyventojų, kaip taisyklė naudojami didelės talpos (2 – 8 m3 ) konteineriai arba 1,1 m3 ar 0,75 (0,77) m3 konteineriai statomi grupe – jie naudojami kaip kolektyviniai konteineriai.

5.17. Komunalinių atliekų surinkimui iš sodų ir garažų bendrijų kaip taisyklė naudojami didelės talpos (2 – 8 m3 )  konteineriai – jie naudojami kaip kolektyviniai konteineriai; komunalinių atliekų surinkimui iš garažų bendrijų gali būti naudojami ir keturračiai plastikiniai ar metaliniai 1,1 m3 ar 0,75 (0,77) m3 talpos konteineriai.

5.18. Už kolektyvinių konteinerių sanitarinę - higieninę būklę atsakingas yra operatorius - atliekų tvarkytojas. Komunalinių atliekų konteinerius dezinfekuoti ir plauti privaloma, kai vidutinė paros temperatūra yra + 100C, ne rečiau kaip kas mėnesį.

Konteineriams plauti ir dezinfekuoti naudojamos medžiagos turi būti registruotos dezinfekcinių plovimo ir valymo bei kosmetikos priemonių higieninio reglamentavimo ir registravimo ekspertų komisijoje.

Konteinerius, esančius individualiose namų valdose plauna ir dezinkefuoja individualių namų valdų savininkai.

5.19. Antrinėms žaliavoms iš gyventojų surinkti kaip taisyklė viešose vietose statomas privalomas trijų konteinerių komplektas: atskirai popieriui/kartonui, plastmasėms, stiklui rinkti. Savivaldybės taryba gali nustatyti papildomas užduotis ir kitoms (metalo, kombinuotų pakuočių, tekstilės ir pan.) antrinėms žaliavoms surinkti.

5.20. Antrinių žaliavų konteineriai turi atitikti apipavidalinimo ir konstrukcinius LST EN 840-1-6 standarto bei Euro Norm DIN EN standartų reikalavimus. Jeigu naudojami metaliniai antrinių žaliavų konteineriai arba jie atnaujinami, tai juos būtina nudažyti atitinkama spalva.

Antrinių žaliavų konteineris plastmasėms rinkti dažomas šviesiai ruda (RAL 1011 - braunbeige); popieriui (kartonui) - geltona (RAL 1003 - signalgelb); stiklui ir stiklo duženoms - žalsvai mėlyna (RAL 5001 - grunblau) spalva.

Konteinerių apipavidalinimo reikalavimai turi būti suderinti su savivaldybės administracija.

Plastikiniai konteineriai turi būti šių spalvų: popieriui (kartonui) – geltona, stiklui – mėlyna ar žalia, plastmasėms – raudona ar šviesiai ruda.

5.21. Ant konteinerių priekinės dalies būtina užrašyti konteinerio paskirtį, įmonės ženklą ir/arba pavadinimą, atsakingo darbuotojo telefono numerį.

Konteineriai turi būti techniškai tvarkingi ir nepriekaištingos išvaizdos - neapdegę, nesurūdiję, nesulaužyti, nesulankstyti.

5.22. Komunalinių atliekų surinkimo priemonės – šiukšliavežės su presais ir hidrauliniais keltuvais, turi būti pritaikytos aptarnauti LST EN 840 - 1- 6 standarto bei kitų Euro Norm DIN EN standartų konteinerius. Dabar naudojamos šiukšliavežės keičiamos į naujas palaipsniui – dabar naudojamoms susidėvejus.

5.23. Operatorius turi turėti minimalų (būtiną) specialių atliekas presuojančių šiukšliavežių kiekį, tam, kad užtikrinti tinkamą atliekų surinkimą.

Būtinas minimalus šiukšliavežių kiekis: 3 šiukšliavežės bei 1 rezervinė, skirta sugedusiai pakeisti.

Šiukšliavežės turi turėti kombinuotus  keltuvus 120/140/240 ir 1100/770/660 litrų konteineriams ištuštinti. Bent viena šiukšliavežė turi turėti įtaisą didelės talpos (2 – 8 m3) konteineriams ištuštinti.

Būtina turėti specialų sunkvežimį su keltuvu - gerve specialiems antrinių žaliavų konteineriams su atsidarančiu dugnu ištuštinti arba privalu turėti sutartį tokio sunkvežimio nuomai; jį galima naudoti ir antrinių žaliavų surinkimui apvažiavimo būdu.

Nustatyti, kad šiukšliavežės su kombinuotais bei specialiais konteinerių keltuvais įsigyjamos palaipsniui, plėtojant savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, vadovaujantis savivaldybės artliekų tvarkymo planu (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa).

6. APMOKĖJIMAS UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ
ATLIEKŲ SURINKIMO, IŠVEŽIMO BEI ŠALININMO TARIFAI
VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TVARKYMĄ DYDIS
ATLIEKŲ SUSIKAUPIMO NORMOS

6.1. Visi atliekų turėtojai - individualių namų valdų savininkai, daugiabučių namų butų savininkai (arba daugiabučių namų savininkų bendrijos bei būsto eksploatavimo įmonės (daugiabučių namų administratoriai***)), sodų ir garažų valdų savininkai (arba sodų ir garažų bendrijos), įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo nustatytais terminais mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą nustatyto dydžio užmokestį (įmoką) operatoriui - atliekų tvarkytojui arba nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į savivaldybės biudžetą.

6.2. Atliekų turėtojai privalo pilnai apmokėti komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo, įskaitant atskiro antrinių žaliavų surinkimo ir jų paruošimo perdirbimui, stambiagabaričių atliekų surinkimo, pavojingų atliekų, esančių komunalinėse atliekose surinkimo, biodegraduojamų atliekų atskiro surinkimo ir jų kompostavimo, atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo ir jų uždarymo bei priežiūros po uždarymo kaštus (sanaudas).

6.3.* Daugiabučių namų butų savininkai (nuomininkai), individualių namų valdų, besinaudojančių kolektyviniais konteineriais, savininkai bei sodų ir garažų valdų savininkai moka už komunalinių atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą pagal savivaldybės tarybos nustatytą paslaugų tarifą – įkainį (už nesuspaustų (nesupresuotų) komunalinių atliekų 1m3 surinkimą, išvežimą ir jų tvarkymą), vadovaudamiesi nustatytomis (fiksuotomis) susikaupimo normomis.

6.4*. Individualių namų valdų savininkai, besinaudojantys individualiais konteineriais, moka už komunalinių atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą už faktinį susikaupiančių komunalinių atliekų kiekį - už atitinkamo dydžio (talpos) konteinerio ištuštinimą nustatytu dažnumu (periodiškumu)), bet ne mažiau negu pagal nustatytas susikaupimo normas vadovaudamiesi savivaldybės tarybos nustatytais tarifais – įkainiais (už nesuspaustų (nesupresuotų) komunalinių atliekų 1m3 surinkimą, išvežimą ir jų tvarkymą).

6.5.* Juridiniai asmenys moka už komunalinių atliekų surinkimą, išvežimą ir jų tvarkymą už faktinį susikaupiančių komunalinių atliekų kiekį - už atitinkamo dydžio (talpos) konteinerių ištuštinimą nustatytu dažnumu (periodiškumu)), bet ne mažiau negu pagal nustatytas minimalias susikaupimo normas vadovaudamiesi savivaldybės tarybos nustatytais tarifais – įkainiais (už nesuspaustų (nesupresuotų) komunalinių atliekų 1m3 surinkimą, išvežimą ir jų tvarkymą).

6.6.* Juridiniai asmenys už atskirai atitinkamuose konteineriuose (arba specialiuose plastikiniuose maišuose) surinktų antrinių žaliavų išvežimą moka pagal lengvatinius įkainius (tarifus), kuriuos patvirtina savivaldybės taryba.

6.7** Atliekų turėtojai -  individualių namų valdų, daugiabučioų namų butų, sodų ir garažų valdų savininkai, įmonės, įstaigos ir organizacijos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą moka savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.

Vietinę rinkiavą nustato, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydžius bei lengvatas vietinės rinkliavos mokėtojams savivaldybės taryba savo sprendimu.

Juridiniams asmenims už atskirą antrinių žaliavų surinkimą atitinkamuose konteineriuose (arba specialiuose plastikiniuose maišuose) taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą lengvata.

Ši lengvata taikoma ir tiems juridiniams asmenims bei individualių namų valdų savininkams, kurie įsirengia biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę arba įsigyja specialius, atliekų kompostavimui skirtus konteinerius.

6.8.* Komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir jų tvarkymo paslaugų  tarifą - įkainį (už 1 m3 palaidų nesupresuotų atliekų surinkimą ir jų sutvarkymą), nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi pasirinktojo (paskirtojo) atliekų tvarkytojo pateikta informacija bei savivaldybės administracijos specialistų atliktais kaštų skaičiavimais arba remdamasi savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos opertatoriaus atrankos konkurso rezultatais – operatoriaus  pasiūlyta komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo (1 m3 palaidų nesupresuotų atliekų, patalpintų konteineriuose) kaina, įskaitant atskiro antrinių žaliavų surinkimo ir jų paruošimo perdirbimui, stambiagabaričių (didžiųjų) atliekų surinkimo, pavojingų atliekų, esančių komunalinėse atliekose surinkimo, biodegraduojamų atliekų atskiro surinkimo ir jų kompostavimo, atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, jų uždarymo bei priežiūros po uždarymo ir kitus kaštus, pagal sąlygas aprašytas konkurso dokumentuose.

Atliekų surinkimo, išvežimo ir jų tvarkymo paslaugų įkainiai (tarifai) tarifas kas metai peržiūrimi (tikslinami), vadovaujantis atliekų tvarkytojo (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus) pateikta informacija apie atliekų surinkimo, išvežimo ir jų tvarkymo kaštus (sąnaudas) bei gautas pajamas iš šios veiklos.

6.9.** Vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi vadovaujantis atliekų tvarkymo kaštais – turint omenyje 1 m3 palaidų (nesupresuotų) atliekų surinkimo, išvežimo ir tvarkymo (įskaitant antrinių žaliavų atskirą surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, stambiagabaričių (didžiųjų)  atliekų surinkimą,  pavojingų atliekų, esačių buityje surinkimą ir tvarkymą, organinių atliekų atskirą surinkimą ir jų kompostavimą, sąvartynų eksploatavimą) kainą, kurią, pagal sąlygas, aprašytas konkurso dokumentuose, pasiūlė savivaldybės komunalinių  atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo paslaugų viešojo pirkimo konkurso nugalėtojas, ir atsižvelgiant į nustatytas atliekų susikaupimo normas.

Gaunamos pajamos iš vietinės rinkliavos turi padengti visas savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtojimo ir eksploatavimo išlaidas, įskaitant atliekų sąvartynų uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo.

6.10. Metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos:

6.10.1. Metines buitinių atliekų, susikaupiančių namų ūkiuose - individualiose namų valdose ir daugiabučių namų butuose, susikaupimo normas, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus namų ūkyje (būste), nustatyti tokio dydžio:

1) Molėtų mieste:

a)  gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose:

1 gyventojui per metus – 1,2 m3,

b) gyventojams, gyvenantiems individualiose namų valdose (individualiuose namuose):

1 gyventojui per metus – 1,5 m3;

2) Alantos, Balnininkų, Giedraičių, Naujasodžio ir Suginčių gyvenvietėse, turinčiose virš 500 gyventojų:

1 gyventojui per metus – 0,8 m3;

3) Arnionių I, Bekupės, Bijutiškio, Dapkūniškių, Dubingių, Girsteitiškio, Inturkės, Joniškio, Kijelių, Levaniškių, Mindūnų, Skudutiškio, Toliejų, Verbiškių, Videniškių gyvenvietėse/kaimuose, turinčiuose virš 200 gyventojų:

1 gyventojui per metus – 0,6 m3;

4) Ambraziškių, Arnionių II, Juodėnų, Kaniūkų, Klabinių, Laičių, Luokesos, Miežionių, Pašekščių, Runionių, Sidabrinių, Šnieriškių, Ūtos, Žalvarių, Žaugėdų, Žiūrų ir likusiuose kaimuose, turinčiuose mažiau kaip 200 gyventojų:

1 gyventojui per metus – 0,5 m3.

6.10.2. Metines buitinių atliekų, susikaupiančių namų ūkiuose (būstuose) - daugiabučių namų butuose ir individualiose namuose, susikaupimo normas, priklausomai nuo būsto dydžio (ploto), nustatyti tokias:

1) Molėtų mieste:

a)  gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose:

1 kambario būstui –1,8 m3,

2 kambarių būstui –3,0 m3,

3 kambarių ir didesniam būstui –3,6 m3,

b) gyventojams, gyvenantiems individualiose namų valdose (individualiuose namuose):

1 kambario būstui – 2,25 m3,

2 kambarių būstui– 3,75 m3,

3 kambarių ir didesniam būstui  – 4,5 m3,

2) Alantos, Balnininkų, Giedraičių, Naujasodžio ir Suginčių gyvenvietėse, turinčiose virš 500 gyventojų:

1 kambario būstui - m3,

2 kambarių būstui m3,

3 kambarių ir didesniam būstui – m3,

3) Arnionių I, Bekupės, Bijutiškio, Dapkūniškių, Dubingių, Girsteitiškio, Inturkės, Joniškio, Kijelių, Levaniškių, Mindūnų, Skudutiškio, Toliejų, Verbiškių, Videniškių gyvenvietėse/kaimuose, turinčiuose virš 200 gyventojų:

1 kambario būstui – 0,9 m3,

2 kambarių būstui– 1,5 m3,

3 kambarių ir didesniam būstui  – 1,8 m3,

4) Ambraziškių, Arnionių II, Juodėnų, Kaniūkų, Klabinių, Laičių, Luokesos, Miežionių, Pašekščių, Runionių, Sidabrinių, Šnieriškių, Ūtos, Žalvarių, Žaugėdų, Žiūrų ir likusiuose kaimuose, turinčiuose mažiau kaip 200 gyventojų:

1 kambario būstui – 0,75 m3,

2 kambarių būstui– 1,25 m3,

3 kambarių ir didesniam būstui  – 1,5 m3,

6.10.3. Juridiniams asmenims – įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms nustatyti tokias minimalias metines komunalinių atliekų (buitinių atliekų bei komercinės, pramoninės, institucijų bei kitokios prigimties atliekų, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi yra panašios į buitines atliekas) susikaupimo normas, priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir/ar kitų žemiau išvardintų kriterijų:

6.10.4. Metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma sodų ir garažų bendrijoms, nustatoma lygi 0,3 m3 kiekvienai sodo ar garažo valdai.

7. SPECIFINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

7.1. Atliekų turėtojai, gyvenantys atitinkamoje savivaldybės seniūnijoje, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl atskiro biodegraduojamų atliekų (organinių virtuvės atliekų; sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų priežiūros ir tvarkymo atliekų (medžių lapų ir šakų ir pan.); mišrių popieriaus ir kartono, natūralaus pluošto, tekstilės ir pan. smulkių atliekų ir kt.) surinkimo šioje seniūnijoje ir jų kompostavimo, privalo biodegraduojamas atliekas surinkti atskirai ir šalinti įsirengtuose kompostavimo įrenginiuose arba atiduoti jas atliekų tvarkytojui (mesti į atliekų tvarkytojo specialiai tam tikslui pateiktus konteinerius).

Atliekos kompostuojamos vadovaujantis atitinkamomis organinių atliekų kompostavimo aikštelių įrengimo, tvarkymo ir priežiūros taisyklėmis, kurias parengia savivaldybės administracija ir patvirtina savivaldybės taryba.

Biodegraduojamas atliekas kompostuoti leidžiama ant žemės paviršiaus paruoštoje ir turinčioje nustatytą sanitarinę zoną aikštelėje arba specialiuose konteineriuose.

Sodų, parkų, skverų, kapinių ir kitų bendro naudojimo vietų priežiūros metu sukauptas biodegraduojamas atliekas tvarko įmonė, prižiūrinti šias teritorijas arba atiduoda tvarkyti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatoriui pagal atitinkamą sutartį.

Biodegraduojamų atliekų tvarkymo detalią tvarką (taisykles) nustato savivaldybės taryba.

7.2. Statybinės (griovimo) atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kad neterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje iki jų perdavimo atliekų tvarkytojui ar atliekų perdirbėjui (naudotojui).

Juridiniai ar fiziniai asmenys, pageidaujantys vykdyti statybos (rekonstrukcijos ar griovimo) darbus, prieš gaudami leidimą vykdyti šiuos darbus, privalo pateikti savivaldybės administracijai (Statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos skyriui) duomenis (informaciją) apie numatomą susidarysiančių statybos atliekų kiekį, rūšis bei jų tvarkymo būdus.

Juridiniai ar fiziniai asmenys, priduodami pastatytus statinius priėmimo komisijai, turi pateikti savivaldybės administracijai (Statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos skyriui) nformaciją (duomenis ir/ar dokumentus) apie faktinį susidariusių statybos (griovimo) atliekų kiekį, rūšis bei jų sutvarkymo (panaudojimo) būdus.

Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo detalią tvarką (taisykles) nustato savivaldybės taryba.

7.3. Stambiagabarites (didžiąsias) atliekas atliekų turėtojas privalo atvežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę arba atiduoti operatoriui – atliekų tvarkytojui, kai jis iš anksto paskelbtu laiku vykdo šių atliekų surinkimą atliekų turėtojų apvažiavimo būdu.

Informaciją apie šių atliekų surinkimą ir grafiką (apvažiavimo datą ir laiką) atliekų tvarkytojas pateikia atliekų turėtojams, seniūnijų seniūnams ir skelbia vietinėje spaudoje.

Stambiagabaritėms (didžiosioms) atliekoms surinkti Molėtų mieste  įrengiama speciali šių atliekų surinkimo aikštelė.

7.4. Buityje susidarančioms pavojingoms atliekoms (galvaniniams elementams ir akumuliatoriams, pasenusiems vaistams, buitinės chemijos produktams, lakams, dažams, skiediklių atliekoms, cheminėmis medžiagomis užterštoms pakuotėms, gyvsidarbio turinčioms atliekoms, kitoms pavojingoms atliekoms surinkti Molėtų mieste įrengiamas pavojingų buitinių atliekų surinkimo punktas. Punktą įrengia savivaldybė, vadovaujantis Aplinkos ministro 2001 03 30 įsakymu Nr. 179 patvirtintais reikalavimais.

Buityje susidarančias pavojingas atliekas atliekų turėtojas privalo atvežti į surinkimo punktą (kai jis bus įrengtas) arba atiduoti operatoriui – atliekų tvarkytojui, kai jis iš anksto paskelbtu laiku vykdo šių atliekų surinkimą atliekų turėtojų apvažiavimo būdu.

Operatorius - atliekų tvarkytojas buityje susidarančias pavojingas atliekas ne rečiau kaip du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) surenka atliekų turėtojų apvažiavimo būdu naudodamas mobilųjį pavojingų atliekų surinkimo punktą.

Informaciją apie šių atliekų surinkimą ir grafiką (apvažiavimo datą ir laiką) atliekų tvarkytojas pateikia atliekų turėtojams, seniūnijų seniūnams ir skelbia vietinėje spaudoje.

Buityje susidarančių pavojingų tvarkymo detalią tvarką (taisykles) nustato savivaldybės taryba.

7.5. Naudotas automobilių padangas automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių demontavimo aikštelės privalo atiduoti (pristatyti) atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi teisę jas priimti.

Individualių transporto priemonių savininkai naudotas padangas turi atvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę arba atiduoti operatoriui – atliekų tvarkytojui, kai jis iš anksto paskelbtu laiku vykdo stambiagabaričių atliekų surinkimą atliekų turėtojų apvažiavimo būdu.

Panaudotus automobilių akumuliatorius, amortizatorius, kuro, tepalų bei oro filtrus automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių demontavimo aikštelės privalo atiduoti (pristatyti) atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi teisę jas priimti.

Individualių transporto priemonių savininkai panaudotus automobilių akumuliatorius, amortizatorius, kuro, tepalų bei oro filtrus turi atvežti į pavojingų atliekų surinkimo punktą Molėtų mieste (kai jis bus įrengtas) arba atiduoti operatoriui – atliekų tvarkytojui, kai jis vykdo buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu.

Naudotų padangų tvarkymo ir automobilių naudotų amortizatorių, tepalų bei oro filtrų surinkimo ir jų tvarkymo detalią tvarką taisykles) nustato savivaldybės taryba.

7.6. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios buitinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios medžiagos, kurios susidaro nuo įvairių valomų teritorijų, bei šiukšlės išmetamos į šiukšlių dėžes (urnas) tvarkomos savivaldybės miestų, miestelių ir gyvenviečių tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatyta tvarka.

Už gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų plotų susikaupusių sąšlavų bei šiukšlių, išmetamų į šiukšlių dėžes (urnas), išvežimą yra atsakingi teritorijų (žemės sklypų) savininkai (naudotojai, valdytojai, nuomotojai) bei teritorijas valančios įmonės.

7.7. Fekalijos: skystos maisto atliekos, nuotekos, išmatos ir kitos panašios prigimties skystos  atliekos kaupiamos talpose, kurios nesujungtos su miestų (gyvenviečių) kanalizacijos tinklais.

Valdose (žemės sklypuose), kuriose gyvena žmonės ar užsiimama veikla, dėl kurios atsiranda fekalijų, ir kuriose kanalizacijos vamzdynai neprijungti prie miesto (gyvenvietės) kanalizacijos tinklų, turi būti įrengtos sandarios talpos skystoms atliekoms kaupti. Į fekalijų kaupimo talpas draudžiama pilti kietas atliekas, pavojingas atliekas bei naftos produktus. Fekalijos tvarkomos savivaldybės miestų, miestelių ir gyvenviečių tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatyta tvarka.

7.8. Nuotekų valymo dumblas tvarkomas teisės aktuose nustatyta tvarka. Už nuotekų dumblo tvarkymą atsakingos yra nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančios įmonės.

8. SĄVARTYNŲ EKSPLOATAVIMAS

8.1. Savivaldybės teritorijoje atliekų tvarkytojų surinktas komunalines atliekas leidžiama šalinti tik Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartyne, esančiame Stacijavos kaime.

Likusieji savivaldybės teritorijoje esantys sąvartynai – šiukšlynai palaipsniui uždaromi (juose atliekas šalinti uždraudžiama) ir pagal galimybes rekultivuojami.

Esantys konkrečioje seniūnijoje sąvartynai – šiukšlynai uždaromi (juose atliekas šalinti draudžiama), kai atliekų surinkimo priemonėmis aprūpinami visi tos seniūnijos kaimai/gyvenvietės.

Įrengus regioninį (tarpsavivaldybinį) atliekų sąvartyną Utenos apskrityje, Molėtų rajono  savivaldybės komunalinės atliekos šalinamos jame.

Regioninis sąvartynas įrengiamas, eksploatuojamas, nustatomas atliekų šalinimo jame įkainis (tarifas) ir kiti klausimai sprendžiami vadovaujantis atitinkama tarpsavivaldybine sutartimi.

Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartynas

8.2. Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartyną, esantį Stacijavos kaime, eksploatuoja sąvartyno operatorius (UAB “Molėtų švara”), kuriam ši teisė suteikta savivaldybės tarybos sprendimu. 

8.3. Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartyne leidžiama šalinti tik nepavojingas atliekas. Už netinkamų šalinti ir nepriimamų atliekų saugų sutvarkymą atsako atliekų turėtojas.

Atliekų šalinimo Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartyne įkainį - tarifą (už 1 toną bei, atitinkamai, už 1 kub. metrą) nustato savivaldybės taryba, tvirtindama įkainius (tarifus) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.

8.4. Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartyną eksploatuojanti įmonė atliekų priėmimą ir tvarkymą organizuoja pagal sąvartyno eksploatacijos (atliekų šalinimo) techninį reglamentą.

Sąvartyno operatoriaus - sąvartyną eksploatuojančios įmonės darbuotojas registruoja šalinamų atliekų kiekį ir pildo nustatytos formos žurnalą.

Priimamos šalinti sąvartyne atliekos yra sveriamos (nesant svarstyklių, vadovaujamasi šiais nustatytais ekvivalentais: 1 m3 palaidų komunalinių atliekų, esančių konteineryje sveria ~ 160 – 170 kg; 1 m3 komunalinių atliekų, esančių specialioje atliekas vežančioje mašinoje, svoris priklauso nuo atliekų suspaudimo laipsnio).

8.5. Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartyną eksploatuojanti įmonė atsiskaito savivaldybės administracijai (ekologui) kartą per metus (iki sausio 15 d.) ir pateikia deponuotų sąvartyne atliekų kiekius bei rūšis ir atliekas atidavusių juridinių ir fizinių asmenų sąrašus.

8.6. Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartyną eksploatuojanti (atliekas jame šalinanti įmonė) turi turėti teisės aktuose nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą veiklos nutraukimo planą.

8.7. Savivaldybės administracija (Statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos skyrius), kartu su Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartyną eksploatuojančia įmone turi parengti šio sąvartyno uždarymo (rekultivavimo) projektą, atitinkantį Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių reikalavimams (Žin., 2000, Nr. 96 – 3051, 2001, Nr. 87 – 3053, 2002, Nr. 31 – 1176, 2002, Nr. 89-3810).

Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartynui turi būti parengta monitoringo programa ir įrengtos priemonės monitoringo programai vykdyti.

8.8. Molėtų miesto buitinių atliekų sąvartyną eksploatuojanti įmonė rūpinasi, kad nebūtų teršiamos už sąvartyno ribos esančios teritorijos. Ji privalo valyti sąvartyno aplinkines teritorijas ir privažiavimo kelius.

Kiti savivaldybės (seniūnijų) sąvartynai- šiukšlynai

8.9. Kaimiškoje savivaldybės seniūnijoje susidarančias komunalines atliekas leidžiama šalinti tos seniūnijos sąvartyne - šiukšlyne iki tol, kol atliekų surinkimo konteineriais bus aprūpinti visi seniūnijos kaimai. Kai atliekų surinkimo konteineriais aprūpinami visi tos seniūnijos kaimai/gyvenvietės, seniūnijoje esantys buitinių atliekų sąvartynai – šiukšlynai uždaromi (juose šalinti atliekas draudžiama) ir pagal galimybes rekultivuojami.

8.10. Seniūnijų sąvartynų – šiukšlynų eksploatavimą ir jų tvarkymą organizuoja seniūnai. Šių sąvartynų eksploatavimas (priežiūra) ir jų sutvarkymas finansuojami savivaldybės biudžeto lėšomis.

8.11. Seniūnijų sąvartynuose – šiukšlynuose galima šalinti tik nepavojingas atliekas. Už netinkamų šalinti ir seniūnijų sąvartynuose nepriimamų atliekų saugų sutvarkymą atsako atliekų turėtojas.

8.12. Sąvartynų – šiukšlynų teritorijoje griežtai draudžiama deginti atliekas, o joms užsidegus savaime, būtina imtis priešgaisrinių saugumo priemonių (atliekos izoliuojamos žemės sluoksniu, sudrėkinamos, suslegiamos volu).

8.13. Seniūnas ir/ar seniūnijos sąvartyną – šiukšlyną prižiūrinti įmonė rūpinasi, kad nebūtų teršiamos už sąvartyno (šiukšlyno) ribos esančios teritorijos. Jie privalo privalo pasirūpinti, kad reguliariai periodiškai būtų valomos sąvartyno - šiukšlyno aplinkinės teritorijos ir privažiavimo keliai.

8.14. Seniūnai kartą per metus (iki sausio 15 d.) savivaldybės administracijai (ekologui) pateikia informaciją apie seniūnijų sąvartynuose – šiukšlynuose susikaupusių atliekų bendrą kiekį ir per praėjusius metus juose pašalintų atliekų kiekius.

Atvežtos sąvartyne – šiukšlyne šalinti atliekos pagal patvirtintus lyginamojo svorio koeficientus perskaičiuojamos iš kubinių metrų į tonas - 1 m3 palaidų nesupresuotų komunalinių atliekų, esančių  konteineryje sveria ~ 160 – 170 kg.

8.15. Seniūnijos seniūnas kartu su seniūnijos sąvartynus – šiukšlynus prižiūrinčia įmone ir savivaldybės administracija (Statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos skyriumi), turi parengti šių sąvartynų – šiukšlynų sutvarkymo (rekultivavimo) planą, atitinkantį Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių reikalavimams (Žin., 2000, Nr. 96 – 3051, 2001, Nr. 87 – 3053, 2002, Nr. 31 – 1176, 2002, Nr. 89-3810).

9. ATLIEKŲ APSKAITA IR ATLIEKŲ TVARKYMO DOKUMENTACIJA

9.1. Atliekas tvarkančios įmonės ir įmonės, kurios užsiima veikla, išvardinta Atliekų tvarkymo taisyklių 11 priede (Žin., 1999, Nr. 44- 1409), ir kuriose dirba virš 50 darbuotojų turi pildyti pirminės atliekų apskaitos žurnalus. Pirminės atliekų apskaitos tvarka nustatyta minėtose Atliekų tvarkymo taisyklėse.

9.2. Atliekas naudojančios, šalinančios ar eksportuojančios įmonės kiekvienais metais iki sausio 25 d. turi pateikti valstybinės atliekų apskaitos ataskaitas Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir savivaldybės administracijai (ekologui).

Atliekas naudojančios ir šalinančios (sąvartynus eksploatuojančios) įmonės, turi turėti teisės aktuose nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus veiklos nutraukimo planus.

9.3. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, atsisakiusios naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, bei savivaldybės buitinių atliekų sąvartynus eksploatuojančios įmonės kiekvienais metais iki sausio 15 d. privalo savivaldybės administracijai (ekologui) pateikti savivaldybės nustatytos formos ataskaitą apie atliekų tvarkymą bei šių taisyklių 3.3. punkte išvardintus dokumentus (dokumentų kopijas).

9.4. Savivaldybės administracija, rengdama savivaldybės atliekų tvarkymo planą ir programas, gali pareikalauti iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų ir atliekas tvarkančių įmonių pateikti tam reikalingus duomenis apie atliekų susidarymą ir jų tvarkymą bei parametrus (duomenis), reikalingus susidarančių atliekų kiekiams nustatyti (įvertinti).

9.5. Visa atliekų tvarkymo dokumentacija turi būti nedelsiant pateikiama Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir savivaldybės administracijos pareigūnams, jiems to pareikalavus.

10. ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ NUOSTATŲ UŽTIKRINIMAS
ATSAKOMYBĖ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS

10.1. Taisyklėse apibrėžtų nuostatų įgyvendinimą užtikrina savivaldybės administracija. Tiesiogiai atsakingi už taisyklių nuostatų ir reikalavimų įgyvendinimą yra savivaldybės administracijos ekologas ir seniūnai (savo seniūnijose).

10.2. Gyventojų ir juridinių asmenų skundus dėl atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų kokybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracija (ekologas kartu su vyr. specialistu gamtosaugai) ir seniūnijų seniūnai, kurie turi priimti atitinkamus sprendimus dėl trūkumų ir pažeidimų pašalinimo.

10.3. Operatoriui nevykdant šiose taisyklėse nustatytų užduočių, sistemingai nesilaikant nustatytų sąlygų ir reikalavimų, teikiant nekokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas, laiku nepašalinant išaiškėjusius trūkumus ir pažeidimus, savivaldybė turi teisę nutraukti su juo sudarytą sutartį. Sutarties nutraukimo atveju, operatorius privalo savivaldybei sumokėti sutartyje numatytas netesybas - baudas, delspinigius, kompensacijas.

10.4. Atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, pažeidęs šias taisykles yra baudžiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka - užsitraukia baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 ir 1611 straipsnius.

10.5.* Atliekų turėtojas, nesudaręs sutarties su atliekų tvarkytoju - operatoriumi arba sudaręs sutartį, bet nevykdantis įsipareigojimų ir nemokantis už atliekų tvarkymą sutartyje nustatytomis sąlygomis, pažeidžia šias taisykles, ir yra baudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka - užsitraukia baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 ir 1611 straipsnius.

10.5.** Atliekų turėtojas, vietinės rinkliavos nuostatuose nustatytu laiku nesumokantis nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, pažeidžia šias taisykles, ir yra baudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka - užsitraukia baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 ir 1611 straipsnius.

10.6. Teisė surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą už šių taisyklių nesilaikymą suteikiama seniūnijų seniūnams, vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms ir jų tam įgaliotiems asmenims bei atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus raštu įgaliotiems asmenims. Administracinių teisės pažeidimų protokolai nustatyta tvarka nagrinėjami savivaldybės Administracinių teisės pažeidimų komisijoje.

10.7. Administracinė nuobauda neatleidžia fizinio ar juridinio asmens nuo prievolės laikytis šių taisyklių ir pašalinti esantį pažeidimą. Tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo išmeta atliekas už savo sklypo ribos, gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ar miškuose, administracinė nuobauda neatleidžia jo nuo prievolės padengti šių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo kaštus. Tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo sugadina ar sunaikina atliekų tvarkymo konteinerius, administracinė nuobauda neatleidžia jo nuo prievolės kompensuoti padarytus nuostolius.

10.8. Įmonėms, kurios privalo gauti (pratęsti) gamtos išteklių naudojimo leidimus, leidimai išduodami tik tada, kai įmonės yra pilnai atsiskaičiusios už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už praeitą laikotarpį.

10.9. Juridiniams ir fiziniams asmenims leidimai prekybai išduodami (pratęsiami) tik tada, kai jie yra pilnai atsiskaitę už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už praeitą laikotarpį.

10.10. Be Molėtų rajonos savivaldybės administracijos leidimo draudžiama į savivaldybės teritoriją įvežti bet kokias atliekas tikslu jas deginti, utilizuoti, šalinti sąvartynuose ar kitokiu būdu jas galutinai sutvarkyti. Savivaldybės teritorijoje esančios įmonės atliekas turi teisę priimti tik perdirbimui.

11. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

11.1. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys bei kiti savivaldybės atliekų tvarkymo veiklą liečiantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi piliečiai, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai gali su jais susipažinti Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.

11.2. Kiekvienais metais iki jų pabaigos savivaldybės administracija (ekologas) turi parengti visuomenės informavimo programą kitiems metams.

Programoje numatomas visuomenės informavimas apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatymus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, atliekų pavojingumą ir pavojingų atliekų surinkimo galimybes, specifinių atliekų srautų tvarkymo galimybes ir savivaldybės teikiamas jų tvarkymo paslaugas bei kitus atliekų tvarkymo reikalus.

11.3. Atliekų tvarkytojas – savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatorius privalo periodiškai informuoti atliekų turėtojus apie apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatymus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, atliekų pavojingumą ir pavojingų atliekų surinkimo galimybes, specifinių atliekų srautų tvarkymo galimybes ir savivaldybės teikiamas jų tvarkymo paslaugas bei kitus atliekų tvarkymo reikalus.

12. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12.1. Taisyklės įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. ir yra įgyvendinamos vadovaujantis savivaldybės atliekų tvarkymo planu (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa).

12.2. Taisyklių punktai 3.7, 4.13, 6.7, 6.9, 10.6, pažymėti **, įsigalioja tik tuo atveju, jeigu savivaldybės taryba nutaria, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.

Šie pažymėti ** punktai įsigalioja nuo šios vietinės rinkliavos įvedimo momento.

12.3. Taisyklių punktai 3.5, 3.6, 4.12, 6.3, 6.4, 6.5, 6.6, 6.8, 10.5, pažymėti *, nebetenka galios tuo atveju, jeigu savivaldybės taryba nutaria, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.

Šie pažymėti* punktai nebetenka galios nuo šios vietinės rinkliavos įvedimo momento.

12.4. Nustatyti, kad savivaldybės administracijai parengus ir savivaldybės tarybai patvirtinus šių taisyklių 7.1-7.5 punktuose išvardintas specifinių atliekų tvarkymo detalias tvarkas (taisykles) bei savivaldybės tarybai patvirtinus komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo įkainius (tarifus) arba įvedus vietinę rinkliavą ir patvirtinus vietinės rinkliavos nuostatus bei nustačius jos dydžius, nustoja galios anksčiau (iki šiol) priimti savivaldybės tarybos ir valdybos sprendimai, reglamentuojantys komunalinių atliekų tvarkymą.

13. NUORODOS

13.1. Taisyklės parengtos vadovaujantis:

13.1.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049, 1995, Nr. 30-683, Nr. 59-1486, Nr. 79-1820, 1996, Nr. 33-804, Nr. 35-869, Nr. 50-1196, 1997, Nr.11-206, Nr. 20-446, Nr.53-1228, Nr. 62-1465, Nr. 106-2669, 1998, Nr. 51-1393, Nr.105-2900, Nr.108-2955, 2000, Nr.91-2832, 2001, Nr.64-2323, Nr. 71-2515, Nr.85-2969, Nr.99-3519, Nr.110-3984, 2002, Nr.33-1256, Nr.43-1604, Nr.68-2765, Nr.96-4171, Nr.103-4605, Nr.112-4976, Nr.127-5749, 2003, Nr. 12-439, Nr.17-704, Nr.28-1124, Nr.38-1694, Nr.42-1918, Nr.54-2371)

13.1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr.5-75; 1996, Nr.57-1325; 1997, Nr.65-1540; 2000, Nr.39-1093);

13.1.3. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin.,  2002, Nr. 73-3016 );

13.1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 "Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 40-1499);

13.1.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 “Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 63-2065, 2001, Nr. 45-1604);

13.1.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 “Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 96 – 3051, 2001, Nr. 87 – 3053, 2002, Nr. 31 – 1176, 2002, Nr. 89-3810);

13.1.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 179 “Dėl buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 32-1086);

13.1.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 “Dėl išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 01- 12).

13.1.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 698 “Dėl alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 33- 1391).

13.1.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 “Dėl atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 31- 1290).

13.1.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 “Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 “Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka” patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 106-3087);

13.1.12. Lietuvos Respublikos higienos norma HN:2000 “Medicininių atliekų tvarkymas”(Žin., 2000 Nr.39 - 1106);

13.1.13. Farmacijos departamento prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2000 08 04 įsakymu Nr. 23 “Dėl farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo”;

13.1.14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. 22 d. įsakymu Nr. 387 “Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 “Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka” patvirtinimo”  (Žin., 1999, Nr. 106-3087, 2002, Nr.17-705);

13.1.15. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 85 – 2968);

13.1.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 “Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 81-3503);

13.1.17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 451 “Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduočių nustatymo” (Žin., 2002, Nr. 70-2943);

13.1.18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1643 “Dėl apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo 2003-2006 metų užduočių” (Žin., 2002, Nr. 101-4509);

13.1.20. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (Žin., 1999, Nr.47-1469, 2000, Nr.90-2774, 2002, Nr.13-474, Nr.123-5550, 2003, Nr. Nr.48-2108);

13.1.21 Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (Žin., 2000, Nr.52-1484; 2002, Nr. 45- 1704, 1710);

13.1.22. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 30-856, 2000, Nr.85-2572);

13.1.23. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 2003, Nr. 57-2529);

13.1.24. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.

13.1.25. Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu.

13.2. ***  - vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.84 straipsniu, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (bendrasavininkiai) neįsteigia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija likviduojama ar nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas namo bendro naudojimo objektų administratorius. Administratorių skiria savivaldybės meras arba jo įgaliotas atstovas. Administratorius veikia pagal savivaldybės mero patvirtintus nuostatus.