PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2005 -09-22 sprendimu Nr. B1-120

MOLĖTŲ RAJONO ČIULĖNŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS NUOSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. Mokyklos pavadinimas - Molėtų rajono Čiulėnų .pagrindinė. mokykla (toliau – Mokykla), sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Čiulėnų pagrindinė mokykla.
2. Mokykla savo veiklą pradėjo 1919 m.
3. Mokykla yra savivaldybės biudžetinė švietimo įstaiga , turinti viešojo juridinio asmens statusą, antspaudą su herbu ir įstaigos pavadinimu, savo balansą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas banke.
4. Mokyklos grupė – bendrojo lavinimo mokykla, kodas 3120.
5. Mokyklos tipas – pagrindinė mokykla, kodas 3123.
6. Mokyklos buveinė - Toliejų kaimas, Molėtų rajonas.
7. Mokymo kalba – lietuvių.
8. Mokyklos steigėja –Molėtų rajono savivaldybės taryba, adresas – Vilniaus g. 44, LT- LT - 33140, Molėtai. Identifikavimo kodas 188670649.
9. Mokyklos veiklą koordinuoja Molėtų rajono savivaldybės administracija .
10. Mokymo forma – dieninė, mokymas namuose, savarankiškas mokymasis.
11. Pagrindinė veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė Mokyklos veiklos rūšis – bendrasis pagrindinis mokymas, kodas - 80.21.10
12. Kita veiklos rūšis – priešmokyklinis ugdymas, pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pradinis mokymas, kodas - 80.10.30
13. Papildoma veiklos rūšis - suaugusiųjų švietimas, kodas - 80.42; socialinis darbas, kodas - 85.00; socialinio darbo veikla, kodas - 85.30.
14. Mokykla išduoda mokymosi pasiekimų pažymėjimą, pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą, pradinio išsilavinimo pažymėjimą, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą.

II. MOKYKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

15. Mokyklos tikslas – išugdyti asmenį, pajėgų suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
16. Priešmokyklinio ugdymo tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi, ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.
17. Pradinio ugdymo tikslas – išugdyti sveiką, aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, informacinių, pažintinių, veiklos gebėjimų bei vertybinių nuostatų pagrindus įgijusį vaiką.
18. Pagrindinio ugdymo tikslas – laiduojant darnią asmens dvasinių ir fizinių galių plėtotę, išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo, būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį mokinį.
19. Pagrindiniai ugdymo uždaviniai:
    19.1. užtikrinti darnią prigimtinių mokinio galių plėtotę, puoselėti jo dvasinę kultūrą, pilietiškumą;
    19.2. sudaryti mokiniams sąlygas įgyti sociokultūrinio raštingumo pagrindus, padėti išsiugdyti asmeninę, socialinę, pažinimo (kalbinį, matematinį, gamtamokslinį ir technologinį raštingumą) bei kultūrinę kompetenciją, reikalingą sėkmingam iškylančių asmeninio bei socialinio gyvenimo klausimų sprendimui;
    19.3. padėti mokiniams išsiugdyti komunikacinius gebėjimus, įgyti informacinės kultūros, kompiuterinio raštingumo pagrindus, atitinkančius šiandienio gyvenimo ir ateities poreikius;
    19.4. atskleisti ir plėtoti kūrybines mokinių galias, ugdyti meninę ir estetinę kompetenciją, padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės gyvenimą;
    19.5. ugdyti mokinių gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas;
    19.6. ugdyti mokinių pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą, savarankiškumą, nusiteikimą imtis atsakomybės, nuostatą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą, tobulėti.
20. Mokyklos funkcijos:
    20.1. teikti pradinį ir pagrindinį išsilavinimą;
    20.2. formuoti asmens kompetencijos pagrindus (gebėjimas komunikuoti gimtąja ir užsienio kalba, matematinis, gamtamokslinis ir technologinis raštingumas, informaciniai komunikaciniai gebėjimai, mokėjimas mokytis, tarpasmeninės ir pilietinės kompetencijos, verslumas, kultūrinis išprusimas);
    20.3. ugdyti mokinių bendrąsias vertybines nuostatas (pagarbą sau ir kitam; patriotizmą, pagarbą tautos tradicijoms, kultūros paveldui, nusiteikimą jį saugoti ir plėtoti; pagarbą demokratijos vertybėms; tolerantišką požiūrį į fizinius, religinius, socialinius, kultūrinius žmonių skirtumus tausojantį santykį su gamtine ir kultūrine aplinka, jos įvairove, nusiteikimą pasirinkti darnaus vystymosi principus atitinkantį gyvenimo būdą; rūpinimąsi kitais; sąžiningumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, kokybės siekimą; nuostatą sveikai gyventi);
    20.4. plėtoti mokinių bendruosius asmeninius, socialinius, pažinimo, komunikacinius, darbo ir veiklos gebėjimus (mokytis, nuolatos tobulinti įgytus gebėjimus; komunikuoti, rasti, tvarkyti ir perduoti informaciją; kritiškai mąstyti ir spręsti problemas; veikti kūrybiškai, iniciatyviai, prasmingai ir savarankiškai; bendrauti ir bendradarbiauti; dalyvauti mokyklos, vietos bendruomenės gyvenime; pažinti ir puoselėti gamtinę ir kultūrinę aplinką) ;
    20.5. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paisyti savo mokinių poreikių įvairovės, derinti ugdymo turinį, siūlyti ir taikyti skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempus;
    20.6. ugdymo procesą organizuoti nuo kiekvienų metų rugsėjo mėnesio 1-os darbo dienos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius ugdymo planus;
    20.7. sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;
    20.8. bibliotekos ir skaityklos darbas organizuoti pagal mokinių ir mokytojų poreikius;
    20.9. teikti specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;
    20.10. organizuoti mokinių papildomąjį ugdymą, integruoti jį su bendruoju lavinimu;
    20.11. inicijuoti, kurti ir dalyvauti švietimo paslaugas plėtojančiuose projektuose;
    20.12. organizuoti prailgintos darbo dienos grupės, priešmokyklinio ugdymo grupės darbą;
    20.13. atlikti vidinį mokyklos auditą;
    20.14. vykdyti pagrindinės mokyklos baigimo pažangos ir pasiekimų patikrinimą;
    20.15. dalyvauti Švietimo ir mokslo ministerijos ar kitų švietimo institucijų organizuojamuose ugdymo pasiekimų tyrimuose;
    20.16. vykdyti rūkymo ir narkomanijos prevenciją;
    20.17. kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;
    20.18. gali būti organizuojama ugdymo planuose nenumatyta, valstybės įstatymų reglamentuota, tėvų mokama popamokinė veikla (būreliai, ar grupinė nepamokinė vaikų priežiūra ).

III. PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ Į KITĄ MOKYKLĄ IR PAŠALINIMAS IŠ MOKYKLOS

21. Mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas anksčiau gali būti teikiamas tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių apsaugą institucijų sprendimu atskiram vaikui jis gali būti privalomas. Prašymai į priešmokyklinio ugdymo grupes priimami Molėtų rajono savivaldybėje nustatyta tvarka
22. Mokytis pagal pradinio ugdymo programą steigėjo nustatyta tvarka priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai (atskiru atveju - jaunesnis, jeigu jis yra pakankamai šiai programai subrendęs) .
    22.1. Asmuo, pageidaujantis mokytis pagal pradinio ugdymo programą, prašymą pateikia į Mokyklos direktoriui.
    22.2. Būsimų pirmokų tėveliai turi galimybę pareikšti pageidavimą dėl mokytojos.
    22.3. Prašymai į 2-4 klases ir dokumentai apie mokymosi pasiekimus pateikiami Mokyklos direktoriui.
    22.4. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14-16 metų vaikas gali pateikti prašymą turėdamas vieno iš tėvų ( rūpintojų) raštišką sutikimą.
23. Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą steigėjo nustatyta tvarka priimami vaikai, pateikę Mokyklos direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą. Pageidaujantis mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą pateikia prašymą ir dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą.
    23.1. Mokinys, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą ir pateikęs Mokyklos direktoriui pažymą apie adaptuotos pradinio ugdymo programos baigimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą.
    23.2. Mokinys, nebaigęs pradinio, pagrindinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs Mokyklos direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
    23.3. Mokinių priėmimo egzaminai, testavimai, orientuoti į žinių tikrinimą, neorganizuojami.
24. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pradinio, pagrindinio programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento - mokyklai įvertinus jo mokymosi pasiekimus.
25. Mokinių priėmimo į mokyklą tvarką ir prioritetus nustato Mokyklos steigėjas.
26. Mokinio priėmimas mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas įforminamas mokymo sutartimi. Mokymo sutartyje aptariami mokyklos ir asmens įsipareigojimai, jų nevykdymo pasekmės.
    26.1. Abu sutarties egzempliorius pasirašo Mokyklos direktorius ir prašymo pateikėjas. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, sutarties kopija segama į asmens bylą.
    26.2. Už vaiką iki 14 metų sutartį pasirašo vienas iš tėvų (globėjų).
    26.3. 14-16 metų vaikas sutartį pasirašo tik turėdamas vieno iš tėvų ( rūpintojų) raštišką sutikimą.
    26.4. Mokymo sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos knygoje.
    26.5. Sudarius mokymo sutartį asmuo įtraukiamas į mokyklos abėcėlinę knygą, formuojama jo asmens byla.
    26.6. Mokinio asmens byloje saugoma išsilavinimo pažymėjimo kopija. Originalas grąžinamas jo pateikėjui.
27. Mokinių paskirstymas į klases įforminamas direktoriaus įsakymu.
    27.1. Maksimalus mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse – 24 , kitose – 30 mokinių.
    27.2. Vienas sutrikusio ar riboto intelekto, kurčias, neprigirdintys, aklas, silpnaregis, turintis fizine ar judėjimo negalę, kompleksinių sutrikimų, žymių kalbos ir komunikacijos sutrikimų mokinys bendrojo lavinimo mokyklos bendrojoje klasėje prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Statistinėse ataskaitose nurodomas faktinis mokinių skaičius (pagal įrašus abėcėlinėje knygoje).
    27.3. Priimti didesnį negu maksimalus mokinių skaičių švietimo įstaigose leidžiama tik raštu suderinus su Kultūros ir švietimo skyriumi ir gavus Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą.
28. Kaimo mokyklos, komplektuodamos klases, vadovaujasi mokykloms priskirtų aptarnavimo teritorijų principu. Jeigu kaimo mokykloje yra vienas klasės komplektas, tai minimalų mokinių skaičius klasėse nustato Mokyklos steigėjas.
29. Mokinių, išvykstančių iš Mokyklos per mokslo metus, tėvai privalo raštu nurodyti,
    kur ir dėl kokių priežasčių išvyksta.
30. Mokykla dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), Pedagogine psichologine tarnyba bei Vaikų teisių apsaugos skyriumi, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.
31. Mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su Vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš Mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su Mokyklos steigėju arba bendru susitarimu, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir perkėlimą Mokykla informuoja vietos savivaldybę.
32. Mokyklos taryba mokytojų tarybos ir mokinių tarybos teikimu sprendžia mokinių šalinimo iš Mokyklos klausimus.
33. Mokiniui išvykus iš Mokyklos, jo asmens byla lieka Mokykloje. Gavus mokyklos, kurioje mokinys tęsia mokslą, prašymą, mokyklai išsiunčiamos prašomų dokumentų kopijos arba pateikiama dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių nustatyto pavyzdžio pažyma apie mokymosi rezultatus.

IV. MOKYKLOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

34. Mokinio teisės, pareigos ir atsakomybė:
    34.1 Mokinys turi teisę:
    34.1.1. gauti informaciją apie Mokyklą, ugdymo programas, mokymosi formas;
    34.1.2. į nemokamą mokymą Mokykloje;
    34.1.3. pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis Mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;
    34.1.4. sulaukęs 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo ( tikybos arba etikos) programą;
    34.1.5. gauti geros kokybės švietimą;
    34.1.6. eksternu atlikti pagrindinio mokymo pasiekimų patikrinimą, liudijantį, kad ši švietimo programa įvykdyta;
    34.1.7. pasirinkti pagrindinio mokymo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;
    34.1.8. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą. Lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
    34.1.9. į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą Mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymuisi susijusią informaciją;
    34.1.10. į socialinę pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai ( globėjai rūpintojai);
    34.1.11. mokytis savitarpio pagalba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;
    34.1.12. į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;
    34.1.13. dalyvauti Mokyklos savivaldoje;
    34.1.14. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;
    34.1.15. naudotis kitomis Specialiojo ugdymo įstatymo, bei kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
    34.2 Mokinys privalo:
    34.2.1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, Mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;
    34.2.2. stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus bendruomenės narius;
    34.2.3. dalyvauti Mokykloje organizuojamuose testuose, pasiekimų patikrinimuose;
    34.2.4. sąžiningai atlikti skirtas užduotis;
    34.2.5. atstovauti Mokyklą ( rajoną, šalį) įvairiose olimpiadose, konkursuose ar sporto varžybose;
    34.2.6. mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.
    34.3. Mokinio atsakomybė:
    34.3.1. už Mokyklos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus gali būti taikomos drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas , kitos įstatymų nustatytos poveikio priemonės;
    34.3.2. mokyklai padarytą žalą atlygina pagal Civilinio kodekso reikalavimus
35. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės, pareigos ir atsakomybė:
    35.1 Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę:
    35.1.1. reikalauti, kad vaikams būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis išsilavinimas;
    35.1.2. gauti informaciją apie Mokyklą, ugdymo programas, mokymosi formas;
    35.1.3. dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą, formą;
    35.1.4. gauti informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus;
    35.1.5. dalyvauti Mokyklos savivaldoje;
    35.1.6. kartu su mokytojais spręsti apie vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;
    35.1.7. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
    35.2. Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
    35.2.1. užtikrinti vaiko punktualumą ir reguliarų Mokyklos lankymą;
    35.2.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;
    35.2.3. užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;
    35.2.4. bendradarbiauti su Mokyklos vadovais, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;
    35.2.5. parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programas;
    35.2.6. koreguoti ir kontroliuoti vaiko elgesį;
    35.2.7. užtikrinti vaiko pasirengimą Mokyklai, jo mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą.
    35.3. Tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybė:
    35.3.1. už vaiko padarytos žalos atlyginimą Mokyklai;
    35.3.2. nevykdantys reikalavimo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis iki 16 metų, atsako įstatymų nustatyta tvarka;
    35.3.3. vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus, tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichologinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.
36. Mokytojų teisės, pareigos ir atsakomybė
    36.1 Mokytojas turi teisę:
    36.1.1. siūlyti savo individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;
    36.1.2. ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;
    36.1.3. būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
    36.1.4. dirbti savitarpio pagalba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimą atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą, atostogauti vasarą,
    36.1.5. dalyvauti Mokyklos savivaldoje;
    36.1.6. naudotis kitomis Specialiojo ugdymo, Neformaliojo švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
    36.1.7. vertinti Mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;
    36.1.8. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;
    36.1.9 mokytojų profesinių sąjungų atstovai netrukdomai dalyvauti sprendžiant pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.
    36.2 Mokytojas privalo:
    36.2.1. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;
    36.2.2. ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;
    36.2.3. laikytis teisės norminių aktų patvirtintų Mokytojo etikos normų ir Mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų;
    36.2.4. tobulinti savo kvalifikaciją;
    36.2.5. suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių;
    36.2.6. nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;
    36.2.7. nuolat informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir pasiekimus;
    36.2.8. direktoriaus pavedimu dalyvauti pasiekimų patikrinimų, egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo komisijose;
    36.2.9. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos skyrių;
    36.2.10. formuoti mokinių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;
    36.2.11. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;
    36.2.12. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti mokinius, jų tėvus ( globėjus, rūpintojus), kolegas ir mokyklos vadovus;
    36.2.13. vykdyti kitas Specialiojo ugdymo ir kitų įstatymų nustatytas pareigas.
    36.3. Mokytojo atsakomybė:
    36.3.1. už mokinių saugumą pamokų ir mokytojo organizuojamos popamokinės veiklos metu;
    36.3.2. už saugumo technikos pamokose instruktažų mokiniams organizavimą;
    36.3.3. už teisingą ir savalaikį dienynų pildymą;
    36.3.4. už teisingą ir savalaikį kitų pedagoginių dokumentų (teminių planų, programų spec. poreikių mokiniams ir pan.) tvarkymą;
    36.4 Klasės auklėtojas privalo:
    36.4.1. domėtis auklėtinių sveikata ir šiais klausimais palaikyti glaudžius ryšius su visuomenės sveikatos priežiūros specialistu, kūno kultūros mokytojais;
    36.4.2. tvarkyti klasės dienyną, mokinių asmens bylas, pažymių knygeles;
    36.4.3. kontroliuoti kaip auklėtiniai vykdo Mokyklos nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles;
    36.4.4. informuoti auklėtinius pasirašytinai apie saugaus elgesio taisykles ekskursijų metu, klasėje, mokykloje ar už Mokyklos ribų organizuojamuose renginiuose;
    36.4.5. domėtis auklėtinių darbo ir poilsio režimu, informuoti tėvus (globėjus rūpintojus) apie vaiko mokymąsi ir elgesį;
    36.4.6. tarpininkauti tarp auklėtinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir Mokyklos administracijos, bei dėstančių klasei mokytojų sprendžiant individualias auklėtinių problemas.
    36.4.7. pažinti mokinių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus, padėti mokiniams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;
    36.4.8 suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti Mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;
    36.5. Klasės auklėtojo atsakomybė:
    36.5.1. už auklėtinių drausmę įvairių Mokykloje organizuojamų renginiu metu;
    36.5.2. už auklėtinių saugumą įvairių išvykų ar ekskursijų metu;
    36.5.3. už teisingą ir savalaikį klasės dokumentacijos tvarkymą;
    36.5.4. už teisingą auklėtinių ugdymosi rezultatus įteisinančių dokumentų tvarkymą;
    36.5.5. už savalaikį tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimą apie vaiko mokymosi ir elgesio rezultatus.

V. SAVIVALDA

37. Mokyklos taryba:
    37.1. Mokyklos taryba – aukščiausia savivaldos institucija, telkianti tėvus, mokytojus ir mokinius visų įstaigos veiklos sričių klausimams kolegialiai nagrinėti ir spręsti; posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį, į juos gali būti kviečiami mokyklos vadovai, kiti įstaigos darbuotojai, kurie nėra Mokyklos tarybos nariais;
    37.2. nariai renkami dvejų metų kadencijai, po to jos sudėtis 2/3 atnaujinama.
    37.3. mokinius į Mokyklos tarybą renka klasių mokinių susirinkimas;
    37.4. kiekvienos klasės tėvų susirinkimas išrenka po 1 kandidatą į Mokyklos tėvų komitetą, bendras tėvų susirinkimas išrenka tėvus į Mokyklos tarybą;
    37.5. mokytojai renkami Mokytojų tarybos posėdyje slaptu balsavimu, balsų dauguma;
    37.6. Mokyklos taryboje yra 3 tėvai,3 mokytojai, 3 mokiniai, taryba kasmet atsiskaito bendruomenės nariams;
    37.7. Mokyklos tarybos pirmininką renka Mokyklos tarybos nariai, Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku;
    37.8. Mokyklos taryba svarsto savo veiklos nuostatus, juos tvirtina Mokyklos direktorius;
    37.9. pagal savo kompetenciją ji turi teisę gauti iš Mokyklos administracijos informaciją apie institucijos veiklą;
    37.10. posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų tarybos narių, nutarimai priimami vadovaujantis dalyvaujančiųjų balsų dauguma;
    37.11. Mokyklos taryba plėtoja vaikų, tėvų, mokytojų ir kitų bendruomenės narių demokratinės gyvensenos patirtį;
    37.12. numato Mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis, pritaria veiklos programai, nuostatams, vidaus darbo tvarkos taisyklėms, ugdymo planui;
    37.13. aptaria siūlymus dėl mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomojo ugdymo užsiėmimų ir renginių organizavimo, programų, projektų rengimo, dėl vadovėlių užsakymo;
    37.14. vertina Mokyklos vadovų vadybinę veiklą, išsako nuomonę jiems atestuojantis;
    37.15. ieško įvairių būdų bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis institucijos savivaldos struktūromis, keistis patirtimi, organizuoti bendrus renginius, rengti projektus, svarstyti opias mokyklos problemas;
    37.16. gali kontroliuoti įstaigos ūkinę ir finansinę veiklą, talkina Mokyklai, sprendžiant lėšų gavimo klausimus, padeda organizuoti paramą;
    37.17. Mokytojų tarybos teikimu sprendžia mokinių šalinimo iš Mokyklos klausimus;
    37.18. Mokyklos direktorius, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems Mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo tarybai svarstyti juos pakartotinai.
38. Mokytojų taryba - nuolat veikianti Mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti:
    38.1. Mokytojų tarybą sudaro Mokyklos vadovybė, visi Mokykloje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, bibliotekininkas, soc. pedagogas, spec. pedagogas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai;
    38.2. posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Mokytojų tarybos posėdis. Mokytojų tarybai vadovauja Mokyklos direktorius;
    38.3. posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma;
    38.4. aptaria ugdymo planų, ir įgyvendinimo klausimus, svarsto Mokyklos veiklos programą, analizuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų realizavimo, išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;
    38.5. kartu su Mokyklos sveikatos priežiūros darbuotoja, soc. pedagoge, spec. pedagoge aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;
    38.6. ugdymo turinį ir metodus derina prie institucijos keliamų uždavinių ir bendruomenės poreikių, svarsto pradinių klasių ir 5 – 10 klasių ugdymo(si) turinio derinimą tarpusavyje;
    38.7. diskutuoja dėl Mokyklos veiklos programos, nuostatų, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ar išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus.
    38.8. svarsto vaikų sveikatos, saugios veiklos, ugdymo(si), korekcijos, popamokinės veiklos, skatina inovacijų paiešką ir patirties sklaidą;
    38.9. atskiriems profesinio ugdymo klausimams spręsti mokytojai gali steigti atskirus pradinio ugdymo metodinio darbo būrelius;
    38.10. sekretorius renkamas iš Mokytojų tarybos narių vieneriems mokslo metams, pirmininkas yra Mokyklos direktorius.
39. Mokinių savivalda:
    39.1. Mokinių susirinkimas organizuojamas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jo darbe dalyvauja klasių susirinkimuose išrinkti delegatai.
    39.2. Mokinių susirinkimas:
    39.2.1. formuoja mokinių savivaldos institucijas;
    39.2.2. renka mokinius į Mokyklos tarybą;
    39.2.3. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;
    39.2.4. tvirtina mokinių savivaldos institucijų nuostatus;
    39.2.5. išklauso Mokyklos mokinių savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.
    39.3. Mokykloje veikia mokinių seimas, prezidentas, mokinių taryba kurie remiasi demokratiniais rinkimų principais: slaptumu, visuotinumu, konkurencija, renkamas 1 metams;
    39.4. Mokinių seimas, prezidentas, mokinių taryba – nuolat veikiančios mokinių savivaldos institucijos, kurių struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina mokinių susirinkimas.
    39.5. Mokinių seimas:
    39.5.1. svarsto ir suderinęs su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;
    39.5.2. planuoja ir organizuoja mokinių popamokinį darbą ir laisvalaikį;
    39.5.3. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu Mokykloje;
    39.5.4. svarsto mokinių teisių Mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;
    39.5.5. inicijuoja Mokyklos laikraščio ir sienlaikraščio leidybą;
    39.5.6. priima sprendimus dėl neeilinio mokinių susirinkimo sušaukimo.
40. Klasių ir mokyklos tėvų komitetai:
    40.1. Mokykloje veikia 1 – 10 klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės, grupės ugdytinių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime;
    40.2. Tėvų komitetai kartu su mokytojais planuoja klasės susirinkimus ir padeda mokytojams spręsti iškilusias organizacines problemas, teikia pasiūlymus klasės auklėtojui dėl ugdymo proceso gerinimo, padeda organizuoti popamokinę klasių veiklą ir laisvalaikį;
    40.3. Klasių susirinkimai deleguoja po vieną tėvą į Mokyklos tėvų komitetą;
    40.4. Mokyklos tėvų komitetas deleguoja tėvų atstovus į pedagogų atestacijos komisiją;
    40.5. Sprendžia kitus su ugdymo procesu susijusius klausimus.

VI. VALDYMAS

41. Mokyklai vadovauja direktorius:
    41.1. nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, auklėtojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantįjį personalą, rengia ir tvirtina jų pareigybių aprašymus;
    41.2. informuoja ir supažindina Mokyklos bendruomenę su valstybine ir regionine švietimo politika, inicijuoja jos aptarimus ir įgyvendinimą;
    41.3. vadovauja Mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
    41.4. skatina personalą kūrybinei veiklai, profesiniam tobulėjimui, planuoja efektyvų žmogiškųjų išteklių panaudojimą;
    41.5. ugdymo(si) procesą ir jo priežiūrą organizuoja taip, kad vaikams, turintiems ugdymo(si) sunkumų, būtų teikiama kokybiška parama ir pagalba;
    41.6. kuria aplinką, atsižvelgiant į vaikų, kaip socialinės grupės, poreikius bei interesus, lygias galimybes visuomenėje;
    41.7. vadybines funkcijas pavaduotojui paskirsto savitarpio susitarimu, sudaro galimybes jam savarankiškai dirbti, įpareigoja reguliariai atsiskaityti už nuveiktą darbą;
    41.8. rengia įstaigos vidaus darbo taisykles, teikia jas derinti Mokyklos tarybai;
    41.9. sudaro metinę Mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, ir teikia derinti Mokyklos tarybai;
    41.10. koordinuoja Mokyklos informacinės sistemos funkcionavimą;
    41.11. analizuoja Mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę inicijuoja Mokyklos vidaus audito vykdymą ir atsako už Mokyklos veiklos rezultatus;
    41.12. skiria specialiąją ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagogikos, psichologijos ir korekcinės pagalbos teikimu;
    41.13. kartu su Mokyklos taryba ir mokytojų taryba nustato mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemą Mokykloje, mokinių elgesio vertinimo, skatinimo ir nuobaudų sistemą;
    41.14. atsižvelgdamas į metodinių grupių siūlymus, atsako už mokytojų pamokų krūvių skyrimą;
    41.15. rūpinasi Mokyklos ryšiais su švietimo valdymo institucijomis, rajono taryba, kitomis švietimo įstaigomis, organizacijomis, su tarptautinėmis švietimo įstaigomis, vietos bendruomene;
    41.16. bendradarbiauja su tėvais;
    41.17. užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, demokratinį Mokyklos valdymą, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;
    41.18. nustatyta tvarka informuoja apie Mokykloje vykdomas programas, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, Mokyklos vidaus audito rezultatus, Mokyklos bendruomenės tradicijas;
    41.19. atlieka Mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas Mokyklos nuostatuose ir pareigybės aprašyme;
    41.20. organizuoja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam Egzaminų centrui;
    41.21. užtikrina ugdymo kokybę atitinkančią Bendrąsias programoms ir Išsilavinimo standartus;
42. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui:
    42.1. organizuoja ugdymo programą bei išsilavinimo standartų įgyvendinimą, pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;
    42.2. vadovauja specialiųjų poreikių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui;
    42.3. analizuoja vaikų ugdymo(si) pasiekimus, stebi, ar jie atitinka brandos rodiklius bei išsilavinimo standartų reikalavimus;
    42.4. teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;
    42.5. skatina pedagogus tobulinti profesinį meistriškumą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;
    42.6. koordinuoja vidinį auditą, sudaro veiklos kokybės vertinimo grupes pagal pasiskirstytas sritis;
    42.7. bendradarbiauja su pedagogais, tėvais ir kitais bendruomenės nariais, buria juos į komandą;
    42.8. organizuoja tėvų švietimą;
    42.9. informuoja tėvus ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi klasėse;
    42.10. atsakingas už mokinių, ikimokyklinės grupės ir priešmokyklinio amžiaus vaikų duomenų bazę;
    42.11. vaduoja laikinai nesantį direktorių (ligos, atostogų , komandiruočių ir kt).

VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

43. Direktorių skiria ir iš pareigų atleidžia steigėjas teisės aktų nustatyta tvarka.
44. Direktoriaus pavaduotoją ugdymui priima į darbą ir atleidžia iš darbo Mokyklos direktorius Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
45. Mokytojus ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš darbo Mokyklos direktorius Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
46. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai, steigėjas.

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

47. Mokyklų vadovai ir mokytojai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
48. Mokytojų atestaciją vykdo atestacijos komisija kurios sudėtį komisijos sudėtį įsakymu tvirtina steigėjas ar jo įgaliotas asmuo.
49. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos yra- mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko, mokytojo eksperto.
50. Aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995m.) ir pedagogo kvalifikaciją įgijusių asmenų kvalifikacija prilyginama neatestuoto mokytojo kvalifikacinei kategorijai .
51. Mokytojui, perėjus dirbti į kitą mokyklą, gali atestuotis ne anksčiau kaip po vienerių metų, pateikęs buvusios mokyklos vadovo patvirtintas 2-3 (paskutinių) metų veiklos savianalizės anketas arba mokyklos vadovo patvirtintą savo veiklos įsivertinimo aprašą, jeigu buvusioje mokykloje dar nebuvo privalomos savianalizės anketos) .Darbuotojai gali tobulinti turimą kvalifikaciją tarptautiniuose, respublikiniuose, apskrities, rajoniniuose kursuose, seminaruose, mokymuose prieš tai raštu informavę Mokyklos direktorių.

IX. PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI

53. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas organizuojamas ir vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

X. IŠSILAVINIMO, PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

54. Pažymėjimų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministro įsakymu patvirtinta tvarka.
55. Pažymėjimų išrašymą, teikimą, apskaitos knygų tvarkymą švietimo įstaigoje reglamentuoja mokytojų taryboje apspręsta, vadovo įsakymu patvirtinta tvarka; (Klasės auklėtojas atsako už pažymėjimų išrašymą, o už apskaitos knygų tvarkymą- direktoriaus pavaduotojas ugdymui).
56. Kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas ir apskaita vykdoma pagal griežtos atsiskaitomybės blankų išdavimo tvarką. (Už apskaitos knygos tvarkymą Mokykloje atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui).

XI. MOKYKLOS RYŠIAI

57. Mokykla yra pavaldi steigėjui.
58. Mokykla bendradarbiauja su jos veiklai įtaką darančiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos priežiūros, mokslo, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos ir kitomis institucijomis).
59. Mokykla gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo mokytojais, vadovaudamasis veikiančiais įstatymais gali jungtis į asociacijas, stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose.

XII MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

60. Vidinį auditą organizuoja ir atlieka Mokykla, vadovaudamasis vidinio audito organizavimo metodika ir parengia mokyklos strateginį plėtros planą.
61. Išorinis auditas atliekamas vadovaujantis išorinio audito organizavimo tvarka ir metodika.
62. Mokyklos veiklą prižiūri steigėjas ir savivaldybės švietimo padalinio specialistas nuostatų numatyta tvarka.
63. Bendrosios švietimo politikos vykdymą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerijos ir Utenos apskrities viršininko administracijos Valstybinės švietimo priežiūros skyrius, vadovaudamiesi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
64. Mokyklos finansinę veiklą prižiūri valstybės įgaliota institucija bei steigėjas.

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

65. Mokykla patikėjimo teise Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų bei steigėjo nustatyta tvarka valdo ir naudojasi priskirtais savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi, transportu bei mokymo priemonėmis.
66. Mokykla yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą ir iš kitų lėšų šaltinių.
67. Mokykla yra paramos gavėja ir gali turėti lėšų iš įvairių fondų, programų, gauti iš fizinių ar juridinių asmenų paramą .
68. Lėšos naudojamos mokyklos priskirtoms funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka.
69. Finansines operacijas vykdo mokyklos buhalterė.

XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

70. Mokyklos nuostatus, pritarus Mokyklos tarybai, tvirtina jo steigėjas.
71. Mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi Mokyklos direktoriaus arba Mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina steigėjas.

XV. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

72. Mokyklos dokumentų saugojimą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Raštvedybos taisyklės, Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, Bendrojo lavinimo mokyklų dokumentų saugojimo terminų rodyklė.
73. Direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo atsako už bylų nomenklatūros ir archyvų tvarkymą ir saugojimą.

XVI. MOKYKLOS REGISTRAVIMAS

74. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

XVII. MOKYKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

75. Mokykla reorganizuojamas, likviduojamas ar pertvarkomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir Švietimo įstatymu. Atliekant šias procedūras laikomasi Bendrojo lavinimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše išdėstytų kriterijų ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių.

Molėtų rajono Čiulėnų pagrindinės
mokyklos direktorė Rima Jasiulionienė

_________________________________________

SUDERINTA

Mokyklos tarybos
2005- 01-04 posėdžio
protokoliniu nutarimu
(protokolo Nr.MP-6)