VšĮ „Gamtos ateitis“ gegužės ir birželio mėnesiais kartu su kitomis Lietuvoje veikiančiomis licencijuotomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis atliko įmonių „Molėtų švara“, „Ekonovus“, „Valda“, „VSA Vilnius“, „Rokiškio komunalininkas“, „Druskininkų komunalinis ūkis“, „Kretingos komunalininkas“ teikiamų pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų kontrolinius patikrinimus. Patikrinimai buvo vykdomi Molėtų, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Kauno, Druskininkų, Rokiškio rajonuose ir Vilniaus mieste.  

Šių patikrinimų tikslas buvo išanalizuoti pakuočių atliekų rūšiavimo įpročius gyventojų, kurie naudojasi individualiais pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriais šalia savo namų valdų. Kiekviename rajone buvo pasirinktinai tikrinama per tūkstantis privačioms valdoms išdalintų skirtingų pakuočių – popieriaus, plastiko – konteinerių turinio. Stiklo rūšiavimo konteineriuose netinkamų priemaišų pasitaiko tik iki 5-10 proc., tad visas surinktas stiklo pakuotėms skirtas turinys pristatomas tiesiai į stiklo perdirbimo gamyklas, todėl šių konteinerių turinys pastaraisiais metais nebetikrinamas. 

„Patikrinimų skirtinguose regionuose rezultatai parodė, kad individualaus nauduojimo plastiko, popieriaus pakuočių atliekų konteineriuose dar vidutiniškai iki 32,77 proc. atliekų sudaro ne pakuočių, bet įvairios mišrios komunalinės atliekos – nuo rūbų, avalynės, maisto iki higienos priemonių, kurios turi būti metamos atitinkamai – į mišrių buitinių atliekų, kompostavimo konteinerius ar pristatomos į specialiąsias atliekų aikšteles“, – patikrinimus komentavo VšĮ „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis. – Negalima teigti, kad visi gyventojai klaidingai rūšiuoja atliekas – dalis pakuočių atliekų konteinerių tikrai atsakingai užpildyti tik jiems tinkančiu turiniu, laiku išstatomi aptarnavimui, tačiau dalyje jų gyventojai pakuotėms priskiria ir statybines medžiagas, ir sulaužytus žaislus, maisto atliekas, žolę, kitus nenaudojamus buities reikmenis, net malkas, nors kiekvienas konteineris turi lipduką su išvardintomis atliekomis – kur ką galima mesti, ko – ne“.

Primename, kad pakuočių atliekų surinkimas ir sutvarkymas – priešingai nei mišriųjų atliekų tvarkymo paslaugos – gyventojams nieko nekainuoja, tačiau kitomis atliekomis užteršta pakuočių atliekų žaliava tampa bevertė ir šių atliekų surinkimas bei sutvarkymas šias paslaugas teikiančioms įmonėms nesukuria jokių papildomų pajamų, arba dar papildomai kainuoja – kai už netinkamų atliekų, rastų tarp pakuočių, utilizavimą turi susimokėti kitoms įmonėms.

Jei atliekų surinkimo metu tvarkytojai pastebi, kad pakuočių atliekų konteineris užterštas netinkamomis atliekomis, tokios atliekos nesurenkamos, gyventojus informuojant paliekamomis žymomis ant konteinerių – atsakingai perrūšiuoti atliekas dar kartą, tačiau dalis gyventojų taip elgiasi tikslingai, vengdami mokėti papildomai už statybinių, stambiagabaritinių ar į mišriųjų atliekų konteinerius nebetelpančių atliekų išvežimą, ir ne visada tvarkytojai šį gyventojų „išradingumą“ pastebi iki kol neiškrato viso konteinerio turinio – pabrėžė K. Šiaudkulis. – Tikimės, kad šie bendri pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atliekami vis dažnesni patikrinimai bei aptarimai ir papildomų priemonių taikymas su tą rajoną aptarnaujančiomis savivaldybėmis, pakuočių atliekų tvarkytojais dar kartą atkreips gyventojų dėmesį į pakuočių atliekų tvarkymą ir pareikalaus atsakingesnio jų požiūrio į kitų atliekamą darbą ar apskritai – į bendrai formuojamą šalies atsakingo ir tvaraus vartojimo politiką“.

Šių patikrinimų skirtinguose Lietuvos miestuose, rajonuose vis daugės. Jei per 2017, 2018 metus jų buvo atlikta po 7, 2019 m. – 5, tai šiais metais jau per I-II ketvirtį buvo atlikta 15 patikrinimų. „Tikimės, kad dar aktyvesnis darbas su savivadybėmis, su pakuočių atliekų paslaugas teikiančiomis įmonėmis, su gyventoju skatinimu rūšiuoti ir būti sąmoningiems, įvairios patikrinimo ir kitos papildomos priemonės leis dar efektyviau siekti ambicingų rezultatų, kalbant apie pakuočių atliekų tvarkymo iškeltus tikslus, vis labiau orientuojantis į žiedinės ekonomikos principus“, – teigė K. Šiaudkulis.VšĮ „Gamtos ateitis“ gegužės ir birželio mėnesiais kartu su kitomis Lietuvoje veikiančiomis licencijuotomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis atliko įmonių „Molėtų švara“, „Ekonovus“, „Valda“, „VSA Vilnius“, „Rokiškio komunalininkas“, „Druskininkų komunalinis ūkis“, „Kretingos komunalininkas“ teikiamų pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų kontrolinius patikrinimus. Patikrinimai buvo vykdomi Molėtų, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Kauno, Druskininkų, Rokiškio rajonuose ir Vilniaus mieste.  

Šių patikrinimų tikslas buvo išanalizuoti pakuočių atliekų rūšiavimo įpročius gyventojų, kurie naudojasi individualiais pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriais šalia savo namų valdų. Kiekviename rajone buvo pasirinktinai tikrinama per tūkstantis privačioms valdoms išdalintų skirtingų pakuočių – popieriaus, plastiko – konteinerių turinio. Stiklo rūšiavimo konteineriuose netinkamų priemaišų pasitaiko tik iki 5-10 proc., tad visas surinktas stiklo pakuotėms skirtas turinys pristatomas tiesiai į stiklo perdirbimo gamyklas, todėl šių konteinerių turinys pastaraisiais metais nebetikrinamas. 

„Patikrinimų skirtinguose regionuose rezultatai parodė, kad individualaus nauduojimo plastiko, popieriaus pakuočių atliekų konteineriuose dar vidutiniškai iki 32,77 proc. atliekų sudaro ne pakuočių, bet įvairios mišrios komunalinės atliekos – nuo rūbų, avalynės, maisto iki higienos priemonių, kurios turi būti metamos atitinkamai – į mišrių buitinių atliekų, kompostavimo konteinerius ar pristatomos į specialiąsias atliekų aikšteles“, – patikrinimus komentavo VšĮ „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis. – Negalima teigti, kad visi gyventojai klaidingai rūšiuoja atliekas – dalis pakuočių atliekų konteinerių tikrai atsakingai užpildyti tik jiems tinkančiu turiniu, laiku išstatomi aptarnavimui, tačiau dalyje jų gyventojai pakuotėms priskiria ir statybines medžiagas, ir sulaužytus žaislus, maisto atliekas, žolę, kitus nenaudojamus buities reikmenis, net malkas, nors kiekvienas konteineris turi lipduką su išvardintomis atliekomis – kur ką galima mesti, ko – ne“.

Primename, kad pakuočių atliekų surinkimas ir sutvarkymas – priešingai nei mišriųjų atliekų tvarkymo paslaugos – gyventojams nieko nekainuoja, tačiau kitomis atliekomis užteršta pakuočių atliekų žaliava tampa bevertė ir šių atliekų surinkimas bei sutvarkymas šias paslaugas teikiančioms įmonėms nesukuria jokių papildomų pajamų, arba dar papildomai kainuoja – kai už netinkamų atliekų, rastų tarp pakuočių, utilizavimą turi susimokėti kitoms įmonėms.

Jei atliekų surinkimo metu tvarkytojai pastebi, kad pakuočių atliekų konteineris užterštas netinkamomis atliekomis, tokios atliekos nesurenkamos, gyventojus informuojant paliekamomis žymomis ant konteinerių – atsakingai perrūšiuoti atliekas dar kartą, tačiau dalis gyventojų taip elgiasi tikslingai, vengdami mokėti papildomai už statybinių, stambiagabaritinių ar į mišriųjų atliekų konteinerius nebetelpančių atliekų išvežimą, ir ne visada tvarkytojai šį gyventojų „išradingumą“ pastebi iki kol neiškrato viso konteinerio turinio – pabrėžė K. Šiaudkulis. – Tikimės, kad šie bendri pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atliekami vis dažnesni patikrinimai bei aptarimai ir papildomų priemonių taikymas su tą rajoną aptarnaujančiomis savivaldybėmis, pakuočių atliekų tvarkytojais dar kartą atkreips gyventojų dėmesį į pakuočių atliekų tvarkymą ir pareikalaus atsakingesnio jų požiūrio į kitų atliekamą darbą ar apskritai – į bendrai formuojamą šalies atsakingo ir tvaraus vartojimo politiką“.

Šių patikrinimų skirtinguose Lietuvos miestuose, rajonuose vis daugės. Jei per 2017, 2018 metus jų buvo atlikta po 7, 2019 m. – 5, tai šiais metais jau per I-II ketvirtį buvo atlikta 15 patikrinimų. „Tikimės, kad dar aktyvesnis darbas su savivadybėmis, su pakuočių atliekų paslaugas teikiančiomis įmonėmis, su gyventoju skatinimu rūšiuoti ir būti sąmoningiems, įvairios patikrinimo ir kitos papildomos priemonės leis dar efektyviau siekti ambicingų rezultatų, kalbant apie pakuočių atliekų tvarkymo iškeltus tikslus, vis labiau orientuojantis į žiedinės ekonomikos principus“, – teigė K. Šiaudkulis.