| B1_65 Dėl miesto tvarkymo ir švaros taisyklių | ||
Meras |
Stasys Žvinys |
PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. B1-65
MOLĖTŲ MIESTO TVARKYMO IR ŠVAROS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Molėtų miesto tvarkymo ir švaros bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo taisyklės (toliau - Taisyklės) parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
1.1.Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ( Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832);
1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr.5-75);
1.3. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymu ( Žin., 1993, Nr. 69-1291);
1.4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101- 3597);
1.5. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ( Žin., 2000, Nr. 92-2883);
1.6. Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 20-517; 2004, Nr. 115-4274 );
1.7. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu (Žin., 2001, Nr. 64-2327; 2010, Nr. 148-7564);
1.8. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu(Žin., 2006, Nr. 82-3260; 2010, Nr. 157-7978);
1.9. 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis (Žin.,2003, Nr. 7-263);
1.10. 2006 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 144 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis (Žin., 2006, Nr. 22-695);
1.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.17-637);
1.12.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126„Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 17 -636);
1.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“;
1.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001 Nr.103-3688);
1.15. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d.nutarimu Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ (Žin., 2006, Nr.143 – 5455; 2010, Nr. 41 - 2025);
1.16. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 28 d.nutarimu Nr. O3-95 „Dėl laikino atjungimo (prijungimo) prie geriamojo vandens tinklų paslaugų kainų nustatymo metodikos“;
1.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin.,2005,Nr. 90-3376; 2009, Nr.127-5507);
1.18. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 įsakymu Nr. Dl-367/3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr.92-3434; 2007, Nr. 68-2689; 2010, Nr. 85-4492) reikalavimais;
1.19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 400 „Dėl nuotėkų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės rekomendacijų patvirtinimo ir nuotėkų kaupimo rezervuarų bei septikų eksploatavimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 82-2499);
1.20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1 - 193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1594);
1.21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „ Dėl Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464; 2010, Nr.60-2976);
1.22. 2008 m. gegužės 28 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B1-82 patvirtintomis Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklėmis;
1.23. 2011 m. rugsėjo 15 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B1-179 Dėl Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių papildymo.
1.24. 2012 m. vasario 23 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B1-14 Dėl Molėtų rajono savivaldybės išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo.
1.25. 2004 m. balandžio 15 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimu B1-45 Dėl prekybos turgavietėse (prekyvietėse) ir viešose vietose taisyklių patvirtinimo.
2. Taisyklės nustato bendruosius miesto tvarkymo, švaros ir tvarkos palaikymo reikalavimus, privalomus visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įmonėms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuolat gyvenantiems arba esantiems Molėtų mieste (toliau - miestas) ar laikinai atvykstantiems į jį, turintiems mieste bet kokį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ar jo neturintiems.
3. Taisyklės, esant būtinybei (pasikeitus teisinei bazei ar kilus kitam poreikiui) gali būti keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, tarnybų, susijusių su vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu, veiklą bei kitus specifinius klausimus.
4. Šios Taisyklės netaikomos vykdant policijos, priešgaisrinių, žmonių gelbėjimo tarnybų užduotis stichinių nelaimių likvidavimo metu.
5. Taisyklės apima bendras miesto tvarkymo sritis. Atskiroms sritims taikomos specialios
taisyklės.
II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS
6. Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens atstovybė ar filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, sudaręs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas.
7. Asmuo– Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės pilietis, fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, užsienio valstybės įmonė ar organizacija, ar jų filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.
8. Atliekos - medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
9. Bendro naudojimo teritorija - tai gatvės, šaligatviai, pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės, parkai, krantinės, paplūdimiai ir kt.
10. Geriamasis vanduo:
10.1. bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti valgiui ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip įpakuotas;
10.2. bet koks vanduo, naudojamas maisto įmonėse maisto produktams gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti į rinką, jeigu atsakinga valstybės institucija nusprendžia, kad vandens kokybė nepakenks galutinio produkto saugai ir kokybei;
10.3. yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei programinė priežiūra.
11. Geriamojo vandens vartotojai – juridiniai ar fiziniai asmenys, imantys vandenį iš komunalinio ar kitų vandens išteklių naudotojų vandentiekio skirstomojo tinklo ar talpyklų (tankų, cisternų ar pan.).
12. Geriamojo vandens tiekimas – techninių, organizacinių, ekonominių, higienos ir aplinkosaugos priemonių visuma, užtikrinanti vandens tiekimą geriamojo vandens vartotojams.
13. Geriamojo vandens viešasis tiekimas – ūkinė komercinė veikla, skirta nepertraukiamai vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis geriamąjį vandenį tiekti gyvenamajai vietovei, jos daliai ar grupei vandens vartotojų daugiau kaip 60 parų per metus. Viešajam tiekimui priskiriama ir nekomercinė veikla, kai geriamuoju vandeniu apsirūpinama individualiai, jeigu vandens tiekimo įrenginiais per parą patiekiama daugiau kaip 10 m3vandens arba vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų.
14. Geriamojo vandens apskaitos prietaisai – abonentų (vartotojų) sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su viešaisiais vandens tiekėjais už patiektą geriamąjį vandenį ir kurių rodmenims, kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas viešojo vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis.
15. Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – toks fiziniųirjuridiniųasmenų apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kai per parą paimama ne daugiau kaip 10 m3vandens arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai.
16. Įmonė –geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, turintis teisę verstis tokia veikla.
17. Įvadas – pirma geriamojo vandens tiekimo vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį vandens tiekėjo eksploatuojamą geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą su abonento (vartotojo) pastato ar teritorijos vidaus geriamojo vandens naudojimo įrenginiais ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingomis komunikacijomis;
18. Miestą tvarkanti organizacija - savivaldybės administracijos teisės aktų nustatyta tvarka parinkta įmonė, kuri pagal sutartinius įsipareigojimus tvarko prižiūrimas miesto bendro naudojimo teritorijas.
19. Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas– nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutarties, jei ji sudaryta, sąlygų.
20. Nuotekos–buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan., išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) vanduo, kurį fizinis arba juridinis asmuo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti.
21. Nuotekų apskaitos prietaisai– įrengtos teisės aktų nustatytais atvejais abonentų (vartotojų) išleistų nuotekų kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su viešaisiais vandens tiekėjais už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas.
22. Nuotekų kaupimo rezervuaras – sandarios talpos, skirtos pavienių gyvenamųjų namų arba jų grupių buitinėms nuotekoms kaupti ir laikyti iki periodiško jų išsiurbimo ir išvežimo autocisternomis (rezervuarui prisipildžius) apdoroti, nukenksminti, valyti, panaudoti.
23. Nuotekų tvarkymas–įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų tvarkymas .
24. Priskirta teritorija - fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka priskirti žemės sklypai.
25. Privati namų valda - privačios nuosavybės teise valdomas žemės plotas, kurį užima
gyvenamasis pastatas ir jo priklausiniai, sodas bei kiti želdiniai, kiemui ir daržui naudojamas žemės sklypas, įregistruotas valstybinėje įmonėje Registrų centras.
26. Sanitarinis valymas - higienos normų įgyvendinimas praktikoje, užtikrinant švarą ir tvarką prižiūrimoje miesto bendro naudojimo teritorijoje.
27. Septikas – tai anaerobinio nuotekų valymo įrenginys, skirtas iki 50 GE (gyventojų ekvivalentų) nuotekoms valyti. Paprastai septikai taikomi tik pirminiam nuotekų valymui, baigiant išvalyti nuotekas kito tipo įrenginiuose.
28. Statinys - visa tai kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Apibrėžimas ,,tvirtai sujungta su žeme" reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę ar remiasi į žemės paviršių.
29. Statybvietė - statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis). Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis.
30. Šiukšlės – įvairios nukritusios ar išmestos atliekos.
31. Teritorijos naudotojai - juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais naudoja (eksploatuoja), arba valdo žemės sklypus, valdas, kiemus, sodų ar gyvenamųjų namų bendrijas, pastatus, statinius, įvairios paskirties įrenginius (boilerinės, pastotės, garažai, prekybos kioskai ir kt.).
32. Tvarkymas - įvairių atliekų (sąšlavų, nukritusių lapų, teršiančių medžiagų) pašalinimas laiku, sniego valymas bei pėsčiųjų ir transporto saugaus eismo užtikrinimas, želdinių priežiūra ir kiti darbai, užtikrinantys švarą ir tvarką tvarkomoje teritorijoje.
33. Tvarkoma teritorija - priskirta ir bendro naudojimo teritorija.
34. Vandens tiekimo įrenginiai - vandentiekio dalis iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Vandens tiekimo įrenginiams priskiriamos ir geriamojo vandens talpyklos bei transporto priemonės joms gabenti.
35. Vartotojas – fizinis asmuo (abonentas), perkantis vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.
36. Vandens apskaitos mazgas (VAM) – pagal normatyvinius reikalavimus įrengta vieta vandens tiekimo vamzdyne, kurioje montuojamas vandens apskaitos prietaisas, pagal kurį Abonentas atsiskaito su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiu juridiniu asmeniu, turinčiu teisę verstis tokia veikla. Ši vieta turi būti patogiai prieinama paslaugos tiekėjo atstovui.
37. Želdinių tvarkymas - medžių, krūmų genėjimas, sausų, įlūžusių šakų išpjaustymas, piktžolių naikinimas, medžių (kurie kelia pavojų) išpjovimas, medžių, krūmų, gėlių sodinimas.
38. Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir kituose galiojančiuose teisės aktuose.
III. BENDRIEJI TVARKOS IR ŠVAROS PALAIKYMO REIKALAVIMAI
39. Gatvės, aikštės ir takai skirti transporto ir pėsčiųjų eismui naudojami vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis.
40. Politiniai, šventiniai, visuomeniniai, sportiniai, prekybiniai, reklaminiai ar kitokie renginiai gatvėse, aikštėse ir kitose bendro naudojimo teritorijose, organizuojami tik gavus nustatyta tvarka leidimą iš savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens.
41. Ypatingais atvejais ekstremalių situacijų komisija, policija, greitoji medicinos pagalba, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi teisę naudotis 39 punkte nurodytais objektais pagal šioms tarnyboms nustatytas taisykles.
42. Ties gatvių sankryžomis, gatvės pradžioje ir pabaigoje turi būti lentelės su gatvių pavadinimais. Jas esant galimybei įrengia savivaldybės administracijos teisės aktų nustatyta tvarka parinkta įmonė savivaldybės lėšomis. Jų įrengimą organizuoja direktoriaus įgaliotas asmuo.
43. Prie visų gyvenamųjų namų, visuomeninių, pramoninių ir kitų pastatų fasadų turi būti
pritvirtinti numeriai. Numerius įsirengia pastatų savininkai.
44. Ant gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties pastatų turi būti pritvirtinti laikikliai vėliavoms arba stiebai (prie pastatų). Juos įsirengia pastatų savininkai.
45. Asmenys, valdantys statinius nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, privalo vesti jų techninę priežiūrą, laiku juos remontuoti. Nenaudojami, griūvantys statiniai turi būti aptverti ar kitomis priemonėmis užtikrinta, kad nebūtų galima į juos patekti ar kaupti juose atliekas. Neremontuotini statiniai nustatyta tvarka turi būti nugriauti.
46. Statinių statybą, rekonstrukciją ir kapitalinį remontą galima vykdyti tik turint projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.
47. Statant ar rekonstruojant statinius, jei nuo gatvės pusės statomi pastoliai, statybos aikštelė turi būti aptverta. Aptvėrimo projektą suderina savivaldybės vyr. architektas.
48. Siekiant apsaugoti kelių, gatvių, šaligatvių, takų, esančių prie statybvietės ribų, dangą, darbus vykdantiems asmenims draudžiama važinėti transporto priemonėmis ir savaeigiais mechanizmais tam tikslui neskirtomis vietomis, išvažiuoti iš statybvietės į gatves vikšriniam bei nešvariam transportui. Sandėliuoti iškastą gruntą ir statybines medžiagas ant gatvės ar šaligatvio draudžiama.
49. Statybų rangovas privalo teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti griovimo atliekų šalinimą iš statybos aikštelių.
50. Statybų užsakovai ir rangovai privalo prižiūrėti statybos teritoriją ir įvažiavimų kelius, transporto priemonės neturi teršti gatvių, kelių ir kitų teritorijų. Užteršę bendro naudojimo teritorijas už statybos aikštelės ribų (gatvės, šaligatviai, žaliosios zonos), jas privalo nuvalyti patys arba sudaryti sutartis su miestą tvarkančiomis organizacijomis.
51. Kapinės tvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis.
52. Kasinėjimo darbus miesto bendro naudojimo teritorijose reglamentuoja Molėtų rajono savivaldybės tarybos patvirtinta Žemės kasinėjimo darbų bendro naudojimo teritorijose tvarka.
53. Gyvūnus Molėtų rajone galima laikyti vadovaujantis Molėtų rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų savivaldybės teritorijoje taisyklėmis.
54. Išorinės reklamos įrengimą ir vietinės rinkliavos už išorinę reklamą surinkimo tvarką Molėtų mieste reglamentuoja Molėtų rajono savivaldybės tarybos patvirtintos Molėtų rajono savivaldybės išorinės reklamos įrengimo taisyklės.
55. Prekiaujama ir teikiamos paslaugos prekyvietėse ir viešose vietose vadovaujantis Molėtų rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis Prekybos ir paslaugų teikimo rajono savivaldybės viešosiose vietose ir prekyvietėse taisyklėmis.
56. Požeminių tinklų eksploatuotojai arba naudotojai:
56.1. eksploatuodami tinklus, nuolat prižiūri, kad požeminių komunikacijų šulinių dangčiai būtų uždaryti ir išlyginti pagal dangos aukštį;
56.2. vykdydami darbus gatvių, aikščių važiuojamojoje dalyje, šaligatviuose, privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, užtikrinti eismo dalyvių ir pėsčiųjų saugumą.
IV. BENDRO NAUDOJIMO TERITORIJŲ TVARKYMAS
57. Valant miesto bendro naudojimo teritorijas, miestą tvarkanti organizacija privalo:
57.1. sanitarinį mechanizuotą ir rankinį gatvių, aikščių, takų dangų ir kitų bendro naudojimo teritorijų valymą atlikti iki 7.00 val. ryto (dirbant neturi būti trikdoma viešoji rimtis);
57.2. valyti sniegą, barstyti smėlio ir natrio chlorido mišiniu (šlapia druska);
57.3 sniego valymo nuo gatvių, bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelių, šaligatvių bei pėsčiųjų takų darbus atlikti iki 7.00 val ryto (dirbant neturi būti trikdoma viešoji rimtis). Intensyviai sningant - valyti nuolat;
57.4. prasidėjus plikšalai nedelsiant barstyti smėlio ir natrio chlorido mišiniu (šlapia druska) priskirtas valyti ir tvarkyti teritorijas tuo užtikrinant saugias autotransportro eismo sąlygas ir pėsčiųjų saugumą bet kuriuo paros metu, neatsižvelgiant į oro sąlygas. Pagrindinės miesto gatvės, prasidėjus plikšalai, turi būti mechanizuotai pabarstytos per 3 val;
57.5. valyti sniegą ir ledą nuo lietaus nuotekų surinkimo šulinių grotelių;
57.6. kai sniegas pradeda trukdyti transporto eismui, išvežti jį tik į tam tikslui specialiai skirtas vietas;
57.7. po žiemos, nutirpus sniegui ir ledui, surinkti ir išvežti gatvių priežiūros atliekas ir sąšlavas;
57.8. rudenį krintančius lapus surinkti ir išvežti į specialiai skirtas vietas;
57.9. valant sniegą ir ledą, negadinti gatvių, šaligatvių ir takų dangos. Kasant sniegą nuo šaligatvių ir žaliųjų vejų, draudžiama jį sukasti ant gatvės važiuojamosios dalies. Sniegas nuo šaligatvių ir takų sukasamas ant žaliosios vejos, kur jos nėra arba ji siaura- ant šaligatvio prie kelio krašto, paliekant praėjimus ne siauresnius kaip pusė šaligatvio pločio. Prie pėsčiųjų perėjų, sankryžose palikti ne mažiau 5 metrų, autobusų stotelėse – ne mažiau 10 metrų pločio praėjimus. Kaupiant sniegą ant šaligatvio, turi būti palikta ne mažesnė kaip 5 metrų pločio įvaža į kiemą;
57.10. rinkti šiukšles, valyti sąnašas nuo lietaus nuotekų šulinių grotelių, šienauti žaliąsias zonas, surinkti nukritusias šakas.
58. Pakeles, kelių griovius, tiltus prižiūri kelio savininkai.
V. PRIVAČIŲ, NUOMOJAMŲ IR NAUDOJAMŲ ŽEMĖS SKLYPŲ, STATINIŲ JUOSE TVARKYMAS
59. Statiniai turi būti tvarkingi, tinkamai eksploatuojami, vedama jų techninė priežiūra, laiku remontuojami. Esant keliems statinio savininkams, jo stogo atnaujinimas, fasadų dažymas turi būti vieningas ir suderintas tarpusavyje bei su rajono savivaldybės vyr.architektu.
60. Tvoros, dekoratyvinės sienutės ir kiti dekoratyviniai mažosios architektūros statiniai įrengiami tik pagal patvirtintą projektą, tvarkingai eksploatuojami ir prižiūrimi.
61. Jeigu statinys ir sklypas priklauso keliems fiziniams ar juridiniams asmenims, prižiūrimos teritorijos tvarkymas priklauso visiems proporcingai valdomo pastato ir sklypo daliai. Nesant pasidalijimo, atsakomybė tenka visiems savininkams.
62. Asmuo, turintis sklypą gyvenamojo namo ar kitokios paskirties statiniui statyti ir nepradėjęs statybos darbų, privalo sklypą prižiūrėti (šienauti žolę ir pan.).
63. Valyti sniegą ir šalinti varveklius, ledą nuo statinių stogų, lietvamzdžių bei balkonų. Valant pavojingą teritoriją būtina aptverti, nuvalius pašalinti sniegą ir ledą nuo šaligatvių ir praėjimų.
64. Draudžiama išmesti atliekas už savo sklypo ribos į bendrojo naudojimo teritorijas.
65. Gyvenamųjų namų valdose draudžiama sandėliuoti atliekas, išskyrus kompostą. Srutas ir mėšlą privaloma tvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka.
66. Žemės valdų savininkai privalo genėti ir karpyti savo teritorijoje augančius želdinius, trukdančius kaimyninių sklypų savininkams, praeiviams, eismo dalyviams.
VI. DRAUDIMAI
67. Miesto teritorijoje draudžiama:
67.1. mėtyti nuorūkas, popierius ar kitokias šiukšles, laikyti ir sandėliuoti prekių įpakavimo medžiagas;
67.2. rūkyti Jaunimo ir savivaldybės aikštėse, bažnyčios ir parapijos namų aplinkoje, ant Pavasarininkų kalno, mokyklų miško parko bei pėsčiųjų tako iki Inturkės gatvės zonoje, kryžiaus žuvusiems partizanams Statybininkų gatvėje, šv. Nepamuko paminklo teritorijoje, kapinėse;
67.3. deginti pramonines, buitines atliekas, lapus bei šiukšles;
67.4. tvirtinti skelbimus ar kitokias nuorodas ant medžių, stulpų, pastatų ir statinių bei kitose tam tikslui nenumatytose vietose. Asmuo, atsakingas už skelbime nurodytą veiklą, privalo užtikrinti, kad skelbimai nebūtų platinami šiam tikslui nenumatytose vietose;
67.5. rašinėti, braižyti, piešti ar terlioti ant pastatų, tvorų ir kitų statinių bei įrengimų, medžių. Rašyti, piešti ir daryti kitus vizualinius simbolius ant gatvių dangos, išskyrus horizontalų kelių žymėjimą, numatytą Kelių eismo taisyklėse bei specialiai tam tikslui skirtas vietas;
67.6. savavališkai įrengti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijose, įrengti kartu su kelio ženklais papildomą informaciją, kurios įrengimo nenumato Kelių eismo taisyklės ir kelių ženklų ir šviesoforų naudojimo standartai;
67.7. ardyti arba gadinti kelius, gatves, šaligatvius, pėsčiųjų takus ir želdynus už statybos sklypo ribų.
68. Miesto bendro naudojimo teritorijose draudžiama:
68.1. autotransportu užvažiuoti, sustoti ir stovėti ant šaligatvių, išskyrus paženklintas vietas, takų, gėlynų, žaliųjų plotų. Išimtis daroma tik specialių tarnybų transportui darbų atlikimo metu;
68.2. nakties metu palikti stovėti miesto gatvėse, keliuose, įvažiavimuose į gyvenamąsias zonas ir automobilių stovėjimo aikštelėse prie daugiabučių gyvenamųjų namų sunkvežimius, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 tonos, ir autobusus, kuriuose įrengta daugiau kaip dešimt sėdimų vietų;
68.3. plauti autotransporto priemones prie vandens telkinių, daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse bei kiemuose;
68.4. laikyti neeksploatuojamas, techniškai netvarkingas autotransporto priemones prie daugiabučių gyvenamųjų namų bei kitose viešose vietose;
68.5. laužyti, gadinti bendro naudojimo inventorių, įrengimus ( suoliukai, vaikų žaidimų aikštelės ir pan.);
68.6. tverti tvoras, uždaryti praėjimus, bendrus įvažiavimus;
68.7. be teisėto teritorijos valdytojo raštiško leidimo sandėliuoti statybines ar kitas medžiagas;
68.8. be savivaldybės leidimo prekiauti ir teikti kitas paslaugas viešose vietose;
68.9. žaisti sportinius ar kitokius žaidimus, važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir mopedais šaligatviais ar pėsčiųjų takais, parkuose, aikštėse ir skveruose, miesto žaliuosiuose plotuose, išskyrus specialiai tam pritaikytas vietas;
68.10. važinėti riedučiais, riedlentėmis šokinėjant per suoliukus, šaligatvių kraštus, taip pat važinėti kitais būdais, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui ar gali padaryti žalą, išskyrus važinėjimą specialiai tam pritaikytose vietose.
69. Valant gatves, aikštes, šaligatvius ir kitas bendro naudojimo teritorijas bei privačių namų valdas draudžiama:
69.1. šluoti sąšlavas į požeminių inžinerinių tinklų šulinius, pilti į juos buitinius ir pramoninius teršalus, gatvių purvą;
69.2. sušluoti šiukšles po krūmais, medžiais, ant žaliųjų vejų ir gėlynų;
69.3. iš valomų plotų sniegą pilti į gatves ar kitas viešas miesto vietas;
69.4. sandėliuoti barstymui skirtą smėlio-druskos mišinį po medžiais, krūmais, prie gyvatvorių, ant žaliųjų zonų ir gėlynų;
69.5. krauti prie gatvių sodų ir daržų, gėlynų tvarkymo atliekas, statybinį laužą ir kitas buitines atliekas.
VII. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO REIKALAVIMAI
70. Jeigu prie žemės sklypo nuosavybės ribos yra įrengta centralizuota geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra:
70.1.pastatų savininkai, kurie nėra prisijungę prie veikiančios centralizuotos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, privalo vandens įvadą savo lėšomis (esant galimybei su savivaldybės parama) prijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros;
70.2. naujai įrengus centralizuotą geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą pastatų savininkai privalo vandens įvadą savo lėšomis prijungti teisės aktų nustatyta tvarka prie toje teritorijoje, kurioje yra šis pastatas, naujai įrengtos centralizuotos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros;
70.3. 70.1. punkte išdėstytas reikalavimas netaikomas pastatų savininkams, teisės aktų nustatyta tvarka įsirengusiems vandens gręžinį ar šachtinį šulinį, kurio vanduo vartojamas viename namų ūkyje.
71. Kai geriamuoju vandeniu apsirūpinama individualiai (iš vandens gręžinio ar šachtinio šulinio, kurio vanduo vartojamas viename namų ūkyje), nuotekų kiekis prilyginamas sunaudoto geriamojo vandens kiekiui pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso parodymus. Įmonė apskaitos prietaisą savo lėšomis įrengia vartotojo įrengtame apskaitos mazge, jei nuotekos tvarkomos centralizuotai. Jeigu geriamojo vandens apskaitos prietaiso techniškai neįmanoma įrengti, patiektų tvarkyti nuotekų kiekis nustatomas sutartyje, kuri sudaroma su centralizuotus nuotekų tinklus eksploatuojančia įmone, pagal Molėtų rajono savivaldybės tarybos patvirtintas vandens suvartojimo normas.
72. Įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, turi būti laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų.
73. Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki vartotojo atsakomybėje esančių įvadų.
74. Abonentui (vartotojui) draudžiama:
74.1. savavališkai prisijungti savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius (tinklus), geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas, prie vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros;
74.2. žemės savininkui ar naudotojui sugadinti ar pažeisti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, jų apsaugos nuo korozijos įrenginius, vamzdynų telemechanikos priemones, vamzdynų žymėjimo ženklus bei kitus įrenginius, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, trukdyti jų savininkui arba juos eksploatuojančiai įmonei vykdyti priežiūros, remonto darbus.
VIII. NUOTEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
75. Daugiabučių ir individualių namų, sodų namų bei garažų ir kitų pastatų (toliau - pastatų) savininkai privalo nuotekas tvarkyti, laikydamiesi šių reikalavimų:
75.1. jeigu prie žemės sklypo nuosavybės ribos yra įrengta centralizuota nuotekų tvarkymo infrastruktūra:
75.1.1. pastatų savininkai, kurie nėra prisijungę prie veikiančios centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros privalo nuotekų išvadą savo lėšomis (esant galimybei su savivaldybės parama) prijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
75.1.2. naujai įrengus centralizuotą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą pastatų savininkai privalo nuotekų išvadą savo lėšomis prijungti teisės aktų nustatyta tvarka prie toje teritorijoje, kurioje yra šis pastatas, naujai įrengtos centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
75.1.3. 75.1.1 ir 75.1.2 punktų reikalavimai netaikomi pastatų savininkams, teisės aktų nustatyta tvarka įsirengusiems nuotekų valymo įrenginius (išskyrus septikus);
75.1.4. išleisti į centralizuotą nuotekų tvarkymo sistemą, nuotekas, kuriose teršiančių medžiagų koncentracijos neviršija teisės aktais nustatytų reikalavimų nuotekų išleidimui į centralizuotą nuotekų tvarkymo sistemą;
75.2. nesant galimybių prisijungti prie centralizuotos kanalizacijos sistemos, galimi laikini nuotekų tvarkymo sprendimai:
75.2.1. pastato priklausiniai (šachtiniai vandens šuliniai, lauko tualetai, individuali nuotekų tvarkymo sistema ir kt.) turi būti įrengti vadovaujantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai ir „Nuotėkų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės rekomendacijų“ R 22-00 reikalavimais;
75.2.2. pastato savininkas privalo turėti dokumentus (sutartį ir (ar) apmokėjimo už nuotekų išvežimą dokumentus per paskutinius 12 mėn. ir kt.) įrodančius, kad nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų (buitinių nuotekų surinkimo šulinių, nuotekų išsėmimo duobių) ir septikų yra išvežtos nuotekų vežimo paslaugas teikiančios Įmonės;
75.2.3. pastato savininkas turintis transportą skirtą nuotekoms vežti savo nuotekas gali išsivežti pats tik turėdamas sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančia įmone ir (ar) išankstinio apmokėjimo už nuotekų priėmimo dokumentą;
75.2.4. savivaldybės administracija gali pareikalauti iš savivaldybės teritorijoje esančių nuotekų vežimo paslaugas teikiančių įmonių ar individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniufiziniųirjuridiniųasmenų ar vartotojų pateikti jai reikalingus duomenis apie nuotekų susidarymą ir jų tvarkymą bei duomenis, reikalingus susidarančių nuotekų kiekiams nustatyti (įvertinti);
75.3. pastatų savininkams, kuriems nesudarytos sąlygos jungtis prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų kiekis nustatomas:
75.3.1. vartojantiems centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, nuotekų kiekis prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui.
75.3.2. geriamuoju vandeniu apsirūpinantiems individualiai nuotekų kiekis prilyginamas sunaudoto geriamojo vandens kiekiui pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, jeigu jį techniškai galima įrengti, rodmenis. Jeigu geriamojo vandens apskaitos prietaiso nėra, vandens apskaitos mazgą ir apskaitos prietaisą įrengia vartotojas savo lėšomis. Jeigu geriamojo vandens apskaitos prietaiso techniškai neįmanoma įrengti, patiektų tvarkyti nuotekų kiekis nustatomas pagal Molėtų rajono savivaldybės tarybos patvirtintas vandens suvartojimo normas ir nurodomas sutartyje su nuotekų vežimo paslaugas teikiančia įmone ir (ar) apmokėjimo už nuotekų išvežimą dokumentuose;
75.4. tvarkant nuotekų kaupimo rezervuarus ir septikus pastatų savininkai nuotekas, kaupiamas septikuose ir kitokiuose nuotekų kaupimo rezervuaruose, juos pripildžius (bet ne rečiau kaip 1 kartą per kalendorinius metus), atsižvelgiant į sunaudojamo vandens apskaitą, privalo pateikti išvežimui, nuotekų vežimo paslaugas teikiančiai įmonei ne mažiau nei sunaudojama vandens.
76. Reikalavimai nuotekų vežimui:
76.1. septikų ir nuotekų kaupimo rezervuarų turinio apdorojimas nuotekų valymo įrenginiuose gali būti vykdomas tiktai pagal sutartis, sudarytas su valymo įrenginius eksploatuojančiomis įmonėmis;
76.2. nuotekų kaupimo rezervuarų ar septikų turinio išvežimu gali užsiimti įmonės teisės aktų nustatyta tvarka turinčios teisę vykdyti tokią veiklą;
76.3 nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų turinys turi būti vežamas į nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančios įmonės nurodytą vietą. Atvežus nuotekas, pildomas žurnalas, esantis nuotekų valymo įrenginiuose, pagal pateiktus važtaraščius (priedas).
76.4. septikų ar kaupimo rezervuarų turinį draudžiama pilti į aplinką arba vežti į mažus nuotekų valymo įrenginius, kuriuose šio turinio negalima tinkamai apdoroti;
76.5. septikų ir kaupimo rezervuarų turinio išleidimas į nuotekų tinklus, dumblo džiovinimo aikšteles yra neleistinas;
76.6. jei septikų ar kaupimo rezervuarų turinys į nuotekų valymo įrenginius atvežamas ne valymo įrenginius aptarnaujančio personalo, septikų turinys turi būti priimamas tik dalyvaujant ir kontroliuojant nuotekų valymo įrenginių personalo atstovui. Priimdamas septikų turinį valymo įrenginių personalo atstovas privalo pasirašyti važtaraštyje;
76.7. septikų turinio vežėjas privalo nurodyti nuotekas priimančiai įmonei šiuos duomenis: atvežamo turinio kiekį ir jo paėmimo vietą, septiko ar kaupimo rezervuaro savininką ir adresą, bei atvežimo laiką pagal septikų ir nuotekų kaupimo rezervuarų turinio vežimo važtaraščius. Šie duomenys registruojami specialiame nuotekų valymo įrenginių žurnale.
77. Viešųjų tualetų priežiūra turi būti organizuojama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 55:2001 „Viešieji tualetai".
78. Draudžiama:
78.1. į buitinių nuotekų šulinius versti bet kokio tipo atliekas;
78.2. nuotekų tinklus savavališkai prijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų;
78.3. teršti aplinką nuotekomis;
78.4. buitines nuotekas išleisti į lietaus nuotekų tinklų ar drenažinę sistemą (arba prijungti prie lietaus nuotekų tinklų ar drenažinės sistemos) ir į gamtinę aplinką.
78.5 lietaus ir drenažo nuotekas prijungti prie buities nuotekų tinklų;
78.6. užsiimti veiksmais ar veikla, kurie teršia aplinką ir gali tapti apsinuodijimų, susirgimų priežastimi, skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi.
79. Vartotojai turi teisę išleisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
80. Nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos centralizuotai tiekiančiai vandenį ir tvarkančiai nuotekas savivaldybės įmonei, ir centralizuotai tiekiančiai vandenį ir tvarkančiai nuotekas savivaldybės įmonei tenka atsakomybė už jų tvarkymą yra ta vieta, kurioje prasideda centralizuotai tiekiančios vandenį ir tvarkančios nuotekas savivaldybės įmonės nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ar eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra, į kurią patenka vartotojo nuotekos.
IX. ĮMONĖS TEISĖS IR PAREIGOS TIEKIANT GERIAMĄJĮ VANDENĮ IR (AR) TEIKIANT NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGĄ
81. Už vartotojams priklausančioje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūroje esančio geriamojo vandens saugą ir kokybę, nuotekų tvarkymą atsako patys vartotojai. Molėtų rajono savivaldybės geriamojo vandens viešojo tiekimo teritorijoje geriamojo vandens viešąjį tiekimą vykdo centralizuotai tiekianti vandenį ir tvarkanti nuotekas savivaldybės įmonė (toliau - Įmonė).
82. Centralizuotai nuotekas Molėtų rajono savivaldybėje surenka ir tvarko, centralizuotai tiekianti vandenį ir tvarkanti nuotekas savivaldybės įmonė:
82.1. Įmonė turi surinkti vartotojų išleidžiamas nuotekas, kurios susidaro teisėtai naudojant jos patiektą geriamąjį vandenį ir kurių užterštumas atitinka vandens tiekėjo ir vartotojo sudarytoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje nustatytą užterštumo lygį;
82.2. Įmonė privalo per 12 valandų nuo pranešimo apie tvindymą nuotekomis, jos eksploatuojamuose nuotekų tinkluose, gavimo nutraukti tvindymą ir pašalinti padarinius. Jei tvindymo nuotekomis per nurodytą laiką nutraukti negalima, Įmonė privalo užtikrinti nuotekų surinkimą alternatyviomis priemonėmis (mobiliomis nuotekų išvežimo, šalinimo priemonėmis);
82.3. jeigu numatoma, kad nuotekų tvarkymo pertrūkis užtruks ilgiau kaip 12 valandų, Įmonė privalo užtikrinti nemokamą vartotojų nuotekų surinkimą alternatyviomis priemonėmis (mobiliomis nuotekų išvežimo, šalinimo priemonėmis);
82.4. atlikus remonto darbus įmonės eksploatuojamuose nuotekų ir (ar ) vandens tiekimo tinkluose praeinančiuose per individualių žemės sklypų savininkų teritoriją, privalo atstatyti arba kompensuoti savininkui padarytą žalą, jei tokia atsirado dėl Įmonės kaltės.
83. Įmonė gali laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą vartotojui šiais atvejais:
83.1. dėl geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros planinio remonto ir (ar) naujų infrastruktūros objektų prijungimo – ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki numatomo laikino nutraukimo, sustabdymo ar apribojimo raštu pranešus vartotojams. Pranešimas iškabinamas gyvenamųjų vietovių ir daugiabučių namų skelbimų lentose, taip pat gali būti išsiunčiamas vartotojams paštu, faksu ar el. paštu. Privačių namų savininkus įmonė privalo informuoti raštu;
83.2. jeigu vartotojas neapmoka sąskaitos už geriamąjį vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymą daugiau kaip 30 dienų, skaičiuojant nuo atsiskaitymo laikotarpio paskutinės dienos – ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki numatomo geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo laikino nutraukimo, sustabdymo ar apribojimo raštu įspėjęs įsiskolinusį vartotoją. Priverstinai dėl įsiskolinimo atjungtas vartotojas privalo Įmonei sumokėti už atjungimo (prijungimo) paslaugą jos nustatytą atjungimo (prijungimo) paslaugos kainą teisės aktų numatyta tvarka. Draudžiama nutraukti geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą visam daugiabučiam namui dėl atskirų namo butų savininkų (nuomininkų) skolų už suvartotą geriamąjį vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugas;
83.3. kai geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą būtina laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti siekiant išvengti avarijos vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūroje arba avariją likviduoti, taip pat, kai Įmonė arba maisto kontrolės institucija nustato tiekiamo geriamojo vandens saugos reikalavimų pažeidimą, kai geriamojo vandens vartojimas kelia riziką žmonių sveikatai ir gyvybei – be suderinimo su vartotoju ar be išankstinio jo įspėjimo, kai tiekimas nutrūksta ne nuo Įmonės priklausančių aplinkybių. Šiuo atveju Įmonė apie geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo laikiną nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą nedelsdama informuoja vartotoją apie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo laikino nutraukimo, apribojimo ar sustabdymo priežastis ir laiką;
83.4. vartotojo prašymu pateiktu raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo laikino sustabdymo. Laikinai sustabdžiusi geriamojo vandens tiekimą vartotojo prašymu, vartotojas Įmonei privalo sumokėti už atjungimo (prijungimo) paslaugą jos nustatytą atjungimo (prijungimo) paslaugos kainąteisės aktų nustatyta tvarka.
84. Daugiabučio namo atskiriems butams ar kitoms patalpoms šių Taisyklių 39.2 ir 39.4 punktuose nustatytais atvejais laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti galima tik geriamojo vandens tiekimą ir tik tuomet, jeigu tai nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams ar kitų patalpų naudotojams.
85. Įmonė, šių sąlygų 83.1 ir 83.3 punktuose nurodytais atvejais nutraukusi geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą daugiau kaip 12 valandų, turi sudaryti abonentams (vartotojams) galimybę neatlygintinai gauti geriamąjį vandenį ir naudotis nuotekų tvarkymo paslaugomis kitais būdais (iš vandens kolonėlių, autocisternų ir panašiai), teisės aktų nustatyta tvarka.
86. Kitos geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygos nustatytos Aplinkos ministro patvirtintose Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse.
X. GERIAMOJO VANDENS IR NUOTEKŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS
87. Įmonė geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas apskaičiuoja vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Įmonės tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato Molėtų rajono savivaldybės taryba po to, kai Įmonė jas suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
88. Vartotojai už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito Įmonei sutartyse nustatyta tvarka ir terminais.
89. Vykdant tinklų plėtrą, Įmonės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, įrengiama iki vartotojo nuosavybės ribų. Išlaidas, susijusias su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki vartotojų nuosavybės ribų, įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
90. Savivaldybės taryba gali nustatyti prisijungimo prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros lengvatas, kompensacijas, suteikti finansinę paramą, pagal atskiras lengvatų, kompensacijų teikimo tvarkas, programas.
XI. INDIVIDUALŪS IR VIEŠIEJI ŠACHTINIAI ŠULINIAI
91. Individualių ir viešųjų šachtinių šulinių (šulinių, kurių vanduo vartojamas daugiau negu viename namų ūkyje arba įrengtas viešoje vietoje) savininkai, vartojantys šulinių vandenį maisto gamybai, privalo:
91.1. individualius šulinius įsirengti ir prižiūrėti pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai";
91.2. rūpintis naudojamo vandens sauga ir kokybe ir ne rečiau kaip kartą per metus organizuoti šulinio vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą (tyrimų minimali apimtis yra: žarninių lazdelių skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml), žarninių enterokokų skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml); nitratų, nitritų, amoniako kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis). Individualių šachtinių šulinių savininkams, kurių vanduo vartojamas viename namų ūkyje, šio punkto reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio.
XII. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO NUOSTATŲ UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS
92. Vartotojas privalo:
92.1. teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius;
92.2. laikytis teisės aktuose nustatyto geriamojo vandens vartojimo režimo;
92.3. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti Įmonei apie pastebėtą avariją, geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant geriamąjį vandenį;
92.4. neišleisti į Įmonės eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nuodingų ar kitokių medžiagų ar jų mišinių, galinčių sukelti sprogimą, užkimšti infrastruktūrą ar kitaip sutrikdyti jos darbą;
92.5. pranešti Įmonei geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas taip, kaip numatyta sutartyje, Molėtų rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis ir VKEKK suderintomis kainomis.
92.6. užtikrinti jo patalpose ir (ar) teritorijoje esančių geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų saugų naudojimą;
92.7. nutraukus sutartį savo ar Įmonės iniciatyva dėl paslaugos vartotojo nemokumo, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukiama dėl Įmonės kaltės, kompensuoti Įmonei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyto dydžio ir nustatyta mokėjimo tvarka Įmonės pastatytų sutarčiai vykdyti įrenginių išlaidas, įvertinus liekamąją vertę.
93. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės norint sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis ir apie šiuos pažeidimus nebuvo informuotas vandens tiekėjas, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka.
94. Jei nustatomas savavališkas prisijungimas prie centralizuotų vandens tiekimo ar nuotekų tinklų, pastato savininkas baudžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
XIII. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE TIEKIAMĄ GERIAMĄJĮ VANDENĮ IR NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGAS
95. Tiekiamo geriamojo vandens kokybės kontrolės rezultatai kasmet viešai skelbiami Geriamojo vandens įstatymo nustatyta tvarka.
96. Įmonė aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo teikti vartotojams informaciją apie tiekiamo geriamojo vandens kokybę, jos pablogėjimą, avarijas, planuojamus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pertrūkius ir kitus pokyčius, galinčius turėti įtakos vartotojams, vandens naudojimą, saugų ir efektyvų vandens tiekimo infrastruktūros naudojimą, jos plėtrą, vandens kainas ir vartotojams teikiamas paslaugas.
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
97. Taisyklių kontrolę pagal savo kompetenciją vykdo Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys ir institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.
98. Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka ir tai neatleidžia jų nuo prievolės laikytis šių taisyklių ir pašalinti esančius pažeidimus.
.png)
