| B1_134 Dėl kontrolės tarnybos ataskaitos | ||
|
Meras | Stasys Žvinys |
PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2011-06-30 sprendimu Nr. B1-134
Molėtų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2010 metų veiklos ataskaita
Molėtai
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba (toliau – Tarnyba) yra Savivaldybės tarybai atskaitingas viešasis juridinis asmuo, įsteigtas išorės auditui ir kontrolei Savivaldybėje atlikti. Tarnyba yra savarankiška Savivaldybės institucija – viešojo administravimo subjektas, finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, turintis savo registro pažymėjimą, antspaudą ir veikiantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo pagrindu, vykdant Lietuvos Respublikos savivaldos, Viešojo administravimo ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas.
Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis, kitais teisės aktais ir rajono Savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. B1-26 patvirtintais Tarnybos veiklos nuostatais. Savivaldybės kontrolės ir audito nuostatų pakeitimas Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2009 m. balandžio 23 d. Tarnybos atliekamų auditų išorinę priežiūrą atlieka Valstybės kontrolė.
Molėtų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba siekia, kad visi Savivaldybės viešojo administravimo subjektai laikytųsi įstatymų, tinkamo ir efektyvaus Savivaldybės biudžeto lėšų ir turto naudojimo, kad būtų tobulinama Savivaldybės sektoriaus finansų valdymo sistema. Tarnyba nuolat siekia pažangos, didinant vadovų suvokimą apie vidaus kontrolės aplinką, padeda suprasti vidaus kontrolės sistemos rizikos vertinimo ir prevencinių valdymo priemonių reikšmę, užtikrinant išmintingą Savivaldybės biudžeto lėšų ir turto naudojimą.
Tarnyba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, atlieka išorės auditą – finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditą Savivaldybės administracijoje, Savivaldybės administravimo subjektuose ir Savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, rengia ir teikia Savivaldybės tarybai įstatymu nustatytas išvadas, atlieka kitas priskirtas funkcijas.
Atliekant finansinį (teisėtumo) auditą vertinama subjekto finansinės atskaitomybės ir (ar) kitų ataskaitų duomenų naudojimo, disponavimo jais teisėtumas ir jų naudojimas įstatymų nustatytiems tikslams.
Atliekant veiklos auditus audituojamojo subjekto viešojo vidaus administravimo veikla vertinama ekonomiškumo, rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliekamų auditų planavimas vykdomas vadovaujantis Valstybės kontrolieriaus patvirtintais valstybinio audito reikalavimais bei asignavimų valdytojų finansinių auditų sudėtingumo vertinimo tvarka. Naudojami sudėtingumo bazinio vertinimo kriterijai: metinė asignavimų suma, kada paskutinį kartą atliktas auditas, audituojamo subjekto vadovo ar vyriausiojo buhalterio pasikeitimas ir kt.
Planavimas vykdomas šiais etapais:
- peržiūrimi ir įvertinami teisės aktai ir jų pakeitimai, reglamentuojantys Kontrolės ir audito tarnybai priskirtus uždavinius ir funkcijas;
- apskaičiuojami Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos žmogiškieji ištekliai metams (darbo dienomis);
- siekiant nedvigubinti darbo, susipažįstama su Savivaldybės administracijos Vidaus audito tarnybos metiniu planu;
- atliekama Savivaldybės biudžeto struktūros analizė;
- nustatomi Kontrolės ir audito tarnybos veiklos prioritetai;
- metinio veiklos plano projektas apsvarstomas Kontrolės komiteto posėdyje ir, įvertinus pasiūlymus, patvirtinamas Savivaldybės kontrolieriaus įsakymu.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu nustatytus terminus buvo parengtas veiklos plano projektas, kuriam pritarė Kontrolės komitetas. Savivaldybės kontrolieriaus patvirtintas veiklos planas pateiktas Valstybės kontrolei..
Tarnybos veikla, kaip ir kiekvienais metais, buvo suplanuota ir vykdoma taip, kad užtikrintų prioritetinių užduočių vykdymą, t.y. įstatymu numatytų išvadų parengimą ir pateikimą, audito ataskaitų, audito išvadų pateikimą. Atliekant auditus, didesnis dėmesys buvo skiriamas audituojamų subjektų vidaus kontrolės vertinimui, nes efektyvi vidaus kontrolė užtikrina tvarkingą, taupią, rezultatyvią veiklą, įstaigų vadovų ir darbuotojų atsakomybę už savo sprendimus ir veiksmus, valdant ir naudojant pinigus, turtą ir kitus materialinius išteklius.
Atliekant auditus laikomasi profesionalumo, viešojo atskaitingumo, audituojamo subjekto atsakomybės, nuoseklaus apskaitos standartų taikymo, vidaus kontrolės, audito metodų tobulinimo, viešųjų ir privačių interesų konflikto vengimo principų.
Tarnybai rajono Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta viena pareigybė. Šis pareigybių skaičius nesikeitė nuo 1996 metų. Rajono Savivaldybės biudžeto asignavimų, išlaidų ir įsipareigojimų didėjimas, materialiojo turto apimčių augimas, viešojo sektoriaus apskaitos pokyčiai, įstaigų, savarankiškai tvarkančių apskaitą, skaičiaus didėjimas bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, plėtojantys tarnybos kompetenciją, daro įtaką darbo apimtims. Padidėjus tarnybos darbo apimtims, tarnybos žmogiškieji ištekliai nepakito.
Kontrolieriui, atliekančiam išorės auditą (finansinį ir veiklos) ir kontrolės funkcijas, keliami ypač aukšti profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai. Audito darbas reikalauja plataus spektro žinių ir praktinių įgūdžių. Dirbant šį darbą, būtina nuolat gilinti žinias ir tobulinti įgūdžius, domėtis gera praktika ir ją taikyti savo darbe.
Tarnybos kontrolierė 2010 metais mokėsi, sėmėsi patirties ir tobulino įgūdžius Valstybės kontrolės pareigūnų vedamuose mokymuose, mokymo įstaigų lektorių vedamuose seminaruose, Finansų ministerijos organizuojamuose mokymuose.
Tarnybos veiklos sritys yra bendroji (vidaus administravimas) ir specialioji (išorės auditas ir kontrolė).
Tarnybos vidaus administravimo, audito ir kontrolės veikla buvo organizuojama bei kontroliuojama leidžiant Savivaldybės kontrolieriaus įsakymus, nurodant atlikti auditą ir kitas užduotis.
Savivaldybės kontrolierius dalyvauja Molėtų rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose. Kontrolierius nuolat bendradarbiauja su kitomis institucijomis, Savivaldybės administracijos skyrių vadovais ir specialistais, teikia išvadas, pastabas, pasiūlymus dėl įvairių aprašų ar kitų dokumentų projektų; apskaitos ir finansiniais klausimais konsultuoja įstaigų buhalterius ir vadovus.
Audito darbo kokybė užtikrinama vadovaujantis Nacionaliniais audito standartais ir Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis. Siekiant užtikrinti audito kokybę, tarnyboje turi būti vykdoma audito priežiūra ir peržiūra.
Audito priežiūra yra vadovavimo kiekvienam auditui dalis: sprendžiami audito metu iškilę svarbūs audito klausimai, įvertinama jų svarba, koreguojami audito planai. Audito peržiūros principas – audito dokumentus peržiūri ne juos parengęs, o kitas tarnybos darbuotojas. Audito peržiūra vykdoma vidinė ir išorinė. Kadangi Tarnyboje vienas darbuotojas, tai vidinė audito peržiūra neatliekama.
Išorinę priežiūrą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu (Lietuvos Respublikos kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 51-1243; 2001, Nr. 112-4070; 2006, Nr. 4-101; 2007, Nr. 77-3051; 2008, Nr. 137-5376; 2010, Nr. 07-3342) 9 straipsnio 5 dalis) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-104; 2003, Nr. 113-4290) 27 straipsnio 1 dalies 7 punktas) pavesta atlikti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei. Išorės peržiūros tikslas – įvertinti audito institucijos audito kokybės užtikrinimo politiką ir procedūras, susijusias su bendra audito veikla bei jų veiksmingumą, siekiant paskleisti geros audito praktikos pavyzdžius, nustatyti auditorių mokymo sritis ir pateikti patikimą informaciją apie audito kokybę.
Kontrolierius, prižiūrėdamas kaip vykdomas rajono Savivaldybės biudžetas, siekdamas nustatyti, ar rajono Savivaldybės 2009 metų biudžeto įvykdymo ataskaita (toliau – Ataskaita) sudaryta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, remdamasis rajono biudžeto asignavimų valdytojų 2009 metų finansinių ataskaitų auditų ir Ataskaitos vertinimo duomenimis, parengė tarybai Išvadą dėl Molėtų rajono savivaldybės 2009 metų biudžeto įvykdymo ataskaitos.
Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, už Ataskaitos parengimą ir pateikimą rajono Savivaldybės tarybai yra atsakinga Savivaldybės administracija. Kontrolės ir audito tarnybos pareiga – pateikti rajono Savivaldybės tarybai Išvadą dėl šios Ataskaitos. Kontrolierius Ataskaitos parengimą vertino pagal reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse. Įgyvendindamas pasirinktus tikslus, kontrolierius audito metu susistemino informaciją apie Savivaldybės biudžeto pajamas ir jų struktūrą, biudžeto išlaidas ir jų struktūrą, asignavimų panaudojimą pagal išlaidų ekonominę klasifikaciją.
Siekiant Savivaldybės tarybai pateikti objektyvią informaciją apie Ataskaitą, Išvada parengta ir Ataskaitos vertinimas atliktas remiantis Tarnybos atliktų auditų ir kitų tikrinimų duomenimis, taip pat remiantis Ataskaitos sudarymo teisinės bazės analizės, Ataskaitos sudėties ir duomenų analizės, Savivaldybės biudžeto rodiklių analizės rezultatais.
Kontrolierė parengė ir Savivaldybės tarybai pateikė Išvadą, kurioje nurodė, kad Ataskaita parengta pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, reikalavimus. Ataskaitoje nėra reikšmingų duomenų iškraipymų, lyginant su Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis finansinėmis ataskaitomis ir dokumentais, iš kurių ji sudaryta.
Kontrolierė per 2010 metus parengė ir pateikė rajono Savivaldybės tarybai Išvadą dėl ilgalaikės iki 2289,6 tūkst. litų paskolos ėmimo investiciniams projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos, įgyvendinimo.
Išanalizavus 2009 metų rajono Savivaldybės biudžeto (pajamų ir išlaidų) įvykdymo ataskaitą, 2010 metų pirmo ketvirčio biudžeto įvykdymo ataskaitą ir, nustačius, kad Molėtų rajono savivaldybės skolinimosi limitai nėra viršyti, Tarnyba neprieštaravo dėl Molėtų rajono savivaldybės ilgalaikės iki 2289,6 tūkst. litų paskolos investiciniams projektams ėmimui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, mažėjant Savivaldybės biudžeto pajamoms, mažėja ir skolinimosi limitas, todėl, planuodama naujų paskolų ėmimą, Savivaldybė turi atidžiai įvertinti prioritetus ir skolinimosi galimybes.
Įgyvendindama jai deleguotas funkcijas, Kontrolės ir audito tarnyba atliko ir pateikė Molėtų rajono savivaldybės skolinimosi limitų paskaičiavimus iki 2009 metų pabaigos Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje tarnybai, Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijai, kuri šiuos duomenis pateikė Valstybės kontrolei.
Ataskaitiniais metais buvo atliktas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo 2009 metais Molėtų rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams bei gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti auditas. Audituotu laikotarpiu atlikta darbų už 1587899 litus. Finansavimo sutartyse buvo numatyta skirti 1593300 litų. Rangovai apmokėjimui pateikė paraišką 1587899 Lt sumai, t.y. už 5401 Lt nebuvo atlikta planuotų darbų ir negauta finansavimo. Faktiškai 2009 metais gauta iš Kelių direkcijos 2528309 Lt, iš jų 1483137 Lt apmokėtas įsiskolinimas už 2009 metų darbus, todėl 2010-01-01 susidarė 542727 Lt kreditorinis įsiskolinimas rangovams. Išvada pateikta Lietuvos kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.
Be šios veiklos kontrolierius teikė informaciją savo kompetencijos ribose piliečiams, įstaigoms, institucijoms ir kitiems juridiniams asmenims (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vyriausybės atstovui).
2010 metais visus viešojo sektoriaus subjektus pasiekė naujas iššūkis – viešojo sektoriaus apskaitos reforma. Pradėjus įgyvendinti Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, kurie lemia esminius pokyčius Savivaldybės biudžeto ir biudžetinių įstaigų apskaitoje, pereinama prie kaupimo principo. Tai reiškia, kad biudžetinių įstaigų veikla ir apskaita orientuojama į veiklos rezultatą. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 77-3046) 30 straipsnis, 32 straipsnio 1 dalis) Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai nustatyta pareiga kasmet audituoti viešojo sektoriaus subjektų metinių ataskaitų ir (arba) konsoliduotų ataskaitų rinkinius.
Tarnyba finansinius ir veiklos auditus vykdo pagal Valstybinio audito reikalavimus ir grindžia tarptautinių bei nacionalinių sudito standartų patikimumo, profesionalumo, nuomonės nepriklausomumo, atskaitingumo, audituojamo subjekto atsakomybės, nuoseklaus apskaitos standartų taikymo, audito metodų tobulinimo, viešų ir privačių interesų konflikto vengimo principais.
Veiklos auditas – instrumentas, padedantis ieškoti naujų sprendimų, kaip geriau panaudoti turimus išteklius, pasiekti geresnių veiklos rezultatų. Tai bendradarbiavimu, naujovių ir iniciatyvų skatinimu grindžiama veikla. Svarbiausias mūsų, auditorių, tikslas tapo ne surasti ir nubausti, bet surasti ir padėti ištaisyti neatitikimus ir pažeidimus. Audito metu nustatytų ir nurodytų trūkumų ištaisymas sudaro sąlygas išvengti jų pasikartojimo ateityje, skatina audituojamo subjekto darbuotojų teigiamą požiūrį į kontrolės priemones, stiprinančias įstaigos finansų ir turto valdymą, teisingos ir vartotojo poreikius atitinkančios finansinės atskaitomybės parengimą. Siekdamas, kad finansinėje atskaitomybėje nebūtų reikšmingų iškraipymų, kontrolierius ne tik audito metu, bet ir kitu laiku konsultuoja subjektus jiems rūpimais klausimais.
Teikdama Ataskaitą Savivaldybės tarybai, noriu padėkoti audituotų subjektų vadovams, buhalteriams, Savivaldybės administracijos specialistams, kurie geranoriškai padėjo gauti informaciją, rinkti įrodymus, suformuluoti išvadas ir rekomendacijas, už duomenų ir kitos informacijos savalaikį teikimą. Iš Tarybos narių ir Kontrolės komiteto tikiuosi objektyvaus Tarnybos veiklos vertinimo, pasiūlymų, kurie leistų gerinti Tarnybos darbo kokybę.
Savivaldybės kontrolierė Elena Putnienė
.png)
