title

02 Dėl laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos aprašo

MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMO PROJEKTAS

DĖL MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS LAIDOJIMO IR KAPINIŲ LANKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2014 m. spalio d. Nr.
Molėtai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, 13, 15 ir 24 punktais,

Molėtų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a patvirtinti Molėtų rajono savivaldybės laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos aprašą (pridedama).

 

Meras Stasys Žvinys

Parengė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Inga Žemaitytė

Pastabas ir pasiūlymus teikti iki 2014-10-29 el. p. i.zemaityte@moletai.lt

PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr.

MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS LAIDOJIMO IR KAPINIŲ LANKYMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROJI DALIS

1. Molėtų rajono savivaldybės laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos aprašas (toliau – šis Aprašas) reglamentuoja leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapaviečių priežiūros bei kapinių lankymo tvarką Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse.

2. Molėtų rajono savivaldybėje esančių kapinių prižiūrėtojus pagal darbo sutartį įdarbina Molėtų rajono savivaldybės administracija.

3. Kapinių prižiūrėtojas (-ai) savo veiklą organizuoja vadovaudamiesi Kapinių tvarkymo taisyklėmis, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, ir šiuo Aprašu.

4. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:

4.1. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat balzamuoti ar kremuoti.

4.2. Kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose.

4.3. Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai – 25 metai.

4.4. Veikiančios kapinės – kapinės, kur gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose.

4.5. Riboto laidojimo kapinės – kapinės, kuriose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, jeigu pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis.

4.6. Neveikiančios kapinės – kapinės, kuriose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.

4.7. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir Kapinių tvarkymo taisyklėse vartojamas sąvokas.

II. LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMAS

5. Leidimus laidoti išduoda kapinių prižiūrėtojas.

6. Asmenys, norintys gauti leidimą laidoti, kapinių prižiūrėtojui pateikia:

6.1. prašymą kartu su savo asmens dokumentu;

6.2. mirties liudijimą.

7. Leidimas išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui.

8. Leidimas išduodamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

9. Leidimas perlaidoti išduodamas iš kitur pervežtiems palaikams palaidoti į turimas ir prižiūrimas kapavietes, laikantis šio Aprašo. Palaikus perlaidoti galima tik gavus apskrities Visuomenės sveikatos centro rašytinį sutikimą bei pateikus mirusiojo mirties liudijimą.

III. MIRUSIŲJŲ LAIDOJIMAS IR KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪRA

10. Laidoti mirusiuosius leidžiama tik turint leidimą ir šviesiu paros metu. Pirmąją Kalėdų ir pirmąją Velykų dieną nelaidojama.

11. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse pelenų barstymo lauke, jei toks yra. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5) arba mažesnio dydžio pagal kapinių planą, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (0,5 m). Palaikams urnose palaidoti gali būti skiriama 1,44 kv.m. (1,2x1,2) ploto. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.

12. Veikiančiose kapinėse kapavietės skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.

13. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

14. Už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas), kurio forma nustatyta Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašo priede. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės priežiūrą asmenis supažindina su Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir šiuo Aprašu. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

15. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.

16. Kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje, laikantis Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytų reikalavimų.

IV. NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS

17. Nenustatytos tapatybės žmonių palaikų laidojimą organizuoja kapų prižiūrėtojas.

18. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami tik gavus raštišką prokuroro leidimą.

19. Kapų prižiūrėtojas, gavęs raštišką prokuroro leidimą, atlieka būtinus veiksmus, organizuojant laidojimą:

19.1. įformina nenustatytos tapatybės žmogaus mirtį teisės aktų nustatyta tvarka, pateikia registruoti mirties faktą ir paima mirties liudijimą;

19.2. priima sprendimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus: skiria kapavietę ir užpildo leidimą laidoti;

19.3. raštu informuoja teisės aktų nustatyta tvarka parinktą laidojimo paslaugų teikėją apie laidojimą;

19.4. dalyvauja laidojant nenustatytos tapatybės asmens palaikus;

19.5. surašo nustatytos formos nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą.

20. Kapų prižiūrėtojas organizuoja dokumentų sutvarkymą, duomenis apie palaidotus nenustatytos tapatybės asmens palaikus registruoja nustatytos formos žurnale.

21. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai palaidojami per dvi darbo dienas gavus raštišką prokuroro leidimą.

22. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami su rūbais, po vieną, karste.

23. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami veikiančių viešųjų kapinių kvartale.

24. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimui skiriama kapavietė vienam kapui. Kapavietė skiriama eilės tvarka. Jeigu vienu metu laidojami keleri žmogaus palaikai, skiriama kas antra kapavietė. Vėliau laidojama eilės tvarka į laisvas kapavietes tarp suformuotų kapaviečių.

25. Prokuroro leidimas laidoti nenustatytos tapatybės asmens palaikus, sprendimas laidoti ir skirti kapavietę, palaikų palaidojimo aktas ir nenustatytos tapatybės palaidotų asmenų mirties liudijimai saugomi kapinių prižiūrėtojo.

V. KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA

26. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu neįmanoma nustatyti atsakingo asmens, kapavietėje paliekama lentelė, kurioje nurodyta reikalinga informacija. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija išnagrinėja situaciją ir pripažįsta šią kapavietę neprižiūrima. Komisija sudaro visų pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių sąrašą ir teikia tvirtinti administracijos direktoriui.

27. Šio Aprašo 26 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja kapinių prižiūrėtojai.

28. Pagal šio Aprašo 26 punkte nurodytos komisijos sudarytą sąrašą kapavietės gali būti skiriamos:

28.1. eilės tvarka laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą, jeigu jose yra pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis;

28.2. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu nepasibaigęs kapo ramybės laikotarpis. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi į kapinių prižiūrėtoją. Kapinių prižiūrėtojas priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šio Aprašo 15 punktą. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

VI. KAPINIŲ LANKYMAS

29. Kapinės lankomos visais metų laikais šviesiu paros metu. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – lankymo laikas neribojamas.

30. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi teisę:

30.1. sodinti želdinius prižiūrimos kapavietės teritorijoje, laikantis želdynų ir želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

30.2. statyti, rekonstruoti, remontuoti kapaviečių statinius suderinus su kapinių prižiūrėtoju.

31. Kapinėse draudžiama:

31.1. važinėti motorinėmis transporto priemonėmis (išskyrus specialiųjų tarnybų transportą, norint atvežti paminklą, žemės ar pan., taip pat atvežti neįgalumo pažymėjimą turintį asmenį transportui skirtais takais);

31.2. vaikščioti su šunimis ir kitais gyvūnais, ganyti gyvulius;

31.3. šiukšlinti, mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, deginti šiukšles arba jas išmesti ne tam skirtose vietose, trukdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką;

31.4. veisti medžius ir krūmus be specialaus projekto, suderinto su kapinių prižiūrėtoju ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistu.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Kitus šiose taisyklėse nenumatytus kapinių tvarkymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės.

33. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 162¹ straipsnį.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Dėl Molėtų rajono savivaldybės laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos aprašo patvirtinimo

1. Parengto tarybos sprendimo projekto tikslai ir uždaviniai

Tikslas – įgyvendinti Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, nuostatas.

Uždavinys – patvirtinti Molėtų rajono savivaldybės laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos aprašą.

2. Šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktas, 16 straipsnio 4 dalis, Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, 13, 15 ir 24 punktai.

3. Galimos teigiamos ir neigiamos pasekmės priėmus siūlomą tarybos sprendimo projektą

Teigiamos pasekmės - vykdomi teisės aktai, bei nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka.

Neigiamų pasekmių nėra.

4. Priemonės sprendimui įgyvendinti

Nėra.

5. Lėšų poreikis ir jų šaltiniai (prireikus skaičiavimai ir išlaidų sąmatos)

Nėra.

6.Vykdytojai, įvykdymo terminai

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, Statybos ir vietinio ūkio skyrius.



Jūsų komentaras
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam
komentarų nėra