MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2014 m. sausio 30 d. Nr. B1-2
Molėtai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2011, Nr. 155-7353; 2013, Nr. 126-6414) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Molėtų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Molėtų rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. B1-6 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2.2. Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. B1-38 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2014 m. sausio 30 d.
sprendimu Nr. B1-2

MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Molėtų rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos nepasiturintiems (toliau - Savivaldybės) gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas).

2. Aprašas reglamentuoja socialinės pašalpos skyrimą ir teikimą vykdant savarankiškąją savivaldybės funkciją ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimą ir teikimą vykdant valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją Savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaruojantiems asmenims ir asmenims, kurie Savivaldybės teritorijoje nuomojasi būstą.

3. Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios:

3.1. socialinė pašalpa;

3.2. išlaidų už būsto šildymą, geriamąjį vandenį ir karštą vandenį kompensacijos (toliau – kompensacijos).

3.3. vienkartinė pašalpa.

4. Vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, socialinė pašalpa teikiama taikant Įstatymo nuostatas tiek, kiek jų nereglamentuoja šis Aprašas.

5. Šiame tvarkos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose piniginės socialinės paramos teikimą, apibrėžtas sąvokas.

II. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO VYKDYMAS IR FINANSAVIMAS

6. Socialinę pašalpą Savivaldybė teikia vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų.

7. Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo vykdymas ir finansavimas:

7.1. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas Savivaldybė teikia vykdydama valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją.

7.2. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms teikti Įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais gali būti panaudojama iki 4 procentų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms skirtų lėšų. Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos finansuojamos ir Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje numatytas kreditas ir palūkanos apmokami iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

III. KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

8. Dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – Socialinės paramos skyrius).

9. Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruojantys gyvenamąją vietą ar įrašyti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Savivaldybėje ir bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtingose savivaldybėse dėl socialinės paramos, kreipiasi pagal faktinę gyvenamąją vietą.

10. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą – paraišką ir jos priedus (toliau- prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:

10.1. save ir bendrai gyvenančius asmenis;

10.2. vykdomos veiklos pobūdį;

10.3. turimą turtą;

10.4. gaunamas pajamas;

10.5. kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

11. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai socialinės paramos skyrius duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

12. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.

13. Turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, vertę nustato Savivaldybės administracija, vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis.

14. Socialinės paramos skyrius gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, Socialinės paramos skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

15. Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per įgaliotą atstovą.

16. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

17. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.

IV. PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS

18. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas:

18.1. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:

18.1.1. pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas Įstatymo 17 straipsnyje;

18.1.2. pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) (toliau – vienkartinė išmoka) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis;

18.2. šio Aprašo 18.1.2 punkto nustatyta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos;

18.3. jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 5 ar 6 punktą neteikiama, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims;

18.4. jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1, 3 ar 4 punktą neteikiama, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.

19. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas:

19.1. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims, arba pagal gyvenamąją vietą deklaravusio ar būstą nuomojančio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas;

19.2. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio Aprašo 18.1 ir 18.2 punktuose nustatyta tvarka;

19.3. socialinę pašalpą gaunantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį, ir skiriamos paskirtos socialinės pašalpos laikotarpiui;

19.4. jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos bendrai gyvenančių asmenų grupės šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį;

19.5. jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 5 ar 6 punktą neteikiamos, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims;

19.6. jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1, 3 ar 4 punktą neteikiamos, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims;

19.7. jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų ir vienam gyvenančiam asmeniui būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalį neteikiamos, jam vidutinės mėnesio pajamos nenustatomos, o kompensacijos skiriamos likusioms būste gyvenamąją vietą deklaravusioms ar būstą nuomojančioms bendrai gyvenančių asmenų grupėms ir (arba) vieniems gyvenantiems asmenims.

19.8. apskaičiuojant būsto šildymo išlaidas ir karšto vandens išlaidas, centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens, kitų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamų energijos ir kuro rūšių, kurių kainos reguliuojamos, taip pat geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, o kuro, kurio kainos nereguliuojamos ir už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, – pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, – pagal Molėtų rajono tarybos patvirtintas vidutines kainas.

19.9. Apskaičiuojant geriamojo vandens išlaidas, geriamojo vandens sąnaudos įvertinamos pagal nustatytas tiekėjų kainas.

20. Vidutinė kieto kuro (malkų) kaina, taikoma apskaičiuojant išlaidų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti kompensacijas (įskaitant PVM) - 116,0 Lt/kub. m.

V. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS

21.Sprendimą dėl socialinės paramos skyrimo priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas.

22. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

23. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą.

24. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.

25. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.

26. Pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas, kompensacijos skiriamos nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 3 mėnesių, einančių po kompensacijų gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų metu ir laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę jas gauti.

27. Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama šio Aprašo 25 punkte nustatyta tvarka.

28. Piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa ir kompensacijos) gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.

29. Piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa ir kompensacijos) gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).

30. Jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

31. Jeigu dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui.

32. Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius Savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ateinantį šildymo sezoną jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, iki bus įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus, įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.

33. Piniginė socialinė parama šio Aprašo 60.3 - 60.9 ir 61.2 – 61.6 nustatytais atvejais skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, kai pasikeitė aplinkybės, o nutraukiama nuo informacijos iš atitinkamų institucijų gavimo mėnesio pirmos dienos.

34. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė socialinė parama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

35. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

36. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, socialinės paramos skyrius, priėmus sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.

37. Kompensacijas pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims skaičiuoja šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį teikiančios įmonės (toliau- Įmonės), naudodamosi Įstatymu ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintomis šildymo išlaidų, išlaidų geriamam vandeniui bei nuotekoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo formomis.

38. Piniginės socialinės paramos skyrimo laikotarpiai:

38.1. socialinė pašalpa ir kompensacijos už centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį ir karštą vandenį skiriamos visus metus;

38.2. kompensacijos už centralizuotai teikiamą būsto šildymą skiriamos už šildymo sezono laikotarpį nuo šildymo sezono pradžios iki pabaigos, kurį skelbia Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius;

38.3. kompensacijos už kitą kurą, naudojamą šildyti būstą ir ruošti karštą vandenį ir kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, skiriamos už šildymo sezono laikotarpį nuo spalio 1 d. iki kitų metų kovo 30 d.

VI. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS

39. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:

39.1. pinigais, pasirenkant socialinės pašalpos gavėjui mokėjimo būdą:

39.1.1. pervedant į pašalpos gavėjo sąskaitą banke;

39.1.2. per paštą;

39.2. nepinigine forma (pervedant pinigus į socialinę kortelę, talonais apsipirkti parduotuvėje) , kai žinoma kad asmuo arba šeima gali netikslingai ją panaudoti.

39.3. pinigais, neviršijant 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, ir (ar) nepinigine forma socialinės pašalpos gavėjams, patyrusiems socialinę riziką.

40. Kompensacijos gali būti teikiamos:

40.1. apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į šilumos energiją, karštą ir geriamąjį vandenį teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose;

40.2. pinigais, pervedant į kompensacijos gavėjo sąskaitą banke ar per paštą, kai kompensacijos mokamos už kitą kurą;

41. Kompensacijų už centralizuotai tiekiamą būsto šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį dydį, vadovaujantis Įstatymu ir kitais teisės aktais, apskaičiuoja Įmonės pagal Socialinės paramos skyriaus pateiktus duomenis.

42. Duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam vandeniui ir išlaidų geriamajam vandeniui kompensacijoms apskaičiuoti Socialinės paramos skyrius iki sekančio mėnesio 5 d. perduoda kompensacijas skaičiuojančioms Įmonėms, kompiuterinėse laikmenose.

43. Įmonės apskaičiuotų kompensacijų dydį už būsto šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį nurodo gyventojams pateikiamuose atsiskaitymo dokumentuose.

44. Įmonės duomenis apie apskaičiuotų kompensacijų dydį už praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Socialinės paramos skyriui į kompiuterinę programą „Parama“ ir Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui (toliau – Apskaitos skyrius). Socialinės paramos skyrius pasibaigus mėnesiui suformuoja piniginės socialinės paramos išmokų žiniaraščius ir iki kito mėnesio 5 d. pateikia Apskaitos skyriui.

45. Apskaitos skyrius, vadovaudamasis sudarytomis sutartimis Įmonėms apskaičiuotų kompensacijų sumas perveda į jų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose per 21 darbo dieną nuo sąskaitų pateikimo.

46. Apskaitos skyrius socialines pašalpas ir kompensacijas už kietąjį ar kitokį kurą, naudojamą šildyti būstą ir ruošti karštą vandenį ir kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 d.

47. Kompensacijos už kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, teikiamos už 3 mėnesių arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį.

48. Socialinės paramos skyrius, apskaičiuodamas socialinės pašalpos dydį ir parengdamas sąrašus bei duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų pajamas kompensacijoms apskaičiuoti, naudojasi kompiuterine programa „Parama“.

49. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena) arba nuomojamą būstą, ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurios teritorijoje gyveno) arba nuomojamas būstas. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės socialinės paramos nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurios teritorijoje apsigyvena) arba savivaldybę, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, ši parama teikiama vadovaujantis šio Aprašo 23 ir 26 punktais.

50. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos buvo paskirtos.

51. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos.

52. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį.

53. Kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį.

54. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5 litai, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacija – mažesnė kaip 1 litas, socialinė pašalpa ir kompensacija neišmokamos.

VII. PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PAŠALPA SKIRIAMA PAPILDOMAI, MAŽINAMA, SUSTABDOMA, NUTRAUKIAMA

55. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:

55.1. vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

55.2. prieš įsidarbinimą šio Aprašo 55.1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (toliau-Darbo birža) ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba dirbo viešuosius darbus;

55.3. vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

55.4. vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

56. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, yra mažinamas:

56.1. kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;

56.2. kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;

56.3. gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 36 mėnesius – 50 procentų sumažinta socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos; socialinė pašalpa vienam gyvenančiam asmeniui ir vaikų (įvaikių) neauginantiems bendrai gyvenantiems asmenims 24 mėnesius neskiriama.

57. Pagal šio Aprašo 56 punkte numatyti socialinės pašalpos mažinimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo 2013 m. birželio 1 d.

58. Jeigu šio Aprašo 56 punkte nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio Aprašo 56 punkte numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.

59. Piniginės socialinės paramos teikimas sustabdomas, nutraukiamas, atnaujinamas, kai:

59.1. socialinės paramos teikimas sustabdomas gavus informaciją, kad asmuo gauna nelegalias pajamas, pateikė ne visus ir teisingus duomenis, turinčius įtakos teisei į socialinę paramą ar jos dydžiui, ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms. Socialinės paramos teikimas gali būti atnaujinamas tik gavus atsakymą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų.

59.2. socialinės paramos teikimas sustabdomas, kai socialinės paramos teikimo laikotarpiu būtina nustatyti faktą, ar asmuo tebeatitinka sąlygas, kurioms esant jis turi teisę į socialinę paramą. Piniginės socialinės paramos teikimas atnaujinamas išsiaiškinus ir nustačius asmens teisę į socialinę pašalpą;

59.3. piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas, kai paramos gavimo laikotarpiu nustatomas faktas, kad asmuo nebeatitinka sąlygų, kurioms esant asmuo turi teisę į socialinę paramą;

59.4. jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje nuo kito po kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos mėnesio.

VIII. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR PAREIGOS, TEIKIANT PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ

60. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo:

60.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – Molėtų rajono savivaldybės tarybos Išmokų teikimo socialinės rizikos šeimoms ir socialinės rizikos asmenims tvarkos apraše nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio;

60.2. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, teikti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;

60.3. 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu

60.4. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;

60.5. 3 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 3 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 3 mėnesiams nutraukti jų teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio Aprašo 84.2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) nevykdo šio Aprašo 84.3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo nesusidarė socialinės pašalpos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, socialinė pašalpa;

60.6. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo Aprašo 84.2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) nevykdo šio Aprašo 84.3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama;

60.7. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Aprašo 84.1, 84.4, 84.5 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;

60.8. jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Aprašo 84.1, 84.4, 84.5 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;

60.9 neteikti piniginės socialinės paramos vienam gyvenančiam asmeniui arba, jeigu bendrai gyvenantys asmenys augina vaiką arba vaikus, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatyme ir šio Apraše 84.6 punkte nustatytos pareigos dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje iki pareigos bus įvykdytos;

60.10. neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo;

60.11. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;

60.12. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.

60.13. prieš skiriant socialinę pašalpą išsiaiškinus, kad vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys nuosavybės teise turi gyvenamąjį būstą, kuriame negyvena, būtina informacija apie tai, kam naudojamas šis būstas ir ar yra gaunamos pajamos iš būsto nuomos. Sprendimas skirti socialinę pašalpą, gali būti priimtas, tik gavus šią informaciją. Jeigu būstas kitame rajone, raštu kreipiamasi į to rajono Socialinės paramos skyrių, su prašymu pateikti reikalingą informaciją.

61. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:

61.1. darbingus nedirbančius ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nesimokančius ar aukštosiose mokyklose studijuojančius pagal vakarinės, neakivaizdinės ar ištęstinės studijų formos programas, atsižvelgiant į šių asmenų studijų organizavimo procesą, darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą daugiau kaip 3 mėn., Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;

61.2. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl socialinės piniginės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;

61.3. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar nutraukti jos mokėjimą darbingo amžiaus darbingam (darbingiems) vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos savarankiškos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa gali būti skiriama vaikams, įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.;

61.4. 12 mėnesių neteikti socialinės pašalpos ar 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimą, o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų mokėjimą 12 mėnesių, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;

61.5. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;

61.6. siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, ne rečiau kaip 1 kartą per metus vykdyti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo patikrinimą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.

61.7. nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;

61.8. pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti savivaldybės teritorijoje veikiančiose Socialinės paramos komisijose svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo.

61.9. jeigu iš atsakingų institucijų yra gauta informacija, kad bendrai gyvenantys asmenys neužtikrina auginamo vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) privalomo ir valstybės garantuojamo ugdymo iki 16 metų pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, socialinę pašalpą nuo kito mėnesio skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, iki pareigos bus įvykdytos.

62. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei atsižvelgus į Socialinės paramos komisijos rekomendacijas, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui Savivaldybės administracija turi teisę išimties tvarka ne ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui skirti:

62.1. socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 punkto reikalavimų (tuo atveju, kai bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija 2000 Lt nustatyto turto vertės normatyvo) ir 3 punkto reikalavimų;

62.2. kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka (iki 10 proc. viršija) Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų;

62.3. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį (iki 10 proc. viršijantį), negu nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;

62.4. skirti socialinę pašalpą tik vaikui (vaikams) ar įvaikiui (įvaikiams) ir kompensacijų bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;

62.5. socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui, atskirai;

62.6. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, dėl ligos, negalios ar kitų objektyvių priežasčių;

62.7. bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, kuriems paskirta socialinė pašalpa, tačiau dėl vaikų nepriežiūros jų vaikai (vaikas) apgyvendinti kūdikių namuose, vaikų globos namuose, pas globėją ir kt. socialinė pašalpa tėvų atžvilgiu mokama 50 procentų dydžio pasirenkant ar derinant jos teikimo forma (formas);

62.8. patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena.

63. Kilus įtarimams, Aprašo 61 ir 62 punktuose numatytus atvejus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) svarsto Socialinės paramos komisija. Tuo atveju, kai komisija priima sprendimą nerekomenduoti skirti piniginės socialinės paramos, tai surašoma minėtos komisijos protokole nurodant atsisakymo skirti piniginę socialinę paramą motyvus.

64. Sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) Aprašo 61 ir 62 punktuose numatytais atvejais priima Savivaldybės administracijos direktorius atsižvelgdamas į Socialinės paramos komisijos rekomendacijas.

IX. VIENKARTINĖS PARAMOS SKYRIMAS

65. Vienkartinė parama, įvertinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens (toliau – Asmenų) pajamas, esamą socialinę ir materialinę padėtį, iš savivaldybės biudžeto gali būti skiriama Asmenims, kurie pateikia motyvuotą prašymą ir socialinę bei materialinę padėtį įrodančius dokumentus.

66. Vienkartinės paramos teikimo būdai:

66.1. pinigais;

66.2. nepinigine forma (talonais apsipirkti parduotuvėje, pervedant pinigus į socialinę kortelę ir kt.);

66.3. asmenims (šeimoms), stokojantiems socialinių įgūdžių, turint įtarimų, kad piniginė parama gali būti panaudojama ne pagal paskirtį, o parama socialinėmis paslaugomis ar talonais nėra tikslinga (pvz. dokumentų tvarkymui, gydymui ir pan.), ši parama gali būti išmokama dalimis, per metus neviršijant šio Aprašo 70 punkte numatytų dydžių.

67. Teisę į vienkartinę paramą turi Savivaldybėje deklaruojantys gyvenamąją vietą, jei gyvenamoji vieta nedeklaruota - nuolat gyvenantys Savivaldybėje asmenys, kurių gaunamos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2,5 VRP (valstybės remiamų pajamų) dydžių, o stichinės nelaimės ir gaisro atvejais neviršija 5 VRP dydžių per mėnesį, atsižvelgiant į tuo metu susidariusią situaciją.

68. Vienkartinė parama šio Aprašo 67 punkte nurodytiems asmenims arba šeimoms teikiama šiais atvejais:

68.1.gaisro ar stichinės nelaimės (potvynio, audros, liūties, pūgos ir pan. atveju) metu nukentėjus gyvenamosios paskirties būstui, jeigu šios patalpos deklaruotos kaip asmens (šeimos) gyvenamoji vieta ir asmuo (šeima) neturi kito nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, o nukentėjęs būstas nedraustas draudimo bendrovėje;

68.2. sunkios ligos, traumos ar operacijų atveju kompensuoti gydymo išlaidas pagal pateiktus gydymo įstaigos dokumentus, jei gydymo išlaidos nekompensuojamos kitaip (kompensuojami VLK , kitų įstaigų ar asmenų);

68.3. asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo įstaigų, kai nelaisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis nei 6 mėnesiai;

68.4. kitais atvejais (skurdo, benamystės, asmens dokumento sutvarkymui ir kt.), kai būtina skubi socialinė parama.

69.Vienkartinė parama neteikiama:

69.1. nustačius kad asmuo arba šeima pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, šeimos narius arba nepateikė paramos pagrįstumą įrodančių dokumentų;

69.2. kai socialinės paramos teikimas nėra gyvybiškai būtinas, t.y. kai asmuo ( šeima) gali be jos išsiversti.

70.Vienkartinės paramos dydžiai:

70.1. gaisro ir stichinės nelaimės atveju, atsižvelgus į patirtus materialinius nuostolius - iki 50 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžio;

70.2. asmeniui sunkios ligos, operacijos ar traumos atveju, atsižvelgus į gydymo metu patirtas išlaidas - iki 10 BSI dydžio;

70.3. asmeniui grįžus iš laisvės atėmimo vietos - iki 1 BSI dydžio;

70.4. kitais atvejais - iki 2 BSI dydžio.

71. Dėl vienkartinės paramos asmenys kreipiasi į Socialinės paramos skyrių ar į seniūniją pagal gyvenamąją vietą.

72. Prie prašymo skirti vienkartinę paramą priklausomai nuo aplinkybių pridedama:

72.1. pažyma iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos;

72.2. pažyma, receptai, išrašas iš sveikatos priežiūros įstaigų, kiti dokumentai;

72.3. pažyma iš laisvės atėmimo vietos, atlikus bausmę;

72.4. kiti dokumentai.

73. Patikrinus asmens (šeimos) gyvenimo sąlygas, surašomas nustatytos formos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas.

74. Vienkartinės paramos prašymai svarstomi Savivaldybės administracijos socialinės paramos komisijoje.

75. Vienkartinės paramos teikimo būdą, atsižvelgiant į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pateikiamus siūlymus, rekomenduoja Savivaldybės administracijos socialinės paramos komisija.

76. Sprendimą dėl vienkartinės paramos skyrimo atsižvelgiant į Socialinės paramos komisijos rekomendacijas priima Administracijos direktorius.

X. SOCIALINĖS PARAMOS KOMISIJŲ KOMPETENCIJA

77. Seniūnijų socialinės paramos komisijų (toliau - Komisijų) sudėtį seniūno, o Savivaldybės socialinės paramos komisijos sudėtį skyriaus vedėjo teikimu bei Komisijų nuostatus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

78. Komisijos veikia visuomeniniais pagrindais.

79. Komisijų funkcijos:

79.1. analizuoti probleminius atvejus (piktnaudžiavimo, paramos teikimo asmenims, patyrusiems socialinę riziką, neteisingo duomenų pateikimo, piniginės socialinės paramos teikimo asmenims pinigine (nepinigine) forma) ir kitus;

79.2. individualiai vertinti situaciją visų darbingų asmenų, registruotų darbo biržoje;

79.3. kviestis piniginės socialinės paramos gavėjus pokalbiui;

79.4. dalyvauti tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

79.5. teikti rekomendacijas Savivaldybės administracijai dėl socialinės pašalpos teikimo konkrečiu atveju;

79.6. teikti rekomendacijas dėl kreipimosi į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas.

80. Komisijos į posėdžius renkasi pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kiekvienas posėdis protokoluojamas ir kiekvienam svarstytam atvejui priimamas rekomendacinio pobūdžio motyvuotas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo, sustabdymo, atnaujinimo. Protokolus pasirašo komisijos pirmininkas, sekretorius ir visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai. Į posėdžius gali būti kviečiami specialistai, Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių darbuotojai ir kt.

81. Rekomendacijos dėl socialinės paramos teikimo, kurias pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikiamos Savivaldybės administracijai. Teikiamos rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio.

82. Komisijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais piniginės socialinės paramos teikimo principus ir nuostatas.

83. Komisijos nariai užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą pasirašytinai.

XI. PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ PAREIGOS IR TEISĖS

84. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:

84.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita);

84.2. pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;

84.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;

84.4. Socialinės paramos skyriaus reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;

84.5. sudaryti Savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

84.6. dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

84.7. dalyvauti Komisijos organizuojamame posėdyje, Komisijai pakvietus.

85. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai turi teisę iš Savivaldybės administracijos gauti informaciją ir paaiškinimus apie socialinės paramos teikimo/neteikimo pagrįstumą.

XII. NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS

86. Dėl piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas:

86.1. nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis;

86.2. negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis socialinės paramos skyriaus vedėjo priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą;

86.3. jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

87. Dėl Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

XIII. ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ

88. Socialinės paramos skyrius atsako už teisingą dokumentų piniginei socialinei paramai gauti priėmimą, socialinių pašalpų apskaičiavimą ir dokumentų joms išmokėti parengimą, laiku atliktą duomenų apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas kompensacijoms skaičiuoti perdavimą kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms, teisingą kompensacijų skaičiavimą, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kietą ar kitokį kurą, analizuoja kompensacijas skaičiuojančių organizacijų pateiktus duomenis apie paskirtas kompensacijas ir informuoja šias organizacijas apie nustatytus netikslumus.

89. Įmonės atsako už teisingą kompensacijų skaičiavimą ir Socialinės paramos skyriaus informavimą laiku apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens sutarčių dėl įsiskolinimo padengimo nevykdymą ir laiku atliktą atsiskaitymą su gyventojais ir Savivaldybės administracija.

90. Apskaitos skyrius atsako už piniginės socialinės paramos išmokėjimą nepasiturintiems gyventojams ir atsiskaitymą su įmonėmis.

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

91. Pasitelkti svarstant socialinės paramos teikimą bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės nariai, ir (ar) seniūnaičiai, ir (ar) kiti suinteresuoti asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie paramos gavėją bei atsisakyti dalyvauti priimant sprendimus, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję paramos skyrimo klausimai. Minėti asmenys turi teisę dalyvauti šiame Apraše nurodytų Komisijų posėdžiuose, užduoti klausimus bei išsakyti savo nuomonę ir pasiūlymus.

92. Jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės pašalpos skyrimo priimtas iki šio Aprašo įsigaliojimo, teisė į piniginę socialinę pašalpą iš naujo nenustatoma, o piniginės socialinės pašalpos dydis neperskaičiuojamas. Jeigu dėl piniginės socialinės pašalpos arba dėl vienkartinės pašalpos buvo kreiptasi iki šio Aprašo įsigaliojimo, skiriant taikomos iki šio Aprašo galiojusios Įstatymo nuostatos. Jeigu dėl piniginės socialinės pašalpos kreipiamasi įsigaliojus šiam Aprašui, skiriant pašalpas taikomos šio Aprašo nuostatos.

93. Šis tvarkos Aprašas gali būti keičiamas Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimu.

94. Savivaldybės administracija užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą.

95. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos statymo nustatyta tvarka.