MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMO PROJEKTAS

DĖL MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. kovo d. Nr.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu ir 4 dalimi bei 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi,

Molėtų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Molėtų rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Molėtų rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. B1-2 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Parengė Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Karūžaitė

Pastabas ir pasiūlymus teikti iki 2015-03-25 el. p. r.karuzaite@moletai.lt

PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2015 m. kovo d.
sprendimu Nr. B-

MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Molėtų rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas).

2. Aprašas reglamentuoja socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo, piniginės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais Įstatyme nenumatytais atvejais ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; Molėtų rajono savivaldybės administracijos (toliau-Savivaldybės administracija) direktoriaus įsakymu sudarytų Socialinės paramos komisijų (toliau- Komisijų) teises ir pareigas svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo.

3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose piniginės socialinės paramos teikimą, apibrėžtas sąvokas.

4. Aprašas reglamentuoja piniginės socialinės paramos teikimą deklaravusiems gyvenamąją vietą ar nuomojantiems būstą Molėtų rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Savivaldybėje. Piniginė socialinė parama teikiama taikant Įstatymo nuostatas tiek, kiek nereglamentuoja šis Aprašas.

5. Piniginė socialinė parama teikiama vykdant savarankiškąją savivaldybės funkciją iš Savivaldybės biudžeto lėšų.

6. Socialinei paramai numatytos, tačiau nepanaudotos, lėšos gali būti panaudojamos:

6.1. vienkartinei paramai nepasiturintiems gyventojams mokėti;

6.2. socialinėms paslaugos, socialinėms programoms remti;

6.3. socialinių paslaugų infrastruktūrai gerinti;

6.4. darbuotojams, administruojantiems socialinę paramą, skatinti;

6.5. kitoms savivaldybės veikloms finansuoti.

7. Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios:

7.1. socialinė pašalpa;

7.2. išlaidų už būsto šildymą, geriamąjį vandenį ir karštą vandenį kompensacijos (toliau-kompensacijos);

7.3. vienkartinė parama.

II. KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

8. Dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – Socialinės paramos skyrius).

9. Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruojantys gyvenamąją vietą ar įrašyti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Savivaldybėje ir bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtingose savivaldybėse dėl socialinės paramos, kreipiasi pagal faktinę gyvenamąją vietą.

10. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą–paraišką ir jos priedus (toliau- prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:

10.1. save ir bendrai gyvenančius asmenis;

10.2. vykdomos veiklos pobūdį;

10.3. turimą turtą;

10.4. gaunamas pajamas;

10.5. kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

11. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai socialinės paramos skyrius duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

12. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.

13. Socialinės paramos skyrius gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.

14. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, Socialinės paramos skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus, o byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

15. Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per įgaliotą atstovą.

16. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

17. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.

III. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMO IR MOKĖJIMO TVARKA

18. Socialinės paramos skyriaus atsakingi specialistai pagal pateiktus dokumentus įvertina nepasiturinčių gyventojų socialinę padėtį ir pajamas, testuoja turtą ir, kilus įtarimų, tikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, priima sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo/neskyrimo, parengia pažymas apie gyventojų pajamas kompensacijoms apskaičiuoti.

19. Socialinės pašalpos dydis Socialinės paramos skyriaus specialistų apskaičiuojamas vadovaujantis Įstatymu ir šiuo Aprašu, naudojant kompiuterinę programą ,,Parama‘‘.

20. Kompensacijų už centralizuotai tiekiamą būsto šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį dydį, vadovaujantis Įstatymu ir kitais teisės aktais, apskaičiuoja centralizuotai būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį tiekiančios įmonės (toliau-Įmonės).

21. Duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam vandeniui ir išlaidų geriamajam vandeniui kompensacijoms apskaičiuoti Socialinės paramos skyrius iki sekančio mėnesio 5 d. perduoda kompensacijas skaičiuojančioms Įmonėms, kompiuterinėse laikmenose.

22. Duomenis apie apskaičiuotų kompensacijų dydį už praėjusį mėnesį, Įmonės pateikia Buhalterinės apskaitos skyriui (toliau - Apskaitos skyrius), o šis atsiskaito su Įmonėmis sutartyse nustatyta tvarka. Apskaičiuotų kompensacijų dydį Įmonės nurodo gyventojams pateikiamuose atsiskaitymo dokumentuose.

23. Įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį (ar) geriamąjį vandenį su Įmonėmis sudaro sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

24. Kompensacija būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, naudojant kietąjį ar kitokį kurą bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamos pagal Molėtų rajono tarybos patvirtintas vidutines kainas ir pateiktus kuro įsigijimo išlaidas įrodančius dokumentus, kurių išrašymo data ne ankstesnė nei 6 mėn. iki kreipimosi datos. Šildymo sezono laikotarpiu išmokamų kompensacijų sumos dydis negali viršyti pateiktuose pirkimo dokumentuose nurodyto išlaidų dydžio.

25. Kompensacijos būstui šildyti naudojant kietąjį ar kitokį kurą skiriamos šildymo sezonui – 6 mėnesiams (nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. imtinai). Kompensacija gali būti išmokama už visą šildymo laikotarpį arba dalimis.

26. Kompensuojamos vidutinės kuro būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti kainos (įskaitant PVM).:

26.1. mišrios malkos - 33,60 Eur/m3;

26.2. akmens anglis – 0,15 Eur/kg.

27. Piniginė socialinė parama (išskyrus vienkartinę paramą) skiriama Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu.

28. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo/neskyrimo priimamas nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta parama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo - paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

29. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

30. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:

30.1. pinigais, pasirenkant socialinės pašalpos gavėjui mokėjimo būdą:

30.1.1. pervedant į pašalpos gavėjo sąskaitą banke;

30.1.2. per paštą;

30.2. nepinigine forma (pervedant pinigus į socialinę kortelę, talonais apsipirkti parduotuvėje), kai žinoma kad asmuo arba šeima gali netikslingai ją panaudoti.

30.3. pinigais, neviršijant 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, ir (ar) nepinigine forma socialinės pašalpos gavėjams, patyrusiems socialinę riziką.

31. Kompensacijos gali būti teikiamos:

31.1. apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į šilumos energiją, karštą ir geriamąjį vandenį teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose;

31.2. pinigais, pervedant į kompensacijos gavėjo sąskaitą banke ar per paštą, kai kompensacijos mokamos už kietą ar kitokį kurą.

32. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos buvo paskirtos.

33. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos.

34. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį.

35. Kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį.

36. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip1,45 Eur, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacija – mažesnė kaip 0,29 Eur, socialinė pašalpa ir kompensacija neišmokamos.

IV. NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS

37. Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis arba parašyti sutikimą dėl kompensacijos perskaičiavimo;

38. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis Socialinės paramos skyriaus vedėjo priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą;

39. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

40. Dėl Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

V. PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PARAMA DIDINAMA, MAŽINAMA, SUSTABDOMA, NUTRAUKIAMA AR ATNAUJINAMAS JOS MOKĖJIMAS

41. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:

41.1. vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

41.2. prieš įsidarbinimą šio Aprašo 41.1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (toliau-Darbo birža) ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba dirbo viešuosius darbus;

41.3. vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

41.4. vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;

41.5. prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo.

42. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:

42.1. kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;

42.2. kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;

42.3. kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų;

42.4. kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų;

42.5. gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neteikiama.

43. Pagal šio Aprašo 42 punkte numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa nuo 2013 m. birželio 1 d. Jeigu 42 punkte nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, 42 punkte numatyti socialinės pašalpos laikotarpiai skaičiuojami iš naujo.

44. Socialinės paramos teikimas sustabdomas gavus informaciją, kad asmuo gauna nelegalias pajamas, pateikė ne visus ir (ar) neteisingus duomenis, turinčius įtakos teisei į socialinę paramą ar jos dydžiui, ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms. Socialinės paramos teikimas gali būti atnaujinamas tik gavus atsakymą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų.

45. Socialinės paramos teikimas sustabdomas, kai socialinės paramos teikimo laikotarpiu būtina nustatyti faktą, ar asmuo tebeatitinka sąlygas, kurioms esant jis turi teisę į socialinę paramą. Piniginės socialinės paramos teikimas atnaujinamas išsiaiškinus ir nustačius asmens teisę į socialinę pašalpą.

46. Piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas, kai paramos gavimo laikotarpiu nustatomas faktas, kad asmuo nebeatitinka sąlygų, kurioms esant asmuo turėjo teisę į socialinę paramą.

47. Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje nuo kito po kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos mėnesio. Ši nuostata netaikoma, jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau nei 1 mėnesį arba dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio.

48. Socialinė parama gali būti sustabdyta, nutraukta ar atnaujinta ir kitais atvejais atsižvelgiant į Socialinės paramos komisijos rekomendacijas.

49. Sprendimą dėl socialinės paramos sustabdymo, nutraukimo ar atnaujinimo priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas.

VI. PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PARAMA SKIRIAMA IŠIMTIES ATVEJAIS

50. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei atsižvelgus į Komisijos rekomendacijas, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui gali būti skiriama:

50.1. socialinė pašalpa, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų;

50.2. kompensacijos, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantys asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų;

50.3. būsto šildymo kompensacija už didesnį, negu nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą ir (ar) kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, negu numatyta Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ne didesnė kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniu dydžio;

50.4. socialinė pašalpa ir kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;

50.5. socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas;

50.6. socialinė pašalpa, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;

50.7. būsto šildymo išlaidų kompensacija vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;

50.8. būsto šildymo išlaidų kompensacija jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;

50.9. socialinė pašalpa ir kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;

50.10. nemažinant socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

50.11. piniginė socialinė parama kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).

VII. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS TEIKIANT PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ

51. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:

51.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra ar išimties tvarka Aprašo 50 punkte numatyta tvarka ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;

51.2. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka, išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;

51.3. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka, išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis;

51.4. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;

51.5. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;

51.6. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl socialinės piniginės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;

51.7. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos mokėjimą darbingo amžiaus darbingam (darbingiems) vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos savarankiškos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa gali būti skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.;

51.8. 12 mėnesių neteikti socialinės paramos ar 12 mėnesių nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;

51.9. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;

51.10. siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, ne rečiau kaip 1 kartą per metus vykdyti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo patikrinimą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas.

51.11. nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;

51.12. pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti savivaldybės teritorijoje veikiančiose Komisijose svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo išimties tvarka, sustabdymo, nutraukimo, neskyrimo ar kitais klausimais;

51.13. jeigu iš atsakingų institucijų yra gauta informacija, kad bendrai gyvenantys asmenys neužtikrina auginamo vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) privalomo ir valstybės garantuojamo ugdymo iki 16 metų pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, socialinę pašalpą nuo kito mėnesio skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, iki pareigos bus įvykdytos;

51.14. bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, kuriems paskirta socialinė pašalpa, tačiau dėl vaikų nepriežiūros jų vaikai (vaikas) apgyvendinti (apgyvendintas) kūdikių namuose, vaikų globos namuose, pas globėją ir kt. socialinė pašalpa tėvų atžvilgiu mokama 50 procentų dydžio pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas);

51.15. patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;

VIII. VIENKARTINĖS PARAMOS SKYRIMAS

52. Asmenims, deklaruojantiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Molėtų rajono savivaldybėje, pateikus motyvuotą prašymą ir socialinę bei materialinę padėtį įrodančius dokumentus bei patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens buities ir gyvenimo sąlygas ir surašius nustatytos formos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kartą metuose gali būti skiriama vienkartinė parama.

53. Vienkartinės paramos teikimo būdai:

53.1. pinigais;

53.2. nepinigine forma (talonais apsipirkti parduotuvėje, pervedant pinigus į socialinę kortelę ir kt.);

53.3. asmenims (šeimoms), stokojantiems socialinių įgūdžių, turint įtarimų, kad piniginė parama gali būti panaudojama ne pagal paskirtį, o parama socialinėmis paslaugomis ar talonais nėra tikslinga (pvz. dokumentų tvarkymui, gydymui ir pan.), ši parama gali būti išmokama dalimis, per metus neviršijant šio Aprašo 57 punkte numatytų dydžių.

54. Teisę į vienkartinę paramą turi asmenys, kurių gaunamos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2,5 VRP (valstybės remiamų pajamų) dydžių, o stichinės nelaimės ir gaisro atvejais neviršija 5 VRP dydžių per mėnesį, atsižvelgiant į tuo metu susidariusią situaciją.

55. Vienkartinė parama šio Aprašo 54 punkte nurodytiems asmenims arba šeimoms teikiama šiais atvejais:

55.1.gaisro ar stichinės nelaimės (potvynio, audros, liūties, pūgos ir pan. atveju) metu nukentėjus gyvenamosios paskirties būstui, jeigu šios patalpos deklaruotos kaip asmens (šeimos) gyvenamoji vieta ir asmuo (šeima) neturi kito nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, o nukentėjęs būstas nedraustas draudimo bendrovėje;

55.2. sunkios ligos, traumos, operacijų ar dantų protezavimo atveju kompensuoti gydymo išlaidas pagal pateiktus gydymo įstaigos dokumentus, jei gydymo išlaidos nekompensuojamos kitaip (kompensuojami VLK , kitų įstaigų ar asmenų);

55.3. asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo įstaigų, kai nelaisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis nei 6 mėnesiai;

55.4. kitais atvejais (skurdo, benamystės, asmens dokumento sutvarkymui ir kt.), kai būtina skubi socialinė parama.

56.Vienkartinė parama neteikiama:

56.1. nustačius kad asmuo arba šeima pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, šeimos narius arba nepateikė paramos pagrįstumą įrodančių dokumentų;

56.2. kai socialinės paramos teikimas nėra gyvybiškai būtinas, t.y. kai asmuo ( šeima) gali be jos išsiversti.

57.Vienkartinės paramos dydžiai:

57.1. gaisro ir stichinės nelaimės atveju, atsižvelgus į patirtus materialinius nuostolius - iki 50 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžio;

57.2. asmeniui sunkios ligos, operacijos, traumos ar dantų protezavimo atveju, atsižvelgus į gydymo metu patirtas išlaidas - iki 10 BSI dydžio;

57.3. asmeniui grįžus iš laisvės atėmimo vietos - iki 1 BSI dydžio;

57.4. kitais atvejais - iki 2 BSI dydžio.

58. Dėl vienkartinės paramos asmenys kreipiasi pagal deklaruotą, o įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą - pagal faktinę gyvenamąją vietą: seniūnijos gyventojai - į seniūniją, o Molėtų miesto gyventojai - į Socialinės paramos skyrių.

59. Prie prašymo skirti vienkartinę paramą priklausomai nuo aplinkybių pridedama:

59.1. pažyma iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos;

59.2. pažyma, receptai, išrašas iš sveikatos priežiūros įstaigų, sąskaita-faktūra, kiti dokumentai;

59.3. pažyma iš laisvės atėmimo vietos, atlikus bausmę;

59.4. kiti dokumentai.

60. Vienkartinės paramos prašymai svarstomi Savivaldybės administracijos Komisijoje.

61. Vienkartinės paramos teikimo būdą, atsižvelgiant į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pateikiamus siūlymus, rekomenduoja Savivaldybės administracijos Komisija.

62. Sprendimą dėl vienkartinės paramos skyrimo atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos Komisijos rekomendacijas priima Savivaldybės administracijos direktorius.

IX. SOCIALINĖS PARAMOS KOMISIJŲ KOMPETENCIJA

63. Seniūnijų Komisijų sudėtį seniūno, o Savivaldybės administracijos Komisijos sudėtį Socialinės paramos skyriaus vedėjo teikimu bei Komisijų nuostatus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

64. Komisijos veikia visuomeniniais pagrindais.

65. Komisijų funkcijos:

65.1. gavus Socialinės paramos skyriaus ar seniūnijos informaciją, analizuoti probleminius atvejus (piktnaudžiavimo, paramos teikimo asmenims, patyrusiems socialinę riziką, neteisingo duomenų pateikimo, piniginės socialinės paramos teikimo asmenims pinigine (nepinigine) forma), paramos skyrimo (neskyrimo) išimties tvarka klausimus;

65.2. dalyvauti tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

65.3. kviestis piniginės socialinės paramos gavėjus pokalbiui;

65.4. teikti rekomendacijas Savivaldybės administracijai dėl socialinės paramos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui;

65.5. teikti rekomendacijas dėl kreipimosi į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas.

66. Komisijos į posėdžius renkasi pagal poreikį. Komisija ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Socialinės paramos skyriaus ar seniūnijos informacijos gavimo išanalizuoja bei posėdyje apsvarsto socialinės paramos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui klausimą. Kiekvienas posėdis protokoluojamas ir kiekvienam svarstytam atvejui priimamas rekomendacinio pobūdžio motyvuotas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, didinimo ar mažinimo. Protokolus pasirašo Komisijos pirmininkas, sekretorius ir visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Į posėdžius gali būti kviečiami specialistai, Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių darbuotojai ir kt.

67. Rekomendacijos dėl socialinės paramos teikimo, kurias pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikiamos Savivaldybės administracijai. Teikiamos rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio.

68. Komisijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais piniginės socialinės paramos teikimo principus ir nuostatas.

69. Komisijos nariai užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą pasirašytinai.

X. PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ PAREIGOS IR TEISĖS

70. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:

70.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita);

70.2. pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;

70.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;

70.4. Socialinės paramos skyriaus reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;

70.5. sudaryti Savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

70.6. dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

70.7. dalyvauti Komisijos organizuojamame posėdyje, Komisijai pakvietus.

71. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai turi teisę iš Savivaldybės administracijos gauti informaciją ir paaiškinimus apie socialinės paramos teikimo/neteikimo pagrįstumą.

XI. ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ

72. Socialinės paramos skyrius atsako už teisingą dokumentų piniginei socialinei paramai gauti priėmimą, piniginės socialinės paramos apskaičiavimą ir dokumentų joms išmokėti parengimą, laiku atliktą duomenų apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas kompensacijoms skaičiuoti perdavimą kompensacijas skaičiuojančioms Įmonėms, teisingą kompensacijų skaičiavimą, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kietą ar kitokį kurą, analizuoja kompensacijas skaičiuojančių Įstaigų pateiktus duomenis apie paskirtas kompensacijas ir informuoja apie nustatytus netikslumus.

73. Įmonės atsako už teisingą kompensacijų skaičiavimą ir Socialinės paramos skyriaus informavimą laiku apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens sutarčių dėl įsiskolinimo padengimo nevykdymą ir laiku atliktą atsiskaitymą su gyventojais ir Savivaldybės administracija.

74. Apskaitos skyrius atsako už piniginės socialinės paramos išmokėjimą nepasiturintiems gyventojams ir atsiskaitymą su Įmonėmis.

75. Savivaldybės administracija užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą.

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

76. Jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio Aprašo įsigaliojimo, teisė į piniginę paramą iš naujo nenustatoma, o piniginės paramos dydis neperskaičiuojamas. Jeigu dėl piniginės paramos buvo kreiptasi iki šio Aprašo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą taikomos iki šio Aprašo galiojusios nuostatos. Jeigu dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi įsigaliojus šiam Aprašui, skiriant piniginė socialinę paramą taikomos šio Aprašo nuostatos.

77. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Dėl Molėtų rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo

2. Šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktas, 16 straipsnio 2 dalies 38 punktas ir 4 dalis bei 18 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalis.

3. Galimos teigiamos ir neigiamos pasekmės priėmus siūlomą tarybos sprendimo projektą

Teigiamos pasekmės - priimtas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašas leis įgyvendinti Piniginės socialinės paramos įstatymo nuostatas.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

4. Priemonės sprendimui įgyvendinti

Sudarytos seniūnijų ir Savivaldybės administracijos socialinės paramos komisijos, veikiančios visuomeniniais pagrindais, kurios svarstys, analizuos probleminius atvejus dėl socialinės piniginės paramos skyrimo, neskyrimo, piktnaudžiavimo pinigine socialine parama, teiks Savivaldybės administracijai rekomendacijas dėl piniginės paramos teikimo.

5. Lėšų poreikis ir jų šaltiniai (prireikus skaičiavimai ir išlaidų sąmatos) -

Savivaldybei piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai.

Įstatyme numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymus arba Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai dėl piniginės socialinės paramos teikimo, taip pat ekonomikos krizės šalyje atveju ar kai yra regioniniai socialinės ekonominės raidos pokyčiai savivaldybėse ir (ar) padidėja energijos ir (ar) kuro (žaliavos), naudojamų būstui šildyti ar karštam vandeniui ruošti, kainos rinkoje, savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka patikslina lėšų poreikį piniginei socialinei paramai finansuoti. Jeigu nepakaks skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildoma lėšų suma piniginei socialinei paramai finansuoti savivaldybėms bus skiriama iš valstybės biudžeto.

Nepanaudotos savivaldybės biudžeto lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

6.Vykdytojai, įvykdymo terminai

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir Buhalterinės apskaitos skyrius.

Vykdymo terminas – neterminuotai.