| B1_236 Dėl Suginčių BPG kabineto įstatų | ||
Meras |
Stasys Žvinys |
PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. B1-236
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. B1-236
VŠĮ SUGINČIŲ BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJO KABINETO ĮSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Suginčių bendrosios praktikos gydytojo kabinetas (toliau tekste – įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) Molėtų rajono savivaldybės viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais.
2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, galiojančiais norminiais aktais, steigėjo sprendimais, vadovo įsakymais ir šiais įstatais.
3. Įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo,
turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.
4. Įstaigos steigėjas yra Molėtų rajono savivaldybė.
5. Įstaigos buveinė - Lietuvos Respublika, Molėtų rajonas, Suginčių seniūnija, Suginčių mstl., Darželio g. 2.
6. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal steigėjo prievoles, o steigėjas neatsako pagal įstaigos prievoles, išskyrus įstymuose nustatytus atvejus.
7. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
8. Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.
II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS
9. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas yra gyventojų sveikatos atkūrimas, prieinamumas ir tinkamas įstaigos licencijose nurodytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
10. Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai:
10.1. organizuoti ir teikti nespecializuotas kvalifikuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Šios paslaugos teikiamos bendrosios praktikos gydytojo kabinete ir gyventojų namuose;
10.2. teikti nustatytas gydomosios ir prevencinės medicinos pagalbos bei sveikatos ugdymo paslaugas;
10.3. priimti visus besikreipiančius pacientus diagnozuoti ir gydyti;
10.4. teikti slaugos ir socialines paslaugas;
10.5. siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas reikiamus kitų specialybių gydytojus, užpildžius patvirtintos formos siuntimus;
10.6. steigti diagnostikos kabinetus ir atlikti nespecializuotą kvalifikuotą ligonių tyrimą;
10.7. teikti pirmą ir neatidėliotiną narkologinę pagalbą;
10.8. kartu su socialinės globos ir rūpybos organizacijomis teikti socialinę pagalbą asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, dalyvauti reabilitacijoje ir abilitacijoje;
10.9. teikti psichologinę pagalbą psichikos sutrikimų turinčių asmenų šeimoms;
10.10. organizuoti ir teikti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas;
10.11. organizuoti nuolat veikiančią slaugos namuose tarnybą;
10.12. organizuoti ir teikti ambulatorines paslaugas psichinėmis ligomis sergantiems gyventojams;
10.13. teikti odontologinę pagalbą;
10.14. organizuoti ir atlikti aptarnaujamos bendruomenės sveikatos ugdymą ir ligų profilaktiką;
10.15. nagrinėti ir teikti steigėjui informaciją apie bendruomenės sveikatingumo rodiklius;
10.16. telkti vietinės bendruomenės išteklius socialinėms paslaugoms teikti.
11. Įstaigos veiklos sritys: pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūros veikla (šeimos gydytojo praktikos, vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo, gydytojo akušerio ginekologo, gydytojo chirurgo praktikos); pirminės psichikos sveikatos priežiūros; akušerio praktikos; slaugos; laboratorinės diagnostikos.
12. Siekdama savo tikslų įstaiga verčiasi įstatymų nedraudžiama šių rūšių ūkine komercine veikla (veiklos rūšys pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002-12-16 įsakymu Nr. 126-5744 patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
12.1. bendrosios praktikos gydytojų veikla (kodas 86.21).
12.2. gydytojų specialistų veikla (kodas 86.22);
12.3. bendroji (terapinė) odontologo veikla (kodas 86.23);
12.4. medicinos laboratorijų veikla (86.90.30);
12.5. viduriniojo medicinos personalo paslaugos teikiamos ligoniams ne ligoninėse (86.90.10);
12.6. žmonių sveikatos priežiūros veikla (86);
12.7. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (86.90);
12.8. medicinos praktikos veikla (86.2);
12.9. socialinio darbo veikla, nesusijusi su apgyvendinimu (kodas 88);
12.10. personalo darbo ir poilsio sąlygas gerinančia veikla;
12.11. pacientų sveikatos priežiūros sąlygas gerinančia veikla;
12.12. konferencijų, seminarų, tobulinimosi kursų organizavimu;
12.13. kita įstatymais neuždrausta ir planuojama vykdyti veikla.
13. Įstatymų nustatytais atvejais įstaiga gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos.
III. STEIGĖJO TEISĖS, PAREIGOS IR KOMPETENCIJA
14. Steigėjo teisės:
14.1. susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti informaciją apie įstaigos veiklą;
14.2. kreiptis į teismą su ieškiniu pašydamas panaikinti įstaigos vadovo sprendimu, taip pat pripažinti negaliojančiais sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, įstaigoms įstatams arba protingumo ir sąžiningumo principams;
14.3. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydama uždrausti įstaigos vadovui ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos vadovo kompetenciją.
14.4. turėti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas neturtines teises;
15. Steigėjo pareiga – tinkamai įgyvendinti jo kompetencijai šiuose įstatuose ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytas funkcijas.
16. Steigėjo kompetencijai priklauso:
14.1. priimti, keisti ir papildyti įstaigos įstatus;
14.2. nustatyti privalomas veiklos užduotis;
14.3. gauti informaciją apie įstaigos veiklą;
14.4. įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;
14.5. nustatyti įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus;
14.6. organizuoti viešą konkursą įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus. Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymu nustatyta tvarka;
14.7. detalizuoti įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
14.8. nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
14.9. steigti įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti įstaigą;
14.10. turėti kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams.
IV. ĮSTAIGOS DALININKAI, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA, DALININKŲ TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA, DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA
15. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie šiuose įstatuose numatyta tvarka yra perdavę įstaigai įnašą turtu ar pinigais, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, yra įstaigos dalininkai.
16. Įstaigos steigėjai, įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešąjai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais.
17. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Dalininkų įnašai sudaro įstaigos kapitalą.
18. Jeigu dalininkas papildomai perduoda įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.
19. Dalininkas turi teisę dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose, susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti informaciją apie įstaigos veiklą, gauti likviduojamos įstaigos turto dalį, kurios vertė negali būti didesnė, nei nurodyta jo įnašų vertę patvirtinančiame dokumente, šių įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė ir kitas įstatymuose nustatytas teises.
20. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Nauju dalininku gali pretenduoti tapti asmuo, įsipareigojantis padaryti įnašą, kurio vertė ne mažesnė kaip 50 000 Lt.
21. Asmuo (fizinis ar juridinis), pageidaujantis tapti nauju įstaigos dalininku, pateikia įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams, nurodytiems šių įstatų 9 p., ir įsipareigojimas nesiekti jų keisti. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį ar nematerialųjį turtą.
22. Įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti įstaigos dalininku prašymą, turi per 30 dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, įstaigos vadovas per 5 dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.
23. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa įstaigos dalininku tik perdavęs įstaigai savo prašyme visą nurodytą įnašą.
24. Apie savo sprendimą perleisti įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, o taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą įstaigos vadovas per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus.
25. Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo įstaigos dokumentuose. Įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 dienas turi įregistruoti naują dalininką. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.
26. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas įstaigos dalininkas, įstaigos vadovas per 5 dienas šių įstatų nustatyta tvarka turi pranešti įstaigos dalininkams.
27. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
28. Dalininkų įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:
28.1. pinigai įnešami į įstaigos sąskaitą;
28.2. turtas įstaigai perduodamas surašant perdavimo aktą.
29. Aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir įstaigos vadovas. Perduodant turtą, įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas asmens, pageidaujančio tapti dalininkou, lėšomis.
V. ĮSTAIGOS VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA
30. Įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą.
31. Įstaigoje turi būti įstaigos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Įstaigoje taip pat yra sudaromi patariamieji valdymo organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba ir medicinos etikos komisija. Stebėtojų, gydymo ir slaugos tarybos yra patariamieji valdymo organai, šios tarybos teikia rekomenduojamojo pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui, taip pat atlieka kitas medicininio-konsultacinio pobūdžio funkcijas įstaigos vidinėje struktūroje.
32. Įstaigos vadovas organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis.
33. Įstaigos vadovas į darbą priimamas viešo konkurso būdu neterminuotai. Steigėjas priima sprendimą organizuoti viešą įstaigos vadovo pareigų konkursą, tvirtina konkurso sąlygas, įgalioja kitą asmenį įstaigos vardu pasirašyti darbo sutartį su skiriamuoju asmeniu ir ją nutraukti, skirti ir atleisti įstaigos vadovą, skirti jam drausmines nuobaudas, paskatinimus, nustatyti jo darbo užmokestį.
34. Įstaigos vadovas iš darbo atleidžiamas Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
35. Įstaigos vadovas turi būti veiksnus fizinis asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
36. Įstaigos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, steigėjo sprendimais ir pareigybės aprašymu.
37. Įstaigos vadovas organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais. Įstaigos vadovas atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą steigėjui apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai, dalininkų registravimą, informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose.
38. Įstaigos vadovo kompetencija:
38.1. rengti įstaigos veiklos planus ir veiklos ataskaitas;
38.2. įgyvendinti steigėjo priimtus sprendimus;
38.3. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankuose;
38.4. užtikrinti įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą;
38.5. tvirtinti įstaigos turto nusidėvėjimo normatyvus;
38.6. nurašyti nusidėvėjusį įstaigos turtą;
38.7. nustatyti etatų struktūrą, darbuotojų atlyginimus, skirti darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;
38.8. tvirtinti įstaigos vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus, įstaigos kolegialių organų, išskyrus stebėtojų tarybos, nuostatus ir darbo reglamentus, teisės aktus;
38.9. atstovauti įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis arba įgalioti tam kitą įstaigos atstovą;
38.10. skirti bei atšaukti įstaigos padalinių vadovus;
38.11. rengti padalinių ir filialų vadovų atestaciją;
38.12. organizuoti įstaigos darbą ir atsakyti už jos uždavinių vykdymą;
38.13. disponuoti sąskaita įstaigos uždaviniams vykdyti;
38.14. suderinęs su stebėtojų taryba tvirtinti darbo apmokėjimo tvarkos aprašą ir finansavimo taisykles;
38.15. sudaryti sandorius;
38.16. nustatyti įstaigos struktūrą ir suderinti su steigėju.
39. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis kolegialus valdymo organas, sudaromas penkeriems metams įstaigos veiklos viešumui užtikrinti. Stebėtojų tarybos darbo reglamentą tvirtina steigėjas.
40. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma 5 metams iš 2 steigėjo bendru sprendimu paskirtų atstovų, 1 savivaldybės tarybos paskirto tarybos nario, 1 savivaldybės tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos profesinės sąjungos paskirto atstovo, jei įstaigoje profesinės sąjungos nėra - 1 įstaigos darbuotojų visuotinio susirinkimo paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos nariu negali būti asmuo, dirbantis įstaigos administracijoje.
41. Į 40 punkte nurodytų institucijų vadovus įstaigos vadovas registruotu laišku kreipiasi su prašymu deleguoti savo atstovą į stebėtojų tarybą. Gavęs atsakymus, per 30 dienų įstaigos vadovas kreipiasi į steigėją dėl stebėtojų tarybos sudarymo.
42. Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda, steigėjui priėmus sprendimą dėl jos sudarymo ir atlieka savo funkcijas iki bus sudaryta nauja stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba. Pirmininkas privalo sušaukti stebėtojų tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.
43. Steigėjas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti stebėtojų tarybos kadencijai nesibaigus. Stebėtojų tarybos narį atšaukus ar jam atsistatydinus, stebėtojų tarybos nariu šių įstatų nustatyta tvarka gali tapti kitas asmuo, kurį šių įstatų nustatyta tvarka deleguoja subjektas, delegavęs ir atšauktą ar atsistatydinusį stebėtojų tarybos narį.
44. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti Molėtų rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose be balso teisės bei gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama.
45. Stebėtojų tarybos kompetencija:
45.1. analizuoti įstaigos veiklą;
45.2. išklausyti ir įvertinti įstaigos vadovo parengtą metinės veiklos ataskaitą;
45.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti įstaigos vadovo organizuotame konkurse padalinių bei filialų vadovų pareigoms ir pareikšti savo nuomonę steigėjui.
46. Įstaigos gydymo taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų, tolygaus padalinių atstovavimo principu, penkeriems metams ir savo veiklą tęsia iki naujos gydymo tarybos patvirtinimo. Įstaigos gydymo tarybą tvirtina ir atšaukia įstaigos vadovas. Gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
47. Stebėtojų tarybos teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimą ir atšaukimą, bei atsakomybę nustato darbo reglamentas, kurį tvirtina įstaigos steigėjas.
48. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Gydymo tarybos nariams už darbą neatlyginama.
49. Gydymo tarybos kompetencija:
49.1. svarstyti ir teikti pasiūlymus bendrosios praktikos gydytojo kabineto teikiamai asmens sveikatos priežiūrai organizuoti ir tobulinti;
49.2. periodiškai rengti klinikines konferencijas, seminarus, svarstyti periodinio gydytojų tobulinimosi programas;
49.3. svarstyti naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;
49.4. siūlyti įstaigos direktoriui sudaryti gydytų suaugusių ir vaikų mirčių atvejų, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo bei kitas su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas;
49.5. svarstyti kitus klausimus, kuriuos prašo svarstyti įstaigos administracija.
50. Slaugos taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ar filialų slaugos specialistų, tolygaus padalinių atstovavimo principu, penkeriems metams ir savo veiklą tęsia iki naujos slaugos tarybos patvirtinimo. Įstaigos slaugos tarybą tvirtina ir atšaukia įstaigos vadovas. Slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos direktorius ar jo įgaliotas administracijos atstovas. Slaugos taryba teikia rekomendacinio pobūdžio siūlymus įstaigos vadovui slaugos paslaugų organizavimo ir tobulinimo klausimais, dirba pagal įstaigos vadovo patvirtintus nuostatus ir darbo reglamentą. Slaugos tarybos nariui nutraukus darbo sutartį su įstaiga ar atsistatydinus, jo vietą gali užimti kitas pagal tolygų atstovavimą slaugos specialistas. Slaugos tarybos nariams už darbą neatlyginama.
51. Slaugos tarybos kompetencija:
51.1. svarstyti sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus;
51.2. periodiškai rengti kvalifikacijos kėlimo užsiėmimus savo skyrių padaliniuose;
51.3. teikti svarstomais klausimais rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jeigu administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba turi teisę pasiūlymą pateikti steigėjui;
51.4. stebėti ir kontroliuoti, kaip dirba padaliniuose slaugos darbuotojai;
51.5. nagrinėti ir svarstyti profesinės etikos pažeidimus;
51.6. dalintis profesinėmis žiniomis bei praktika su kolegomis, kitu medicinos personalu;
51.7. slaugos personalas privalo kokybiškai slaugyti pacientus ir atsakyti už savo veiksmus ir vertinimus.
52. Gydymo ir slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimą ir atšaukimą, bei atsakomybę nustato darbo reglamentas, kurį tvirtiną įstaigos vadovas.
53. Įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Įstaigos medicinos etikos komisiją tvirtina ir atšaukia įstaigos vadovas. Medicinos etikos komisija dirba pagal įstaigos vadovo patvirtintus komisijos nuostatus ir darbo reglamentą.
VI. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS
54. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, šiems įstatams ir veiklos tikslams.
55. Įstaigai neleidžiama:
55.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta šiuose įstatuose;
55.2. neatlygintinai perduoti įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį steigėjui;
55.3. skolintis pinigų už palūkanas iš steigėjo;
55.4. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
56. Įstaigos pareigos:
56.1. suteikti ir organizuoti medicininių paslaugų teikimą įstatymų numatyta tvarka;
56.2. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;
56.3. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje;
56.4. pildyti ir saugoti pacientų medicininius dokumentus ir saugoti paciento medicininę paslaptį įstatymų nustatyta tvarka;
56.5. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai teikiant paslaugas;
56.6. vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę - buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.
57. Įstaiga turi teisę:
57.1. turėti sąskaitas bankuose, savo ženklą ir antspaudą;
57.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti reikalingą turtą;
57.3. gauti paramą;
57.4. teikti mokamas paslaugas;
57.5. sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;
57.6. stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;
57.7. skelbti ir vykdyti konkursus, susijusius su įstaigos veikla.
VII. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS
58. Iniciatyvos teisę keisti įstaigos įstatus turi įstaigos direktorius, kolegialūs organai ir steigėjas. Įstatus keičia steigėjas arba jei yra dalininkai, visuotinis dalininkų susirinkimas balsų dauguma. Steigėjui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo steigėjo įgaliotas asmuo.
59. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.
VIII. ĮSTAIGOS PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ
60. Įstaigos padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu. Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.
61. Įstaigos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
62. Įstaigos sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
IX. ĮSTAIGOS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
63. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra struktūrinis įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų. Atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis teisę atstovauti įstaigos interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus įstaigos filialo vardu.
64. Sprendimą steigti filialą ar atstovybę priima steigėjas. Įstaigos filialas ir (atstovybė) veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina steigėjas. Be kitų, įstatymų ar įstaigos vadovo nustatytų reikalavimų, nuostatuose turi būti nurodyta filialo ar atstovybės:
64.1. pavadinimas;
64.2. buveinė;
64.3. veiklos tikslai;
64.4. vadovo kompetencija;
64.5. veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
64.6. informacija apie įstaigą.
65. Darbo sutartį su filialo ar atstovybės vadovu įstaigos vardu sudaro ir nutraukia įstaigos vadovas.
66. Filialas ir atstovybė gali turėti subsąskaitas. Filialo ir atstovybės turtas apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo ar atstovybės finansinėje atskaitomybėje.
67. Filialo ir atstovybės veikla nutraukiama steigėjo sprendimu.
X. ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA
68. Įstaigos lėšų šaltiniai:
68.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;
68.2. valstybės ir savivaldybių biudžeto asignavimai;
68.3. valstybės investicinių programų lėšos;
68.4. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;
68.5. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
68.6. lėšos, gaunamos kaip parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;
68.7. skolintos lėšos;
68.8. pajamos už parduotą ar išnuomotą įstaigos turtą;
68.9. kitos teisėtai įgytos lėšos.
69. Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmatas.
70. Lėšas, gautas kaip paramą, dovaną, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja paramos teikėjo, dovanos davėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.
71. Prekių, darbų ir paslaugų pirkimus įstaiga vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.
XI. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA
72. Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip parama, dovana, pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
73. Įstaigos vadovas įstaigos ilgalaikį, išskyrus nudėvėtą, materialųjį turtą perleisti, išnuomoti, perduoti pagal panaudos sutartį ar įkeisti gali tik steigėjo sprendimu. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo faktas bei lygis nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytais turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais.
74. Įstaigos pelnas negali būti skiriamas steigėjui.
XII. ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ
75. Įstaigos teikiamų paslaugų kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytos institucijos.
76. Įstaigos vadovas privalo pateikti kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su įstaigos veikla susijusius, dokumentus.
77. Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti atliekamas auditas, kai steigėjas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.
XIII. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS
78. Įstaiga reorganizuojama, pertvarkoma ir likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
XIV. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ TVARKA. LEIDINYS, KURIAME SKELBIAMA VIEŠA INFORMACIJA
79. Pranešimai apie įstaigos likvidavimą, reorganizavimą, pertvarkymą bei kitais Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai vietiniame laikraštyje „Vilnis“ ir/arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir/arba registruotu laišku. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.
XV. ĮSTAIGOS DIREKTORIAUS PAVADAVIMAS, ATOSTOGOS, KOMANDIRUOTĖS
80. Nesančio darbe dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, ilgalaikių (daugiau kaip 1 d.) komandiruočių ar kitų priežasčių įstaigos vadovo pareigas eina įstaigos vadovo pavaduotojas, kurio pareigybės aprašyme įrašyta tokia funkcija, be atskiro rašytinio pavedimo. Nesant direktoriaus ir jį pagal pareigybės aprašymą pavaduojančio asmens, Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu paveda kitam įstaigos administracijos darbuotojui eiti direktoriaus pareigas.
81. Dėl įstaigos direktoriaus atostogų ir komandiruočių sprendimus priima Savivaldybės administracijos direktorius.
komentarų nėra
.png)
