Pristatyti pasirengimo betonkelio Vilnius-Utena rekonstrukcijai į Molėtus atvyko LR susisiekimo ministras Marius Skuodis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius, vieno iš rekonstruojamų kelio ruožų priešprojektinius pasiūlymus parengusios UAB „TEC Infrastructure" atstovai, susitikime dalyvavo Molėtų ir Utenos merai Saulius Jauneika ir Alvydas Katinas, susitikimui tarpininkavęs LR Seimo narys Edmundas Pupinis, savivaldybių administracijų, verslo, žiniasklaidos atstovai.

Pasak ministro M. Skuodžio, pasirengimas vieno prasčiausių kelių Lietuvoje rekonstrukcijai vyksta pagal numatytą grafiką. Baigiami rengti ir diskusijai teikiami vieno 20 km ruožo priešprojektiniai pasiūlymai turi atsakyti į klausimą, koks bus visas kelias. Dabar parengtos 4 alternatyvos, kuriose numatomas skirtingas eismo juostų skaičius ir sankryžų tipai. Pasirinkus vieną iš alternatyvų, artimiausiais mėnesiais bus baigti priešprojektiniai pasiūlymai, tada iš karto skelbiamas  viso kelio projektavimo konkursas, parengus projektą - iš karto bus skelbiamas rangos darbų konkursas.

R. Lipkevičius detaliau pristatė rekonstrukcijos įgyvendinimo etapus. Pirmiausiai rengiamas ruožas nuo 21 - 39 km, po jo - nuo 39 iki 52 ir nuo 52 iki 64 km. Planuojama, kad rangos darbai prasidės 2023-aisiais, dalis kelio iki Molėtų turėtų būti rekonstruota iki 2024 m. III ketvirčio, o visa rekonstrukcija iki Utenos užbaigta 2025-aisias metais. Dar šiais metais tikimasi konkurso būdu nustatyti rangovą ir iki 2023 m. rekonstruoti 2 km kelio atkarpą per Uteną.

UAB „Tec infrastrukture", rengusi priešprojektinius pasiūlymus, įvertindama dabartinę kelio būklę, eismo intensyvumą, avaringumą, sankryžų ir šalutinių kelių skaičių, siūlo pasirinkti  alternatyvą, įrengiant trijų eismo juostų kelią Nuo Vilniaus iki Molėtų ir paplatintą 2 juostų kelią nuo Molėtų iki Utenos, pagrindiniuose susikirtimuose su šalutiniais keliais įrengti  keturių tipų žiedines sankryžas. Bet kuriuo atveju, iškils laiko pareikalausianti aplinkybė - žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Daugiausiai klausimų sulaukta iš verslininkų, kurie nerimavo, kad žiedinių sankryžų gausa gali lėtinti krovininių automobilių eismą, bet pritarė, kad eismas bus saugesnis. Diskutuota, kodėl kelio dalis nuo Molėtų  iki Utenos numatoma siauresnė, siūlyta numatyti, kad ji galės būti platinama, ir iš karto iš savininkų išpirkti didesnį sklypų plotą palei kelią, siūlė šalia pagrindinio kelio numatyti jungiamuosius kelius žemės ūkio technikai ir rengiant techninį rekonstrukcijos projektą, kartu rengti specialųjį projektą jungiamiesiems keliams, domėjosi, koks senojo Vilniaus - Molėtų kelio likimas ir kada bus gerinama jo būklė, ypač Giedraičių - Paberžės atkarpoje, kuria, matyt, rekonstrukcijos metu bus nukreipiamas eismas.  Merai atkreipė dėmesį, kad magistralė Molėtai-Utena ne tik jungia kelis miestus, bet yra svarbi visam regionui, todėl administracines procedūras būtina atlikti kuo sparčiau ir kaip įmanoma greičiau pradėti rangos darbus.

Susisiekimo ministerijos atstovai pažadėjo savivaldybėms ir verslininkams pateikti papildomos informacijos, kokie kriterijai lemia vieną ar kitą pasirenkamą projektinį sprendimą, dar kartą patvirtino, kad Vyriausybės programoje Vilniaus - Utenos kelias yra vienas iš keturių kelių Lietuvoje, turinčių didžiausią prioritetą.

Tą pačią dieną LR susisiekimo ministras ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius papildomai susitiko su Molėtų savivaldybės meru,  Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo, Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjais bei aptarė Molėtų - Pabradės kelio rekonstrukciją (atskiri ruožai bus pradėti rekonstruoti jau šiemet), bręstančius sprendimus dėl intensyvėjančio transporto srauto Molėtuose, „Verslo koridoriuje" palei aplinkkelį ir sankryža su Vilniaus - Utenos keliu, eismo saugumo didinimą ir pėsčiųjų bei dviračių takų įrengimą rajone ties valstybinės reikšmės keliais, vietinių kelių priežiūros finansavimą, naujojo ES paramos periodo prioritetus transporto srityje, darnaus judumo priemones ir kitus klausimus.