Istorinė praeitis

Šiauriniame Asvejos ežero krante pabiręs Dubingių miestelis, kurio praeitis skaičiuojama šimtmečiais. Rašytiniuose šaltiniuose Dubingių vietovė aptinkama nuo XV a. pirmos pusės. Kryžiuočių kronikose minima, kad 1334 m. ordino magistras su savo kariuomene nužygiavo į Dubingių ir Šešuolių žemę... Po smarkių mūšių čia paliko išžudytų 1200 vyrų ir moterų.

XV a. Dubingiai priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, kuris netgi naują pilį buvo čia pastatęs. Joje lankėsi ir kunigaikštis Jogaila. Nuo XVI a. pradžios Dubingiai atiteko didikams Radviloms, daugelio dvarų savininkams. Prie pilies iškilo mūriniai rūmai su dviejų aukštų bokštu. Čia buvo priiminėjami svečiai, atvykę į Lietuvą. Iš Dubingių kilusi ir Barbora Radvilaitė, slapta susituokusi su Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu Žygimantu Augustu. 1547 m. apie penketą mėnesių, kol Žygimantas buvo išvykęs seimo reikalais į Lenkiją, ji praleido Dubingių pilyje. XVI a. antroje pusėje – XVII a. pradžioje Dubingiai buvo reikšmingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras. Čia vystėsi amatai, dirbo drobių audyklos. Dubingiuose išaustos medžiagos buvo aukštos kokybės, konkuravo net su Karaliaučiaus manufaktūrų dirbiniais.

XVIII a. Dubingių šeimininkai ne kartą keitėsi, o 1808 m. Dubingius nupirko grafas M. Tiškevičius. Geriausios Dubingių žemės, ežerai, miškai priklausė jam.

Šiaurės karo metu švedai nuniokojo Dubingių pilį ir sunaikino rūmus. Iš jų liko tik griuvėsiai.