PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 22 d.
sprendimu Nr. B1-173

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS MOLĖTŲ LIGONINĖS ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Molėtų ligoninė (toliau tekste - įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) Molėtų rajono savivaldybės viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos paslaugas pagal sutartis su užsakovais.

2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, galiojančiais norminiais aktais, steigėjo sprendimais, vadovo įsakymais ir šiais įstatais.

3. Įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.

4. Įstaigos steigėjas ir vienintelis dalininkas yra Molėtų rajono savivaldybė.

5. Įstaigos buveinė - Vilniaus g.78, Molėtai, Lietuvos Respublika.

6. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal dalininko prievoles, o dalininkas neatsako pagal įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

7. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

8. Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.

II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS

9. Pagrindiniai įstaigos veiklos tikslai yra gyventojų sveikatos atkūrimas, prieinamas ir tinkamas įstaigos licencijoje nurodytų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas.

10. Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai:

10.1. organizuoti ir teikti specializuotas kvalifikuotas antrinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

10.2. teikti specializuotas kvalifikuotas antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas;

10.3. teikti būtinąją medicinos pagalbą.

11. Ligoninės veiklos sritys: organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti teisę suteikia ligoninės asmens sveikatos priežiūros licencija.

12. Siekdama savo tikslų įstaiga verčiasi įstatymų nedraudžiama šių rūšių ūkine komercine veikla (veiklos rūšys pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002-12-16 įsakymu Nr. 126-5744 patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):

12.1. bendrosios paskirties ligoninių veikla (kodas 85.10.11);

12.2. gydytojų specialistų veikla (kodas 85.12.20);

12.3. gydytojų konsultantų veikla (kodas 85.12.30);

12.4. kita gydytojų veikla (fizioterapija ir kt.) (kodas 85.12.40);

12.5. medicinos laboratorijų veikla (85.14.30);

12.6. viduriniojo medicinos personalo paslaugos teikiamos ligoniams ne ligoninėse (85.14.40)

12.7. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (85.14.);

12.8. kvalifikacijos tobulinimas (kodas 80.42.30);

12.9. personalo darbo ir poilsio sąlygas gerinančia veikla;

12.10. pacientų sveikatos priežiūros sąlygas gerinančia veikla;

12.11. konferencijų, seminarų, tobulinimosi kursų organizavimu;

12.12. kita įstatymais neuždrausta ir planuojama vykdyti veikla.

13. Įstatymų nustatytais atvejais įstaiga gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos.

III. ĮSTAIGOS DALININKAI, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA, DALININKŲ TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA

14. Fiziniai ir juridiniai asmenys, šiuose įstatuose numatyta tvarka perdavę įstaigai įnašą turtu ar pinigais, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, tampa įstaigos dalininkais.

15. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Dalininkų įnašai sudaro įstaigos kapitalą.

16. Jeigu dalininkas papildomai perduoda įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.

17. Dalininkas turi teisę dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose; susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti informaciją apie įstaigos veiklą; gauti likviduojamos įstaigos turto dalį, kurios vertė negali būti didesnė, nei nurodyta jo įnašų vertę patvirtinančiame dokumente; šių įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė; kitas įstatymuose nustatytas teises.

18. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Nauju dalininku gali pretenduoti tapti asmuo, įsipareigojantis padaryti įnašą, kurio vertė ne mažesnė kaip 100000 Lt.

19. Asmuo (fizinis ar juridinis), pageidaujantis tapti nauju įstaigos dalininku, pateikia įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams, nurodytiems šių įstatų 9 p., ir įsipareigojimas nesiekti jų keisti. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį ar nematerialųjį turtą.

20. Įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti įstaigos dalininku prašymą, turi per 30 dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, įstaigos vadovas per 5 dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.

21. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa įstaigos dalininku tik perdavęs įstaigai savo prašyme visą nurodytą įnašą.

22. Apie savo sprendimą perleisti įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, o taip pat - perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą įstaigos vadovas per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus.

23. Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo įstaigos dokumentuose. Įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 dienas turi atlikti naujo dalininko registravimą. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.

24. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas įstaigos dalininkas, įstaigos vadovas per 5 dienas šių įstatų nustatyta tvarka turi pranešti įstaigos dalininkams.

25. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.

26. Dalininkų įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:

26.1. pinigai įnešami į įstaigos sąskaitą;

26.2. turtas įstaigai perduodamas surašant perdavimo aktą.

27. Aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir įstaigos vadovas. Perduodant turtą, įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas dalininko lėšomis.

IV. ĮSTAIGOS ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA

28. Viešosios įstaigos valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - viešosios įstaigos direktorius. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausias finansininkas (buhalteris). Įstaigoje taip pat yra sudaromi patariamieji valdymo organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba ir medicinos etikos komisija. Stebėtojų, gydymo ir slaugos tarybos yra patariamieji valdymo organai, šios tarybos teikia rekomenduojamojo pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui, taip pat atlieka kitas medicininio- konsultacinio pobūdžio funkcijas įstaigos vidinėje struktūroje. Viešosios įstaigos vadovas- direktorius organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis.

29. Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo dieną esantys viešosios įstaigos dalininkais. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą. Visuotinis dalininkų susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė dalininkų.

30. Visuotinio dalininkų susirinkimo teisės, pareigos ir kompetencija:

30.1. keičia įstaigos įstatus;

30.2. nustato privalomas veiklos užduotis, paslaugų, darbų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, išskyrus sutartines kainas ir tuos atvejus, kai tai reglamentuojama įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

30.3. sudaro kolegialius organus;

30.4. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę ir vertina metinę veiklos ataskaitą;

30.5. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie įstaigos veiklą;

30.6. priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

30.7. priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;

30.8. priima sprendimą pertvarkyti įstaigą;

30.9. priima sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;

30.10. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;

30.11. nustato įstaigos vidaus kontrolės taisykles;

30.12. priima sprendimą dėl įstaigos audito ir renka audito įmonę;

30.13. priima sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo;

30.14. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme bei kituose teisės aktuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus;

30.15. skiria ir atleidžia viešosios įstaigos direktorių;

30.16. nustato direktoriaus darbo užmokestį;

30.17. nustato išlaidų darbo užmokesčiui ir medikamentams normatyvus.

31. Šių įstatų 30.7 - 30.9 punktuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta dalyvaujančiųjų susirinkime balsų dauguma.

32. Įstaigos direktorius, jeigu jis nėra dalininkas, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

33. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako įstaigos vadovas. Įstaigos direktorius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos turi pranešti apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą Molėtų rajono vietinėje spaudoje arba raštu turi pranešti kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Dalininkų rašytiniai sutikimai turi būti pridėti kaip priedas prie visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo ir saugomi įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka.

34. Kasmet per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos direktorius eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą.

35. Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi įstaigos dalininkas ar direktorius.

36. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateikiami dalininkams. Protokole turi būti nurodyta: visuotinio dalininkų susirinkimo vieta ir laikas, dalininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas jame dalyvavusių dalininkų sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Visuotinio dalininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti. Dalininkas gali įgalioti kitą fizinį asmenį atstovauti įstaigos dalininkų susirinkime. Įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Jeigu dalininkas savivaldybė dalininko teisės gali būti perduodamos kitiems juridiniams asmenims įstatymų nustatytais atvejais ir būdais. Dalininkai gali balsuoti raštiškai paštu.

37. Esant vieninteliam įstaigos savininkui jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

38. Įstaigos direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu neterminuotai. Savininkas (visuotinis dalininkų susirinkimas) priima sprendimą organizuoti viešą įstaigos direktoriaus pareigų konkursą, tvirtina konkurso sąlygas, įgalioja kitą asmenį viešosios įstaigos vardu pasirašyti darbo sutartį su skiriamuoju asmeniu ir ją nutraukti, skiria ir atleidžia įstaigos direktorių, skiria ir nutraukia jam drausmines nuobaudas, paskatinimus.

39. Įstaigos direktorius iš darbo atleidžiamas Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.

40. Įstaigos direktorius turi būti veiksnus fizinis asmuo, kuris atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

41. Įstaigos direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareigybės aprašymu.

42. Įstaigos direktorius organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais. Įstaigos vadovas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą savininkui (dalininkams) apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai, dalininkų registravimą, informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose.

43. Direktoriaus kompetencija:

43.1. rengti įstaigos veiklos planus ir veiklos ataskaitas;

43.2. organizuoti visuotinius dalininkų susirinkimus;

43.3. įgyvendinti visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus;

43.4. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankuose;

43.5. užtikrinti įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą;

43.6. tvirtinti įstaigos turto nusidėvėjimo normatyvus;

43.7. nurašyti nusidėvėjusį įstaigos turtą;

43.8. sudaryti darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigos darbuotojais ir jas nutraukti;

43.9. nustatyti įstaigos ir etatų struktūrą, skirti darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;

43.10. tvirtinti įstaigos vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus, įstaigos kolegialių organų, išskyrus stebėtojų tarybos, nuostatus ir darbo reglamentus, teisės aktus;

43.11. atstovauti įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis arba įgalioti tam kitą įstaigos atstovą;

43.12. tvirtinti įstaigos padalinių (skyrių) nuostatus;

43.13. skirti bei atšaukti įstaigos padalinių vadovus;

43.14. rengti padalinių ir filialų vadovų atestaciją;

43.15. organizuoti įstaigos darbą ir atsakyti už jos uždavinių vykdymą;

43.16. disponuoti sąskaita įstaigos uždaviniams vykdyti;

43.17. suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtinti darbo apmokėjimo tvarkos aprašą ir finansavimo taisykles;

43.18. sudaryti sandorius;

43.19. nustatyti įstaigos struktūrą ir suderinti su įstaigos savininku (visuotinu dalininkų susirinkimu).

44. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis kolegialus valdymo organas, sudaromas penkeriems metams įstaigos veiklos viešumui užtikrinti. Stebėtojų tarybos darbo reglamentą tvirtina savininkas (visuotinis dalininkų susirinkimas).

45. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma 5 metams iš 2 įstaigos steigėjo (visuotinio dalininkų susirinkimo) bendru sprendimu paskirtų atstovų; 1 savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto nario; 1 savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos profesinės sąjungos paskirto atstovo, jei įstaigoje profesinės sąjungos nėra - 1 įstaigos darbuotojų visuotinio susirinkimo paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos nariu negali būti asmuo, dirbantis įstaigos administracijoje.

46. Į 45 punkte nurodytų institucijų vadovus įstaigos steigėjas registruotu laišku kreipiasi su prašymu deleguoti savo atstovą į stebėtojų tarybą. Gavus atsakymus, per 30 dienų turi būti sušauktas visuotinis dalininkų susirinkimas stebėtojų tarybai sudaryti.

47. Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda, steigėjui priėmus sprendimą dėl jos sudarymo (pasibaigus ją sudariusiam visuotiniam dalininkų susirinkimui) ir atlieka savo funkcijas iki bus sudaryta nauja stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba. Pirmininkas privalo sušaukti stebėtojų tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, ojei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos sprendimai yra teisėti, jei juos priimant dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

48. Savininkas (visuotinis dalininkų susirinkimas) gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti stebėtojų tarybos kadencijai nesibaigus. Stebėtojų tarybos narį atšaukus ar jam atsistatydinus, stebėtojų tarybos nariu šių įstatų nustatyta tvarka gali tapti kitas asmuo, kurį šių įstatų nustatyta tvarka deleguoja subjektas, delegavęs ir atšauktą ar atsistatydinusį stebėtojų tarybos narį.

49. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuotinio dalininkų susirinkimuose be balso teisės bei gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama.

50. Stebėtojų tarybos kompetencija:

50.1. analizuoti įstaigos veiklą;

50.2. išklausyti ir įvertinti įstaigos vadovo parengtą metinės veiklos ataskaitą;

50.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti įstaigos vadovo organizuotame konkurse padalinių bei
filialų vadovų pareigoms ir pareikšti savo nuomonę savininkas (dalininkams).

50.4. su direktorium derina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvį;

51. Įstaigos gydymo taryba sudaroma 5 metams iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. Įstaigos gydymo tarybą tvirtina ir atšaukia įstaigos savininkas (visuotinis dalininkų susirinkimas) pagal įstaigos vadovo pateiktus pasiūlymus. Gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Gydymo tarybos nariui nutraukus darbo sutartį su įstaiga ar atsistatydinus, jo vietą užima kitas gydytojas savininko (visuotinio dalininko susirinkimo) sprendimu.

52. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Gydymo tarybos nariams už darbą neatlyginama.

53. Gydymo tarybos kompetencija:

53.1. svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo;

53.2. periodiškai rengti klinikines konferencijas, seminarus, svarstyti periodinio gydytojų tobulinimosi programas;

53.3. svarstyti naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;

53.4. siūlyti įstaigos direktoriui sudaryti gydytų pacientų mirčių atvejų, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo bei kitas su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas;

53.5. svarstyti kitus klausimus, kuriuos prašo svarstyti įstaigos administracija.

54. Gydymo tarybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Gydymo tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia gydymo tarybos pirmininko balsas. Gydymo tarybos sprendimai yra teisėti, jei juos priimant dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Gydymo tarybos sprendimai įforminami protokolu.

55. Gydymo tarybos narių teisės:

55.1. gauti iš įstaigos administracijos informaciją, reikalingą numatytoms funkcijoms atlikti;

55.2. siūlyti sušaukti gydymo tarybos posėdį;

55.3. pasisakyti posėdžiuose, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio darbotvarkės ir posėdyje nagrinėjamų klausimų;

56. Gydymo tarybos narių pareigos:

56.1. dalyvauti gydytojų tarybos posėdžiuose.

57. Gydymo tarybos narių atsakomybė:

57.1. gydymo tarybos nariai pažeidę LR teisės aktus ir šiuos nuostatus atsako LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Slaugos taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ar filialų slaugos specialistų, tolygaus padalinių atstovavimo principu, penkeriems metams, savo veiklą tęsia iki naujos slaugos tarybos patvirtinimo. Įstaigos slaugos taryba tvirtina ir atšaukia įstaigos savininkas (visuotinis dalininkų susirinkimas) pagal įstaigos vadovo pateiktus pasiūlymus. Slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos direktorius ar jo įgaliotas atstovas. Slaugos taryba teikia rekomendacinio pobūdžio siūlymus įstaigos vadovui slaugos paslaugų organizavimo ir tobulinimo klausimais. Slaugos tarybos nariui nutraukus darbo sutartį su įstaiga ar atsistatydinus, jo vietą užima kitas pagal tolygų atstovavimą slaugos specialistas savininko (visuotinio dalininko susirinkimo) sprendimu Slaugos tarybos nariams už darbą neatlyginama.

59. Slaugos tarybos kompetencija:

59.1. svarstyti sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus;

59.2. periodiškai rengti kvalifikacijos kėlimo užsiėmimus savo skyrių padaliniuose;

59.3. teikti svarstomais klausimais rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jeigu administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba turi teisę pasiūlymą pateikti steigėjui.

59.4. nagrinėti ir svarstyti profesinės etikos pažeidimus;

59.5. dalintis profesinėmis žiniomis bei praktika su kolegomis, kitu medicinos personalu;

59.6. slaugos personalas privalo kokybiškai slaugyti pacientus ir atsakyti už savo veiksmus ir vertinimus.

60. Slaugos tarybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Slaugos tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia slaugos tarybos pirmininko balsas. Slaugos tarybos sprendimai yra teisėti, jei juos priimant dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Slaugos tarybos sprendimai įforminami protokolu.

61. Slaugos tarybos narių teisės:

61.1. gauti iš įstaigos administracijos informaciją, reikalingą numatytoms funkcijoms atlikti;

61.2. siūlyti sušaukti slaugos tarybos posėdį;

61.3. pasisakyti posėdžiuose, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio darbotvarkės ir posėdyje nagrinėjamų klausimų;

62. Gydymo tarybos narių pareigos:

62.1. dalyvauti slaugos tarybos posėdžiuose.

63. Slaugos tarybos narių atsakomybė:

63.1. slaugos tarybos nariai pažeidę LR teisės aktus ir šiuos nuostatus atsako LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

64. Įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti medicinos etikos komisijos pavyzdiniai nuostatai. Įstaigos medicinos etikos komisiją tvirtina įstaigos vadovas. Medicinos etikos komisija dirba pagal įstaigos vadovo patvirtintus komisijos nuostatus.

V. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

65. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, šiems įstatams ir veiklos tikslams.

66. Įstaigai neleidžiama:

66.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta šiuose įstatuose;

66.2. neatlygintinai perduoti įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį savininkui (dalininkams) ar su juo susijusiam asmeniui (kaip jis apibrėžtas Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje), išskyrus įstaigos likvidavimo atvejį;

66.3. skolintis pinigų už palūkanas iš savininko (dalininkų) ar su juo susijusio asmens (kaip jis apibrėžtas Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje);

66.4. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

67. Įstaiga privalo:

67.1. suteikti ir organizuoti medicininių paslaugų teikimą įstatymų numatyta tvarka;

67.2. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;

67.3. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje;

67.4. pildyti ir saugoti pacientų medicininius dokumentus ir saugoti paciento medicininę paslaptį įstatymų nustatyta tvarka;

67.5. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai teikiant paslaugas;

67.6. vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę - buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

68. Įstaiga turi teisę:

68.1. turėti sąskaitas bankuose, savo ženklą ir antspaudą;

68.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti reikalingą turtą;

68.3. gauti paramą;

68.4. teikti mokamas paslaugas;

68.5. sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

68.6. stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;

68.7. skelbti ir vykdyti konkursus, susijusius su įstaigos veikla.

VI. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS

69. Iniciatyvos teisę keisti įstaigos įstatus turi įstaigos direktorius, kolegialūs organai ir savininkas (dalininkai). Įstatus keičia savininkas (visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma). Savininkui (visuotiniam dalininkų susirinkimui) priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo savininkas (visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo).

70. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

VII. ĮSTAIGOS PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ

71. Įstaigos padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu. Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.

72. Įstaigos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

VIII. ĮSTAIGOS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

73. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra struktūrinis įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų. Atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis teisę atstovauti įstaigos interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus įstaigos filialo vardu.

74. Sprendimą steigti filialą ar atstovybę priima savininkas (visuotinis dalininkų susirinkimas). Įstaigos filialas ir (atstovybė) veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina savininkas (visuotinis dalininkų susirinkimas). Be kitų, įstatymų ar įstaigos vadovo nustatytų reikalavimų, nuostatuose turi būti nurodyta filialo ar atstovybės:

74.1. pavadinimas;

74.2. buveinė;

74.3. veiklos tikslai;

74.4. vadovo kompetencija;

74.5. veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

74.6. informacija apie įstaigą.

75. Darbo sutartį su filialo ar atstovybės vadovu įstaigos vardu sudaro ir nutraukia įstaigos vadovas.

76. Filialas ir atstovybė gali turėti subsąskaitas. Filialo ir atstovybės turtas apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo ar atstovybės finansinėje atskaitomybėje.

77. Filialo ir atstovybės veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

IX. ĮSTAIGOS NUOSAVAS KAPITALAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

78. Įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:

78.1. dalininkų kapitalas;

78.2. pelnas (nuostolis);

78.3. perkainojimo rezervas;

78.4. rezervai iš pelno.

79. Įstaigos lėšų šaltiniai:

79.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;

79.2. dalininkų skirtos lėšos;

79.3. valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;

79.4. valstybės investicinių programų lėšos;

79.5. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

79.6. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;

79.7. lėšos, gaunamos kaip parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

79.8. Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai medicinos studijų ir mokslo poreikiams tenkinti;

79.9. skolintos lėšos;

79.10. pajamos už parduotą ar išnuomotą įstaigos turtą;

79.11. įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija);

79.12. negrąžintinai gautos lėšos;

79.13. kitos teisėtai įgytos lėšos;

79.14. įstaigos pelnas. Pelnas gali būti naudojamas tik įstaigos veiklos tikslams siekti.

80. Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo bei savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.

81. Lėšas, gautas kaip paramą, dovaną, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja paramos teikėjo, dovanos davėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.

X. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

82. Įstaigos turtą sudaro trumpalaikis ir ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip parama, dovana, pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

83. Įstaigos vadovas įstaigos ilgalaikį, išskyrus nudėvėtą, materialųjį turtą perleisti, išnuomoti, perduoti pagal panaudos sutartį ar įkeisti gali tik savininko (visuotinio dalininkų susirinkimo) sprendimu. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo faktas bei lygis nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytais turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais.

84. Įstaigos pelnas negali būti skirstomas įstaigos savininkui (dalininkams), kolegialių organų nariams.

XI. ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ

85. Įstaigos teikiamų paslaugų kontrolę atlieka Sveikatos priežiūros įstaigų ir kituose įstatymuose nurodytos institucijos.

86. Įstaigos direktorius privalo pateikti kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su įstaigos veikla susijusius, dokumentus.

87. Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti atliekamas auditas, kai savininkas (visuotinis dalininkų susirinkimas) priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.

XII. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

88. Įstaiga reorganizuojama, pertvarkoma ir likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

XIIl. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO TVARKA

89. Įstaigos direktorius, pasibaigus finansiniams metams, per keturis mėnesius turi parengti ir pateikti savininkui (eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui) praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą. Si ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.

90. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

90.1. informacija apie įstaigos veiklą. įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus;

90.2. įstaigos dalininkai finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

90.3. įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus;

90.4. informacija apie įstaigos įsigytą ir perleistą, ilgalaikį turtą per finansinius metus;

90.5. įstaigos išlaidos per finansinius metus;

90.6. įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

90.7. Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato savininkas (visuotinis dalininkų susirinkimas).

91. Pranešimai apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą, jo sprendimų projektai ir kiti dokumentai, su kuriais turi susipažinti dalininkai, išsiunčiami registruotais laiškais arba įteikiami kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki visuotinio dalininkų susirinkimo. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta: susirinkimo data, laikas, vieta, susirinkimo darbotvarkė.

XIV. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ TVARKA. LEIDINYS, KURIAME SKELBIAMA VIEŠA INFORMACIJA

92. Pranešimai apie įstaigos likvidavimą, reorganizavimą, pertvarkymą bei kitais Viešųjų įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai vietiniame laikraštyje „Vilnis“ ir/arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir/arba registruotu laišku. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.

XV. ĮSTAIGOS DIREKTORIAUS PAVADAVIMAS, ATOSTOGOS, KOMANDIRUOTĖS

93. Nesančio darbe dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, ilgalaikių (daugiau kaip 1 d.) komandiruočių ar kitų priežasčių direktoriaus pareigas eina direktoriaus pavaduotojas, kurio pareigybės aprašyme įrašyta tokia funkcija, be atskiro rašytinio pavedimo. Nesant direktoriaus ir jį pagal pareigybės aprašymą pavaduojančio asmens, savivaldybės administracijos direktorius įsakymu paveda kitam įstaigos administracijos darbuotojui eiti direktoriaus pareigas.

94. Dėl įstaigos direktoriaus atostogų ir komandiruočių sprendimus priima savivaldybės administracijos direktorius.