Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gegužės pabaigoje vyraus antros ir trečios, vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, ketvirtos, kai kur penktos klasės miškų gaisringumas. Šiuo metu dėl kritulių stokos miškuose labai sausa, o dėl šiltėjančių ir vėjuotų orų miškų gaisringumo rodiklis kasdien didėja vis sparčiau. 
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet miškuose kilo 135 gaisrai. Juose išdegė daugiau kaip 120 ha miško bei miško paklotės. Daugiausia gaisrų miškuose kilo Vilniaus (64), Alytaus (22), Kauno (12) ir Utenos (11) apskrityse. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, daugiausia tokių gaisrų būna balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Gegužės 13 d. Tauragės rajone, Šilinės girininkijoje, gaisro metu išdegė 4 ha miško paklotės. Gegužės 22 d. toje pačioje girininkijoje degė 30 arų miško paklotės. Gegužės 21 d. Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Nemenčinės urėdijos Žeimenos girininkijoje gaisro metu išdegė 13 ha miško ir apie 18 ha miško paklotės bei dvi sukrautų šakų rietuvės. Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą. Miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai. Ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis - automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones ir vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus. Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, pasistenkite patys jį užgesinti, nes ugnis greitai išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią - kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Primename, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu draudžiama naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą, miške ir arčiau kaip 50 metrų iki jo ribos, deginti žolę, šiaudus miško žemėje, pievose, ganyklose, ražienose, važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ten, kur įvažiuoti uždrausta, pilti degalus miške į mašinų bakus, miške draudžiama palikti šiukšles, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas. Šiukšles, augalinės kilmės atliekas draudžiama deginti arčiau kaip 30 m nuo statinių, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 m nuo jų. Lankantis miške būtina imtis visų atsargumo priemonių gaisrui išvengti. Už šių priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami įspėjimu arba bauda nuo 28 iki 57 eurų, pareigūnai - nuo 86 iki 173 eurų. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia piliečiams baudą nuo 579 iki 1158 eurų, pareigūnams - nuo 1158 iki 2316 eurų. Pamačius gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jeigu matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir iš miško eikite prieš vėją. Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje! Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją
|