Istoriją kuria žmonės.

Iš Molėtų krašto kilusios asmenybės – naujausios Lietuvos istorijos studijoje

„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 31 galima vadinti Molėtų krašto šviesuoliu. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Molėtų krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės Vidos Julijos Bandis, profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro, literatūrologo Petro Bražėno, aktoriaus Povilo Budrio, brolių fotomenininkų Algimanto ir Mindaugo Černiauskų, rašytojo, scenaristo ir režisieriaus Mariaus Ivaškevičiaus, profesoriaus, biomedicinos mokslų daktaro, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro direktoriaus Eugenijaus Lesinsko, profesoriaus, kompozitoriaus Vaclovo Paketūro, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės, rašytojo Alvydo Šlepiko, profesorės, habilituotos biomedicinos ir visuomenės mokslų daktarės, gydytojos kardiologės Marijos Danguolės Žemaitytės ir kitų.

Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.

„Asmenybė – tai padorus žmogus, kuriam nusišypsojo laimė būti savo vietoje, kurioje jis padarė viską, ką galėjo. Tai nebūtinai turi būti itin aukštas pareigas einantis žmogus. Asmenybėmis gali būti eilinis mokytojas, gydytojas ar motina, garbingai atlikę savo pareigas. Tokių žmonių žinau daug“, – teigia Molėtuose gimęs politikas Valentinas Mazuronis. Prieš tapdamas Seimo nariu V. Mazuronis dirbo architektu, vėliau, nuo 2004 m., tris kadencijas iš eilės buvo renkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, nuo 2014 m. politikas – Europos Parlamento narys.

Iš Molėtų krašto taip pat kilusi habilituota biomedicinos mokslų daktarė, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Genotoksikologijos laboratorijos vadovė ir vyriausioji mokslo darbuotoja Janina Baršienė. Pasak mokslininkės, „Asmenybė – tai žmogus, pasiekęs profesinių aukštumų ir dvasinės pusiausvyros, vykdantis socialiai atsakingą veiklą, pažįstantis, gerbiantis save ir kitus, aiškiai suvokiantis dabarties ir ateities socialinius ir gamtinius procesus.“ J. Baršienė paruošė 7 mokslų daktarus, buvo įvairių mokslinių programų eksperte, paskelbė 125 mokslinius straipsnius, daugumą jų – tarptautiniuose žurnaluose, vadovavo daugiau nei 20 tarptautinių projektų, o mokslinius tyrimus vykdė daugiau kaip 20-yje šalių. 1993 m. mokslininkei įteikta Valensijos Vyriausybės premija (Ispanija), o 1996 m. – Lietuvos mokslo premija.

2002 m. fotomenininkui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Merkinės lankytojų centro vedėjui Algimantui Černiauskui ir fotografui, kryždirbiui Mindaugui Černiauskui suteiktas Molėtų rajono garbės piliečio vardas. Iš viso Lietuvoje ir užsienyje broliai menininkai surengė apie 100 asmeninių parodų.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ sufleruoja, kad asmenybė – tai žmogus su ryškiais vidiniais bruožais, o ryškiausiai tie bruožai atsiskleidžia žmogaus veikloje, – knygoje asmenybės sąvoką aiškina Algimantas. – Mano brolis Mindaugas sako, kad asmenybė – dirbantis žmogus. Atimk iš žmogaus darbą ir žmogus pradeda nykti, gesti. Arklys be darbo ir tas genda, suserga. Ir aš su broliu sutinku. Mes dažnai žiūrime į horizontą, ieškodami asmenybių, o matome tariamas žvaigždes, prodiuserių sukabintas kambaryje be langų. Norint pamatyti asmenybę, tenka atsigręžti į istoriją arba išeiti iš to kambario ir eiti Lietuvos keliais, takais, ir tada pamatoma, kad kažkas vis dar stato namus, tiesia kelius, ravi daržus... Asmenybės. Su savo vizijomis, kūrėjų ambicijomis. O knygos, o teatrai... Asmenybės salėje ir ant scenos... Netgi pats pilkiausias, niekuo iš minios ir gyvenimo neišsiskiriantis žmogelis, susiklosčius tam tikrai gyvenimo situacijai, gali tokį viražą padaryti, tokį užslėptą vidinį bruožą, Dievo dovanotą, išlaisvinti, kad laikykis, brolyti, ir žavėkis arba liūdėk...“

Mindaugas Černiauskas renka kraštotyrinę medžiagą apie Molėtų krašto kryžius, prisidėjo rengiant knygą „Molėtų krašto metaliniai kryžiai“, be to, Molėtų rajone, Gubesos kaime, inicijavo kryžiaus, skirto 1963 m. birželio 24 d. žuvusiems sukilėliams atminti, statybą. 2009 m. broliai parengė pirmąjį autorinį albumą „Fotografija. Algimantas ir Mindaugas Černiauskai. Pirma knyga“, kurį išleido Molėtų krašto muziejus. „Mūsų visų pasiekimai amžinybės akivaizdoje mažiau negu niekas, mažiau negu dulkė, – paklaustas apie svarbiausius asmeninius pasiekimus, atsako Mindaugas. – Galima kalbėti apie džiaugsmą, patirtą matant, kaip iš spintos moteris išima į drobinį rankšluostį suvyniotą mūsų knygą ir sako: „Pažiūrėkit, kokį lobį turiu“...“

Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.

„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių.Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.

Specialiai knygai apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Leidėjai rudenį išleis ir anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu.

Leidybos idėjų centro informacija.