Rugpjūčio 29 dieną Molėtuose surengtas atminties maršas, skirtas pagerbti prieš 75 metus Molėtuose holokausto kančias patyrusius žydus. Jame dalyvavo apie 2 tūkstančius eisenos dalyvių: iš viso pasaulio suvažiavusių su Molėtais susijusių žydų artimųjų, žymių Lietuvos politikos, kultūros, meno, visuomenės veikėjų, pačių molėtiškių, geros valios žmonių.

1941 rugpjūčio 29-ąją nacių ir jų vietinių talkininkų rankomis buvo nužudyta apie 2/3 Molėtų  miestelio  gyventojų žydų. Atminties maršą organizavo žuvusių artimieji, globojo Molėtų rajono savivaldybė ir Lietuvos žydų bendruomenė.

75 metų sukakties nuo 1941 m. rugpjūčio 29 tragedijos minėjimas Molėtuose prasidėjo parodos „Mūsų Molėtų žydai“ atidarymu Dailės galerijoje Molėtų kultūros centre. Molėtų krašto muziejus iš įvairių šaltinių surinko ir parodoje pateikė senųjų Molėtų ir Molėtų žydų gyvenimo nuotraukų, kuriose užfiksuotos žydų šeimos ir asmenys, miesto vaizdai, prekybos ir to meto verslo įmonių, mokyklų, žydų bendruomenės gyvenimo ir kitos laikmetį liudijančios akimirkos. Sausakimšoje galerijoje parodą pristatė Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė, Molėtuose gyvenusius žydus prisiminė artimųjų holokauste netekę L. Kaplanas, T. Kritzeris, holokaustą išgyvenusi profesorė I. Veisaitė.

Atminties maršas prasidėjo Molėtų miesto centre surengtu mitingu, kuriame kalbėjo Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Eitynių organizatorius  Tzvi Kritzer, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Tai Molėtų istorijoje juodoji diena.  Šie žmonės buvo tvirtai įleidę šaknis  į Molėtų žemę, ją puoselėjo ir brangino, formavo savitą šio krašto kultūrą, verslą, gyvenimo būdą, kūrė Molėtų krašto sėkmės istoriją. Deja, būtent jie patyrė didžiausias nesėkmes, kančias, ir tapo nei širdimi nei protu nesuvokiamos brutalios prievartos aukomis. Prievartos, kurią patyrė ne tik iš fašistinio režimo, bet ir šio režimo vietinių talkininkų, kaip bebūtų skaudu tai ištarti - Molėtų krašto žmonių, kurie savanaudiškai pardavę savo sąžinę, padorumą, pamynę visas žmogiškąsias ir krikščioniškas vertybes,  įsijungė į šėtonišką veikimą – nekaltų žmonių žudymą. Budeliams nėra ir niekada negali būti jokio pateisinimo. Žudydami kitos tautos žmogų jie taip pat niekino ir žudė savo tautą, jos dvasią, jos rytdieną. Tačiau to negalime primesti visai lietuvių tautai, nes buvo daug tokių, kurie rizikuodami savo, savo artimųjų žmonių gyvybėmis bei saugumu, gelbėjo žydus, priešinosi sužvėrėjimui. Daugiau kaip 880 Lietuvos žmonių yra pripažinti pasaulio teisuoliais. Tai, ką  jie darė, buvo skirta ne tik žudomiems žydams gelbėti. Tai buvo skirta gelbėti žmogiškumui  bei teisingumui pasaulyje, tai buvo skirta gelbėti ir Lietuvos garbę.“- sakė Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, teigdamas, kad tokia tragedija negali būti užmiršta ir niekada niekur negali pasikartoti. - „Mes kartu turime į ateitį žiūrėti labai atsakingai bei daryti viską, kad mirties, siaubingų kančių šmėkla daugiau niekada nepaliestų nei vienos pasaulio tautos, turime aktyviai siekti, kad šį mūsų istorijos puslapį žinotų ir mūsų ainiai. Žydų holokausto kančios turi būti žinomos be baltų puslapių, be iškraipytos tiesos, be nutylėjimų, įrašytos į istoriją kaip neatskiriama  mūsų praeities dalis, o išlikusiųjų stiprybė turi likti žmogiškojo kilnumo pamoka kiekvienam iš mūsų“.

Eitynės iki Molėtų žydų masinės kapavietės, apie 1,5 kilometro,  išsitęsė per didžiulę centrinės miesto gatvės dalį –  marše kartu su žydų tautos atstovais ėjo Lietuvos Seimo nariai Valentinas Stundys, Andrius Kubilius, Emanuelis Zingeris, Arvydas Anušauskas, Petras Čimbaras, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis,  Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, profesorius Vytautas Landsbergis, Gražina Landsbergienė, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, kunigai Ričardas Doveika, Tomas Šernas, rašytojas Marius Ivaškevičius, režisierius Oskaras Kuršunovas, dailininkas Vaidotas Žukas, žurnalistai Andrius Tapinas, Rūta Vanagaitė, kiti žinomi žmonės, Lietuvos ir Molėtų jaunimas, moksleiviai, buvo nešamos žuvusių žydų ir žydų gelbėtojų nuotraukos.

Masinėje kapavietėje buvo atidengtas naujas paminklas Molėtų žydams, kurio autorius Lietuvių ir Izraelio skulptorius Dovydas Zundelovičius. Ant granitinio monumento lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš kalbomis parašyta: „Dievas atmins tuos, kuriuos apraudame, šventus ir bekalčius mūsų tėvus, brolius, seseris, vaikus - du tūkstančius žydų iš mūsų gimtųjų Molėtų ir jų apylinkių – žiauriai nužudytus čia nacistų ir jų vietinių bendrininkų rankomis 1941 rugpjūčio 29 d. „Telieka jų sielos su gyvaisiais“.

Paminklo atidengimo metu buvo dar kartą prisiminta tragedija, žydų kantorius giesmėje apraudojo masinių žudynių aukas, vyriausiasis Lietuvos rabinas sukalbėjo maldą už mirusius. Ant monumento padėti atminties akmenys, uždegtos žvakės, Molėtų rajono meras ir Lietuvos žydų bendruomewnės pirmininkė padėjo vainiką nuo LR Prezidentės, padėti vainikai nuo LR Vyriausybės, Lietuvos žydų bendruomenės, Molėtų savivaldybės. Prieš eitynes holokausto aukas Molėtuose pagerbė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Apie Atminties maršą Molėtuose taip pat galite skaityti:

Delfi

LRT

15 min

Alfa

Molėtų krašto muziejaus svetainėje