PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2006-02-09 sprendimu Nr.B1-7

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) SKYRIMO IR MOKĖJIMO TVARKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) skyrimo ir mokėjimo tvarka (toliau–Tvarka) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu, Vyriausybės 1994m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 360 „Dėl socialinės paramos koncepcijos“.

2. Ši Tvarka reglamentuoja piniginės socialinės paramos skyrimą ir teikimą, įvertinus mažas pajamas gaunančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų) turtą ir pajamas, valstybės ir savivaldybės teikiamos paramos dydį, teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.

3. Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) rūšys yra šios:
3.1 socialinė pašalpa;
3.2 būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotėkoms, išlaidų karštam vandeniui ir išlaidų už būsto šildymui suvartoto kuro kiekį kompensacijos (toliau – kompensacijos);
3.3 vienkartinė parama.

4. Valstybės teikiama piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa ir kompensacijos) finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti (specialios tikslinės dotacijos).

5. Savivaldybės teikiama piniginė socialinė parama Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme nenumatytais atvejais ir vienkartinė parama, kai šeimoms ar asmenims būtina skubi parama, finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

6. Pagrindinės šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos:
6.1 Bendrai gyvenantys asmenys - bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos vyresni kaip 18 metų asmenys.
6.2 Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.
6.3 Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto- plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.
6.4 Kompensacijos – mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kompensuojama nustatyto dydžio išlaidų dalis už būsto šildymą, faktinį šalto vandens bei nuotėkų kiekį ir faktinį karšto vandens kiekį ir faktinį būsto šildymui suvartotą kuro kiekį.
6.5 Nedarni šeima – šeima, kurioje yra sutrikę tarpusavio santykiai ir vienas iš tėvų neatlieka vaiko priežiūros funkcijų arba netinkamai elgiasi su kitais šeimos nariais, arba (ir) abu tėvai neišsprendžia tarpusavio problemų ir į tai įtraukia vaikus, arba (ir) vienas iš tėvų ar abu tėvai nesugeba prižiūrėti vaikų ar elgiasi su jais netinkamai, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.
6.6 Piniginė socialinė parama – tai parama, teikiama įvairiomis piniginėmis išmokomis (pašalpos, kompensacijos ir pan.)
6.7 Socialinė pašalpa – piniginė išmoka, skiriama asmeniui (šeimai), jei dėl tam tikrų priežasčių asmens (šeimos) pajamos yra mažesnės už nustatytas valstybės remiamas pajamas.
6.8 Socialinės rizikos asmuo – vyresnis kaip 18 metų asmuo, turintis emocinių, elgesio, socialinių problemų ir dėl to esantis socialiai atskirtas – elgetaujantis, valkataujantis, skurstantis arba (ir) patyręs psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje, arba (ir) piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba (ir) įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
6.9 Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba (ir) dėl turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.
6.10 Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai ir įvaikiai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi.
6.11 Šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto vertės normatyvas – įstatymo nustatyta turto vertė, kurios neviršijusi šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į piniginę socialinę paramą.
6.12 Valstybės remiamos pajamos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) – įstatymo nustatyta tvarka tvirtinamas valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.
6.13 Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium ir neturintis vaikų asmuo arba susituokęs turintis vaikų asmuo, su kurio sutuoktiniu teismo sprendimu yra likę gyventi jų vaikai.
6.14 Vienkartinė pašalpa – savivaldybės nustatyta tvarka skiriama piniginė išmoka.

II SKYRIUS

ŠEIMOS ( VIENO GYVENANČIO ASMENS) TURTAS. TURTO NORMATYVAI. TURTO VERTĖS NUSTATYMAI

1. Skiriant valstybės piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) turtą įskaitomas šis šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) nuosavybės teise turimas turtas:
1.1 statiniai, įskaitant nebaigtus statyti statinius;
1.2 privalomos registruoti transporto priemonės;
1.3 privaloma registruoti žemės ūkio technika;
1.4 žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);
1.5 gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4000 litų;
1.6 akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų;
1.7 meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų;
1.8 piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;
1.9 gautos (negrąžintos) paskolos, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;
1.10 kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;
1.11 per praėjusius 12 mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, nuosavybėn įgytas bet koks kitas šios dalies 1.1 – 1.7 punktuose nenurodytas turtas, jeigu vieneto (komplekto) vertė viršija 2000 litų.
1.12 per praėjusius 12 mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, nuosavybėn įgytas bet koks kitas šios dalies 1 punkto 1 – 7 papunkčiuose nenurodytas turtas, jeigu vieneto (komplekto) vertė viršija 2000 litų.

2. Nekilnojamojo turto normatyvai yra šie:
2.1 Būsto normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.
2.2 Žemės sklypo normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:
2.2.1 namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
2.2.2 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
2.2.3 didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro. Jeigu šeimos (vieno gyvenančio asmens) turimi žemės sklypai yra ne tos pačios paskirties, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas;
2.2.4 Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), neturinčiai žemės sklypo, taikomas šios dalies 2 papunkčio 2 pastraipoje nustatytas žemės sklypo ploto normatyvas.

3. Turto vertės normatyvas nustatomas taip:
3.1 šio skyriaus 2 punkte nurodytas kiekvieno tipo nekilnojamo turto vertės normatyvas tam tikro nekilnojamo turto normatyvą dauginant iš to tipo turto vidutinės rinkos vertės;
3.2 šio skyriaus 2 punkte nurodytam kiekvienam nekilnojamojo turto tipui vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę miestuose, miesteliuose ir kaimuose;
3.3 nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto vertes;
3.4 kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų;
3.5 turto vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą.

III SKYRIUS

ŠEIMOS (VIENO GYVENANČIO ASMENS) PAJAMOS

1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių ( vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:
1.1 su darbo santykiais susijusios pajamos;
1.2 autorinis atlyginimas;
1.3 pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos pašalpą);
1.4 dividendai;
1.5 palūkanos;
1.6 individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestino pelno;
1.7 individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis pagal veiklos liudijimą;
1.8 pajamos iš žemės ūkio veiklos;
1.9 išmokos žemės ūkio veiklai;
1.10 piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
1.11 stipendijos;
1.12 socialinio pobūdžio kas mėnesį gaunamos pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliems, kompensacijas donorams, mokamas pinigines lėšas vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentus). Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa ir šia Tvarka nustatytos kompensacijos;
1.13 išeitinė išmoka arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;
1.14 išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
1.15 ligos, motinystės ir motinystės ( tėvystės) pašalpa;
1.16 turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija);
1.17 labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;
1.18 gautos dovanų piniginės lėšos;
1.19 paveldėtos piniginės lėšos;
1.20 užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
1.21 valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;
1.22 turto nuomos pajamos;
1.23 loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
1.24 kitos faktiškai gautos pajamos.

2. Šio skyriaus 1 punkte nurodytos pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

3. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, stipendijos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

4. Vienkartinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) įskaitomi į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos buvo išmokėtos.

5. Kai vaikui (vaikams) išlaikyti vienam iš tėvų yra teismo priteista ir gauta konkreti pinigų suma, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama šią pinigų sumą padalijus iš mėnesių, likusių, iki vaikui (vaikams) sukaks 18 metų, skaičiaus.

6. Kai vaikui (vaikams) išlaikyti priteisiamas tam tikras turtas, į šeimos pajamas įskaitomas iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme – pareiškime.

7. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2003m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3D–533 „Dėl žemės ūkio produkcijos sąlyginių verčių patvirtinimo“ patvirtinus žemės ūkio veiklos pajamų įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Nesant galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3D-535 „Dėl Žemės ūkio veiklos pajamų normatyvų ir pajamų normos hektarui žemės ūkio naudmenų patvirtinimo“ nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

IV SKYRIUS

PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS (VIENO GYVENANČIO ASMENS) TEISĖS IR PAREIGOS

1. Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima (vienas gyvenantis asmuo) privalo:
1.1 pateikti pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr.A1 – 196 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme, patvirtinimo“ patvirtintą prašymą – paraišką visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisę į socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
1.2 sudaryti seniūnijos ar Socialinės paramos skyriaus darbuotojams galimybių tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
1.3 naudoti gautą socialinę pašalpą šeimos (asmens) interesams;
1.4 dalyvauti seniūnijos organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose bei socialinių paslaugų programose;
1.5 bedarbiai šeimos nariai (vieni gyvenantys asmenys) privalo vykdyti Molėtų darbo biržos sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose numatytus įsipareigojimus.

2. Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę:
2.1 susipažinti su Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu, kitais teisės aktais ir savivaldybės sprendimais, reglamentuojančiais piniginę socialinę paramą, bei šia Tvarka ir gauti išsamią ir tikslią informaciją apie piniginės socialinės paramos skyrimą;
2.2 kreiptis į seniūną, dėl dalyvavimo organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose.

V SKYRIUS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS ADMINISTRAVIMAS

1. Piniginę socialinę paramą administruoja, įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės socialinę paramą, įgyvendinimą rajone organizuoja savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

2. Piniginę socialinę paramą skiria ir moka savivaldybės administracija Socialinės paramos skyriaus vedėjo teikimu.

3. Piniginę socialinę paramą išimties tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama tik patikrinus šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašius nustatytos formos buities tyrimo aktą. Apsvarsčius prašymą Socialinės paramos komisijos posėdyje, Socialinės paramos skyriaus vedėjo teikimu socialinė pašalpa skiriama administracijos direktoriaus įsakymu.

4. Socialinės paramos komisijos sudėtį tvirtina administracijos direktorius. Komisiją sudaro 3 – 5 nariai, komisijos posėdžiai vyksta 1-2 kartus per mėnesį.

5. Socialinės paramos skyriaus vedėjas privalo:
5.1 skirti ir teikti piniginę socialinę paramą šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo, kitais teisės aktais, savivaldybės sprendimais nustatyta tvarka;
5.2 nustatyti pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-197/1K-292 „ Dėl šeimos (vieno gyvenančio asmens), kuri kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto įvertinimo metodikos patvirtinimo“ parengtą metodiką šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto, nurodyto šios Tvarkos II skyriaus 1 punkto 1- 4 papunkčiuose, vertę, o remdamasis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. D-533 „Dėl žemės ūkio produkcijos sąlyginių verčių patvirtinimo“ patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis – šios tvarkos II skyriaus 1 punkto 5 papunkčio nurodyto turto vertę;
5.3 surinkti kitų valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų duomenų bazėje turimą informaciją apie šeimas (vienus gyvenančius asmenis), kurios (kurie) kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos sudaryti su jomis sutartis dėl informacijos gavimo;
5.4 užtikrinti šeimų (vienų gyvenančių asmenų) pateiktos informacijos konfidencialumą;
5.5 teikti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-195 „Dėl duomenų apie savivaldybių teritorijose gyvenančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) suteiktą piniginę socialinę paramą teikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintas statistines ataskaitas apie Molėtų rajone gyvenančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) suteiktą piniginę socialinę paramą;
5.6 pervesti lėšas šilumą, karštą bei šaltą vandenį teikiančioms įmonėms už suteiktas kompensacijas rajono gyventojams pagal pateiktus kompensacijų gavėjų vardinius sąrašus ir paraiškas – ataskaitas;
5.7 teikti šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie piniginės socialinės paramos skyrimą ir teikimą, priimant prašymą – paraišką supažindinti jas (juos) su šia Tvarka;
5.8 laikytis Socialinio darbuotojo, Valstybės tarnautojo etikos kodekso reikalavimų.

6. Socialinės paramos skyriaus vedėjas turi teisę:
6.1 siūlyti savivaldybės administracijai skirti valstybės piniginę socialinę paramą tuo atveju, kai prašymą – paraišką pasirašo tik vienas iš sutuoktinių ar vienas iš kartu gyvenančių asmenų, nurodęs priežastį, dėl kurios kitas sutuoktinis ar kartu gyvenantis asmuo negali pasirašyti;
6.2 nereikalauti iš valstybės piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) kas 3 mėnesius pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepakitę (duomenys apie turimą turtą ir pan.). Tačiau šie duomenys turi būti pateikiami ne rečiau kaip kartą per metus;
6.3 papildomai apklausti šeimas (vienus gyvenančius asmenis), kurios (kurie) kreipėsi dėl valstybinės piniginės socialinės paramos ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisę gauti valstybės piniginę socialinę paramą;
6.4 tikrinti šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo sąlygas, turimą turtą, surašyti Lietuvos Respublikos Socialinės ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1 – 196 „ Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme, patvirtinimo“ nustatytos formos buities tyrimo aktą kuriuo remiantis priimti sprendimą dėl šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisės į valstybės piniginę socialinę paramą;

7. Šilumą, karštą bei šaltą vandenį bei kitas energetines paslaugas teikiančios įmonės privalo:
7.1 apskaičiuoti kompensacijas ir sumažinti mokestį už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal pateiktas Lietuvos Respublikos Socialinės ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-196 „Dėl teisės aktų , numatytų Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme, patvirtinimo“ nustatytos formos pažymas apie vidutines šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas;
7.2 užtikrinti šeimų (vieno gyvenančio asmens) pateiktos informacijos konfidencialumą.

8. Šilumą, karštą bei šaltą vandenį bei kitas energetines paslaugas teikiančios įmonės turi teisę:
8.1 neskaičiuoti kompensacijų ir nemažinti mokesčio už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį šeimoms, kurios įsiskolinusios už suteiktas paslaugas;
8.2 gauti reikalingą informaciją apie šeimą (vieną gyvenantį asmenį), jeigu tai reikalinga kompensacijoms teikti;
8.3 kreiptis įstatymu nustatyta tvarka į teismą dėl skolų gražinimo už suteiktas paslaugas;

9. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi i Molėtų rajono savivaldybės administraciją (adresas: Vilniaus g. 44, Molėtai)

10. Kreipdamasi dėl valstybinės piniginės socialinės paramos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) užpildo Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-196 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme, patvirtinimo“ patvirtintą prašymą – paraišką, joje nurodo duomenis apie šeimą, jos narių veiklos pobūdį, turimą turtą ir šios Tvarkos II skyriaus 3 punkto 1-5 papunkčiuose nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas bei kitą valstybės piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.
Prie prašymo – paraiškos pridedamos šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) pažymos apie šios Tvarkos III skyriaus 1 punkte nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl valstybės piniginės socialinės paramos mėnesius, kitus dokumentus, įrodančius šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisę gauti valstybės piniginę socialinę paramą.

11. Visų prašyme – paraiškoje surašytų duomenų teisingumą savo parašais patvirtina abu sutuoktiniai arba kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys ir šeimos sutarimu nurodomas valstybinės socialinės paramos gavėjas.

12. Duomenis apie turimą turtą, nurodytą šios Tvarkos II skyriaus 1 punkte, bei tai patvirtinančius dokumentus šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikia vieną kartą per metus už praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl valstybės piniginės socialinės paramos. Jeigu dėl valstybės piniginės socialinės paramos šeima (vienas gyvenantis asmuo) kreipiasi pakartotinai, ji (jis) turi pranešti Socialinės paramos skyriui apie turto pasikeitimus po laikotarpio, už kurį turtas buvo deklaruotas.

13. Kreipdamasi dėl savivaldybės vienkartinės socialinės paramos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikia prašymą ir kitus būtinus dokumentus vienkartinei paramai gauti šios Tvarkos X skyriuje nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMAS

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti valstybės socialinę piniginę paramą asmenų bei jų šeimos narių, kaip jie yra nurodyti šios Tvarkos I skyriaus 6 punkte, prašymu per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos turi šiems asmenims išduoti pažymas apie sumas , kurios išmokėtos per praėjusius 3 mėnesius iki kreipimosi, ir išskaičiuotus mokesčius pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Nr. A1-196 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme, patvirtinimo“ patvirtintą pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas formą.

2. Valstybės ir savivaldybės įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo prašymu turi nemokamai teikti informaciją, reikalingą šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) piniginei socialinei paramai skirti.

3. Socialinės paramos skyriaus vedėjas, šilumą, karštą bei šaltą vandenį teikiančios įmonės ir kitos organizacijos turi teikti šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) tikslią, išsamią ir aiškią informaciją apie piniginę socialinę paramą ir teisę ją gauti.

VII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ NETEISĖTAI GAUTĄ PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ

1. Asmenys, nuslėpę ar pateikę neteisingus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai gauti, ir dėl to neteisėtai gavę šios Tvarkos nustatytą piniginę paramą, privalo Socialinės paramos skyriui grąžinti neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos lėšas.

2. Permokėtos, neteisingai apskaičiuotos ar neteisėtai išmokėtos socialinės pašalpos ar kompensacijos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Juridiniai ir fiziniai asmenys, įrašę išduodamose pažymose ar kituose piniginei socialinei paramai skirti reikalinguose dokumentuose klaidingus duomenis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

SOCIALINĖ PAŠALPA

Šeimų (vienų gyvenančių asmenų) teisė į socialinę pašalpą

1. Šeimos (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į socialinę pašalpą, jei jos (jie) atitinka šio punkto 1 ir 2 papunkčiuose nurodytas sąlygas ir kiekvienas šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo) vyresnis nei 18 metų atitinka bent vieną iš 3-5 papunkčiuose nurodytų sąlygų:
1.1 turimo turto, nurodyto šios Tvarkos II skyriaus 1 punkte, vertė neviršija turto vertė normatyvo, nustatyto pagal šios Tvarkos II skyriaus 3 punktą;
1.2 vidutinės 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo teisę į socialinę pašalpą, šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui);
1.3 vyresni kaip18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo:
1.3.1 ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje;
1.3.2 dirba ne visą darbo laiką Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
1.3.3 nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
1.4 vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo):
1.4.1 mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai;
1.4.2 laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;
1.4.3 yra įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar šalpos išmokas;
1.4.4 yra I, II grupės invalidai (invalidas) arba neįgalieji (neįgalusis) įstatymo nustatyta tvarka;
1.4.5 yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus nurodytiems laikotarpiams;
1.4.6 yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje;
1.4.7 yra asmenys (asmuo), kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne ilgiau kaip 2 metai, įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką;
1.4.8 vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį, vaiką, kurį įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka;
1.4.9 ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare;
1.4.10 moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);
1.5 motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar rūpintojas) augina namuose:
1.5.1 nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų;
1.5.2 bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra tinkamai prižiūrimi;
1.5.3 ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų joje;
1.6 vaikai nuo 16 iki 18 metų:
1.6.1 dirba (šios dalies 3 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi);
1.6.2 mokosi formaliojo švietimo įstaigose;
1.6.3 laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.;
1.6.4 yra invalidai ar neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka;
1.6.5 yra įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje;
1.6.6 yra nėščios moterys.

2. Nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šios skyriaus 1 punkto 1 ir 2 papunkčiuose nurodytas sąlygas ir bent vieną iš 3-6 papunkčiuose nurodytų sąlygų, socialinė pašalpa skiriama, jeigu jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

3. Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaiką (vaikus) iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio skyriaus 1 punkto 1 ir 2 papunkčiuose nurodytas sąlygas ir bent vieną iš 3-6 papunkčiuose nurodytų sąlygų, socialinė pašalpa skiriama:
3.1 jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);
3.2 jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti išlaikymo;
3.3 tėvystės nustatymo ir ( ar) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

4. Jeigu šio skyriaus 2 punkte nurodytos šeimos nėra sudariusios teismo patvirtintos vaiko (vaikų) išlaikymo sutarties arba jei vaiko (vaikų) išlaikymo teismas nėra priteisęs, taip pat jeigu šio skyriaus 3 punkte nurodytų šeimų vaikui (vaikams) nėra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir vaikui (vaikams) išlaikymo teismas nėra priteisęs, socialinė pašalpa skiriama tik vaikams.

Socialinės pašalpos dydis

5. Socialinė pašalpa, teikiama šio skyriaus 1-3 punktuose nurodytoms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) ir vidutinių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį.

6. Socialinė pašalpa, teikiama šio skyriaus 4 punkte nurodytiems vaikams, kiekvienam vaikui sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.

Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas

7. Vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos imant iki kreipimosi praėjusių 3 mėnesių pajamas, nurodytas šios Tvarkos III skyriuje.

8. Tuo atveju, kai kreipimosi dėl socialinės pašalpos mėnesį bent vieno šeimos nario (vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, nustatant vidutines šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas imamas visų šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) kreipimosi mėnesį gautos pajamos.

9. Šio skyriaus 8 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos yra gauta vienkartinių išmokų (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė pašalpa arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui, honoraras, piniginis laimėjimas ir kitos).

10. Socialinė pašalpa šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), atitinkančiam šio skyriaus 1 punkte nurodytas sąlygas, neskiriama ir jo pajamos neįskaitomos į šeimos pajamas, jeigu jis:
10.1 nuolat arba darbo dienomis gyvena (aprūpintas nakvyne ir maistu) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;
10.2 neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
10.3 yra moksleivis ar studentas iki 24 metų ir gyvena kitoje valstybėje bei mokosi tos valstybės mokymo įstaigos dieniniame skyriuje;
10.4 atlieka privalomąją pradinę karinę tarnybą;
10.5 yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška.

Socialinės pašalpos skyrimas ir mokėjimas

11. Gauti socialinę pašalpą norinti šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikia Socialinės paramos skyriaus vedėjui prašymą – paraišką ir būtinus pašalpai skirti dokumentus šios tvarkos V skyriaus 9-10 punktuose nustatyta tvarka.

12. Socialinė pašalpa skiriama administracijos direktoriaus įsakymu 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikė prašymą - paraišką, pirmos dienos.

13. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos mokėjimo laikui, dėl tolesnio socialinės pašalpos skyrimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) per 3 mėnesius gali kreiptis su prašymu - paraiška ir naujais dokumentais su duomenimis apie šeimos narius ir šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas. Tuo atveju pašalpa skiriama nuo kito po pašalpos mokėjimo pabaigos mėnesio. Jeigu pakartotinai dėl socialinės pašalpos kreipiasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos pašalpos mokėjimo pabaigos, socialinė pašalpa skiriama ir mokama pradedant tuo mėnesio, kurį kreiptasi.

14. Socialinė pašalpa skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos – 6 mėnesiams.

15. Socialinė pašalpa skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima (vienas gyvenantis asmuo) per šį laikotarpį neteks teisės į socialinę pašalpą.

16. Darbingi nedirbantys šeimos nariai (vieni gyvenantys asmenys), gaunantys socialinę pašalpą, bet nedalyvaujantys aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-203 „Dėl telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka pasitelkiami visuomenei naudingiems darbams atlikti.
Visuomenei naudingus darbus savo teritorijoje (asmens gyvenamojoje vietovėje) organizuoja seniūnai šios Tvarkos XII nustatyta tvarka.

17. Socialinė pašalpa šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) skiriama socialinėmis paslaugomis (jeigu yra galimybės) arba alternatyviomis pašalpos skyrimo formomis, kai:
17.1 socialinės rizikos šeimos (asmuo), nedarnios šeimos, panaudoja skirtą socialinę pašalpą ne šeimos (asmens) interesams;
17.2 šeima (vienas gyvenantis asmuo) neatitinka šio skyriaus 2-3 punktų reikalavimų ar nevykdo IV skyriaus 1 punkto 5 papunktyje nustatytų pareigų.

18. Socialinė pašalpa išimties tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų skiriama šios Tvarkos V skyriaus 3 punkte nustatyta tvarka.

Socialinės pašalpos teikimas

19. Socialinė pašalpa šeimai (vienam gyvenančiam asmeniu) teikiama šiais būdais:
19.1 piniginėmis lėšomis;
19.2 paslaugomis.

20. Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą, socialinės pašalpos teikimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą.
Šeima (vienas gyvenantis asmuo) nustatyta tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės Socialinės paramos skyrių, o ši socialinę pašalpą teikia nustatyta tvarka, bet ne anksčiau negu nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojamoji gyvenamoji vieta buvo pakeista.

21. Jeigu sutuoktiniai ar kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys deklaruoja savo gyvenamąją vietą skirtingose vietose (savivaldybėse), Socialinės paramos skyriaus vedėjo prašymu kitoje vietovėje (savivaldybėje) deklaruojantis gyvenamąją vietą sutuoktinis ar kartu gyvenantis bendro ūkio siejamas nesusituokęs asmuo pateikia tos vietovės savivaldybės institucijos pažymą apie tai, kad jam socialinė pašalpa nepaskirta ir nemokama.

22. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį pašalpa priklausė.

23. Jeigu per laikotarpį, kurį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiama socialinė pašalpa, šeima ( vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į socialinę pašalpą arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra pateikusi neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitą informaciją, reikalingą socialinei pašalpai skirti, socialinė pašalpa nuo kito mėnesio nebeteikiama. Jeigu pasikeitus aplinkybėms socialinė pašalpa šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui priklauso, tačiau pasikeitė jos dydis, nuo kito mėnesio ji skiriama iš naujo. Tokiu atveju socialinė pašalpa apskaičiuojama pagal šeimos (vieno gyvenančio asmens) tą mėnesį gautas pajamas.

24. Socialinė pašalpa išmokama už praėjusį mėnesį nuo kito mėnesio 10 dienos asmens pageidavimu paštuose, savivaldybės administracijos kasoje ar pervedant į nurodytą sąskaitą banke.

25. Jeigu šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5 litai, ji nemokama.

26. Jei socialinė pašalpa šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) nepriklauso, Socialinės paramos komisijos posėdžio protokolo išrašas per vieną mėnesį nuo visų dokumentų, kurių reikia socialinei pašalpai skirti, pateikimo išsiunčiamas pareiškėjui.

IX SKYRIUS

KOMPENSACIJOS

Kompensacijų rūšys

1. Kompensacijų rūšys yra šios:
1.1 išlaidų už būsto naudingo ploto šildymą;
1.2 išlaidų už faktinį šalto vandens ir nuotėkų kiekį;
1.3 išlaidų už faktinį karšto vandens kiekį;
1.4 išlaidų už faktinį (normatyvinį) būsto šildymui suvartotą kieto kuro kiekį.

Šeimų (vienų gyvenančių asmenų) teisė į kompensacijas

2. Šeimos (vienio gyvenantys asmenys) turi teisę į kompensacijas, jeigu atitinka šio punkto 1-4 papunkčiuose nurodytas sąlygas ir kiekvienas šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo) atitinka bent vieną iš 5 - 7 papunkčiuose nurodytų sąlygų:
2.1 nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šios Tvarkos II skyriaus 1 punkte, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto vadovaujantis šios Tvarkos II skyriaus 3 punktu;
2.2 išlaidos už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio skyriaus 5 - 6 punktuose nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, viršija 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam šeimos nariui) dydžio;
2.3 išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotėkų kiekį, bet nedidesnį už šio skyriaus 5 - 6 punktuose nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų;
2.4 išlaidos už faktinį karšto vandens kiekį , bet nedidesnį už šio skyriaus 5-6 punktuose nustatytą normatyvą, viršija 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų;
2.5 dirbantys vyresni kaip18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo:
2.5.1 ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje;
2.5.2 dirba ne visą darbo laiką Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2 – 6 punktuose nustatytais atvejais, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2.5.3 nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2.6 vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo):
2.6.1 mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai;
2.6.2 laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;
2.6.3 yra įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar šalpos išmokas;
2.6.4 yra I, II grupės invalidai (invalidas) arba neįgalieji (neįgalusis) įstatymo nustatyta tvarka;
2.6.5 yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus nurodytiems laikotarpiams;
2.6.6 yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje;
2.6.7 yra asmenys (asmuo), kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne ilgiau kaip 2 metai, įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką;
2.6.8 vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį, vaiką, kurį įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka;
2.6.9 ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare;
2.6.10 moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);
2.7 motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar rūpintojas) augina namuose:
2.7.1 nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų;
2.7.2 bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra tinkamai prižiūrimi;
2.7.3 ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų joje;
2.8 vaikai nuo 16 iki metų:
2.8.1 dirba (šios dalies 3 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi);
2.8.2 mokosi formaliojo švietimo įstaigose;
2.8.3 laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.;
2.8.4 yra invalidai ar neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka;
2.8.5 yra įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje;
2.8.6 yra nėščios moterys.

3. Nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šios skyriaus 2 punkto 1 - 4 papunkčiuose nurodytas sąlygas ir bent vieną iš 5-8 papunkčiuose nurodytų sąlygų, kompensacijos skiriamos, jeigu jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

4. Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaiką (vaikus) iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio skyriaus 2 punkto 1 - 4 papunkčiuose nurodytas sąlygas ir bent vieną iš 5 - 8 papunkčiuose nurodytų sąlygų, kompensacijos skiriamos:
4.1 jeigu jų vaikų (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);
4.2 jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti išlaikymo;
4.3 tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti

5. Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:
5.1 būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių (vienam gyvenančiam asmeniui) – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;
5.2 karšto vandens – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį;
5.3 šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.

Kompensacijų dydis

6. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kompensuojama:
6.1 šildymo sezono metu – išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio skyriaus 5 punkto 1 papunktyje nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ir kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio;
6.2 išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet nedidesnį už šio skyriaus 5 punkto 3 papunktyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų;
6.3 išlaidų už faktiniam karšto vandens kiekiui, bet ne didesniam už šio skyriaus 5 punkto 2 papunktyje nustatytą normatyvą, paruošti dalis, viršijanti 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų. Į išlaidas karštam vandeniui paruošti įskaičiuojamos neviršijančios nustatyto normatyvo energijos ar kuro sąnaudos vandeniui pašildyti ir būstui priskirtos energijos ar kuro sąnaudos karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Kai karštas vanduo ruošiamas naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą, į išlaidas karštam vandeniui paruošti įskaičiuojamos ir išlaidos už karštam vandeniui paruošti sunaudotą šaltą vandenį (įskaitant išlaidas nuotekoms).

7. Jeigu daugiabučio namo savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas.

8. Kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos sudaro ne daugiau kaip 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai ( vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ir kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą.

Pajamų kompensacijai gauti apskaičiavimas

9. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal šeimos ( vieno gyvenančio asmens) vidutinių pajamų dalį, tenkančią būstą, kaip gyvenamąją vietą, deklaravusiems šeimos nariams (vienam gyvenančiam asmeniui).

10. Vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių, praėjusių iki laikotarpio, nuo kurio šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriamos kompensacijos, pajamas, nurodytas šios Tvarkos III skyriuje.

11. Jeigu viename būste gyvena daugiau kaip viena šeima ir šios šeimos atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), bendros būstą, kaip gyvenamąją vietą, deklaravusių šeimos narių ( vienų gyvenančių asmenų) pajamos apskaičiuojamos sumuojant kiekvienos šeimos būstą, kaip gyvenamąją vietą, deklaravusiems šeimos nariams (vieniems gyvenantiems asmenims) tenkančią vidutinių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį dalį, prieš tai atėmus 90 procentų jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydžio.
Jeigu viena iš būste gyvenančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų) neturi teisės į kompensacijas, kompensacijos neskiriamos nė vienai iš kartu gyvenančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų).

12. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skaičiuojant kompensacijas imamos pajamos, kurios socialinei pašalpai gauti paskutinį kartą buvo nurodytos iki to mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos. Į šias pajamas taip pat įskaitomas paskutinį kartą paskirtos socialinės pašalpos dydis.

13. Jeigu tą mėnesį, nuo kurio skiriamos kompensacijos, bent vieno šeimos nario (vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė, imamos šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos to mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos.

14. Kompensacijos šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) atitinkančiam šio skyriaus 2 punkte nurodytas sąlygas, kompensacijos neskiriamos ir jo pajamos į šeimos pajamas neįskaičiuojamos, jeigu jis:
14.1 yra užsienio valstybėje besimokantis ir gyvenantis moksleivis ar studentas iki 24 metų;
14.2 yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška;
14.3 atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

Kompensacijų skyrimas

15. Šeima (vienas gyvenantis asmuo), norinti gauti kompensacijas, pateikia Socialinės paramos skyriaus vedėjui prašymą – paraišką ir būtinus kompensacijai skirti dokumentus šios Tvarkos V skyriaus 9-10 punktuose nustatyta tvarka.

16. Kompensacijos skiriamos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki kreipimosi mėnesius.

17. Pasibaigus paskirtų kompensacijų laikui, dėl tolesnio kompensacijų skyrimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) kreipiasi iš naujo su prašymu – paraiška ir naujais dokumentais su duomenimis apie šeimos narius ir šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas.

18. Kompensacijos skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos:
18.1 būsto naudingo ploto šildymo išlaidų ir išlaidų už faktinį karšto vandens kiekį šildymo sezono metu – 6 mėnesiams;
18.2 išlaidų už faktinį karšto vandens kiekį nešildymo sezono metu – 6 mėnesiams;
18.3 išlaidų už faktinį šalto vandens ir nuotekų kiekį – 6 mėnesiams;
18.4 išlaidų už faktinį ( normatyvinį) būsto šildymui suvartotą kuro kiekį – 6 mėnesiams.

19. Kompensacijos skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu žinomos priežastys, dėl kurių šeima (vienas gyvenantis asmuo) per šį laikotarpį neteks teisės į kompensacijas.

20. Darbingi nedirbantys šeimos nariai (vieni gyvenantys asmenys) gaunantys kompensacijas, bet nedalyvaujantys aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-203 „ Dėl telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka pasitelkiami visuomenei naudingiems darbams atlikti. Visuomenei naudingi darbai organizuojami šios Tvarkos XII skyriuje nustatyta tvarka.

21. Kompensacijos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) neskiriamos arba nutraukiamas jų teikimas, jeigu:
21.1 pateikė klaidingus duomenis apie šeimos narius, gaunamas pajamas, turimą turtą, užimtumą;
21.2 nesudaro sąlygų patikrinti šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
21.3 nustatoma, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo), deklaravusi (deklaravęs) būstą kaip savo gyvenamąją vietą, šiame būste faktiškai negyvena ir išnuomavusi (išnuomavęs) šį būstą kitai šeimai ar asmeniui. Nustačius tokį faktą, šeima (vienas gyvenantis asmuo) privalo atlyginti šildymo sezono visą būsto šildymo, karšto bei šalto vandens ir kitų energetinių paslaugų kompensavimu susijusią žalą šias paslaugas teikiančioms įmonėms.

22. Kompensacijos iš savivaldybės biudžeto lėšų išimties tvarka skiriamos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimos (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme nenumatytais atvejais šios Tvarkos V skyriaus 3 punkte nustatyta tvarka.

Kompensacijų teikimas ir apskaičiavimas

23. Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą, kompensacijų teikimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas, apskaičiavus ją už tą mėnesį, kurį ją gavusi šeima (vienas gyvenantis asmuo) pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą.
Šeima (vienas gyvenantis asmuo) nustatyta tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamosios vietos savivaldybės Socialinės paramos skyrių, o ši kompensacijas teikia nustatyta tvarka, bet ne anksčiau negu nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojamoji vieta buvo pakeista.

24. Jeigu per laikotarpį, kurį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiamos kompensacijos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į kompensacijas arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra pateikusi neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitą informaciją, reikalingą kompensacijoms skirti, kompensacijos nuo kito mėnesio nebeteikiamos.
Jeigu pasikeitus aplinkybėms kompensacijos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) priklauso, tačiau pasikeitė jų dydis, nuo kito mėnesio jos skiriamos iš naujo. Tokiu atveju kompensacijos apskaičiuojamos pagal šeimos (vieno gyvenančio asmens) tą mėnesį gautas pajamas.

25. Šilumą, karštą, šaltą vandenį ir kitas energetines paslaugas teikiančios įmonės pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr.A1-196 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vienam gyvenančiam asmeniui) įstatyme, patvirtinimo“ 1 - 8 prieduose patvirtintas būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotėkoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo formos apskaičiuoja kompensacijas už:
25.1 būstui šildyti suvartotą energiją ir kuro kiekį;
25.2 karštam vandeniui ruošti suvartotą energijos (elektros ir šilumos) arba kuro kiekį;
25.3 šaltą vandenį ir nuotekas.
26. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) Socialinės paramos skyriui iki einamojo mėnesio 25 dienos turi pateikti pažymas apie vidutines šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas.
27. Jeigu šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi įsiskolinimą už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį, kitas energetines paslaugas, kompensacijos skiriamos pagal skolos už paslaugas grąžinimo sutartį su paslaugas tiekiančia įmone.

X SKYRIUS

VIENKARTINĖ SOCIALINĖ PARAMA

Teisės aktai reglamentuojantys vienkartinę socialinę paramą

1. Šiuo metu vienkartinę socialinę paramą reglamentuoja šie teisės aktai:
1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 360 „Dėl socialinės paramos koncepcijos“;
1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1440 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, ir šių asmenų įdarbinimo“;
1.3 Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas;
1.4 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. A1-203 „ Dėl telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos patvirtinimo“
1.5 Lietuvos Respublikos Socialinės ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-196 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme, patvirtinimo“
1.6 Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir administracijos direktoriaus įsakymai, ši Tvarka.

Vienkartinė socialinė parama ir jos teikimo principai

2. Vienkartinės socialinės paramos teikimo mastai priklauso nuo savivaldybės finansinių galimybių, atsižvelgiant į gyventojų poreikius.

3. Svarbiausias vienkartinės socialinės paramos teikimo tikslas – pasirūpinti, kad vienkartinė parama būtų teikiama tik tiems asmenims (šeimoms), kurios negali be jos išsiversti.

4. Vienkartinės socialinės paramos teikimo principai yra šie:
4.1 teikiama parama turi kuo tiksliau atitikti remiamo asmens (šeimos) poreikius, atsižvelgiant į jo (jos) socialinę ir materialinę padėtį;
4.2 remiamiems asmenims (šeimoms) turi būti sudarytos socialinės integracijos sąlygos (t. y. pasitelkti juos visuomenei naudingiems darbams atlikti) skirti paramą ne piniginėmis formomis (maisto produktais, drabužiais, kanceliarinėmis prekėmis ir pan., socialinėmis paslaugomis), kad jie taptų visiškai arba iš dalies savarankiški;
4.3 šeimoms ir asmenims, kurie piniginę paramą panaudoja ne pagal paskirtį, pirmenybę teikti ne piniginės paramos forma (maisto produktais, kanceliarinėmis prekėmis ir pan., socialinėmis paslaugomis ir kt.).

Vienkartinės socialinės paramos teikimo būdai

5. Vienkartinės socialinės paramos būdai yra šie:
5.1 vienkartinė socialinė parama teikiama pinigais;
5.2 vienkartinė socialinė parama teikiama ne pinigine forma;
5.3 talonais maisto produktams ir kitoms prekėms įsigyti, kai žinoma, kad asmuo (šeima) negali efektyviai panaudoti.

Teisė į vienkartinę socialinę paramą

6. Teisę į vienkartinę socialinę paramą turi:
6.1 vieniši, sutuoktinio ir vaikų neturintys asmenys, jeigu gaunamos pajamos neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžių per mėnesį;
6.2 neįgalieji (nedirbantys ir neturintys darbingų šeimos narių), jeigu gaunamos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžių per mėnesį;
6.3 pensinio amžiaus asmenys (nedirbantys ir neturintys darbingų šeimos narių), jeigu gaunamos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžių per mėnesį;
6.4 socialinės rizikos asmenys:
6.4.1 asmenys, grįžę iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigų;
6.4.2 narkomanai, alkoholikai, grįžę iš reabilitacijos įstaigų;
6.4.3 benamiai ir kiti paribio žmonės, negalintys prisitaikyti prie visuomenės narių.
6.5 bedarbių, įregistruotų darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir turinčių išlaikytinių vaikų, šeimos, skiriant paramą tik vaikams;
6.6 socialinės rizikos šeimos, skiriant paramą tik vaikams;
6.7 kiti asmenys (šeimos), kurių gaunamos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžių per mėnesį, atsižvelgiant į tuo metu susidariusias ekstremalias sąlygas.
Į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neatsižvelgiama, skiriant vienkartinę socialinę paramą stichinės nelaimės atveju.

Atvejai, kai skiriama vienkartinė socialinė parama

7. Vienkartinė socialinė parama šio skyriaus 6 straipsnyje nurodytiems asmenims (šeimoms) teikiama šiais atvejais:
7.1 stichinės nelaimės (gaisro, potvynio, audros, liūties, pūgos ir pan.), nukentėjus gyvenamajam būstui (butui, namui, kolektyviniam sodo namui ar sodybai, jeigu šios patalpos deklaruotos kaip asmens ( šeimos) gyvenamoji vieta);
7.2 asmenims, grįžusiems iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigų;
7.3 ligos atveju kompensuoti gydymo išlaidas pagal pateiktus gydymo įstaigos dokumentus;
7.4 netekto darbingumo ar neįgalumo atveju pagal NDNT pateiktą pažymą;
7.5 kitais atvejais (skurdo, benamystės, asmens dokumentų sutvarkymo ir pan.), kai būtina skubi socialinė parama.

Vienkartinės socialinės paramos teikimo sąlygos

8. Vienkartinė socialinė parama teikiama tiems asmenims (šeimoms), kuriems jos labiausiai reikia, įvertinant asmens ( šeimos) pajamas, esamą socialinę ir materialinę padėtį ir , esant reikalui, turtą šios Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.
Vienkartinė socialinė parama, nevertinant turto, teikiama tais atvejais, kai nėra sąlygų įvertinti turto (asmuo grįžo iš pataisos namų, kai stichinės nelaimės atveju suniokojamas asmens ar šeimos turtas, benamystės atveju ir pan.) arba asmens (šeimos) materialinė padėtis bendruomenės nariams yra gerai žinoma.

9. Vienkartinė socialinė parama teikiama pinigais tuo atveju, kai asmuo (šeima) gali ir yra suinteresuota efektyviai panaudoti pinigus.

10. Vienkartinė socialinė parama asmenims, grįžusiems iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigų teikiama pinigais ar ne pinigine forma.

11. Vienkartinė socialinė parama ne pinigine forma teikiama socialinės rizikos šeimoms, taip pat asmenims (šeimoms), jeigu yra žinoma, kad jie (jos) gali neefektyviai panaudoti pinigus.

12. Vienkartinės socialinės paramos teikimo būdą nustato seniūnija arba Socialinės paramos komisija svarstydama asmens (šeimos) prašymą dėl vienkartinės paramos.

13. Vienkartinė socialinė parama teikiama tik tiems asmenims (šeimoms), kurie (kurios) be jos negali išsiversti, bet ne dažniau kaip kartą per metus.

14. Vienkartinė socialinė parama neteikiama šiais atvejais:
14.1 nustačius, kad asmuo (šeima) pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, šeimos narius, turtą arba nepateikė paramos pagrįstumą įrodančių dokumentų;
14.2 kai asmuo grįžta iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos kelis kartus per kalendorinius metus;
14.3 kai socialinės paramos teikimas nėra gyvybiškai būtinas, t. y. asmuo (šeima) gali be jos išsiversti;
14.4 kai asmuo (šeima) atsisako atlikti visuomenei naudingus darbus.

Vienkartinės socialinės paramos dydžiai

15. Vienkartinė socialinė parama teikiama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais:
15.1 stichinės nelaimės atveju, atsižvelgiant į patirtus materialinius nuostolius - 5-10 MGL dydžio;
15.2 asmeniui, grįžusiam iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos - iki 0,5 MGL dydžio;
15.3 dėl neįgalumo (invalidumo), netekto darbingumo ar laikinai dėl ligos netekus darbingumo, atsižvelgiant į gydymo metu patirtas išlaidas - 0,5-3,5 MGL dydžio;
15.4 kitais atvejais – iki 1 MGL dydžio.

Kreipimasis dėl vienkartinės socialinės paramos

16. Asmuo (šeima) dėl vienkartinės socialinės paramos kreipiasi pagal gyvenamąją vietą į seniūniją ar Socialinės paramos skyrių pateikdamas ( pateikdami) nustatytos formos prašymą .

17. Prie prašymo skirti vienkartinę socialinę paramą priklausomai nuo aplinkybių pridedami šie dokumentai:
17.1 asmenybę liudijantis dokumentas (LR piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, laikinasis asmens dokumentas);
17.2 pažyma apie šeimos sudėtį ( iš seniūnijos);
17.3 pensininko ar neįgaliojo pažymėjimo kopija;
17.4 asmens (šeimos narių) pažymos apie gaunamas pajamas;
17.5 valstybės teritorinės darbo biržos pažyma;
17.6 pažyma iš priešgaisrinės apsaugos tarnybos;
17.7 pažyma iš sveikatos priežiūros įstaigos, receptai, kompensuojamų vaistų pasas ir pan.;
17.8 pažyma iš policijos, patvirtinant vagystės atvejį;
17.9 pažyma iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos;
17.10 policijos ar teismo ekspertizės;
17.11 pažyma iš antstolių kontoros;
17.12 pažyma iš įkalinimo įstaigos, atlikus bausmę;
17.13 kiti dokumentai pagal reikalavimą.

18. Seniūnai ar Socialinės paramos skyriaus darbuotojas patikrina asmens (šeimos) gyvenimo sąlygas, surašo Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-196 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme, patvirtinimo“ nustatytos formos buities tyrimo aktą ir pateikia Socialinės paramos komisijai svarstyti.

19. Sprendimą dėl vienkartinės socialinės paramos teikimo administracijos direktorius priima per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Išimtinais atvejais – skubos tvarka.

20. Jeigu priimtas sprendimas neskirti vienkartinės socialinės paramos, Socialinės paramos komisija informuoja apie tai asmenį (šeimą) išsiųsdama komisijos posėdžio protokolo išrašą.

21. Jeigu priimtas sprendimas teikti vienkartinę socialinę paramą ne pinigine forma, Socialinės paramos komisija informuoja apie tai asmenį (šeimą) nurodydama kur ir kaip pasinaudoti socialinėmis paslaugomis, šalpa daiktais ir pan.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1. Administracijos direktoriaus sprendimai dėl socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo, šilumą, karštą bei šaltą vandenį ir kitas energetines paslaugas teikiančių įmonių sprendimai dėl kompensacijų apskaičiavimo gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Pareiškimai ir skundai dėl savivaldybės vienkartinės pašalpos skyrimo gali būti raštu pateikiami savivaldybės merui, administracijos direktoriui.

3. Jeigu šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skirti socialinę paramą atsisakoma, ji (jis) nesutinka su paskirtos piniginės paramos dydžiu arba jai (jam) paskirta socialinė pašalpa neišmokama, ji (jis) gali raštu kreiptis į savivaldybės merą, administracijos direktorių, Socialinės paramos skyriaus vedėją. Savivaldybės mero, administracijos direktoriaus, Socialinės paramos skyriaus vedėjo atsakymą šeima (vienas gyvenantis asmuo) gali apskusti įstatymų numatyta tvarka.

XII SKYRIUS

ASMENS ( ŠEIMOS NARIŲ) TELKIMAS VISUOMENEI NAUDINGIEMS DARBAMS

Visuomenei naudingų darbų organizavimas

1. Visuomenei naudingi darbai organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinė apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-203 „Dėl telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

2. Visuomenei naudingus darbus savo teritorijos gyventojams organizuoja seniūnijų seniūnai.
Už visuomenei naudingų darbų organizavimą atsakingas seniūnas.

3. Atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, seniūnas pasiūlo visuomenei naudingų darbų atlikėjui šiuos darbus:
3.1 kapinių ir jų teritorijų tvarkymas;
3.2 gatvių, skverų, niekam nepriklausančių teritorijų tvarkymas;
3.3 poilsiaviečių, paplūdimių, paežerių tvarkymas;
3.4 žolės šienavimas niekam nepriskirtose teritorijose;
3.5 gėlynų priežiūra ir tvarkymas;
3.6 medžių ( neaukštų) šakų genėjimas, šakų išvežimas į sąvartynus;
3.7 vaikų žaidimo aikštelių tvarkymas;
3.8 gyvatvorių karpymas;
3.9 malkų supjaustimas, sukapojimas, sunešimas į sandėliuką (malkinę) vienišiems seniems ir neįgaliems asmenims;
3.10 kiti darbai pagal situaciją ir reikalingumą bendruomenei.

4. Seniūno pavedimu visuomenei naudingų darbų atlikėjas gali būti siunčiamas atlikti visuomenei naudingus darbus į kitą įstaigą. Seniūnas pasirašo pavedimą, kuriame nurodomas visuomenei naudingų darbų atlikėjo vardas, pavardė, siuntimo tikslas, įstaiga ir darbo trukmė.

5. Visuomenei naudingų darbų atlikimui būtinais darbo įrankiais aprūpina visuomeninių darbų organizatorius.

6. Visuomenei naudingų darbų atlikėjas visuomenei naudingus darbus atlieka tarpusavio susitarimu su darbų organizatoriumi, dirba po 4 valandas per dieną darbo dienomis.
Darbų atlikimo laikas nustatomas atsižvelgiant į paskirtos piniginės paramos dydį vienam suaugusiam šeimos nariui ir minimalų valandinį atlygį pagal formulę:
L = PD : MVA, kur
L - visuomenei naudingų darbų atlikimo laikas;
PD - paramos dydis;
VA – minimalus valandinis atlygis.

7. Seniūnijų seniūnai, organizuodami darbus, privalo:
7.1 sudaryti su visuomenei naudingų darbų atlikėju Visuomenei naudingų darbų atlikimo sutartį;
7.2 supažindinti visuomenei naudingų darbų atlikėją su atliekamų darbų pobūdžiu;
7.3 instruktuoti visuomenei naudingų darbų atlikėją apie darbo tvarkos taisykles, darbo pobūdį, jų eigą, saugą ir sveikatą darbe;
7.4 kontroliuoti visuomenei naudingų darbų atlikėjui pavestą darbą;
7.5 pildyti visuomenei naudingų darbų atlikėjų ir atliktų darbų apskaitos žurnalą;
7.6 įregistruoti gaunamų raštų registracijos žurnale visuomenei naudingų darbų atlikėjo siuntimą iš Socialinės paramos skyriaus;
7.7 išduoti visuomenei naudingų darbų atlikėjui prašant pažymą apie visuomenei naudingų darbų atlikimą.

8. Santykiai, atsirandantys tarp visuomenei naudingų darbų organizatoriaus ir atlikėjo, yra civiliniai teisiniai santykiai.

Visuomenei naudingų darbų atlikėjai

9. Visuomenei naudingus darbus atlieka šioje Tvarkoje nurodytos šeimos (vieni gyvenantys asmenys):
9.1 darbingi, nedirbantys šeimų nariai (vieni gyvenantys asmenys), gaunantys socialinę pašalpą ir kompensacijas, bet nevykdantys valstybinių teritorinių darbo biržų individualiuose įdarbinimo planuose numatytus įsipareigojimus ar nedalyvaujantys kitose aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse (pateikus prašymą iš darbo biržos);
9.2 asmenys, grįžę iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigų;
9.3 socialinės rizikos asmenys (šeimos);
9.4 kiti asmenys (šeimos), kai būtina piniginė socialinė parama.

10. Visuomenei naudingus darbus gali atlikti darbingi šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo), išskyrus atvejus, nurodytus šio skyriaus 13 straipsnyje, pateikus seniūnui siuntimą iš Socialinės paramos skyriaus (3 priedas).

11. Visuomenei naudingus darbus gali atlikti ne jaunesnis kaip 14 metų fizinis asmuo.

12. Asmenys, jaunesni kaip 18 metų, visuomenei naudingus darbus atlieka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintus darbuotojų saugos reikalavimus.

13. Nuo visuomenei naudingų darbų atlikimo atleidžiami:
13.1 motina ar tėvas vienas auginantys vaiką (vaikus) iki 7 metų amžiaus, jeigu neturi galimybės palikti vaiko suaugusio asmens priežiūroje;
13.2 piniginės socialinės paramos gavėjo ligos atveju, pateikus pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigos;
13.3 asmenys, kuriems nustatytas neįgalumas ar daugiau kaip 60 procentų netekto darbingumo (I ar II grupės invalidumas).

Piniginės socialinės paramos teikimas, atidirbus visuomenei naudingus darbus

14. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) rašytinai pasirašo sutikimą (4 priedas) dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo, nurodant, kuris iš šeimos narių atliks naudingus darbus.

15. Piniginė socialinė parama teikiama pateikus iš seniūnijos pažymą apie visuomenei naudingų darbų atlikimą (5 priedas).

16. Neatlikus visuomenei naudingų darbų, savavališkai juos nutraukus be pateisinamos priežasties, šioje Tvarkoje išvardinta piniginė parama neteikiama.