PATVIRTINTA:
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2002-03-28 sprendimu Nr.30

Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės

I.PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
2. Naminiai gyvūnai – visi  istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
3. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.
4. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių  estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius.
5. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
6. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
7. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai.
8. Gyvūno savininkas – kiekvienas sulaukęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Taisyklės paruoštos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin.,1997,Nr.108-2728; 2000,Nr.61-1808; 2001,Nr.99-3521).
2. Šių taisyklių tikslas – užtikrinti žmonių saugumą, garantuoti gyvūnų laikymo, naudojimo ir priežiūros tvarką, taikoma juridiniams ir fiziniams asmenims.

III. ŠUNŲ, KAČIŲ BEI KITŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

1. Laikyti šunis, kates ir kitus gyvūnus galima tik nepažeidžiant LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei šių taisyklių.
2. Draudžiama gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti, padaryti jį benamį.
3. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingose sąlygose ir jos turi nepažeisti gyvūnų rūšies ir veislės ypatumų.
4. Savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų (tokių, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyventojų gyvybei ir sveikatai) auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmens teisių ir teisėtų interesų.
5. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrengimais.
6. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas turi pranešti sveikatos apsaugos ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyboms.
7. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ir tvarkai.
8. Laikyti šunis, kates bute privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
9. Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti:
   9.1. šunį, katę ar kitokį gyvūną tik turint visų laiptinės butų savininkų (jiems negyvenant – nuomininkų) raštišką sutikimą;
   9.2. tik vieną šunį ir vieną katę arba tik du šunis arba dvi kates;
   9.3. šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus;
   9.4. be specialaus leidimo draudžiama laikyti ne kambarinius paukščius, nuodinguosius roplius ir vabzdžius, plėšriuosius žvėris (specialius leidimus išduoda Visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Aplinkos apsaugos agentūra.                                                  
   9.5. iš buto į laiptinę, koridorių ir iki išėjimo iš namo visus šunis būtina vesti tik su pavadėliu, o tarnybinius, piktus, veislinius šunis, suėjus 5 mėnesiams - ir su antsnukiu.
10. Laukinius gyvūnus gaudyti, laikyti ir jaukinti, rinkti zoologijos kolekcijas juridiniai ir fiziniai asmenys gali tik gavę Aplinkos  ministerijos leidimą.
11. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.
12. Atvirose (neaptvertose) savininkų valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti voljeruose. Savininko valdoje, aptvertoje gera ir ne žemesne 1,5 m aukščio tvora (kad šuo negalėtų pralįsti arba peršokti) šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas: baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis. Nakties metu ženklas turi būti matomas, apšviestas.
13. Uždarų rakinamų patalpų (sandėlių. šiltnamių, ūkinių pastatų ir kitų) apsaugai šunys jose gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjamųjų ženklų ir užrašų. Palaidi taip pat gali būti specialiai apmokyti šunys (savininkai privalo turėti tai patvirtinantį dokumentą) aptvertų specifinių objektų (be perspėjamųjų ženklų) saugojimo vietose.
14. Savininkai neatsako už sužalojimą asmenų, įsibrovusių į aptvertą savininko valdą, uždarą rakinamą patalpą, aptvertą specifinio objekto teritoriją.

IV. AGRESYVIŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, REGISTRAVIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA JAIS BEI JŲ PAĖMIMAS

1. Agresyvius šunis įvežti į Lietuvos Respubliką, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys savivaldybės ar Vyriausybė įgaliotos institucijos išduotus leidimus. Agresyvių šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles, kuriose nustatoma taip pat ir leidimų įvežti, įsigyti, veisti, dresuoti ir prekiauti išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarka, tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šias taisykles įgyvendina ir jų priežiūrą vykdo savivaldybės ir Vyriausybės įgaliotos institucijos.
2. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, neišduodami asmenims:
   2.1. jaunesniems nei 18 metų;
   2.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
   2.3. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kuriems teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
   2.4. nepateikusiems pažymos apie atitinkamos mokymo programos, kurią tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, išklausymą;
   2.5. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose.
3. Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka:
   3.1. kai atsiranda šio straipsnio 2 dalies 2.2., 2.3 ir 2.5 punktuose numatyti pagrindai;
   3.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;
   3.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, kol išnyks leidimo sustabdymo pagrindai;
   3.4. mirus šuns savininkui, kol jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;
   3.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį.
4. Šio straipsnio 3 dalies 1,2 ir 4 punktuose numatytais atvejais paimti agresyvūs šunys realizuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Realizavus šunį, gauti pinigai, atskaičius realizavimo išlaidas, grąžinami šuns savininkui ar įpėdiniui (išskyrus atvejį, jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo).
5. Asmenys, laikantys, veisiantys, dresuojantys agresyvius šunis ir (ar) jais prekiaujantys, privalo iki 2002 m. liepos 1 dienos kreiptis dėl leidimo laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis (ar) jais prekiauti.
6. Iš asmens, kuris iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino nesikreipė dėl leidimo laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir (ar) jais prekiauti arba kuriam leidimas nebuvo išduotas, šuo paimamas ir realizuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

V. SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI.

1. Draudžiama šunis, kates ir kitus gyvūnus išleisti į laiptines, bendro naudojimo balkonus, vedžioti žmonių susirinkimo vietose, vaikų žaidimų aikštelėse, pliaže, skulptūrų parke, skveruose, daugiabučių namų aplinkoje, ant šaligatvių, kiemuose, automobilių aikštelėse, želdynuose, taip pat vesti juos į parduotuves, viešojo maitinimo bei kitas įstaigas, prekyvietes, nepriklausomai ar šuo su pavadėliu ir antsnukiu ar be jų) laikyti daugiabučių namų balkonuose.
2. Su šunimis galima pasivaikščioti , juos pavedžioti, šunų vedžiojimui ir pasivaikščiojimui skirtose aikštelėse arba kitose nuošaliose, žmonių mažai lankomose vietose.
3. Jei vedami pasivaikščioti šuo ar katė priteršė ant šaligatvio, gatvėje, kieme, parke, skvere, aikštelėje, laiptinėje ar bet kurioje kitoje bendrojo naudojimosi vietoje, gyvūno savininkas privalo surinkti ekskrementus.
4. Draudžiama šunis, kates ir kitus gyvūnus leisti tuštintis į gyvenamųjų namų aplinką – vaikų žaidimų aikšteles, smėlio dėžes, namų pašales, kiemus, automobilių aikšteles, skverus, vejas, kitus želdynus. Negalima šiame punkte aukščiau nurodytose vietose pilti smėlio su kačių ir šunų ekskrementais bei vesti šunis ir kates čia tuštintis.

VI. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

1. Šunys, katės ir kiti gyvūnai turi būti sveiki.
2. Infekcinėmis ligomis sergančių šunų, kačių ir kitų gyvūnų negalima vedžioti šunų vedžiojimo aikštelėse.
3. Visi šunys, katės nepriklausomai nuo veislės bei kiti gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės.  Pageidautina juos kasmet taip pat skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito. Atlikti dehelminetizaciją.
4. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami suėjus 8 savaitėms.
5. Išvežti, parduoti ir pirkti šunis bei kates už miesto, rajono, šalies ribų galima tik su Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos Gyvūno sveikatos pažymėjimu arba registracijos knygele, kurioje būtų nurodyta sveikatos būklė ir skiepai.
6. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
7. Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu turint vežėjo licenciją, kad transportavimo metu gyvūnai nebūtų žalojami ir nepatirtų streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.
8. Visuomeninėse transporto priemonėse leidžiama vežti gyvūnus pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo taisykles. Keliaudamas savininkas privalo turėti gyvūno dokumentus, kuriuose nurodoma jo sveikatos būklė ir skiepai.
9. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.

11. Jei šuo, katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina apie tai pranešti valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
12. Jei žmones ar gyvūnus apkandžiojęs, apdraskęs šuo ar katė yra nevakcinuoti nuo pasiutligės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimu būtina juos 10 parų karantinuoti, mokant po 3 Lt už kiekvieną stebėjimo parą.

VII. PREKYBA NAMINIAIS GYVŪNAIS

1. Prekiauti naminiais ir dekoratyviniais gyvūnais leidžiama UAB “Molėtų agrochemija” turgavietėje (Turgaus g.6, Molėtuose) laikantis prekybos naminiais gyvūnais reikalavimų pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas Prekybos naminiais gyvūnais taisykles.

VIII. ŠUNŲ IR KAČIŲ REGISTRAVIMAS IR RINKLIAVOS DYDIS

1. Šunų ir kačių savininkai laikomus gyvūnus privalo registruoti: Molėtų miesto gyventojai – SP UAB „Molėtų švara“, kiti rajono gyventojai - seniūnijose, pateikdami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūno sveikatos pažymėjimą arba registracijos knygelę, kur būtų nurodyta sveikatos būklė ir skiepai.
2. Kiekvienam šuniui ir katei išrašomas registracijos pažymėjimas, kuriame nurodomas gyvūno registracijos numeris ir išduodamas žetonas.
3. Už kiekvieno šuns registraciją imamas 6 litų mokestis, už katės – 3 litų.

IX. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

1. Savivaldybės administracijos tarnautojo, atsakingo už miesto reikalus Molėtuose ir seniūnų kitose gyvenvietėse teikimu, suderinus su visuomenės sveikatos centru įrengiamos bei tvarkomos ir prižiūrimos aikštelės šunims vedžioti.
2. Aikštelėse turi būti smėlio dėžė su jo atsargomis, duobė šunų bei kačių ekskrementams užkasti, šiukšliadėžė, suoliukas.
3. Aikštelių įranga turi būti dezinfekuojama ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
4. Aikštelėse galima vedžioti tik sveikus šunis.
5. Pasivaikščiojimo metu šuo turi būti su registracijos ženklu, antsnukiu ir pavadėliu, ne ilgesniu kaip 10 metrų.
6. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu “Aikštelės šunims vedžioti” arba apvaliu ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.

X. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS

1. Benamius šunis, kates ir kitus gyvūnus Molėtų mieste gaudo SPUAB “Molėtų švara”. Šią paslaugą, jei dėl jos kreipiasi seniūnija, bendrovė teikia ir kitose rajono gyvenvietėse. Už šuns sugavimą Molėtų mieste mokama 24 Lt, katės 22 Lt (be PVM). Kitose gyvenvietėse prie šios kainos papildomai pridedamos kelionės išlaidos.
2. SP UAB “Molėtų švara” priima iš Molėtų miesto (seniūno prašymu iš kitų rajono gyvenviečių) gyventojų jų pačių sugautus benamius šunis ir kates, sumokant gyvūną pristačiusiems asmenims:
   15 litų už šunį;
   6 litus už katę.
3. Sugauti benamiai neveisliniai šunys ir katės 10 parų globojami ir karantinuojami SP UAB “Molėtų švara”. Šuns priežiūrai ir  per parą skiriama 4 Lt, katės 2 Lt. Po karantino sveiki šunys ir katės perduodami asmenims, kurie sutinka juos prižiūrėti. Tokiems asmenims neatsiradus, benamiai gyvūnai veterinarijos gydytojo yra eutanazijuojami (numarinami). Už šuns numarinimą ir utilizavimą mokėti 15 Lt, katės – 11 Lt (be PVM).
4. Jei pagaunami grynaveisliai arba paprasti, bet registruoti šunys ir katės:
   4.1. esant antkakliui ir plokštelei su adresu, registracijos žetonui, gaudytojai privalo pranešti savininkui. Pastarasis turi sumokėti už šuns, katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą;
   4.2. jei savininko adresas nežinomas, o pagautasis šuo yra tatuiruotas, reikia po 10 dienų pranešti Lietuvos kinologų draugijai, kad gyvūnas būtų identifikuotas. Nenustačius šuns ar katės šeimininko, jie gali būti atiduoti asmenims, panorusiems šiuos gyvūnus globoti.

XI. TAISYKLIŲ VYKDYMO PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ

1. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys yra traukiami administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Šių taisyklių vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybė, savivaldybių policija, seniūnijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
3. Taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai veikia vadovaudamiesi Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu bei šiomis taisyklėmis turi teisę:
   3.1. įeiti į patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai;
   3.2. įeiti į butą turint teismo sprendimą, jeigu be tokio dokumento šeimininkas neįsileido pareigūno, o bute nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų ir gyvūnų laikymo taisyklių;
   3.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo klausimais;
   3.4. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme bei taisyklėse, pažeidimus;
   3.5. įteikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.

_________________________________