3.1. Žemės ūkio paramos apimtys. Žemės ūkio sektorius atlieka svarbią ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkcijas ir yra vienas iš prioritetinių ūkio šakų.

Molėtų rajono bendras žemės plotas 136779 ha, t. sk. žemės ūkio naudmenos sudaro 64 314 ha arba 47 proc. bendro žemės ploto. Žemės ūkio naudmenos įvertintos 31,1 balu, todėl visas rajonas priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Rajono gamtinės sąlygos nepalankios: nenaši, didelio kalvotumo žemė, nuardytų dirvožemių gausa lemia ir ūkininkavimo kryptį. Pagrindinė žemdirbių veiklos sritis – gyvulininkystė. Pienas ir mėsa – svarbiausia rajono žemės ūkio prekinė produkcija. Tačiau rajone vis dar vyrauja mišraus profilio, smulkūs ir mažiau našūs ūkiai.

2004 metais ūkininkų ūkių skaičius pasipildė naujai įregistruotais 542 ūkiais ir 2005 metais sausio 1 dieną rajone žemės ūkio veiklą vykdė 1944 registruoti ūkininkai ir 5 žemės ūkio įmonės. Rajono žemės ūkio sektoriaus struktūroje dominuoja privatūs ūkininkų ūkiai. 2004 metais įregistruota virš 6 tūkst. Žemės ūkio ir kaimo valdų, kurių savininkai vykdo žemės ūkio produktų gamybą bei paslaugų žemės ūkiui, kaimo turizmui teikimą.

 

Vienas iš pagrindinių darbų 2004 metais buvo administruoti valstybės paramą žemės ūkiui pagal Kaimo rėmimo programą. Buvo konsultuojami žemės ūkio subjektai, ruošiami dokumentai, nustatyta tvarka duomenys ir kita informacija vedami į kompiuterines duomenų laikmenas, informacija teikiama Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Kaimo verslo centrui bei kitoms valstybinėms institucijoms.

2004 metais rajono žemės ūkio subjektams buvo išmokėta tokia parama:

 

 

 

*tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bus išmokėta iki 2005 05 01

 

 

Subjektų skaičius	Parama už įsigytus dyzelinius degalus Lt
1285	3 487 000

Žemės ūkio subjektams, kurie pageidavo įsigyti nuo akcizų atleistų dyzelinių degalų, išduota per 2170 pažymų.

Vykdant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų ribų įbraižymą žemėlapiuose buvo 5123 žemės ūkio subjektams paruošti ir atspausdinti 11 309 žemėlapiai bei suformuotos ir pateiktos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniam skyriui 4 998 žemės ūkio naudmenų ir pasėlių bylos.

 

 

 

 

Buvo vykdoma valstybinė žemės ūkio technikos priežiūra. 2004 metais atlikta 760 traktorių ir priekabų techninės apžiūros. Per metus įregistruota (naujų ir naudotų) 105 traktoriai bei atlikti 103 žemės ūkio technikos išregistravimai.

Žemės ūkio veikla yra viena iš labiausiai reguliuojamų ES sričių. Dėl šios priežasties buvo vykdomas pieno pardavimo tiesioginiam vartojimui ir perdirbimui kvotų administravimas. Administruojant pieno kvotas buvo priimamos gamintojų deklaracijos, paraiškos, atliekamas ūkių įvertinimas. Nustatyta tvarka informacija ir kita techninė dokumentacija teikiama Kaimo verslo centrui ir pieno gamintojams.

 

Nuo 2005 metų numatoma mokėti tiesiogines išmokas už turimą pieno gamybos kvotą, todėl privalėsime administruoti apie 3500 paraiškų, kad pieno gamintojai laiku gautų tiesiogines išmokas.

Lietuva, tapusi pilnateise Europos sąjungos nare, prisijungė prie ES struktūrinės politikos įgyvendinimo. Pagrindinės šios politikos įgyvendinimo instrumentas yra ES struktūrinių fondų lėšos. Jau šiais metais mūsų rajono žemės ūkio veiklos subjektai pateikė paraiškas dalyvauti ES struktūrinių fondų programose.

 

 

Šiuo metu rajone vyraujantys daugumoje pusiau natūriniai ūkiai yra vienas iš žemės ūkio ir kaimo plėtrą stabdančių veiksnių. Tačiau kaip rodo ūkių ekonominės veiklos sferos tyrimai, šie smulkūs ūkiai rajone nėra nei laikini, nei nykstantys. Dauguma rajono smulkių ūkių tradiciniais būdais augina augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją, net jei gamyba duoda ir labai menką pelną. Be paramos sunku siekti efektyvesnio ūkininkavimo.

Ateinančiais metais ES struktūrinių fondų pagalba bus siekiama: skatinti jaunuosius ūkininkus užsiimti žemės ūkio veikla, modernizuoti žemės ūkio valdas ir stabilizuoti demografinę situaciją kaimo vietovėse, didinti ūkių konkurencingumą, sukuriant būtinas verslo plėtros sąlygas bei tinkamą aplinką tiek veikiančiam, tiek besikuriančiam ūkiui.

Kaimas, žemės ūkis ir aplinkos apsauga yra neatskiriamai susiję, todėl į visas kaimo problemas tenka žiūrėti kaip į socialinę bei ekologinę visumą. ES struktūrinių fondų pagalba bus siekiama šias problemas spręsti vystant ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą. Šis ūkininkavimo būdas padės ne tik spręsti kaimo gyventojų užimtumo, papildomų pajamų klausimus, bet kartu veiks ir kaip prevencinė aplinkos apsaugos priemonė.

Pagal Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, privalu rajone skatinti žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairumą, kaimo turizmo ir amatų skatinimą, siekiant sukurti ir išsaugoti darbo vietas kaimo vietovėse.

Kadangi rajone apie 23 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų apaugę menkaverčiais medžiais ir krūmais bei supelkėję, būtina skatinti šių plotų savininkus žemę apželdinti mišku. Tai padės gausinti jau turimus miškų išteklius, vystyti miškininkystės veiklą ūkiuose bei palaikyti kaimo plėtros ir aplinkosaugos balansą.

3.2. Kaimo plėtros idėjos. 2004 metais kokybiškai naujai pradėjo veikti kaimo bendruomenių centrai, buvo įkurta jų asociacija (vadovė J. Maniuškienė ). Savivaldybė šių centrų projektams skyrė 15,8 tūkst. Lt . Patys centrai su partneriais parengė kaimo plėtros planą. Kaimas projektuojamas kaip patraukli vieta gyventi, dirbti ir užsidirbti. Esminis tikslas – veikiant kartu keisti savo kaimuose gyvenimo kokybę: mokytis šiuolaikinių kompetencijų, modernizuoti kaimo infrastruktūrą, plėtoti verslus ir turizmo paslaugas, rūpintis probleminių žmonių integracija. Kaimo gyvybingumas matomas kooperacijoje, aktyvioje bendruomenių veikloje, partnerystėje. Šiuo metu veikia rajone suformuota vietos veiklos grupė, kurios tikslas – dalyvauti su savo kaimo strategija LEADER + programoje, konkuruojant dėl ES lėšų kaimo vystymui.

2004 metais rajone buvo vykdomi keli projektai, kuriuos finansavo ALF: „Efektyvaus kaimo plėtros politikos modelio kūrimas ir sklaida“, „Lyčių lygybės aspekto integravimas į savivaldos darbą, aktyvinant bendruomenių veiklą šioje srityje“. Tai projektai, skirti naujiems įgūdžiams ir kompetencijai ugdytis. Šiuo metu pradedami kiti projektai, skirti partnerystės stiprinimui bei verslumui skatinti. ALF remia projektą „Regioninių bendradarbiavimo ir partnerystės tinklų stiprinimas“, o kartu su Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija bus įgyvendinamas projektas „Kompetencijų pripažinimas – šeimos ir karjeros suderinimas galimybių plėtrai“ (ES SF ).