Šilumos ūkis. Per 2002 metus SP UAB „Molėtų šilumos tinklai“ pagamino 30 617 MWh šiluminės energijos, pardavė – 23 083 MWh. Didžioji dalis, t.y. apie 67% šilumos energijos, parduodama gyventojams. Per praėjusius metus, realizuojant šilumos energiją ir karštą vandenį, gauta 3 168 tūkst. Lt pajamų. Išlaidos šiluminei energijai pagaminti ir parduoti sudarė apie 3 000 tūkst. Lt. Didžiausią dalį išlaidų – 30% sudaro amortizacija. Per 2002 metus investicijos šilumos ūkio rekonstrukcijai ir atnaujinimui sudarė per 250 tūkst. Lt.
2002 metais SP UAB „Molėtų šilumos tinklai“ nuosekliai rūpinosi paslaugų teikimo vartotojams kokybe, tobulino atskiras veiklos sritis: buvo atliktas daniško katilo GVB-11 kapitalinis remontas, pakeisti visi vidaus vamzdžiai, pakeisti kuro padavimo sistemos elementai, hidro siurblys, cilindrai; atliktas aujasėdžio gyvenvietės šiluminės trasos remontas, tai labai sumažino šiluminius nuostolius; mažinant šilumos nuostolius, atliktas Molėtų miesto dalies kamerų ir šiluminių tinklų vamzdynų izoliacijos remontas; Molėtų miesto, aujasėdžio, Giedraičių gyvenviečių katilinėms atlikti einamieji remontai, šiluminis ūkis paruoštas šildymo sezonui.
Visus metus iš Molėtų rajono lentpjūvių buvo perkamos atraižos ir gaminama skiedra.
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai leidus vartotojams, kurių patalpose įrengti individualūs šilumokaičiai karštam vandeniui ruošti, buvo 5% sumažinta ir nustatyta 12,41 cnt už kWh šilumos kaina. Tai turėtų skatinti šiluminių punktų modernizavimą įrengiant juose ir karšto vandens ruošimo įrangą. Tokia rekonstrukcija sumažina šilumos nuostolius šilumos tinkluose ir sumažina karšto vandens perdavimo vamzdynų ir boilerinių eksploatavimo išlaidas. Šios ekonomijos dėka ir atsirado galimybė sumažinti šilumos tarifą. Individualūs šilumokaičiai jau yra įrengti ir karštas vanduo tiekiamas ne iš kvartalinių boilerinių šiuose namuose: Amatų g. Nr. 10a, 12, 14, 14a, Dariaus ir Girėno g. Nr.18, Tiesos g. Nr. 4a, Liepų g. Nr. 13, 15, 17, 21, 23, 25, Vilniaus g. Nr. 34, 36, 38, Statybininkų g. Nr. 3, 4 ir P.Cvirkos g. Nr.4.  Visų šių  namų gyventojai nuo 2002m. rugpjūčio 1d. už karštą vandenį, o nuo 2002 metų šildymo sezono pradžios ir už gyvenamųjų patalpų šildymą moka mažiau. Visiems kitiems vartotojams šilumos kaina liko nepakitusi t.y.13,06 cnt už kWh.
Nauji uždaviniai šilumos ūkio srityje. Mažinant karšto vandens nuostolius vartotojams, reikia įrengti karšto vandens skaitiklius.
Siekiant ekonomiškesnio mazuto panaudojimo ir mažesnio šio kuro sąnaudų, būtina atlikti garo katilo rekonstrukcija į vandens šildymo katilą.
Didinant darbo patikimumą ir mažinant šiluminės energijos nuostolius, reikalinga:
-katilų maitinimo dearatoriaus remontas;
-dalies katilinės ir šiluminių tinklų armatūros pakeitimas nauja;
-šiluminių trasų avarinių ruožų Molėtuose, aujasėdžio ir Giedraičiuose remontas.
Plečiant šilumos pardavimą, prie centrinio šildymo trasų prijungti, nutiesiant naujas termofikacinio vandens tiekimo trasas, Luokesos ir Giedraičių aujasėdž administracinius pastatus.
Molėtų miesto, aujasėdžio ir Giedraičių gyventojams ir organizacijoms, į kurias šiluma tiekiama dvivamzde sistema, sumažinti šilumos energijos kainą 5%.

Vandentvarkos ūkis. 2002m vandens pardavimai buvo 431 t. m³/metus ir padidėjo 89% lyginant su 2001m.. Nuotėkų nuvedimas buvo 187 t. m³/metus , padidėjo 13%. Nuotėkų išvalyta 190 t. m³/metus,  padidėjo 12%. Pardavimai didėjo  bendrovei pradėjus eksploatuoti kaimų vandentvarką, padidėjus darbų apimčiai.. Vandens  pardavimas mieste  stabilizavosi ir buvo lygus 2001m, nuotėkų nuvedimas ir išvalymas sumažėjo 3%. Dėl pardavimų kiekių priskaitymo normų sumažinimo, lyginant su laikotarpiu, kai kaimų vandentvarką eksploatavo seniūnijos, atitinkamai sumažėjo vandens pardavimas ir nuotėkų šalinimas  kaimo vietovėje. Kadangi faktinis sunaudojimas  nesikeitė, atitinkamai padidėjo bendrovės netektys.
    Padidėjus darbų apimtims 2002m didėjo bendroves pagrindinės sąnaudos lyginant su 2001 m:

- elektros energijai-94%;
- transporto kurui-62%;
- remonto eksploatacinėms medžiagoms-370%;
- darbo užmokesčiui-44%;
- administracinės (mokesčių surinkimo, išieškojimo, komunikacijų)-60%;
    Vidutiniškai pardavimams didėjant apie 87%, sąnaudos tiesioginei veiklai (be priskaitymų ilgalaikio turto atstatymui) padidėjo apie 70%. 
- darbuotojų skaičius didėjo 44%;
- vidutinis darbo užmokestis didėjo 13%.
    Bendrovei perėmus eksploatuoti kaimų vandentvarką, pasikeitus darbų organizavimui, jų pobūdžiui, bendros sąnaudos šiam ūkiui faktiškai liko tos pačios, lyginant su laikotarpiu, kai eksploatavo seniūnijos, tačiau persiskirstė pagal paskirtį. Daugiau skirta remontui ir eksploatacinėms medžiagoms, sumažėjo administracinės, elektros, transporto remonto, jo eksploatavimo (neskaitant kuro) sąnaudos. Sąnaudos transporto kurui, darbo užmokesčiui apytikriai nesikeitė, tačiau didėjo vidutinis darbo užmokestis, gerėjo transporto panaudojimo rodikliai. Kaime per metus pašalinta 25 % daugiau avarijų, tame tarpe 60 % mažiau atliekant tinklų atkasimą. Atnaujinta didelė dalis elektros ūkio valdymo prietaisų, skirstomosios armatūros, siurblių. Įsigyta būtiniausios transporto priemonės ir mechanizmai, remonto-eksploatacijos įranga, drenažiniai siurbliai, gręžinių įrangos montavimo prietaisai ir įrengimai, elektros ūkio diagnostikos įranga, pjovimo, virinimo įranga, informacinės-ryšio priemonės ir įranga, apskaitos programinė įranga. Rekonstruotos dvi nuotėkų siurblinės Inturkės gyvenvietėje, pastatytas naujas geriamo vandens gręžinys Girsteitiškio gyvenvietėje. Kaimų vandentvarkos ilgalaikio turto atstatymui (įsigijimui) panaudota apie 80 tūkst. Lt.
Rajono vandentvarka buvo toliau vystoma pagal Vyriausybės nustatytas vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindines kryptis (LRV nutarimas1997-10-23 Nr1167 “Dėl Lietuvos Respublikos miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių“). Iš SAPARD programos lėšų pradėtas įgyvendinti Arnionių, Bekupės ir Toliejų gyvenviečių buitinių nuotekų valymo įrenginių projektas. Jau yra rekonstruoti Toliejų gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginiai, o Arnionių ir Bekupės bus rekonstruojami 2003 metais. Pateiktos paraiškos Giedraičių, Alantos, aujasėdžio nuotėkų valyklų rekonstravimui ir Giedraičių, Alantos, Balninkų bei aujasėdžio geriamo vandens vandenviečių  pagerinimo (filtravimo) įrenginių įrengimui.
Visi vandentvarkos objektai perduoti centralizuotai eksploatacijai vienai specializuotai vandetvarkos įmonei  SP UAB „Molėtų vanduo“ pačiu laiku, nes tik tokios sistemos gali tikėtis paramos iš ES fondų.
Toliau būtina užtikrinti rajono vandentvarkos vystymą  atsižvelgiant į LR Seimo (LRS nutarimas 2002-10-29 NrIX-1154) ir Vyriausybės patvirtintą strategiją, kuri parengta atsižvelgiant į pagrindinį vandens išteklių valdymo ES reglamentuojantį dokumentą-direktyvą 2000/60/EC. „Vystymo prioritetai”. Svarbiausia:
- vartotojams tiekiamo vandens kokybės gerinimas;
- mažų gyvenamųjų vietovių aprūpinimas požeminiu vandeniu iš gilesnių horizontų;
 - vandenvalos įrenginių statyba ir modernizavimas siekiant visiško išvalymo;
 - nuotėkų tinklų tiesimas miesto mažaaukštės statybos kvartaluose, didesnėse kaimo gyvenamosiose vietovėse.
aujasėdžio ir vandenvalos infrastruktūros plėtojimo sprendimai priklausys nuo jos techninės būklės, ES reikalavimų vandens kokybei ir aplinkos taršai, šalies ekonominės galios bei gebėjimo racionaliai ir veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas.
Vandentvarkos vystymo darbai  pirmiausia turėtų būti vykdomi turinčiose daugiau kaip 500 gyventojų  gyvenamosiose vietovėse arba kai susidaro situacija, kelianti realią grėsmę gyventojų sveikatai, gamtosaugai. Šiems projektams įgyvendinti reikia maksimaliai pritraukti ES struktūrinių fondų finansavimą, naudoti savivaldybės , eksploatuojančios įmonės lėšas. Tokių galimybių suteikia Aplinkos ministerijos vykdomas vandentvarkos projektas, kurį finansuoja ISPA programa. Vandentvarkos vystymas neturi žymiau didinti gyventojams teikiamų paslaugų kainos, kuri turėtų didėti proporcingai gyventojų vidutinių pajamų didėjimui.

Molėtų ir miestelių aplinkos tvarkymas
 

Eil. Nr.	Darbo, objektų pavadinimas	Plotas kv. m	Lėšos Lt
1.	Miesto tvarkymo darbai		667.790
1.1.	Gatvių apšvietimas		95.925
1.2.	Sanitarija ir aplinkos apsauga		528.508
1.2.1.	Rankinis valymas:		328.886
	- miesto šaligatviai ir takai,	37468	119.625
	- gatvių važiuojamoji dalis,	24147	56.175
	- miesto laiptai,	761	2.044
	- automobilių stovėjimo aikštelės,	31115	47.976
	- miesto žalių plotų valymas	577042	31.643
	- gyv. kvartalų šaligatviai	9249	21.100
	- gyv. kvartalų kiemai	31600	32.990
	- gyv. kvartalų žali plotai	101690	14.080
	- gyv. kvartalų sporto aikštelės	3663	3.253
1.2.2.	Sąšlavų išvežimas nuo gatvių, šiukšlių išvežimas iš konteinerių ir kt.		99.192
1.2.3.	Miesto kapinių priežiūra		31.30
1.2.4.	Gatvių mechanizuotas valymas		2.00
1.2.5.	Miesto apželdinimo darbai (medžių, krūmų, gazonų, gėlynų priežiūra ir pan.)		66.000
1.3.	Kiti darbai (Kalėdinės eglutės papuošimas, Dainų slėnio remontas, šaligatvių remontas, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimas ir kt.)		43.357
2.	Molėtų rajono seniūnijų tvarkymo darbai:		137.834
	- valymo darbai kapinių priežiūra,		108.690
	- apšvietimo tinklų remontas		27.344
3.	Viešieji darbai rajono seniūnijose (per 2002 m. viešiesiems darbams buvo įdarbinti 85 žmonės)		45..656

Ir šiais metais būtina neprarasti gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbų tempo ir jų nuoseklumo, didesnio dėmesio reikia rajono miestelių tvarkymo darbams, skatinant ir bendruomenių iniciatyvas kiekvienai rūpintis savo aplinka.
 
Viešojo transporto paslaugos.
Molėtų autobusų parko veikla 2002 metais buvo sėkminga.
1. Keleivių pervežimo išlaidos – 1217296 Lt;
2. Pajamos:
2.1. iš keleivių pervežimo – 1217729 Lt
2.1.1. iš jų rajono mokyklų – 332173 Lt
2.1.2. kitų rajonų – 20743 Lt
2.1.3. Alantos technologijos ir verslo mokykla – 155439 Lt
2.2. Lengvatinis keleivių pervežimas:
2.2.1. priemiesčio maršrutu – 26491 Lt.
2.2.2. užmiesčio maršrutu – 56283 Lt.
2.3 kitos pajamos – 41838 Lt.
Iš viso gauta pajamų – 1259567 Lt.
Vežta keleivių aujas. – 637
Keleivių apyvarta aujas.. keleivio kilometrų – 9210
Keleivio kilometro savikaina – 0,13 Lt.