title

Savivaldybės pozicija – daugiau dėmesio pirminei sveikatos priežiūrai

Savivaldybės pozicija – daugiau dėmesio pirminei sveikatos priežiūrai

Molėtų rajono mero Stasio Žvinio iniciatyva savivaldybėje surengti susitikimai su pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų vadovais. Šias paslaugas rajone teikia Molėtų PSPC su bendrosios praktikos gydytojų kabinetais (BPG) Alantoje, Balninkuose ir Joniškyje, Molėtų šeimos sveikatos centras (ŠSC), Giedraičių ambulatorija, Suginčių BPG, Molėtų greitosios medicinos pagalbos centras (GMPC). Įstaigų daug, tačiau yra nemažai trūkumų, chaotiškų, nesuprantamų šių įstaigų veiksmų, kurie tolina pirminės sveikatos priežiūros paslaugas nuo žmonių. Jas gauti, ypač kaime, tampa vis sunkiau, mažinamas bendruomenės slaugytojų skaičius. Štai savarankiškai dirbantis Suginčių BPG visiškai atsisakė slaugytojų, nors paslaugų reikia Sidabrinių, Verbiškių, Skudutiškio gyventojams, atokiau gyvenantys seni ir ligoti žmonės nesulaukia reikiamo dėmesio ir kitose rajono vietose. Yra nesusikalbėjimo ir kompetencijos stokos, kai greitosios pagalbos automobiliu atsisakoma vežti ligonį, nors gydytojas nurodo, kad to reikia. Savivaldybės pareiga - užtikrinti, kad šios paslaugos būtų kuo geriau prieinamos visiems rajono gyventojams ir teikiamos kokybiškai, todėl įstaigų vadovai kviesti išsakyti savo požiūrį į problemas.
Gruodžio 9 dieną susitikime su meru Stasiu Žviniu, mero pavaduotoja Rita Andreikėniene ir savivaldybės gydytoja Migle Bareikyte dalyvavo Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Milda Linkevičienė.
Pradėdamas pokalbį, meras S.Žvinys atkreipė dėmesį, kad Molėtų PSPC su savo padaliniais aprėpia daugumą rajono gyventojų ir teritorijos. Teikia tikrai geras paslaugas į miestą atvažiavusiems ligoniams, tačiau iš kaimo žmonių gaunama nemažai nusiskundimų dėl uždarytų socialinių paslaugų kabinetų ir sunkiai prisikviečiamos pagalbos į namus. Ydinga sveikatos finansavimo sistema, kai mokama ne už suteiktas paslaugas, bet prisirašiusius ligonius, negali pateisinti to, kad įstaiga, nepaisydama Savivaldybės tarybos sprendimų artinti paslaugas žmonėms, judėtų priešinga – slaugytojų skaičiaus mažinimo kryptimi.
PSPC direktorė M. Linkevičienė teigė, jog įstaigos veiklą reglamentuoja įstatai ir licencija. Gydymo paslaugas leidžiama teikti tik akredituotose vietose, jos turi atitikti higienos normą. Liaudiškas suvokimas, kad gydymo paslaugas galima teikti kiekvienuose namuose arba šalia jų, yra klaidingas. Tik visišką negalią turinčius žmones kartą per mėnesį lanko gydytojas, seselė, jei reikia tyrimų – ir laborantė. Jei gydytojas paskira leidžiamų vaistų – seselės važiuoja jų leisti. Sveikatos ministro įsakymu net vaikų iki 1 metų amžiaus nebeprivalu lankyti, bet PSPC tai daro. Bendruomenės slaugytojos paliktos visose vietose, kur yra mokyklos, o jei nėra net šildomo kabineto, tai nėra vietos, kurioje slaugytoja galėtų dirbti.
R.Andreikėnienės manymu, bendruomenės slaugytojos neturėtų sėdėti vienoje vietoje ir laukti, kol kas nors į jas kreipsis. Jų pareigų aprašyme nurodyta, kad turi lankyti ligonius, senus žmones, organizuoti gydytojų apžiūras ir pan. Dabar žmonės skundžiasi dėl ligonių lankymo namuose, vėluojančių gydytojų, galbūt trūksta vadovų kontrolės ir viešos informacijos, už ką atsakingos ir ką turi dirbti slaugytojos. Gerai, kad lankomi neįgalūs ligoniai, bet ką daryti senyviems, vienišiems žmonėms, kuriems reikia slaugytojos, o jos nėra, pavyzdžiui, Žaugėduose, Arnionyse?
PSPC direktorės manymu, yra pirminės sveikatos priežiūros problemų, kurios rūpi gydytojams, ir yra ekonominių bei socialinių problemų, kuriomis turėtų pirmiausiai pasirūpinti socialiniai darbuotojai. Patalpų problemos PSPC nepajėgi viena išspręsti, reikia Savivaldybės veiksmų. Joniškio BPG gali netekti higienos paso, nes patalpų būklė bloga. Reikia remonto Alantos BPG, kad nebūtų šildomos nenaudojamos patalpos. Didelė problema susisiekimas, nes trūksta autobusų maršrutų, žmonėms sunku pasiekti gydymo įstaigą. Reikia spręsti ir gydytojų stygiaus klausimą, nes jau dabar 2-3 gydytojų trūksta, o kas būtų, jei senjorai pasitrauktų į pensiją.
M. Bareikytė pasiūlė Molėtų rajone įgyvendinti tokį modelį, kur socialinis darbuotojas, bendruomenės slaugytoja ir gydytojas dirbtų tarsi viena komanda, glaudžiai bendradarbiaudami. Gal net galėtų būti pasirašyta sveikatos įstaigos, Savivaldybės ir Socialinės paramos centro bendradarbiavimo sutartis, sutelkti žmonių, transporto, patalpų ištekliai. Slaugos, sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos būtų teikiamos kartu.
Visi pokalbio dalyviai sutiko, kad tokį modelį vertėtų pamėginti, ir jau nuo sausio mėnesio pradėti įstaigų konsultacijas apie galimą kiekvienos indėlį ir dalyvavimo galimybes.
Sutarta, kad iki naujojo modelio įgyvendinimo bendruomenių slaugytojos pagal grafiką bent porą kartų per savaitę atvažiuotų ir į tas gyvenvietes, kuriose nelikę socialinių paslaugų kabinetų – patalpomis pasirūpintų Savivaldybė.
Apibendrindamas meras S.Žvinys dar kartą konstatavo, jog pirminės sveikatos priežiūros paslaugos yra ypač aktualios rajono gyventojams, jos turi būti visiems prieinamos, teikiamos kokybiškai, ir, siekdama šio tikslo, Savivaldybė reikliai vertins visų įstaigų darbą.
Susitikime taip pat aptarti sveikatos įstaigų bendradarbiavimo, patalpų pasidalijimo ir išlaikymo, pastatų renovacijos klausimai.


Paskutinis atnaujinimas: 2010-12-15 10:35:16
Jūsų komentaras
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam
komentarų nėra