Molėtų rajono savivaldybės mero
2004m. ataskaita
1. Veiksniai, lemiantys savivaldybės politiką
Pagrindinis veiksnys, lemiantis savivaldos galimybes, yra valstybės politika, centrinių valdžios institucijų požiūris į savivaldą kaip demokratijos vystymo ir žmonių reikalų efektyviausią tvarkymo būdą. Tik Vietos savivaldos įstatymas nustato per 60 veiklos funkcijų, jos yra nelygiavertės: apie 30 funkcijų – tai pareiga vykdyti anot įstatymo, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes (tai priskirtosios arba ribotai savarankiškos), kitos 30 – tik būtinybė vykdyti (valstybės deleguotosios) ir tik 13 funkcijų, pagrįstų sprendimų priėmimo iniciatyva ir teise, t.y. savarankiškosios. Atrodo, kad savivalda Lietuvoje tėra centrinės valdžios valda .
Savivaldos veikimo svarbą apibūdina jos finansiniai pagrindai, paprastai tariant, biudžeto formavimo principai ir tvarka. Savivalda ir šiuo požiūriu yra beteisė: biudžeto sudarymas iš esmės yra centralizuotas, nes tiek pajamas, tiek didesniąją dalį išlaidų nustato Seimo patvirtinti įstatymai.
Šiuo metu galiojanti savivaldybių biudžetų metodika yra palanki urbanizuotoms ir didelėms savivaldybėms, ekonominių – socialinių regionų netolygumų ji iš esmės neįvertina. Vis mažėja biudžeto dalis savarankiškosioms funkcijoms ir infrastruktūros atstatymui. Taigi savivaldybių finansiniai ištekliai yra centrinės valdžios instrumentas.
Ar naujosios Vyriausybės programoje yra kitokio požiūrio į savivaldą ženklų? Ar ankstesnė valdžia įgyvendino savuosius pažadus? 12-oji Vyriausybė savo programoje deklaravo stiprinsianti kaimo bendruomenes, išsaugosianti būtinų paslaugų tinklą kaime, gerinsianti infrastruktūrą, suteiksianti daugiau įgaliojimų kaimo plėtros srityje, praplėsianti nekilnojamojo turto mokesčio bazę bei jo administravimą pavesianti savivaldybėms, reformuosianti bei priskirsianti savivaldybėms pastovius vietinius mokesčius ir rinkliavas ir t.t. Ta Vyriausybė savo darbą baigė, daug pažadų, skirtų savivaldai, liko netesėta. 13-oji Vyriausybė programoje įsipareigoja:
- įtvirtinti teisės aktų pataisas, kad merai ir seniūnai būtų renkami tiesiogiai,
- didinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, nuolat ir metodiškai plėsti savivaldybių funkcijas,
- savivaldybėms perduoti atsakomybę ir funkcijas, susijusias su savivaldybės gyventojų poreikių tenkinimu žemės ūkio, žemėtvarkos, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, viešosios tvarkos palaikymo ir kitose srityse,
- mažinti regionų socialinio ekonominio išsivystymo skirtumus,
- didinti užimtumą kaimo vietovėse, visokeriopai skatinti kooperacijos plėtrą kaime ir t.t.
Aišku viena, kad savivaldai vėl žadama revoliucija - iš esmės iki 1995 metų buvusio modelio grąžinimas su nedideliais pagražinimais. Viskas, pasirodo, ir valstybės politikoje cikliška, vis kartojasi ar sugrąžinama.
Savivaldybės raidai ypatingos svarbos turės Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamos galimybės bei didėsianti konkurencija dėl šių lėšų. Ši aplinkybė reikalauja ne tik kompetencijos, bet pirmiausia strateginio požiūrio į savivaldybės ūkio vystymą, aiškių prioritetų bei visų sektorių partnerystės. Siekiant sėkmingai konkuruoti projektuose, dažnai teks ir rizikuoti, nebijoti prarasti nedidelių lėšų paraiškoms ir dokumentacijai rengti. Turėdami rajono plėtros planą, kaimo vystymo strategiją, mes dar neturime rajono teritorijos bendrojo plano, be kurio ateityje bus neįmanomos investicijos. Tai neatidėliotinas darbas.
Paskutinis atnaujinimas: 2005-06-06 09:15:22 |
.png)
