KEISDAMIESI KEIČIAME

Molėtų rajono kaimo plėtros planas 2004-2006

"Pagrindinis nacionalinės regioninės politikos tikslas-mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje skatinti visos valstybės teritorijos tolygią ir tvarią plėtrą"(LR regioninės plėtros įstatymas)

1. Įvadas

1.1. Molėtų rajono kaimo plėtros politikos vizija

Kaimo vystymas yra viena iš sudėtingiausių ne tik savivaldos, bet ir valstybės politikos sričių. Jį slegia sankaupa ūkinių, socialinių, psichologinių, politinių, moralinių problemų, kurių nesprendimas didina gyventojų apatiją, netikėjimą savo ir valstybės rytdiena.

Mūsų kuriamos politikos siekis – veiklus, aktyvus, solidarus, rajono viešojoje politikoje dalyvaujantis kaimas. Jo kaita modeliuojama, diegiant visų seniūnijos teritorijos institucijų strateginį požiūrį į plėtrą bei sudarant sąlygas pačioms kaimų bendruomenėms aktyviai veikti sprendžiant savo aplinkos problemas. Kaimo vystymo politika grindžiama įvairių  sektorių kryptinga veikla, savivaldumo skatinimu ir visų, dalyvaujančių šioje politikoje, veikimo atvirumu ir bendradarbiavimu. Pats kaimas šiame projekte yra suvokiamas kaip veiklų visuma ir visų sektorių tolygus plėtojimas.

Mūsų modelis orientuotas į vietos ir savivaldybės lygmenis, siekiant vieningos politikos bei tarpinstitucinės dermės, konsoliduoto kaitos įgyvendinimo. Pats svarbiausias veiklos etapas yra bendruomeniškumo plėtra ir atsakomybės saviugda vietos lygmeniu: čia  ryškėja prielaidos kitaip pažvelgti į save ir savo  kaimą, atpažįstant esmines problemas ir stygius, ieškant išeičių ir galimų sprendimų. Taip bręsta bendruomenės savižina, keičiasi jos narių mąstymas. Sėkmingos kaimo plėtros sąlyga yra veiklios, konstruktyvios kaimo bendruomenės institucijos įkūrimas, būtent ji galėtų generuoti raidos idėjas ir prioritetus, telktų bendruomenės narius, inicijuotų veiklos projektus, ieškotų jų finansavimo šaltinių.

Kiek tik aplink užmatai -
Kalvos, pušynai ir kloniai,
Ir ežerėlių krantai -
Tarsi galaktikos ribos
Mėlsta visuos pakraščiuos.
M. Karčiauskas

2. Kas mes tokie?

Mažai urbanizuoto kraštovaizdžio, gausių gamtos ir kultūros vertybių, bet agrarinis, nederlingų žemių, ekologiškai švarus, turizmui ir poilsiui palankus kraštas.

2.1. Kur esame?

Molėtų rajonas išsidėstęs vaizdingoje rytinėje Lietuvos dalyje, nutolęs nuo Vilniaus-Kauno dipolio apie 60km. Bendras rajono plotas yra 1368 km² ir sudaro 2,1% visos Lietuvos teritorijos.

Pagal administracinį – teritorinį Lietuvos suskirstymą rajonas priklauso Utenos apskričiai. Administracinis centras - Molėtų miestas, kuris miesto teises gavo 1956m. Molėtų rajoną sudaro 11 seniūnijų.

2.2. Kuo patrauklus Molėtų rajonas?

Gyvename gražiausioje Lietuvos vietoje - Rytų Aukštaitijoje. Molėtų rajone yra vieni iš didžiausių Lietuvos valstybėje rekreaciniai ištekliai: apie 300 ežerų, kurių bendras plotas 11.561 ha, miškai, užimantys 27% rajono teritorijos, 1 geologinis, 2 kraštovaizdžio, 1 geomorfologinis, 2 hidrografiniai draustiniai, mažai pažeistas kraštovaizdis bei gamtinis karkasas, nemaži biotos ištekliai, 2 regioniniai parkai.

Rajone gausu kultūros paveldo objektų - 496, išskiriant unikalią senovinių  dangaus šviesulių stebyklą su etnografine sodyba, etnokosmologijos muziejų, observatoriją, krašto, žvejų, stiklo muziejus, Baltadvario pilį ir kt. Kiekvienais metais rajone apsilanko iki 150 tūkst. turistų. Rajone patrauklus urbanizuotų ir natūralių teritorijų santykis 1:12.

2.3. Kiek ir kokie mes?

Molėtų rajone gyvena 25387 gyventojai. Iš jų 7221 (28,4% )gyvena Molėtų mieste, o 18166 gyventojai (71,6%) - kaime. Gyventojų tankumas - 18,3 gyv. į km² - vienas rečiausiai apgyvendintų rajonų respublikoje (respublikos vidurkis -53,3). Rajone gyvena 12225 vyrai ir 13162 moterys. Darbingo amžiaus žmonių dalis sudaro 53,7%, pensinio amžiaus - 27,6%. Jaunimo iki 24 metų rajone  yra 7866. Amžiumi labai skiriasi miesto ir kaimo žmonės. Vyresni asmenys mieste sudaro 14%, kaime-31,6%. Molėtų rajone lietuviai sudaro 88,3% visų gyventojų, lenkai - 8,1%, kitų tautybių atstovai - 0,7%. Molėtų rajone gyvena 2027 neįgalūs žmonės, iš kurių 1253 turi 2-ą invalidumo grupę.

Romos katalikams save priskyrė 92,5% rajono gyventojų, sentikių - 1,1%, stačiatikių (ortodoksų) - 1,0%,  kitų tikėjimų - 0,2%.

Rajone 1501 gyventojas turi aukštąjį išsilavinimą, 3821- aukštesnįjį.  Su viduriniuoju išsilavinimu - 5165, pradiniu-6225 gyventojai.  Iš viso gyventojų skaičiaus 18502 gyventojai patvirtino , kad lietuvių kalbą jie laiko  savo gimtąja kalba. 17605 gyventojai patvirtina , kad moka kitas kalbas.

Bendrasis vidaus produktas – pagrindinis rodiklis,  įvertinant pertvarkų ir ūkio restruktūrizacijos ekonominius rezultatus šalyje bei atskiruose regionuose. 2001 metais Utenos apskrityje buvo sukurta 4,4 proc. šalies BVP. (Utenos regiono plėtros planas)

2.4. Kuo mes verčiamės?

Molėtų rajone praktiškai nėra pramonės ir esant prastam, nederlingam ir erozijos paveiktam dirvožemiui (apie 50% dirbamos žemės), vietos žemdirbiams labai sunku konkuruoti su kitais Lietuvos regionais.

Dauguma gyvename 933 kaimuose ir tik nedidelė dalis žmonių – Molėtų mieste. Taigi, esame kaimiškasis rajonas. Nepaisant to, kad rajonas priskiriamas mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, turime 5145 įvairaus tipo ūkius su 47100 ha ploto ir 38667 ha naudmenomis. Vidutinis įvairaus tipo ūkių žemės plotas tik 9,2 ha su 7 ha žemės ūkio naudmenų. Rajone tradicinėje žemdirbystėje dominuoja pieno gamyba. 80% visų pajamų gaunama už parduotą pieną. Karves laiko 4023 žmonės. Jie turi 8461 karvę. Išlikusios tik 5 žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Rajone dominuoja smulki ir vidutinė verslininkystė: medžio apdirbimo įmonės, statybų verslas, prekyba bei ekologinis ūkininkavimas ir kaimo turizmas.

3. Kas mūsų padaryta?

Molėtų rajono žmones nesutinka su Lietuvos viešojoje politikoje įsivyravusia nuomone, kad kaimas yra tik žemės ūkio produktų gamintojas. Tapatinant kaimo plėtrą su žemės ūkiu – ignoruojamos kitos kaimo funkcijos. Politinė kaimo atskirtis yra glaudžiai susijusi su socialine ir ekonomine kaimo atskirtimi. Socialinės politikos požiūriu kaimas yra šelpiamas. Pašalpos formuoja specifinį gyvenimo būdą, kuris kaimo gyventojus atskiria dar labiau. Suprasdami, kad savo gyvenimo kokybės gerinimas labai daug kuo priklauso nuo mūsų pačių susivokimo esamoje situacijoje ir pilietiškumo, pradėjome veikti.

3.1. Bendruomenių judėjimo plėtra

• 2000m. Baltijos-Amerikos Partnerystės programos finansuojamo projekto "Vietos bendruomenės plėtros modelio parengimas ir jo įgyvendinimas Šalčininkų ir Molėtų rajonuose" seminaras organizuotas Piliečių iniciatyvų centro Druskininkuose

• 5 seminarai –mokymai ir konferencija Balninkuose

• įkurtas pirmasis rajone Balninkų bendruomenės centras
• įgyvendinant Atviros Lietuvos fondo finansuojamą projektą “Efektyvaus kaimo plėtros modelio kūrimas ir sklaida”, sukurtas Molėtų rajono kaimo plėtros politikos modelis
• atlikta socialinės atskirties ir skurdo masto Molėtų rajono kaimo bendruomenėse analizė,
• vyko kaimo plėtros iniciatorių mokymai,
• išleistas leidinys, pristatantis efektyvaus savivaldybės lygmens kaimo plėtros politikos modelį

• Šiaurės šalių Ministrų tarybos finansuojamas projektas – mokymai "ES ir perspektyvos"

• mokymai „Projektų kūrimo ir rašymo įgūdžiai“

• įkurtas NVO “Plėtros sąjūdis”

• Molėtų rajono savivaldybės finansinė parama bendruomenių plėtrai

• įsisteigė 25 bendruomenių centrai

• įvairūs bendruomenių centrų projektai ir mokymai

• seminarų ciklas bendruomenių centruose Europos Sąjungos istorija, institucijos , galimybės, plėtra

• dalyvavimas aljanso “Langas į ateitį” projekte : seniūnijose įsteigtos 9 viešosios interneto prieigos ir bendruomenių narių mokymai interneto naudojimo galimybėmis

• dalyvavimas Lietuvos vyriausybės internetinių prieigų kaimo vietovėse kūrime – 10 kaimo vietovių turės viešas interneto prieigas

• dalyvavimas projekte su „Transparancy International…“ “Regioninės valdžios sprendimų užtikrinimas: viešosios kontrolės stiprinimas taikant informacines technologijas” . Mokymai projekto rėmuose .

• Seminarai ir mokymai „Viešųjų konsultacijų technologijos, projektų vadyba, naujoji viešoji vadyba, ryšiai su visuomene ir komunikacijų technologijos

• 2004m. Molėtų savivaldybės finansinė parama tolesnei kaimo plėtrai. Prioritetas : kaimo problemų sprendimas, jaunimo įtraukimas į bendruomenių veiklą.

• įsisteigė Molėtų rajono bendruomenių centrų asociacija

3.2. Partnerystės formavimosi pradžia

• dalyvavimas ALF’o projekte “Socialinės partnerystės ir įvairių sektorių bendradarbiavimo tobulinimas įgyvendinant Molėtų  rajono  kaimo plėtros politikos modelį”

• mokymai: komandinis darbas, strategijų planavimas

• sukurtas ir įgyvendinamas rajone partnerystės modelis

• seniūnijose teritoriniu principu įsisteigė 11 mažųjų vietos veiklos grupių (MVVG)

• atliktos vietovių situacijos analizės (SWOT)

• mažosios vietos veiklos grupės delegavo savo narius į rajono  centrinę vietos veiklos grupę ( MRCVVG)

• MRCVV apibendrino bendras problemas, tikslus ir prioritetus

• MRCVV suformulavo kaimo plėtros viziją

• MRCVV išskyrė prioritetinį tikslą

• MRCVV paruošė kaimo plėtros plano projektą

3.3. Rajono padėties analizė

MRCVVG apibendrino MVVG atliktas apklausas ir pateikia apibendrintą stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SWOT) analizę.

"Mane jaudina šiandieninio kaimo būklė, kuriame nėra teigiamų, esminių pasikeitimų."
Nijolė Stanionienė
Lietuvai pagražinti draugijos Molėtų skyriaus narė

"Tik kartu remiant ir ieškant pasieksime bendrumą."
Juozas Vasiliauskas
Videniškių kaimo kultūrinės veiklos organizatorius

"Atėjo laikas ieškoti būdų, kaip žmonėms susigrąžinti prarastą (o gal atimtą?) orumą, pasitikėjimą savimi."
Natalija Ališauskienė
Girsteitiškio bendruomenės centro pirmininkė

"Mėginkime nenutraukti paskutinės bambagyslės su ūkininkais."
Nijolė Navikienė
Ivankų kaimo ūkininkė

Lietuvos respublikai tapus ES nare, atsiras galimybė pasinaudoti Bendrijos Iniciatyvos Leader+ programos, finansuojamos iš EŽŪOGF, Metodika, paremta „iš apačios į viršų“ principu, siekiančia plėtoti įvairių kaimo lyderių, bendruomenės atstovų ir jų grupių gebą inicijuoti kaimo plėtros pokyčius ir juos įgyvendinti.

4. Partnerystės pradžia ir jos vystymasis

4.1. Narystė partnerystėje

Vykstant svarbiems ekonominiams ir socialiniams gyvenimo pokyčiams dėl kaimo gyventojų nepakankamo aktyvumo ir patirties, pagrindinių gebėjimų stokos, informacinės atskirties, gyventojai nepakankamai dalyvauja savo geresnio gyvenimo klausimų, vystymosi  bei plėtros problemų sprendime. Reikia pastebėti, kad kaimas nėra tik žemės ūkio produkcijos gamintojas. Jį sudaro įvairių profesijų, socialinių sluoksnių ir skirtingo išsilavinimo žmonės. Kaime veikia įvairios institucijos. Todėl visų dalyvavimas partnerystėje garantuoja kaimo problemų greitesnį sprendimą.

4.2. Partnerystės struktūra

Pagal Leader+ programos metodiką Vietos veiklos grupė ( VVG )suprantama kaip naujo tipo savarankiška organizacija, kuri jungia įvairių sričių atstovus - partnerius. VVG sudaryta iš visuomeninių organizacijų bei asociacijų (ne mažiau kaip 50 % visų grupės narių), verslo atstovų (apie 25 %) ir vietos valdžios atstovų (apie 25 %). Šios grupės išskirtinumas yra tas, kad ji sprendimus priima atsižvelgdama į vietos žmonių nuomones, poreikius, formuoja plėtros strategiją, numato problemų sprendimo būdus, kurie būtų įgyvendinami pačių kaimo žmonių.

Bendruomenė- tai žmonių grupė, kuri gyvena apibrėžtoje teritorijoje ir juos sieja bendra ekonomika, socialiniai ir kultūriniai interesai.

4.3. Platesnis bendruomenių narių įtraukimas į veiklą.

2002 m. Molėtų rajono iniciatyvių žmonių dėka sukūrus rajono kaimo plėtros politikos modelį ir pradėjus jį įgyvendinti, buvo suformuluota pirma ir pagrindinė kaimo plėtros sąlyga – veiklios, kūrybiškos, konstruktyvios kaimo bendruomenės institucijos kūrimas. Šiuo metu Molėtų rajone įregistruoti (kaip NVO) 25 bendruomenių centrai. Kiekvienoje seniūnijoje yra net po kelis bendruomenių centrus.

4.4. Mažosios vietos veiklos grupės (MVVG)

Veikiantys bendruomenių centrai siekia aktyvinti bendruomenės narius, keisti gyvenimo nuostatas ir skatina priimti sprendimus vietose, pamažu kuriant aktyvią pilietinę visuomenę. Bendruomenių centrų iniciatyva pradėjo kurtis Mažosios vietos veiklos grupės, kurios jungia vietinius žmones, įvairių sričių atstovus, santykiu 50%:25%:25%. Molėtų rajone šiuo metu veikia 11 MVVG.

4.5. Molėtų rajono vietos veiklos grupė (MRVVG)

Mažųjų vietos veiklos grupių aktyvios teminės diskusijos, “apskriti stalai“ su savivaldybės administracija ir kitomis valstybinėmis institucijomis bei rajono politikais paskatino  Molėtų Rajono Vietos Veiklos Grupės atsiradimą ir 2004m. kovo 16d . rajono mero potvarkiu ji buvo įteisinta. Ją sudaro:

1. Bendruomenių atstovai:

D.Bajarčienė, Suginčių bendruomenės centro atstovė;
Z.Čereškienė, Videniškių bendruomenės centro atstovė;
A.Ignatavičienė, Giedraičių bendruomenės centro atstovė;
I.Jamantienė, Inturkės bendruomenės centro atstovė;
K.Kazlauskas, Molėtų parapijos dekanas;
V.Navickienė, Dubingių bendruomenės centro atstovė;
N.Navikienė, Čiulėnų  bendruomenės centro atstovė;
J.Maniuškienė, Balninkų bendruomenės centro atstovė;
V.Satkūnaitė, Alantos bendruomenės centro atstovė;
D.Steponavičienė, Joniškio bendruomenės centro atstovė;
I.Tarvydienė, Mindūnų bendruomenės centro atstovė;
A.Žemaitis, Luokesos bendruomenės centro atstovas;

2. Valstybinių institucijų atstovai:

G.Gribauskienė, Molėtų socialinės paramos centro direktorė;
J.Kerpė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Molėtų rajono konsultavimo biuro vadovas;
N.Kimbartienė, Molėtų rajono savivaldybės administracijos kultūros ir švietimo skyriaus vedėja;
E.Ražauskienė, Molėtų darbo biržos direktorės pavaduotoja
V.Rimavičius, Giedraičių ambulatorijos direktorius;
V.Stundys, rajono meras;

3. Verslo atstovai:

E.Grajauskienė, Ekologinių ūkių sąjungos pirmininkė;
V.Pusvaškis, Alantos verslo ir technologijos mokyklos direktorius;
J.Suchodumceva, Molėtų verslo ir turizmo informacijos centro verslo vadybininkė;
B.Šeškauskienė, kaimo turizmo asociacijos Molėtų skyriaus pirmininkė;
V.Šironas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Molėtų  skyriaus pirmininkas;
S.Žvinys, AB „Molesta” direktorius.

Veiklos koordinatoriai:
G. Matkevičius, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas kultūrai,
L. Štelbienė, Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė investicijoms.

4.6. Lygių galimybių politika partnerystėje

Visi susitarėme, kad MRVVG veikla remsis lygių galimybių principu veikiant apibrėžtoje teritorijoje. O tai reiškia, kad kuriant plėtros planus, projektus ir vykdant įvairias veiklas, bus suteiktos tos pačios galimybės nepriklausomai nuo lyties, rasės, spalvos, tautiškumo, kilmės, religinės pakraipos, lytinės orientacijos, neįgalumo, vedybinio statuso ar amžiaus.

Lygių galimybių principo bus laikomasi ir projektų pateikimo bei vertinimo procedūrose.

Vizija - tai yra apibrėžimas, kuriuo pasakome, kokie mes norime būti ateityje

5. Vizija

Kaimas, kaip svetinga šeima, gebantis spręsti savo problemas, patogus gyventi ir patrauklus svečiams. Kaimas turi tapti patrauklia vieta gyventi, dirbti ir užsidirbti. Jame daugiau kooperacijos ir darbo vietų, graži gyvenamoji aplinka ir gyvas, turiningas bendruomenės gyvenimas, daugiau naujų paslaugų gyventojams ir svečiams.

6. Išskyrėme prioritetinį tikslą

• Veikdami kartu mes keičiame gyvenimo kokybę savo kaimuose

• kaimas aktyviai dalyvauja rajono viešojoje politikoje

• mokomasi šiuolaikinių kompetencijų

• modernizuojama kaimo infrastruktūra

• rūpinamasi probleminių žmonių integracija

• bendradarbiaujama tarpusavyje ir tarp institucijų

• plėtojami verslai ir turizmo paslaugos

• organizuojama patirties   sklaida

Plėtros planas – strateginis dokumentas, numatantis plėtros tikslus, priemones ir veiksmus šiems tikslams įgyvendinti.

7. Plėtros planas

7.1. O kokie gi mūsų poreikiai?
7.1.1. Molėtų rajono Mažosios vietos veiklos grupės, pasiremdamos atlikta gyventojų nuomonių apklausa, statistiniais duomenimis, išanalizavo ir įvertino socialinę, ekonominę savo seniūnijų situaciją, problemas, priežastis bei poreikius.
7.1.2. Molėtų rajono vietos veiklos grupė išanalizavo ir apibendrino viso rajono kaimo problemas, jų priežastis ir pasekmes.

7.2. Problemos, tikslai, uždaviniai

Atlikus vietos poreikių analizę, nustatytos problemos, tikslai, uždaviniai ir priemonės:

1.Problema: Kaimo socialinė, politinė, informacinė, kultūrinė atskirtis.

Tikslas: Socialinės partnerystės ir įvairių sektorių bendradarbiavimo tobulinimas

Uždaviniai:

1. Ugdyti ir lavinti bendruomenių organizacinius ir bendruosius gebėjimus
2. Įkurti rajono viešosios politikos  kolegiją
3. Įgyvendinti kaimo bendruomenių centrų ir lyderių mokymo programą
4. Sudaryti sąlygas bendruomenėms įtakoti savivaldybės politiką ir kaimo plėtrą, įvairius jos sektorius
5. Plėtoti internetinių prieigų tinklą kaime

2. Problema: Gilėjanti labiausiai pažeidžiamų kaimo gyventojų socialinė atskirtis

Tikslas: Socialinės integracijos kaime skatinimas

Uždaviniai:

1. Orientuoti, informuoti, konsultuoti socialinio paribio žmones
2. Įgyvendinti priemones, padedančias įveikti socialines krizes
3. Sudaryti sąlygas žmonių su negalia užimtumui
4. Skatinti moterų verslumą ir socialines iniciatyvas

3. Problema: Verslumo ir socialinių gebėjimų stoka, gyventojų ekonominis neaktyvumas.

Tikslas: Gyventojų socialinio aktyvumo skatinimas.

Uždaviniai:

1. Parengti verslo plėtros kaime studiją

2. Įgyvendinti verslumo ugdymo programas, pritaikytas kaimo gyventojų poreikiams

3. Sudaryti sąlygas plėsti netradicinius ir alternatyvius verslus kaime ,plėtoti tradicinę žemdirbystę diegiant naujas technologijas

4. Problema: Netolygiai išplėtota, nepakankamai gyventojų poreikius tenkinanti kaimo infrastruktūra

Tikslas: Kaimo infrastruktūros gerinimas

Uždaviniai:

1. Parengti kaimų ir miestelių bendruosius planus

2. Parengti kaimų ir miestelių gyvenamosios aplinkos tvarkymo planus

3. Teikti konsultacinę pagalbą kaimo bendruomenių centrams aplinkos tvarkymo planams įgyvendinti

4. Gerinti viešųjų paslaugų kokybę, prieinamumą ir materialinę bazę (medicina, socialinė parama, šildymas, kelių priežiūra, vanduo, nuotekų valymas, kitos komunalinės paslaugos

5. Problema: Neišnaudojami turimi gamtiniai, kultūriniai ištekliai

Tikslas: Miestelių ir kaimų aplinkos pritaikymas turizmo ir rekreacijos reikmėms

Uždaviniai:

1. Skatinti privačią iniciatyvą, plėtojant turizmo paslaugas kaime.

2. Tvarkyti į turizmą ir poilsį orientuotą infrastruktūrą (keliai, stovėjimo aikštelės, paplūdimiai, informacinė sistema)

3. Rengti turizmo ir poilsio paslaugų teikėjų mokymus

4. Skatinti bendruomenes puoselėti savo krašto  dvasinį ir materialųjį paveldą

8. Kaip mes įgyvendinsime plėtros planą?

8.1. Plėtros plano darbo principai ir vertybės

Siekdama plėtros plano įgyvendinimo MRVVG remsis:

8..1.1. Darbo principais:

• orientacija į bendruomenę

• pilietiškumo ugdymu

• atvira ir skaidria partneryste

• kiekvieno iniciatyvumu gerinant gyvenimo kokybę

• atsakomybe ir sąžiningumu

• sveika konkurencija

8.1.2. Vertybėmis:

• naujo tipo bendradarbiavimu - lygia partneryste

• spendimų priėmimu bendru sutarimu

• lygiomis galimybėmis ir tarpusavio pagarba

• subalansuota plėtra

• pagarba kultūros paveldui

• rezultatų sklaida

• inovacijų elementais

• tarpregioniniu, tarpvalstybiniu bendradarbiavimu

8.2. Vietinių projektų atrankos procedūra

MRVVG bendruomenių parengtus projektus atrinks ir finansuos konkurso būdu.

Bus paruošta:

• projektų teikimo taisyklės

• vertinimo procedūros taisyklės

• finansavimo taisyklės

• projektų monitoringo taisyklė

Projekto idėja bus surašoma į nustatytos formos paraišką. Kaip užpildyti paraiškos formą, kas ir kaip turi būti pateikta paraiškos formoje galima bus rasti paruoštose projektų teikimo taisyklėse.

Kiekviena projekto paraiška pateikiama iki nustatytos datos ir bus svarstoma MRVVG .

Bendruomenėms ar jų grupės nariams, ar pavieniams nariams, turintiems idėjų, bet nesugebantiems parengti projekto, bus teikiamos MRVVG projektų rengimo konsultacijos. Projektai bus vertinami pagal iš anksto paruoštas vertinimo taisykles.

MRVVG valdyba ir koordinatoriai parengia projektų monitoringo taisykles, pagal kurias bus vykdoma projekto įgyvendinimo priežiūra, renkama informacija apie vykdomus projektus.

Naudodamiesi proga, norėtume padėkoti visiems, kurie patikėję kaimo ateitimi, dalyvavo ir rėmė Molėtų rajono žmonių iniciatyvas.

Molėtų Rajono Vietos Veiklos Grupė