Sprendimai. 2002 metais įvyko 7 tarybos posėdžiai, jų metu priimta 97 sprendimai. 20 sprendimų priimta savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo klausimais, 19 ‑  kultūros ir švietimo įstaigų veiklos, 4 – sveikatos įstaigų veiklos, 16 – dėl  savivaldybės biudžeto ir jo apyskaitos tvirtinimo bei patikslinimo, 5 - dėl teritorijų planavimo,  33 - dėl komisijų, sutarčių sudarymo, įgaliojimų suteikimo.
Savivaldybės valdyba į posėdžius rinkosi  kas antrą ketvirtadienį. Per metus įvyko 22 valdybos posėdžiai, kurių metu priimta 257 sprendimai, iš jų:
41 ‑ dėl žemės sklypų nuomos, supaprastintos apimties detaliųjų planų; 25 ‑ savivaldybės gyvenamųjų patalpų, (daugiausia manevrinių butų fondo) nuomos, lengvatinių kreditų skyrimo klausimais; 15 – dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminais; 16 – dėl nepilnamečių globos steigimo; 7– kultūros ir švietimo įstaigų veiklos klausimais; 9 – sveikatos priežiūros įstaigų veiklos klausimais; 6 ‑ dėl socialinės paramos; 10 ‑ dėl vandens telkinių nuomos; 12 – dėl visuomeninių organizacijų įregistravimo; 3 – dėl darbo rinkos; 4– dėl savivaldybės įstaigų ūkinės- finansinės veiklos patikrinimo.124 – kitais valdybos kompetencijos klausimais. Taip pat svarstyti gyventojų prašymai, derinti seniūnijų žemės reformos žemėtvarkos projektai, šiais klausimais priimti protokoliniai sprendimai.
Priimta 126 mero potvarkiai, iš jų 28 ‑ dėl vienkartinės paramos, 15 – dėl lėšų skyrimo iš mero fondo, 11 – dėl apribojimo priemonių paskelbimo, nustačius pasiutligės plitimo atvejus, 3 – dėl licencijų išdavimo, 69‑ kitais organizaciniais klausimais.
Savo kadenciją baigianti rajono taryba ir valdyba trejus metus dirbo nuosekliai ir dalykiškai, atsakingai ir sutartinai, nesiekdama nei pigaus populiarumo, nei teatrališkumo. Neabejotina, kad įvairioms partijoms atstovaujantys politikai realiai ir išmintingai vertino rajono ekonomines galimybes, rūpinosi visų ūkio sričių tolydžiu vystymu, nesistengė inicijuoti vienadienių sprendimų, o rimtai rūpinosi  subalansuota rajono plėtra.  Politinis brandumas garantavo ir rinkėjų pasitikėjimą dirbti dar vieną kadenciją daugiau kaip pusei šios tarybos narių.
Gerokai savivaldybių rimtį Lietuvoje sutrikdė Konstitucinis teismo sprendimas, kad dalis Vietos savivaldos įstatymo nuostatų prieštarauja Konstitucijai. Nuo 1995 metų funkcionuojanti savivalda iš dalies yra nekonstitucinė. Ir kaltos čia nėra savivaldybės – o Seimas, kurio paskirtis yra įstatymų leidyba. Paprastai pasakius, jis vis tobulino Vietos savivaldos įstatymą ir pamiršo tik viena fraze papildyti Konstituciją: kad savivaldybių tarybų nariai gali būti ir vykdomųjų institucijų atstovai. Tikėtina, kad bus šioje keistoje situacijoje rasta protinga išeitis -nebus griebiamasi kardinalios savivaldos permainos, o ir centrinė valdžia dirbs kur kas atsakingiau, nepalikdama įstatymuose neįtikėtinų spragų.
 
Bendravimas su gyventojais. Per metus gauti 372 piliečių prašymai išduoti archyvo prašymus, pagal kuriuos išduota 680 pažymų, o administracija gavo 499 piliečių prašymus, iš jų: 148 – dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis bei lengvatinių kreditų; 68 – dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais išdavimo; 13 – dėl žemės nuomos mokesčio bei jo sumažinimo; 12 – dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kompensacijoms už konfiskuotą turtą; 45 – dėl vaiko teisių apsaugos; 48 – dėl komunalinio ūkio; 38 – ekologijos klausimais; 24 – melioracijos klausimais; 69 – architektūros bei leidimų statyboms; 3 – paminklosaugos klausimais; 6 – švietimo klausimais; 14 – sveikatos apsaugos bei socialinės rūpybos (dėl pašalpų); 11 – žemės klausimais.
Civilinės metrikacijos skyrius išdavė pažymas 425 piliečių prašymams, per 5 tūkst. pažymų ruošė rajono seniūnijos. Svarbiausius darbus su gyventojais dirbo seniūnai: jie yra pagrindiniai valdžios atstovai, jos reprezentantai.
Apskritai, savivaldybės veikla grindžiama atvirumu visuomenei, nėra jokių kliūčių ar barjerų piliečiams bendrauti su vietos valdžios atstovais. Kas savaitę seniūnai vyksta į jų teritorijų kaimus, kad operatyviai būtų sprendžiamos žmonių problemos. Du kartus per metus su įvairių rajonų miestelių ir kaimų gyventojais susitinka meras ir administracijos atstovai. Nėra gyventojams ir kitų apribojimų susitikti su rajono valdžia – nei griežtų priėmimo valandų, nei kokių kitų kliūčių. Svarbiausia, kad pareigūnai būtų atidūs žmonių problemoms, jų rūpesčiams, kad atsakingai jiems padėtų, patartų, nukreiptų pateisindami tarnystės žmonėms principą.
 
Administracijos personalas. 2002 metais vykdant Valstybės tarnybos įstatymą buvo aprašytos ir įvertintos visos savivaldybės administracijos pareigybės, kurios priskirtos grupėms, lygiams ir kategorijoms. Savivaldybės administracijoje, įskaitant ir seniūnijas, yra 117, 5 etato.  Iš jų 50 valstybės tarnautojų, iš kurių 2 įstaigų vadovai (administratorius ir kontrolierius), 23 struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, 25 vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai ir specialistai. Savivaldybės administracijoje 67, 5 etato, kuriuos užima darbuotojai, dirbantys  pagal darbo sutartis, iš kurių 16, 75 etato darbuotojų ( kūrikų ) dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis. Per šiuos metus į laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigybes konkursų būdu priimti 3 asmenys.

Atgal į turinį