Mero ataskaita
Kultūrinė veikla, sportas
Įgyvendindamos Molėtų rajono 1999-2003 metų kultūros plėtotės programą, kultūros institucijos kryptingai dirbo, siekdamos į kultūros kūrimą, platinimą ir dalyvavimą įtraukti kuo daugiau rajono žmonių, buvo formuojamas Molėtų kaip turistinio rajono įvaizdis.
2002 m. rajono kultūros institucijoms buvo skirta 1416 tūkst. litų, t.y. 5,6% rajono biudžeto (2001 m. kultūrai skirtos lėšos sudarė 6,4%, o 2000 m.- 6,5% viso biudžeto). Mažėjant rajono biudžetui, atitinkamai mažėja ir lėšos kultūrinei veiklai.
Viešoji biblioteka. 2002 metai Molėtų viešajai bibliotekai buvo didelių darbų ir naujų galimybių ieškojimo metai. Biblioteka dirbo, siekdama tapti rajono bendruomenės narių informacijos gavimo, savišvietos ir laisvalaikio praleidimo vieta bei sudarydama sąlygas įvairių pomėgių ir išsilavinimo žmonėms mokytis, tobulėti, lavinti informacinį raštingumą, naudojant šiuolaikines informacijos priemones. Nepamiršta ir tradicinė knyga- daug renginių buvo skirta naujų knygų pristatymui, rajono literatų kūrybos populiarinimui. Biblioteka kūrė patrauklios ir atviros visuomenei įstaigos įvaizdį .
Bibliotekai buvo skirta 568,2 tūkst. Lt., iš jų darbo užmokesčiui –362,0 tūkst. Lt.
2,7tūkst. Lt. surinkta už mokamas bibliotekos paslaugas (dokumentų kopijavimą, naudojimąsi kompiuteriais).
Molėtų viešojoje bibliotekoje ir 25 jos filialuose 2002m. įregistruota 9480skaitytojų, kurie apsilankė bibliotekose 117797 kartus. Jiems išduota 264803egz. dokumentų. Gauta 14565egz. 1799pavadinimų naujų dokumentų už 111292Lt. Knygų įsigyta 5738egz. 1687pavadinimų. Periodikai užsakyti skirta 50 tūkst. Lt. Bibliotekoje buvo galima skaityti 112pavadinimų laikraščius ir žurnalus.
Viešoji biblioteka bendradarbiavo su kitomis įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis, ypač su Molėtų literatų brolija ir Vilniaus molėtiškių draugija.
Laisvalaikio centras. Laisvalaikio centrui 2002 metais buvo skirta 698,5 tūkst. litų. Centre veikė 31 meno mėgėjų kolektyvas. Iš jų net dešimt tapo įvairių respublikinių konkursų laureatais ir diplomantais. Meninės veiklos kolektyvuose dalyvavo per 640 atlikėjų. Liaudiškos muzikos ir tautinių šokių kolektyvas „Molėtai” atstovavo Lietuvą Sankt Peterburge (Rusijos Federacija) vykusioje tarptautinėje parodoje , Videniškių kaimo kapelija dalyvavo festivalyje Lenkijoje, vokalinis moterų kvartetas ir Šeškauskų trio – Vokietijoje.
Molėtuose vyko šeši respublikiniai renginiai: kaimo kapelijų varžytuvės “Pas Juozą Videniškiuose”, respublikinė mėgėjų teatrų šventė “Atspindžiai-2002”, regioninė šiuolaikinio šokio kolektyvų šventė “Žingsnis”, regioninis vidutinio amžiaus žmonių tautinių kolektyvų sambūris “Iš aplinkui”, trečiasis vaikų POP chorų festivalis “ Vaikystės aitvarai”, tautinių bendrijų festivalis “Ežerų sietuvos aidai”. Vasaros koncertuose ir šventėse apsilankė apie 10000 žiūrovų. Pirmą kartą Molėtuose Molėtų aeroklubas ir Laisvalaikio centras liepos 26-27 dienomis suorganizavo meno ir aviacijos šventę, kurioje dalyvavo per 17 000 žiūrovų.
Mieste ir kaimo laisvalaikio salėse vyko profesionalių meno kolektyvų koncertai, spektakliai, buvo organizuojamos valstybinės, kalendorinės šventės, vakaronės, subuvimai. Kaimo laisvalaikio salėse įvyko per 100 renginių ( daugiausiai Videniškiuose – 28, Verbiškiuose – 21, Giedraičiuose- 19). Arnionyse jau antrąjį kartą vyko “Žvejo šventė”.
Nemažas dėmesys buvo skiriamas jaunimo pramogų organizavimui. Disko klube “Šansas” per metus svečiavosi 9 populiariausios POP grupės, 26-ias diskotekas vedė geriausių respublikos klubų DJ, vyko loterijos, konkursai.
Pagrindiniai reginių rėmėjai: savivaldybė, prekybos centras “Norfa”, LŽŪB “Molėtų skyrius, UAB “ Čagino restoranas, AB “Utenos alus”, AB “Molesta”, UAB “Lakaja”, UAB “Melinga”, UAB “Samsonas”, UAB “Umaras” ir kt.
Per 2002 –uosius metus laisvalaikio centras iš rėmėjų gavo 25 600 Lt, surinkta 22 000 Lt nebiudžetinių lėšų ( kasmet mažėja).
Laisvalaikio centras kūrybiškai bendradarbiavo su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Molėtų rajono skyriumi, meno klubais “Akcija M” ir “M 13”, Sveikatos centru.
Didžiausia problema - vis labiau irstanti ir skurstanti materialinė bazė (ypač kaimo laisvalaikio salės). Negaunant lėšų baldams, instrumentams, sceniniams drabužiams, garso ir šviesos aparatūrai pirkti, laisvalaikio centro materialinė bazė tapo viena iš skurdžiausių respublikoje. Būtinas Molėtų laisvalaikio centro avarinėje būklėje esančios cokolinės dalies, stogo remontas (antrasis etapas). Reikalingas reprezentacinės rajono salės tualetų remontas, disko klubo “Šansas” tualetų, einamieji kaimo laisvalaikio salių remontai.
Krašto muziejus. 2002 m. Krašto muziejui buvo skirta 153,3 tūkst. litų, iš jų - 2/3 darbo užmokesčiui. Krašto muziejų ir filialus aplankė 142 ekskursijos. Praėjusiais metais muziejaus darbuotojai atliko nemažai svarbių darbų bei įgyvendino kelis projektus:
-
parengti ir išleisti 3 leidiniai („Videniškiai – kunigaikščių Giedraičių tėvonija”, “Molėtų krašto kryžiai”, “Molėtų krašto tautodailininkai ir liaudies meistrai”);
-
kuriamas Molėtų krašto enciklopedijos elektroninis variantas;
-
sudaryti 4 aplankai iš archyvinių dokumentų;
-
dalyvauta ekspedicijose Balninkuose ir Giedraičiuose;
-
parengtos 8 edukacinės programos darželinukams ir pradinių klasių mokiniams;
-
perskaitytos 7 paskaitos, spaudoje paskelbti 32 straipsniai kraštotyros ir etnoastronomijos klausimais;
-
rinkti eksponatai Balninkų, Giedraičių, Inturkės seniūnijose;
-
buvo surengta 10 parodų ir 7 kiti renginiai.
Projektai. Rajono kultūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos dalyvavo daugelyje programų ir projektų.
Viešoji biblioteka gavo finansavimą keturiems projektams: “Molėtų viešoji biblioteka-modernus kultūros ir informacijos centras”, “Jaunimo kūrybos dirbtuvės Molėtų VB” (finansavo Lietuvos kultūros ministerija), “Šiaurės šalių bibliotekų savaitė”( finansavo Šiaurės šalių Informacijos centras); “Moterų įgūdžių ir verslumo ugdymas, panaudojant informacines technologijas.” (finansavo PHARE). Iš viso gauta beveik 76 000 Lt.
Krašto muziejus gavo lėšų pagal projektus eksponatų restauravimui (3,5 tūkst. Lt) ir mažosios architektūros paveldo – kryždirbystės atgaivinimui (2,5 tūkst. Lt).
Lietuvos Kultūros ministerija finansavo tris Laisvalaikio centro projektus: trečiąjį vaikų POP chorų festivalį “Vaikystės aitvarai” (1 tūkst. Lt), festivalį “Ežerų sietuvos aidai” (2 tūkst. Lt) ir projektą “Rytai- Vakarai: tarpregioniniai kultūriniai mainai” ( 3 tūkst. Lt)
Rajono tautodailininkų draugija iš projektinių lėšų surengė jau penktąjį juodosios keramikos seminarą ir išleido katalogą. Baltadvario pilies atkūrimo fondas surengė šventę Videniškių 635-ųjų pirmojo paminėjimo metinių proga ir išleido knygutę.
Aktyviai projektinėje veikloje dalyvavo ir rajono jaunimas. Valstybinė jaunimo reikalų taryba parėmė net 6 mūsų rajono jaunimo projektus, dalyvavusius programoje “Jaunimas kaimui”.
Teigiami srities pokyčiai:
-
Kultūros institucijos aktyviau ieško alternatyvių finansavimo šaltinų (pritraukiama naujų rėmėjų, pradedamos įsisavinti ES fondų lėšos).
-
Kultūros įstaigos glaudžiau bendradarbiauja su rajono nevyriausybinėmis organizacijomis.
-
Vyksta daugiau ir naujų regioninių renginių.
-
Plečiama švietėjiška kultūros įstaigų veikla.
-
Kuriasi nauji kultūrinio turizmo objektai (atidarytas pirmasis Lietuvoje stiklo muziejus Balninkuose).
Nauji uždaviniai ir svarbiausi darbai: Pagrindinis šių metų uždavinys – parengti Molėtų rajono kultūros plėtotės programą 2004-2009 metams. Reikia:
-
tirti rajono gyventojų informacinius poreikius, organizuoti naujas paslaugas, padedančias lavinti rajono gyventojų informacinį raštingumą;
-
plėtoti gyvosios etnokultūros ir moderniosios kultūros židinius;
-
įsijungti į turistinių maršrutų rengimą ir vykdymą;
-
inicijuoti renginius, kurie padėtų Molėtams tapti įdomiu ir patraukliu kultūrinio turizmo kraštu;
-
daugiau dėmesio skirti kultūros darbuotojų profesionalumo ugdymui;
-
muziejuje diegti naujas technologijas (kompiuterinė eksponatų apskaita);
-
aktyvinti kaimo kultūrinį gyvenimą;
-
siekti daugiau įsisavinti ES lėšų, rengtis dalyvavimui ES struktūriniuose fonduose;
-
būtina sudaryti vienodas sąlygas visiems rajono žmonėms (ypač kaimo) naudotis informacinėmis technologijomis, pačiu greičiausiu būdu gauti jiems reikiamą informaciją;
Kadangi kaimo laisvalaikio salės nešildomos ir nesuremontuotos, būtina kultūrinei veiklai naudoti šildomas ir jaukias mokyklų bei seniūnijų sales. Vykdant savivaldybės inicijuotą projektą “Efektyvaus kaimo plėtros modelio sukūrimas ir sklaida”, penkiuose rajono kaimuose buvo atlikti sociologiniai tyrimai, kurių rezultatai parodė, kad viena iš didžiausių problemų- kultūrinio gyvenimo stoka kaime.
Sporto veikla. Mokomasis sportinis darbas. Molėtų rajono kūno kultūros ir sporto centre rankinio, lengvosios atletikos, dziudo imtynių ir aerobikos pratybas lankė per 300 moksleivių. Dirba 8 treneriai, iš viso 19 sportinių – mokomųjų grupių. Dar 4 treneriai dirba pagal kultūrinės – sportinės veiklos programas: 1- aerobika, 3 - krepšinis. Lietuvos respublikos sporto mokyklų pirmenybėse prizines vietas laimėjo 2 rankinio komandos, keletas lengvaatlečių tapo prizininkais. 4 jaunuoliai (ir jų treneris) yra pakviesti ir sėkmingai žaidžia Lietuvos jaunių rinktinėje. Vasara 3 sportininkų grupės stovyklavo Palangoje.
Bendrojo lavinimo mokyklų sporto žaidynės. Rajono bendrojo lavinimo mokykloms buvo surengta 12-os sporto šakų varžybos. Jose dalyvavo per 2000 moksleivių iš daugumos rajono mokyklų. Sportiškiausios mokyklos 2001/02 mokslo metais yra: Alantos ir Molėtų vidurinės, Kuolakasių , Dubingių ir Inturkės pagrindinės mokyklos. Respublikos moksleivių sporto žaidynėse dalyvavo 14 komandų iš 6 rajono mokyklų. Galutinėje įskaitoje žaidynėse tarp 38 trečiosios grupės rajonų užimta 13-ta vieta. Šiose žaidynėse geriausiai sekėsi Molėtų vidurinės mokyklos vaikinų rankinio komandai – užimta 3-čia vieta , šios mokyklos merginų krepšinio komanda , laimėjusi apskrities „Preventos“ taurės etapą , varžėsi tarp 12 geriausiųjų respublikos ekipų. Neblogai sekėsi ir Alantos vidurinės mokyklos komandoms aerobikos ir gimnastikos varžybose.
Respublikinis „Sportiškiausios mokyklos“ konkursas. Šis konkursas buvo vykdomas pirmą kartą ir jame sėkmingai dalyvavo 2 mūsų rajono mokyklos, patekusios į pirmuosius dešimtukus. Pagrindinių mokyklų tarpe Žalvarių mokykla – šešta , vidurinių Molėtų vidurinė – septinta. Šių mokyklų kolektyvai, mokytojai ir vadovai buvo pagerbti Lietuvos Respublikos Seime , apdovanoti padėkos raštais ir piniginiu prizu sporto inventoriui įsigyti.
Respublikiniai kompleksiniai renginiai. 2002 metais vyko Lietuvos jaunių sporto žaidynės. Mūsų rajono sportininkai varžėsi rankinio , lengvosios atletikos ir orientavimosi sporto šakose. Galutinėje įskaitoje užimta aukšta 4-ta vieta, ir Molėtų sporto centras apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento taure „Už didžiausią pažangą dalyvaujant Lietuvos jaunių sporto žaidynėse“. Geriausiai žaidynėse sekėsi orientacininkams, lengvaatlečiams ir vaikinų rankinio komandai.
Pagrindiniai sporto renginiai per metus: 12-asis bėgimas Sausio 13-ajai Suginčiuose; rajono vyrų krepšinio pirmenybės (16 komandų), apskrities vyrų ir moterų rankinio pirmenybės, salės futbolo turnyras (6 komandos), vasaros gatvės krepšinio 3x3 į vieną krepšį turnyras, skirtas Valdovų rūmų atstatymui paremti (apie 40 komandų), „Vilnies“ laikraščio redakcijos taurės krepšinio turnyras (14 komandų), KASP Vytauto apygardos 7-osios rinktinės sporto žaidynės, Lietuvos OS klubų komandinės estafečių orientavimosi sporto varžybos, OS klubo „Klajūnas“ tradicinės maratono ir šeimų varžybos, rajono OS taurės varžybos, sportinių šokių kubo „Domino“ respublikinis konkursas.
Sporto klubai. Iš viso registruoti 7 sporto klubai. Aktyviausiai iš jų veikė OK „Klajūnas“, kuris organizavo rajono ir respublikines orientavimosi sporto ir bėgimo mėgėjų sporto priemones; sportinių šokių klubas „Domino“ aktyviai dalyvauja konkursuose, įvairiuose renginiuose, rengia stovyklas, konkursus; aktyvus sportinės žūklės klubas „Ešerys“.Tarptautiniai ryšiai .Per praėjusius metus 3 sporto centro komandos lankėsi turnyruose Estijoje, 1 komanda dalyvavo rankinio turnyre Čekijoje.
Finansavimas. Iš rajono biudžeto gauta 322,6 tūkst. litų finansavimas (iš jų 25,0 tūkst. šildymo sistemos renovavimui)
Iš LR kultūros ir sporto rėmimo fondo laimėta programų :
-20,0 tūkst. Lt. Sporto salės šildymo sistemos renovavimui;
-1,5 tūkst. Lt. Vasaros stovyklų vykdymui.
Už įvairias paslaugas surinkta 3,6 tūkst. litų. Sporto priemonių vykdymui iš kitų šaltinių gauta per 7,0 tūkst. litų. Pradėti SC sporto salės šildymo sistemos įrengimo darbai. Būtina artimiausiu metu paruošti ir patvirtinti rajono kūno kultūros ir sporto plėtotės 2003-2004 metų programą, tęsti pradėtus Molėtų SC sporto salės renovavimo darbus.
Kultūros paveldo vertybių tvarkymo darbai. Molėtų rajone yra 496 objektai, kurie įtraukti į kultūros paveldo vertybių sąrašus: 134- archeologinės vietos, 18-mitologinių vietų, 59 – kilnojamųjų kultūros vertybių dailės objektai, 8- nekilnojamųjų kultūros vertybių dailės objektai, 34 – architektūros objektai, 153 – laidojimo vietos, 11 – istorinių objektų, 5- istoriniai – techniniai objektai, 74 – išaiškinti nauji kultūros paveldo objektai.
Visoms vertybėms reikalinga priežiūra ir tvarkymas. Šiuo metu visoms paveldo vertybėms nustatytos teritorijos ir apsaugos zonos, pastatytos paminklinės lentos ir riboženkliai. Prie reikšmingesnių objektų pastatyti kelio ženklai.
2002 metais buvo vykdomi tęstiniai ir pastovūs tvarkymo darbai senosiose kaimo kapinėse, piliakalnių ir pilkapių teritorijose, vertinguose statiniuose. Tvarkytos 38 senosios kapinės, trejos savanorių kapinės, 14 partizanų kapų ir 3 vietovės prie atminimo ženklų partizanams atminti. Pagamintas ir pastatytas atminimo ženklas partizanams atminti. Sutvarkyti 8 archeologiniai objektai.
Vykdomi tęstiniai darbai kultūros paminkluose – Videniškių bažnyčios ir Videniškių vienuolyno pastatuose .Buvo tęsiami Baltadvario bastioninės pilies ir Baltadvario pilkapių archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai. Atstatomas sudegęs Alantos dvaro svirno pastatas. Užbaigti restauruoti Alantos dvaro rūmai. Sutvarkyta Alantos dvaro sodybos aikštelė.
Vyko tęstiniai archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai Luokesos ežero polinėje gyvenvietėje.
Kultūros paveldo vertybių tvarkymui gautos lėšos:
| Objektas |
Rėmėjas |
Suma tūkst. Lt |
| Kulionių piliakalnis |
Utenos miškų urėdija, Labanoro regioninis parkas |
5,0 |
| Baltadvario bastioninės pilies archeologiniai tyrinėjimai |
Molėtų rajono savivaldybė, M. Giedraitis (Oksfordas, Anglija) |
6,0 |
| Baltadvario pilkapių archeologiniai tyrinėjimai |
Kultūros vertybių apsaugos departamentas(toliau KVAD) |
12,0 |
| Alantos dvaro sodybos aikštelės sutvarkymas |
Atviros Lietuvos fondas |
17,0 |
| Videniškių vienuolynas |
KVAD, Molėtų rajono savivaldybė |
200,0 |
| Videniškių bažnyčia |
KVAD, Videniškių parapija |
100,0 |
| Alantos dvaro svirnas |
Švietimo ir mokslo ministerija, Alantos technologijos ir verslo mokykla |
40,0 |
| Alantos dvaro rūmai |
KVAD, Švietimo ir mokslo ministerija, Alantos technologijos ir verslo mokykla |
66,0 |
| Luokesos ežero polinės gyvenvietės archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai |
KVAD |
9,0 |
| |
Iš viso |
455000 LT |
Kultūros paveldo srityje ryškus teigiamas pokytis – nenutrūkstamas rajono paveldo vertybių finansavimas kooperuojant lėšas su KVAD. Taip kompleksiškai tvarkomi kultūros paminklai Videniškiuose ir Alantos dvaro sodybos pastatai (savivaldybė, Alantos technologijos ir verslo mokykla, Videniškių parapija). Išspręstos problemos tvarkant senąsias kaimo kapines, archeologines vertybes, partizanų, karių ir kitus kapus. Šios vertybės tvarkomos sutelkiant savivaldybės ir Darbo biržos lėšas, organizuojant viešuosius darbus.
Neatidėliotini darbai – Dubingių karčemos stogo remontas, Videniškių ir Alantos kultūros paveldo restauravimo kompleksų tęsiamieji tvarkymo darbai, Arnionių dvaro rūmų pastato remontas ir sudegusio arklidės – karvidės pastato atstatymas.
Kalbant apie kultūros paveldo tvarkymo darbų naujus uždavinius ir būtinus politinius sprendimus, reikia minėti du reikšmingus objektus: Videniškių krašto kultūros paminklų ir vertybių kompleksą ir Luokesos ežero polinę gyvenvietę. Videniškių kultūros paminklų, vertybių kompleksą ir apylinkę būtina skelbti kultūriniu istoriniu draustiniu . Luokesos ežere būtina tęsti archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus ir spręsti Luokesos ežero apsauginės zonos klausimą. Apskritai, reikalinga kultūros paveldo paminklus integruoti į turizmo plėtros programas.
Paskutinis atnaujinimas: 2004-04-02 11:16:29 |