PATVIRTINTA:
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2003-01-30 sprendimu Nr.B1-1
2002 METŲ MERO ATASKAITA
Ši ataskaita – tai savivaldybės institucijų vienerių metų darbo ir jų rezultatų apžvalga, siekiant įvertinti visų ūkio sričių padėtį, ryškėjančius pokyčius bei aptariant būtinus atskirų sferų tobulinimo veiksmus.
Pagrindiniai rajono demografiniai, socialiniai – ekonominiai rodikliai
2001 metais vykdytas Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas pakoregavo rajono demografinius skaičius: iš viso surašymo metu rajone gyveno 25 tūkst. 387 gyventojai (iš jų 12.225 moterų, 13.162 – vyrų; rajono centre – 7.221, kaime – 18.166 gyventojų). Įdomi ir kita statistika: iki 14 metų – 4.727, darbingo amžiaus – 13.642, pensinio amžiaus – 7.015 gyventojų (iš jų moterų – 4.761, vyrų – 2.254). Rajone daugiausia pagal tautybę – lietuvių (22..413), pagal tikybą – katalikų (23.487). Mieste 4.570 gyventojų yra darbingo amžiaus (1.097 - pensinio), kaime – 9.072 darbingo amžiaus (5.918 – pensinio amžiaus), vaikų iki 14 metų kaime – 3.174, mieste – 1.553. Molėtai lieka senstantis (virš 60 metų yra beveik trečdalis gyventojų - 6.7531) ir kaimiškas, agrarinis rajonas. Nesikeičia ir neigiamos gyventojų kaitos tendencijos: 2002 mirė 393 gyventojai (2001 m. -361), Civilinės metrikacijos skyriuje surašyti 185 gimimo įrašai (2001 m. – 200), įregistruotos 65 santuokos (2001 m. – 88) bei 32 ištuokos (2001 m. – 44). Gyventojų mažėjimo tendencija yra gąsdinanti.
Molėtų rajonas tebelieka mažiausio nedarbingumo zonoje: vidutinis metinis 2002 metų nedarbo lygis7,3 (2001 m. buvo 8,2), bet aktualūs tebelieka darbdavių ir Darbo biržos ryšiai įgyvendinant darbo rinkos politikos programas.
2003 metų sausio 1 d. rajone registruota 721 ūkio subjektas (2002-01-01 – 714), vidutinis apdraustųjų skaičius rajone – 5.589 (rajono SODR-os apskaitoje nėra per 10 ūkio subjektų – „Lelijos“, „Norfos“, Mokesčių inspekcijos, Elektros tinklų ir t.t).
Įregistruoti 922 ūkininko ūkiai, žemės ūkio paskirties žemės savininkų yra 11.644. Utenos apskrities VMI Molėtų skyrius 2003 m. sausio 1 dienai iš viso pervedė biudžetams 18.887.000 Lt (valstybės – 8.483.000, savivaldybės – 6.382.000, fondams – 4.022.000).
Savivaldybės tarybos ir vykdomųjų institucijų sprendimai, ryšiai su gyventojais
2002 metais įvyko 7
tarybos posėdžiai, jų metu priimta 97 sprendimai. 20 sprendimų priimta savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo klausimais, 19 ‑ kultūros ir švietimo įstaigų veiklos, 4 – sveikatos įstaigų veiklos, 16 – dėl savivaldybės biudžeto ir jo apyskaitos tvirtinimo bei patikslinimo, 5 - dėl teritorijų planavimo, 33 - dėl komisijų, sutarčių sudarymo, įgaliojimų suteikimo.
Savivaldybės
valdyba į posėdžius rinkosi kas antrą ketvirtadienį. Per metus įvyko 22 valdybos posėdžiai, kurių metu priimta 257 sprendimai, iš jų:
41 ‑ dėl žemės sklypų nuomos, supaprastintos apimties detaliųjų planų; 25 ‑ savivaldybės gyvenamųjų patalpų, (daugiausia manevrinių butų fondo) nuomos, lengvatinių kreditų skyrimo klausimais; 15 – dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminais; 16 – dėl nepilnamečių globos steigimo; 7– kultūros ir švietimo įstaigų veiklos klausimais; 9 – sveikatos priežiūros įstaigų veiklos klausimais; 6 ‑ dėl socialinės paramos; 10 ‑ dėl vandens telkinių nuomos; 12 – dėl visuomeninių organizacijų įregistravimo; 3 – dėl darbo rinkos; 4– dėl savivaldybės įstaigų ūkinės- finansinės veiklos patikrinimo.124 – kitais valdybos kompetencijos klausimais. Taip pat svarstyti gyventojų prašymai, derinti seniūnijų žemės reformos žemėtvarkos projektai, šiais klausimais priimti protokoliniai sprendimai.
Priimta 126
mero potvarkiai, iš jų 28 ‑ dėl vienkartinės paramos, 15 – dėl lėšų skyrimo iš mero fondo, 11 – dėl apribojimo priemonių paskelbimo, nustačius pasiutligės plitimo atvejus, 3 – dėl licencijų išdavimo, 69‑ kitais organizaciniais klausimais.
Savo kadenciją baigianti rajono taryba ir valdyba trejus metus dirbo nuosekliai ir dalykiškai, atsakingai ir sutartinai, nesiekdama nei pigaus populiarumo, nei teatrališkumo. Neabejotina, kad įvairioms partijoms atstovaujantys politikai realiai ir išmintingai vertino rajono ekonomines galimybes, rūpinosi visų ūkio sričių tolydžiu vystymu, nesistengė inicijuoti vienadienių sprendimų, o rimtai rūpinosi subalansuota rajono plėtra. Politinis brandumas garantavo ir rinkėjų pasitikėjimą dirbti dar vieną kadenciją daugiau kaip pusei šios tarybos narių.
Gerokai savivaldybių rimtį Lietuvoje sutrikdė Konstitucinis teismo sprendimas, kad dalis Vietos savivaldos įstatymo nuostatų prieštarauja Konstitucijai. Nuo 1995 metų funkcionuojanti savivalda iš dalies yra nekonstitucinė. Ir kaltos čia nėra savivaldybės – o Seimas, kurio paskirtis yra įstatymų leidyba. Paprastai pasakius, jis vis tobulino Vietos savivaldos įstatymą ir pamiršo tik viena fraze papildyti Konstituciją: kad savivaldybių tarybų nariai gali būti ir vykdomųjų institucijų atstovai. Tikėtina, kad bus šioje keistoje situacijoje rasta protinga išeitis -nebus griebiamasi kardinalios savivaldos permainos, o ir centrinė valdžia dirbs kur kas atsakingiau, nepalikdama įstatymuose neįtikėtinų spragų.
Bendravimas su gyventojais. Per metus gauti 372
piliečių prašymai išduoti archyvo prašymus, pagal kuriuos išduota 680 pažymų, o administracija gavo 499 piliečių prašymus, iš jų: 148 – dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis bei lengvatinių kreditų; 68 – dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais išdavimo; 13 – dėl žemės nuomos mokesčio bei jo sumažinimo; 12 – dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kompensacijoms už konfiskuotą turtą; 45 – dėl vaiko teisių apsaugos; 48 – dėl komunalinio ūkio; 38 – ekologijos klausimais; 24 – melioracijos klausimais; 69 – architektūros bei leidimų statyboms; 3 – paminklosaugos klausimais; 6 – švietimo klausimais; 14 – sveikatos apsaugos bei socialinės rūpybos (dėl pašalpų); 11 – žemės klausimais.
Civilinės metrikacijos skyrius išdavė pažymas 425 piliečių prašymams, per 5 tūkst. pažymų ruošė rajono seniūnijos. Svarbiausius darbus su gyventojais dirbo seniūnai: jie yra pagrindiniai valdžios atstovai, jos reprezentantai.
Apskritai, savivaldybės veikla grindžiama atvirumu visuomenei, nėra jokių kliūčių ar barjerų piliečiams bendrauti su vietos valdžios atstovais. Kas savaitę seniūnai vyksta į jų teritorijų kaimus, kad operatyviai būtų sprendžiamos žmonių problemos. Du kartus per metus su įvairių rajonų miestelių ir kaimų gyventojais susitinka meras ir administracijos atstovai. Nėra gyventojams ir kitų apribojimų susitikti su rajono valdžia – nei griežtų priėmimo valandų, nei kokių kitų kliūčių. Svarbiausia, kad pareigūnai būtų atidūs žmonių problemoms, jų rūpesčiams, kad atsakingai jiems padėtų, patartų, nukreiptų pateisindami tarnystės žmonėms principą.
Administracijos personalas. 2002 metais vykdant Valstybės tarnybos įstatymą buvo aprašytos ir įvertintos visos savivaldybės administracijos pareigybės, kurios priskirtos grupėms, lygiams ir kategorijoms. Savivaldybės administracijoje, įskaitant ir seniūnijas, yra 117, 5 etato. Iš jų 50 valstybės tarnautojų, iš kurių 2 įstaigų vadovai (administratorius ir kontrolierius), 23 struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, 25 vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai ir specialistai. Savivaldybės administracijoje 67, 5 etato, kuriuos užima darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, iš kurių 16, 75 etato darbuotojų ( kūrikų ) dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis. Per šiuos metus į laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigybes konkursų būdu priimti 3 asmenys.
Molėtų rajono savivaldybės biudžetas
2
002 m. pajamų vykdymas
| Pajamų pavadinimas |
Metinis planas tūkst. Lt |
Įvykdyta 2002 m. tūkst. Lt |
Įvykdymas |
| Proc. |
+ - |
| Fizinių asmenų pajamų mokestis |
4113 |
4326,1 |
105,2 |
+213,1 |
| Turto mokesčiai |
1285 |
1508,2 |
117,4 |
+223,2 |
| žemės mokestis |
200 |
238,7 |
119,4 |
+38,7 |
| valst. žemės ir vandens telkinių nuomos mokestis |
215 |
347,8 |
161,8 |
+132,8 |
| nekilnojamo turto mokestis |
860 |
905,7 |
105,3 |
+45,7 |
| turto dovanojimo ir paveldėjimo mokestis |
10 |
16,0 |
160,0 |
+6,0 |
| Prekyviečių mokestis |
4 |
4,7 |
117,5 |
+0,7 |
| Viso mokestinių pajamų |
5402 |
5839,0 |
108,1 |
+437,0 |
| Valstybinės rinkliavos |
182 |
97,5 |
53,6 |
-84,5 |
| Vietinės rinkliavos |
31 |
|
|
-31,0 |
| Pajamos iš baudų |
148 |
139,8 |
94,4 |
-8,2 |
| Biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas |
335,6 |
306,2 |
91,2 |
-29,4 |
| Kitos pajamos |
25 |
40,4 |
161,6 |
+15,4 |
| Iš viso mokestinių ir nemokestinių pajamų, gaunamų iš VMĮ |
6123,6 |
6422,9 |
104,9 |
+299,3 |
| Fizinių asmenų pajamų mokestis savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti |
3671 |
3631 |
98,9 |
-40,0 |
| Fizinių asmenų pajamų mokestis savivaldybių pajamoms iš fizinių asmenų pajamų mokesčio išlyginti |
1447 |
1507,0 |
104,1 |
+60,0 |
| Bendrosios dotacijos kompensacija |
1089,1 |
1089,1 |
100,0 |
|
| Speciali tikslinė dotacija : |
16578,1 |
16578,1 |
100,0 |
0 |
| lėšos valstybinėms funkcijoms finansuoti |
6278,0 |
6278,0 |
100,0 |
|
| Iš jų melioracijai |
478,0 |
478,0 |
100,0 |
|
| lėšos moksleivio krepšeliui |
8331,0 |
8331,0 |
100,0 |
|
| negautoms 1997-2000 m. pajamoms iš dalies kompensuoti |
125,0 |
125,0 |
100,0 |
|
| valstybės investicijų programoje numatytiems objektams finansuoti |
1808,0 |
1808,0 |
100,0 |
|
| palūkanoms už valstybės vardu gaunamas paskolas mokėti |
36,1 |
36,1 |
100,0 |
|
| pervesta kitoms savivaldybėms moksleivių krepšelio lėšų |
|
10,8 |
|
-10,8 |
| gauta iš kitų savivaldybių moksleivių krepšelio lėšų |
|
1,2 |
|
+1,2 |
| Metų pradžios biudžeto lėšų likučiai |
1043 |
1043 |
100,0 |
|
| Iš viso |
29951,8 |
30261,5 |
101,0 |
+309,7 |
Molėtų rajono savivaldybės patikslintas biudžeto pajamų planas įvykdytas 101 proc. ir gauta 309,7 tūkst. Lt. viršplaninių pajamų. Didžiausią biudžeto pajamų dalį – 16578,1 tūkst. Lt. (arba 55,3 proc.) sudarė specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto lėšų.
Mokestinės pajamos, gaunamos tiesiogiai iš Utenos VMĮ, įvykdytos 108,1 proc.: viršyta tiek fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis, tenkanti tiesiogiai savivaldybės biudžetui, tiek visos turto mokesčių rūšys, tačiau liko neįvykdytas planas mokestinių pajamų, kurių nepriemoka sumažino bendrą mokestinių ir nemokestinių pajamų, gaunamų iš Utenos VMĮ įvykdymą, iki 104,9 proc.
Fizinių asmenų pajamų mokestis savivaldybės išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti ir savivaldybės pajamoms iš fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti, gaunamas iš valstybės iždo, viršytas 20,0 tūkst. Lt.
Metų pradžioje buvo paskirstyta ir metų eigoje panaudota 1043,0 tūkst. Lt laisvų biudžeto lėšų likučio.
Pagal tarpusavio suderinimo aktus su kitomis savivaldybėmis dėl moksleivių migravimo tarp savivaldybių mūsų savivaldybei priklausė pervesti kitoms savivaldybėms 10,3 tūkst. Lt, mūsų savivaldybei kitos savivaldybės turėjo pravesti 6,9 tūkst. Lt. Mums liko skolingos Anykščių rajono savivaldybė - 4,8 tūkst. Lt, Kauno miesto savivaldybė-1,0 tūkst. Lt, Varėnos rajono savivaldybė - 0,4 tūkst. Lt.
Dabar galiojantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas neužtikrina savivaldybių mokestinių pajamų stabilumo bei negarantuoja jų pajamų augimo gerėjant šalies makroekonominiams rodikliams. Be to, nors Metodikos įstatyme yra įteisintas reikalavimas kompensuoti savivaldybių pajamų netektis dėl valstybės institucijų sprendimų, tačiau praktiškai šią nuostatą įgyvendinti gana sudėtinga. Taip pat lieka neišspręstas ir savivaldybių negautų joms prognozuotų pajamų kompensavimo klausimas. Dabar, kai didesniąją biudžeto dalį sudaro specialiosios tikslinės dotacijos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, svarbu, kad būtų labai tiksliai apibrėžtas jų paskaičiavimas, užkertantis galimybes centrinei valdžiai daryti įtaką ir neteisingumui tarp pačių savivaldybių. Antra vertus, labai svarbu, kad mūsų biudžeto augimas būtų susietas su valstybės biudžeto išlaidų augimu, o ūkio krizės sąlygomis bent nemažėtų, nes savivaldybių išlaidos yra prioritetinės, tenkinančios žmonių kasdienio gyvenimo poreikius.
Molėtų rajono savivaldybės išlaidų plano vykdymas 2003 m. sausio 1 d.
| Asignavimų valdytojų pavadinimas |
Metinis patikslintas planas tūkst.. Lt |
Įvykdyta 2003 m. sausio1 d. tūkst.. Lt |
Įvykdyta 2002 m. biudžetas |
| Procentais |
+ ,- |
| Molėtų ,,Saulutės” darželis-mokykla |
620,6 |
616,5 |
99,3 |
-4,1 |
| Molėtų ,,Vyturėlio” vaikų lopšelis-darželis |
631,5 |
631,2 |
100,0 |
-0,3 |
| Levaniškių vaikų darželis |
66,6 |
65,5 |
98,3 |
-1,1 |
| Suginčių vaikų darželis |
61,2 |
60,8 |
99,3 |
-0,4 |
| Naujasodžio vaikų darželis |
86,5 |
86,5 |
100,0 |
|
| Giedraičių vaikų darželis |
77,6 |
77,6 |
100,0 |
|
| Dapkūniškių vaikų darželis |
49,7 |
45,2 |
90,9 |
-4,5 |
| Molėtų gimnazija |
1570,4 |
1569,5 |
99,9 |
-0,9 |
| Alantos vidurinė mokykla |
889,4 |
888,5 |
99,9 |
-0,9 |
| Giedraičių A Jaroševičiaus vidurinė mokykla |
1029,4 |
1029,0 |
100,0 |
-0,4 |
| Joniškio vidurinė mokykla |
812,2 |
811,2 |
99,9 |
-1,0 |
| Molėtų vidurinė mokykla |
2051,6 |
2049,6 |
99,9 |
-2,0 |
| Suginčių vidurinė mokykla |
887,3 |
887,2 |
100,0 |
-0,1 |
| Balninkų pagrindinė mokykla |
465,5 |
456,8 |
98,1 |
-8,7 |
| Bijutiškio pagrindinė mokykla |
282,4 |
279,6 |
99,0 |
-2,8 |
| Čiulėnų pagrindinė mokykla |
435,9 |
435,5 |
99,9 |
-0,4 |
| Dapkūniškių pagrindinė mokykla |
222,6 |
222,4 |
99,9 |
-0,2 |
| Dubingių pagrindinė mokykla |
406,3 |
406,3 |
100,0 |
|
| Girsteitiškio pagrindinė mokykla |
231,7 |
231,5 |
99,9 |
-0,2 |
| Inturkės pagrindinė mokykla |
560,8 |
560,8 |
100,0 |
|
| Kuolakasių pagrindinė mokykla |
345,7 |
342,7 |
99,1 |
-3,0 |
| Mindūnų pagrindinė mokykla |
260,6 |
259,8 |
99,7 |
-0,8 |
| Skudutiškio pagrindinė mokykla |
308,3 |
306,2 |
99,3 |
-2,1 |
| Videniškių pagrindinė mokykla |
428,3 |
427,6 |
99,8 |
-0,7 |
| Žalvarių pagrindinė mokykla |
300,3 |
300,3 |
100,0 |
|
| Molėtų pradinė mokykla |
759,3 |
749,3 |
98,7 |
-10,0 |
| Molėtų muzikos mokykla |
481,8 |
481,8 |
100,0 |
|
| Kūno kultūros ir sporto centras |
322,6 |
322,3 |
99,9 |
-0,3 |
| Švietimo centras |
456,4 |
442,4 |
96,9 |
-14,0 |
| Kijelių specialusis ugdymo centras |
365,8 |
365,7 |
100,0 |
-0,1 |
| Molėtų vaikų globos namai |
70,0 |
70,0 |
100,0 |
|
| Molėtų pedagoginė-psichologinė tarnyba |
109,3 |
109,1 |
99,8 |
-0,2 |
| Rajono viešoji biblioteka |
572,2 |
570,7 |
99,7 |
-1,5 |
| Molėtų krašto muziejus |
161,8 |
155,9 |
96,4 |
-5,9 |
| Savivaldybės administracija |
2493,8 |
2479,0 |
`99,4 |
-14,8 |
| Ugniagesių tarnyba |
`383,0 |
383,0 |
100,0 |
|
| Socialinės paramos centras |
3580,4 |
3520,0 |
98,3 |
-60,4 |
| Alantos senelių namai |
410,0 |
409,6 |
99,9 |
-0,4 |
| Molėtų laisvalaikio centras |
762,5 |
719,2 |
94,3 |
-43,3 |
| Miestų ir gyvenviečių viešasis ūkis |
966,8 |
961,5 |
99,5 |
-5,3 |
| Švietimo objektų statyba |
1970,6 |
1970,6 |
100,0 |
|
| valstybės investicijų programa |
1808,0 |
1808,0 |
100,0 |
|
| Kultūros objektų statyba |
33,1 |
33,1 |
100,0 |
|
| Sveikatos objektų statyba |
3,0 |
3,0 |
100,0 |
|
| Komunalinių objektų statyba |
177,3 |
176,8 |
99,7 |
-0,5 |
| Gamtosaugos objektų statyba |
115,4 |
107,6 |
93,2 |
-7,8 |
| Lėšos melioracijai |
478,0 |
478,0 |
100,0 |
|
| Subsidijos miesto pirčiai ir tualetui |
36,0 |
36,0 |
100,0 |
|
| Kompensacijos už lengvatinį keleivių pervežimą (SP UAB Molėtų autobusų parkas) |
187,0 |
184,7 |
98,8 |
-2,3 |
| Lėšos sveikatos priežiūrai |
316,0 |
316,0 |
100,0 |
|
| Kompensacijos už gyventojams teikiamą šaltą vandenį |
51,0 |
46,1 |
90,4 |
-4,9 |
| SP UAB Molėtų vanduo |
47,0 |
46,0 |
97,9 |
-1,0 |
| Alantos ž. ū. mokykla |
4,0 |
0,1 |
2,5 |
-3,9 |
| Kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį |
293,1 |
291,3 |
99,4 |
-1,8 |
| SP UAB Molėtų šilumos tinklai |
293,1 |
291,3 |
99,4 |
-1,8 |
| Kitos išlaidos |
102,5 |
90,3 |
88,1 |
-12,2 |
| Savivaldybės administracija |
77,5 |
66,0 |
85,2 |
-11,5 |
| Visuomeninės organizacijos |
12,0 |
11,3 |
94,2 |
-0,7 |
| Utenos reg. Plėtros agentūra |
13,0 |
13,0 |
100,0 |
|
| Lėšos paskolų grąžinimui |
922,0 |
922,0 |
100,0 |
|
| Danijos vyriaus. Paskola |
|
221,0 |
|
|
| Finansų ministerijai (trumpalaikė) |
517,0 |
517,0 |
100,0 |
|
| AB LŽŪB Molėtų skyriui |
|
59,0 |
|
|
| LTB Molėtų skyriui |
|
125,0 |
|
|
| Lėšos palūkanų mokėjimui |
122,0 |
104,1 |
85,3 |
-17,9 |
| Alantos žemės ūkio mokyklai |
20,0 |
20,0 |
100,0 |
|
| Lėšos SP UAB Molėtų vanduo |
100,0 |
100,0 |
100,0 |
|
| Turizmo informacijos centras |
38,0 |
38,0 |
100,0 |
|
| Rajono policijos komisariatui |
9,0 |
9,0 |
100,0 |
|
| Iš viso |
29952,1 |
29713,9 |
99,2 |
-238,2 |
Molėtų rajono savivaldybės patikslintas išlaidų planas įvykdytas 99,2 proc..
Daugiausia išlaidų sutaupė Molėtų socialinės paramos centras-60,4 tūkst. Lt. Kitos biudžetinės įstaigos skirtas lėšas panaudojo 100,0 proc. arba sutaupė nežymias sumas.
Iš gamtosauginių objektų statybai skirtų lėšų liko nepanaudota 7,8 tūkst. Lt., tai lėšos, susiję su SAPARD programos vykdymu, ir ši suma persikelia į 2003 metus.
48,5 tūkst. Lt Molėtų gimnazija, 3,3 tūkst. Lt. Kuolakasių pagrindinė mokykla sutaupytų moksleivio krepšelio lėšų panaudojo kitoms savo mokyklų reikmėms finansuoti, tačiau Joniškio vidurinei mokyklai (7,4 tūkst. Lt.), Mindūnų pagrindinei mokyklai(13,2 tūkst. Lt.), Skudutiškio pagrindinei mokyklai(11,4 tūkst. Lt), Dubingių pagrindinei mokyklai(5,6 tūkst. Lt), Dapkūniškio pagrindinei mokyklai (1,5 tūkst. Lt) moksleivio krepšelio lėšos buvo padidintos savarankiškosioms funkcijoms skirtų lėšų sąskaita. Metų eigoje iš valstybės biudžeto dėl žemės ūkio funkcijų perdavimo savivaldybėms papildomai buvo skirta specialios tikslinės dotacijos lėšų 629,0 tūkst. Lt, iš jų 478,0 tūkst. Lt melioracijos darbams finansuoti. Savivaldybės bendroms reikmėms perskirstyta 845,9 tūkst. Lt valstybinėms funkcijoms finansuoti skirtų lėšų.
2003 m. sausio 1 d. savivaldybės biudžetas neturi pradelsto kreditorinio įsiskolinimo (2002 m. sausio 1 d. turėjo 642,5 tūkst. Lt, iš jų 517,0 tūkst. Lt. negrąžinta trumpalaikė paskola valstybės biudžetui). Einamasis įsiskolinimas už gruodžio mėn. sumažintas 32,1 proc. (arba 416,7 tūkst. Lt.) ir sudaro 880,1 tūkst. Lt.
Nemažai mokyklų už sutaupytas skirtų asignavimų lėšas įsigijo pagrindinių priemonių, reikalingų ugdymo procesui, ir svarbiausia, kad, tapę savarankiškomis, švietimo įstaigos ėmė geriau suvokti racionalaus lėšų naudojimo prasmę.
Ateityje reikėtų apsispręsti dėl įstaigų, kurių biudžetai mažesni kaip100,0 tūkst. Lt. (kaimų vaikų darželiai) , prijungimo prie stambesnių, o lėšas, reikalingas jų buhalterių atlyginimams, panaudoti kitų biudžetinių įstaigų buhalterinių tarnybų stiprinimui, tai būtų pradinis pasiruošimo etapas įgyvendinant vidinę finansų kontrolę, kuri pagal dabartinius norminius aktus savivaldybėms bus privaloma nuo 2004 m. sausio 1 d.
Toliau svarbu mažinti kreditorinį įsiskolinimą ir visiškai „ateiti“ prie tvarkingų biudžetinių metų (nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos).
Privatizavimas, licencijos, būstas.2002 metais privatizavimo fondo įplaukas sudarė 87,2 tūkst. Lt.; iš privatizavimo sandorių – 7,8 tūkst. Lt., už savivaldybei nuosavybes valdomų negyvenamų patalpų ir gyvenamų patalpų nuomą - 77, 6 tūkst. Lt., kitos pajamos – 1,9 tūkst. Lt. Šios lėšos panaudotos turto vertintojų paslaugoms (14,3 tūkst. Lt.), negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų remontui (44,5 tūkst. Lt.), pastatų techninei inventorizacijai ir jų teisinei registracijai (12,2 tūkst. Lt.).
Už licencijas verstis mažmenine prekyba gauta 63,2 tūkst. Lt: alkoholiniais gėrimais - 50,4 tūkst. Lt.; tabako gaminiais - 8,8 tūkst. Lt.; nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis dujomis, skirtoms autotransportui – 4,0 tūkst. Lt.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeitus rinkliavų mokėjimo dydžius už licencijas, į savivaldybės biudžetą įplaukė 60,4 tūkst. Lt. mažiau pajamų negu 2001 metais.
Už išduotas kelių transporto veiklos licencijas vežti keleivius taksi ir kelių transporto veiklos licencijų korteles gauta 0,22 tūkst. Lt. įplaukų.
Nors privatizavimo programoje buvo 13 objektų, parduota tik du objektai (Levaniškių laisvalaikio salės patalpos). Įforminus teisiškai žemės sklypus prie Juodenėnų buvusios mokyklos pastato bei Luokesos kultūros namų, žymiai išaugo objektų vertės, todėl paskelbus šio turto pakartotinus aukcionus pirkėjų neatsirado. 9 privatizuojamiems objektams Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius per 8 mėnesius nesuformavo žemės sklypų, todėl jie nebuvo paruošti pardavimui.
Drąsėnų kaime lengvatinėmis sąlygomis privatizuotas gyvenamasis namas su ūkiniais priklausiniais.
Nekilnojamojo turto techninis inventorizavimas ir turto teisinė registracija savivaldybės nuosavybes teise valdomo turto atlikta apie 95 procentus, nepradėta inventorizuoti miesto ir kaimų gatvės, parkai, apšvietimo linijos, kapinių teritorijos, gatvių želdiniai.
2002 m. savivaldybės gyvenamųjų patalpų fondas - 137 butai, kurių bendrasis plotas- 6656,59 kv. m.
2001-2002 m. rajonui skirtas paskolų, lengvatinėmis sąlygomis teikiamų iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamajam būstui įsigyti, limitas 1988,53 tūkst. Lt. 2002 m. šiomis paskolomis pasinaudojo 27 šeimos, kreditų suma - 1255,0 tūkst. Lt., o 2001 m. - 19 šeimų , kreditų suma - 654,0 tūkst. Lt.
Aktuali rajone socialinio būsto problema, ypač „paribio“ ar nelaimės ištiktiems žmonėms. Vis didėja gyventojų, nuomojančių savivaldybės gyvenamąjį plotą, įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus (įsiskolinta ~ 17 tūkst. Lt). Pribrendusi situacija reikalauja ieškoti esminio sprendimo: būtinos kompaktiškos, pigios gyvenamosios patalpos.
2003 m. sausio 1 dienai savivaldybės nefinansinis turtas - 77365 tūkst. Lt, finansinis turtas – 28742 tūkst. Lt., savivaldybė valdo valstybės turtą patikėjimo teise už 12095 tūkst. litų.
Turizmo plėtra, projektai
2002 metais ryškūs keli
turizmo srities pokyčiai:
- padidėjo poilsiautojų skaičius kaimo sodybose, poilsio namuose, poilsio aikštelėse;
- padaugėjo kaimo sodybų, pagerėjo jų aptarnavimo lygis;
- išaugo poreikis organizuoti konferencijas, seminarus poilsio namuose, kaimo sodybose;
- išaugo užsienio turistų skaičius, jų domėjimasis rajono turistiniais objektais;
- atsirado ir plečiasi kulinarinis paveldas;
- 2003 metų pavasaryje pradės veikti Žalvarių poilsio gyvenvietė;
- šių metų pavasarį prasidės Baltųjų Lakajų kempingo įrengimo darbai.
Naujai įrengtos ir pritaikytos sodybos kaimo turizmo verslui plėtoti akivaizdžiai liudija teikiamų paslaugų kokybės augimą. Pagal pateikusių paraiškas piliečių skaičių galima drąsiai teigti, kad rajone turizmo paslaugos sparčiai plėsis. Piliečiai vis drąsiau bando naudotis Europos Sąjungos investicine pagalba. Aišku, kad kils naujų problemų – rajoninių kelių kokybė, elektros energijos tiekimas, gamtosauginiai klausimai (kiek galima urbanizuoti saugomas teritorijas, miškų ir vandens telkinių pakrantes).
Rajone registruota 20 kaimo sodybų, 11 specialaus tipo paslaugų teikėjai (poilsio namai, poilsio bazės), 2 svečių namai, 1 turizmo/kelionių agentūra, 3 – kulinarinio poveikio objektai.
2002 metais rajone apsilankė apie 140.000 poilsiautojų (iš jų apie 19.000 poilsio namuose, 8.000 – kaimo sodybose 2.000 – svečių namuose ir viešbutyje).
Turizmo informacijos centras 2002 metais rajono pristatymui, turizmo mugėms, žiniasklaidai, poilsiautojams parengė ir išleido turistinį informacinį leidinį apie Molėtų rajono lankytinas vietas, kultūros ir sporto renginius. Pateikta medžiaga bendriems Utenos apskrities turistiniams objektams (išleistos Utenos apskrities turistinės, kulinarinio paveldo schemos lietuvių, anglų, rusų kalbomis; informacinė medžiaga rusų kalba). Dalyvauta dviejose turizmo mugėse Olandijoje ir Vilniuje „VIVATUR 2002“. Sezono pradžioje rajono turistiniai ištekliai pristatyti šalies bei užsienio žurnalistams.
2002 metais Molėtų turizmo informacijos centre 11 studentų iš Utenos bei Kauno kolegijų atliko pažintines ir baigiamąsias praktikas.
Parengtas ir pradėtas vykdyti „PHARE 2000 EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS SANGLAUDOS PROGRAMOS“ projektas „Molėtų turizmo ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtros informacijos sistema“. Turizmo informacijos centro veikla bus papildyti verslo informacijos paslauga.
2002 metų Turizmo informacijos centro uždirbtos pajamos buvo 3500 litų (turizmo inventoriaus nuoma, komisiniai pagal sutartis, prekybinės pajamos).
Ryškėja nauji šios srities uždaviniai:
- - turizmo paslaugų infrastruktūros objektų kūrimo ir investicijų atėjimo skatinimas;
- - palankesnės verslo aplinkos rajone kūrimas; mokestinių lengvatų ir finansavimo sistemos sukūrimas (naujame Turizmo įstatyme panaikinta patentų lengvata kaimo paslaugos teikėjams);
- - turizmo paslaugų teikėjų kvalifikacinių gebėjimų tobulinimas ir kokybės gerinimas bei jaunimo orientavimas darbui turizmo paslaugų sferoje;
- - reklaminių – informacinių leidinių leidyba ir platinimo programos parengimas ir vykdymas;
- - turizmo paslaugų optimizavimas saugomose teritorijose;
- - rajono turistinių maršrutų bei specializuotų paslaugų paketų (moksleiviams, žvejams, aktyvaus turizmo puoselėjimas) rengimas ir jų įjungimas į respublikos maršrutų tinklą.
- - kulinarinio paveldo puoselėjimas ir skatinimas.
Projektai: Pastaraisiais metais, gausėjant alternatyviems finansavimo šaltiniams (ypač iš Europos Sąjungos), savivaldybė vis aktyviau naudojasi šiomis galimybėmis. Per 2002 metus savivaldybė pateikė nemažai projektų (arba jos specialistai dalyvavo rengiant):
- paruoštas projektas „Molėtų miesto (Pastovio, Pastovėlio ir Promislavo) ežerų išvalymas ir sutvarkymas. Galimybių studija” Projekto vertė –375 tūkst. Lt Numatomas Šiaurės šalių vyriausybių finansavimas. Projektas atiduotas svarstyti Aplinkos Ministerijai ir jam pritarta.
- paruošta projektas Phare 2003 programavimui „Molėtų rajono vandens ir pramogų parkas” Projekto vertė 1,5mln. EU. Projektas perduotas Turizmo departamentui.
- paruoštas projektas „Molėtų rajono turistinių išteklių vystymo harmonizavimas Respublikos subalansuotos plėtros sistemoje, integruojantis į ES turizmo rinką“ (bendras grupės, sudarytos iš savivaldybės tarnautojų, darbas). Projekto vertė apie 1mln. EU. Projektas kompleksinis ir projekto teikėjas URM, Turizmo departamentas, Molėtų savivaldybė. Finansavimas iš „Matra Preaccesssion“ projektų programos, t.y. Nyderlandų vyriausybės priešprisijungiminė dvišalė pagalba.
- padėtas paruošti projektas „EKO ir MES” Projekto teikėjas – Lietuvai gražinti draugijos Molėtų skyrius, Asvejos regioninis parkas, Molėtų savivaldybė. Projekto vertė apie 34.000 Lt ir teiktas Amerikos ambasados Demokratijos komisijos mažųjų projektų programai. Atsakymas laukiamas;
- padėtas paruošti projektas „Ekologija ir mes – visi kartu” Projekto teikėjas – Balninkų bendruomenė. Projekto vertė apie 12.000 Lt ir teiktas SAS ir Coca-Cola ekologijos programai. Atsakymas laukiamas.
- padėtas paruošti projektas „Žaliasis sustojimas prie Duobio ežero”. Projekto teikėjas- Alantos vidurinė mokykla. Projekto vertė apie 12.000Lt ir teiktas SAS ir Coca-Cola ekologijos programai. Atsakymas laukiamas.
- projektas „Langas į Ateitį”. Laimėtas – Joniškio seniūnijai. Bus įsteigta Viešoji internetinė prieiga Joniškio seniūnijai. Projektas išsiųstas vykdytojams (SONEX) prašant įsteigti prieigas visose seniūnijose.
- paruoštas ir iš dalies finansuotas projektas „Moterų verslumo skatinimas” Iš dviejų paraiškų laimėta viena. Paraiškos teiktos SVV. Mokymai organizuoti padedant Suomijos vyriausybei.
- laimėtas Šiaurės šalių Ministrų Tarybos finansuojamas projektas „Valstybės tarnautojų stažuočių programa” - 2stažuotės Bornholmo saloje. Projekto vertė apie 8000 Lt;
- laimėtas Šiaurės šalių Ministrų Tarybos finansuojamas projektas „Vietinės ir regioninės administracijos gebėjimų stiprinimas” „Projektų ruošimas ir teikimas ES fondams rajono lygmenyje”. Tai 3 dienų tarptautinė konferencija. Projekto vertė – 45.000 DKK. Konferencija vyks balandžio 8-11 d. d.
- teiktas „Giedraičių, Balninkų, Naujasodžio ir Alantos vandentvarkos projektas” SAPARD. Projekto teikėjas – Molėtų savivaldybė. Projektus ruošė - Žemės ūkio ir žuvininkystės fondo konsultantai.
Projektai atveria galimybes, esant ir ribotam biudžetui, nuosekliai investuoti į atskiras sritis, jas modernizuoti.
Siekiant sudaryti daugiau galimybių kryptingoms investicijoms, būtina rengti rajono bendrąjį planą, miestelių bei kadastrinių kaimų (buvusių kolūkių gyvenviečių) bendrųjų planų korektūras. Tai reikalinga ir teikiant detaliuosius projektus derinti Aplinkos apsaugos departamentui. Utenos apskrities viršininko administracija pradėjo teikti dalines (apribotas) išvadas, primindama, kad detalusis planas neatitinka kaimo bendrojo plano arba kad nėra rajono bendrojo plano. Patirtis jau rodo, kad ir mieste reikia rengti detaliuosius planus miesto želdynų teritorijoms, sklypams, kurie numatyti gamybinei ar komercinei veiklai vystyti.
Kaimo plėtra ir parama jam
Nuo 2002 m. balandžio 1 d. savivaldybės pradėjo įgyvendinti deleguotas žemės ūkio srities funkcijas, kurios iki tolei buvo apskričių kompetencijoje. Tokios veiklos yra 8: ūkininkų ūkių registravimas, pasėlių deklaravimas, žemės ūkio technikos registravimas ir techninė priežiūra, kaimo plėtros bei paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai organizavimas ir t.t. Pažymėtina, kad, perimant iš apskričių šiuos reikalus ir lėšas, paaiškėjo paprasta, šiandien nutylima tiesa: apskritis žemės ūkio skyriui buvo tiek sumažinusi biudžetą, kad lėšų pakako tik trims ketvirčiams, o darbuotojų atlyginimai neatitiko norminiuose dokumentuose nustatytų dydžių. Perimant skyriaus darbuotojus buvo neišvengiama struktūros reforma, kad, pradėję savivaldoje dirbti šios srities specialistai, nebūtų diskriminuojami, kad būtų sklandžiai vykdomos šios srities funkcijos.
Veiklos apimtys atsiskleidžia šioje lentelėje:
Eil.
Nr. |
Veiklos pavadinimas |
Ūkio subjektų skaičius |
| 1. |
Specialiosios Kaimo rėmimo programos tiesioginių išmokų administravimas |
6223 |
| 2. |
Tiesioginių išmokų patikra vietoje |
150 |
| 3. |
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių administravimas |
468 |
| 4. |
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių patikra vietoje (1353 ha.) |
18 |
| 5. |
Ekologinių ūkių patikra vietoje |
10 |
| 6. |
Pieno ūkių investicinių išlaidų patikra vietoje |
8 |
| 7. |
Ūkininkų ūkių įregistravimas, išregistravimas, duomenų keitimas ir papildymas |
453 |
| 8. |
Ekonomiškai silpnų ūkių nustatymas |
20 |
| 9. |
Žemės ūkio technikos įregistravimas, išregistravimas išvykstant į vietą |
270 |
| 10. |
Žemės ūkio techninė priežiūra išvykstant į vietą |
818 |
| 11. |
Atsiskaitymo už supirktą ž. ū. produkciją administravimas, ataskaitų pateikimas |
|
| 12. |
Žemės ūkio subjektų konsultavimas žemės ūkio veiklos klausimais |
1425 |
| 13. |
Informacijos teikimas, klausimų derinimas su: Žemės ūkio ministerija, Nacionaline mokėjimo agentūra, Valstybine maisto ir veterinarine tarnyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru. |
|
| |
Iš viso: |
6863 |
Skyrius administruoja specialiąsias kaimo rėmimo programas. Jos – tai tiesioginė valstybės parama žemdirbiui.
Eil.
Nr. |
Programos pavadinimas |
Ūkio subjektų skaičius |
Išmokos
tūkst.. Lt. |
| 1. |
Ūkininkams nenašiose žemėse |
468 |
363,696 |
| 2. |
Ekologiniai ūkiai |
31 |
79,602 |
| 3. |
Parama nelaimės atveju, draudimas |
34 |
7,363 |
| 4. |
Grūdinių augalų pasėliai |
398 |
121,042 |
| 5. |
Grikiai |
18 |
47,484 |
| 6. |
Karvės žindenės |
2 |
1,800 |
| 7. |
Ėriavedės |
5 |
5,200 |
| 8. |
Laikantys ne mažiau kaip 5 karves |
109 |
180,113 |
| 9. |
Bitės |
47 |
30,260 |
| 10. |
Bulvės krakmolo gamybai |
2 |
230 |
| 11. |
Paskersti galvijai |
93 |
14,000 |
| 12. |
Akcizas už dyzelinį kurą |
341 |
247,528 |
| |
Sausros nuostolių atlyginimas: |
|
|
| 13. |
-registruotiems žemės ūkio subjektams |
468 |
283,350 |
| 14. |
-galvijų laikytojams už karves |
4207 |
315,600 |
| |
Iš viso rajone |
6223 |
1597,268 |
Nepaisant valstybės paramos, kaimo ir žemdirbių padėtis šiandien tebėra sudėtinga: ūkininkų pajamos iš esmės nulinės dėl daugelio aplinkybių, kaimą slegia gausybė socialinių, ekonominių, politinių, moralinių problemų. Didėja skurdo apimtys. Naujų vilčių teikia prasidedanti integracija į Europos Sąjungą. Jau 2004 metais žemdirbiai gaus iš ES daugiau kaip 400 mln. litų tiesioginių išmokų (palyginimui – 2002 metais valstybė skyrė šioms išmokoms apie 90 mln. litų): tiesioginė parama didėja daugiau kaip 4 kartus. Stojimo į ES kaimui naudą rodo ir kiti skaičiai: nuo 2004 metų finansinės paramos kaimo plėtrai apimtys išaugs iki daugiau kaip 1 mlrd. litų ( valstybė 2002 m. teišgalėjo šiai paramai skirti 258,8 mln. Litų). Statistika piešia šviesų kaimo rytojų, jis toks ir bus, jeigu mūsų žmonės išmoks pasinaudoti tomis galimybėmis, jeigu bus iniciatyvūs, domėsis naujausia informacija, sugebės kurti modernius ūkius. Žinoma, turi būti itin darni ir kryptinga visų struktūrų, tarnaujančių kaimui, veikla – savivaldybės specialistų, žemdirbių savivaldos, žemės ūkio rūmų, konsultacinių tarnybų, veterinarijos tarnybų. Ypač svarbi tampa informacijos sklaida ir švietimas.
Naujas veiksnys, lemsiantis kaimo vystymąsi, neabejotinai yra kaimo bendruomenių judėjimas. Vienas paskui kitą besikuriantys kaimo bendruomenių centrai pateikia visiškai kitokią kaimo reikalų sampratą: kaimas nėra tik gamyba, o sričių visuma. Taigi ir kaimo plėtra yra subalansuota tų sričių veikla, atskirų sektorių bendradarbiavimas. Kaimo bendruomenės turi daugiausia galimybių formuoti čia gyvenančiųjų atsakingą požiūrį į savo šeimos ir krašto ateitį. Kaimo plėtros modelio ir veiklos programos (šie dokumentai netrukus bus paskelbti) įgyvendinimas gali tapti labai reikšmingu, integruojančiu rajono politikos reiškiniu, keičiančiu daugelio ir kaime dirbančių struktūrų vaidmenį ir paskirtį.
Pav. 1
Pav. 2
Švietimas
Pagrindiniai duomenys. 2002 m. rajone veikė 40įstaigų. Ikimokyklines įstaigas lankė 367 vaikai, mokyklose priešmokyklinio ugdymo klasėse buvo ugdomi 72 vaikai. Rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 3897 moksleiviai, globos namuose gyveno 80 vaikų, Kijėlių SUC buvo ugdomi 25 vaikai. Rajone dirbo 450 pedagogų.
2002 m. savivaldybės švietimo plėtotės prioritetai buvo šie: švietimo įstaigų tinklo optimizavimas, informacijos ir komunikacijos technologijų diegimas ugdymo įstaigose, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, ugdymo naujovių, aktyvių ugdymo metodų diegimas švietimo įstaigose, mokyklų vidaus auditas ir plėtros planavimas, specialiųjų poreikių vaikų integracija, sveikos gyvensenos įtvirtinimas ir narkomanijos prevencija ugdymo įstaigose, švietimo įstaigų aprūpinimas transportu mokinių pavėžėjimui.
2002 m. švietimui skirta 15588,4 tūkst. litų, iš jų 8331 tūkst. litų – moksleivio krepšelio lėšos, 7257,4 – savivaldybės lėšos.
Nuo 2002 m. sausio 2 d. rajono ugdymo įstaigos, Švietimo centras (ŠC), Pedagoginė-psichologinė tarnyba (PPT), tapo finansiškai savarankiškomis institucijomis, kurių vadovai tapo asignavimų valdytojais.
2002 m. buvo tęsiama švietimo įstaigų tinklo pertvarka: dėl mažo vaikų skaičiaus likviduotos Arnionių, Gaižiūnų, Paąžuolių pradinės mokyklos, pradėta reorganizuoti Molėtų vidurinė mokykla, atidarytas Molėtų pradinės mokyklos pagrindinis korpusas.
Pedagogų kvalifikacijos kėlimas. Molėtų švietimo centras (toliau ŠC) 2002-01-02 tapo savivaldybės biudžetine įstaiga. Greta pagrindinės funkcijos-pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, ŠC vykdo ir kitas funkcijas: rūpinasi pedagogų atestacija, mokyklinės dokumentacijos ir vadovėlių užsakymu bei pristatymu ugdymo įstaigoms, veda rajoninius renginius moksleiviams, vykdo papildomo ugdymo programas moksleiviams ugdymo institucijose, dirba su rajono moksleivių taryba, tvarko rajono moksleivių duomenų bazę, kuruoja švietimo įstaigų statybos ir remonto darbus, teikia transporto paslaugas kultūros ir švietimo įstaigoms.
ŠC veikloje prioritetas skirtas mokyklos bendruomenių telkimui vidaus auditui ir mokyklos plėtros planavimui atlikti, ugdymo turinio modernizavimui (projektinio metodo, informacinių technologijų taikymui ugdymo procese, mokyklų komandų veiklai), socialinio atsparumo ir sveikos gyvensenos ugdymui, papildomo ugdymo veiklai, skatinančiai mokyklų savivaldą.
2002 m. ŠC pažymėjimai įteikti 1097 klausytojams: pedagogams, ugdymo institucijų vadovams, mokyklų bendruomenių nariams, švietimo skyriaus, seniūnijų darbuotojams, bendruomenės slaugytojoms, mokyklų bibliotekininkėms ir kt.
Dauguma rajono mokyklų komandų tęsė veiklą pradėtą 2001m. mokyklų vidaus audito srityje. Bendradarbiaujant su Mokyklų tobulinimo centru, Švietimo ir mokslo ministerija centre vyko tęstiniai seminarai. Mokyklų komandos mokėsi, dirbo mokyklose, keitėsi patirtimi, konsultavo vienos kitas. Prasmingą darbą, tobulinant mokyklų veiklą, atliko Giedraičių A. Jaroševičiaus vid. mokykla, Molėtų pradinė mokykla, Molėtų gimnazija, Suginčių vid. mokykla.
47 švietimo centro ugdymo turinio kaitos ir kokybės kėlimo, profilinio mokymo sklaidos, valstybinių brandos egzaminų reformos konsultantai dalykų turinio ir metodikos naujoves nuolat teikė rajono pedagogams teorinių ir praktinių seminarų metu.
Informacinių technologijų taikymo ugdymo procese mokėsi 74 pedagogai. Seminarai vyko Informacinių technologijų centre, Molėtų gimnazijoje, Alantos technologijų ir verslo mokykloje, nes ŠC neturi kompiuterių klasės.
19 pedagogų baigė AB “Lietuvos telekomo” Kompetencijų ugdymo centro kompiuterinio raštingumo kursus.
Atsižvelgiant į mokytojų pageidavimus, vyko seminarai susitikimai su vadovėlių autoriais, darbo patirtimi švietimo centre dalijosi, rengė seminarus rajono mokytojai, buvo organizuojamos išvykos į kitų rajonų mokyklas.
Seminarus pedagogams vedė lektoriai iš įvairių respublikos centrų: Mokyklų tobulinimo, Pilietinių iniciatyvų , Šiuolaikinių didaktikų, Kauno jaunimo karjeros, Kompetencijų ugdymo, Informacinių technologijų, Pedagogų profesinės raidos bei lektoriai iš Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų, kolegijų, Lietuvos geologijos tarnybos, geografijos instituto, Logman leidybos atstovybės.
Pedagogams organizuotos pažintinės išvykos į Utenos trikotažo fabriką, Aukštaitijos Nacionalinį parką, T.Masėno hidroelektrinę, Grūto parką, LITEXSPO parodas, Kauno kūno kultūros akademiją, Vilniaus pedagoginio universiteto oranžeriją ir kt.
Pradinių klasių mokytojai toliau gilinosi į ikimokyklinio ir pradinio ugdymo kaitos procesų skatinimą ir ugdymo kokybės pokyčių vertinimą. Dalijosi integruoto ugdymo (Čiulėnų ir Bijutiškio pagr. m-klos), mokymą aktyvinančių priemonių ir metodų taikymo ir sveikos gyvensenos požiūrio formavimo ugdymo procese (“Saulutės” prad. mokykla), humanistinio ugdymo (Suginčių vid. m-kla), kritinio mąstymo ugdymo (Molėtų prad. m-kla) patirtimi. Molėtų pradinės m-klos komanda surengė seminarų ciklą “Efektyvios mokyklos link”.
Pradinių klasių mokytojai susitiko su Olandijos mokytojais, susipažino su netradicinių mokymo metodų taikymu jų mokyklose.
Seminarai vyko ne tik ŠC, bet ir rajono mokyklose: stebėta atviros pamokos, renginiai, aptarta mokytojų metodinė veikla, mokyklų vadovų patirtis ir kt.
ŠC sukaupta informacija apie rajono mokytojų ekspertų ir mokytojų metodininkų gerosios patirties metodinius darbus.
Vyksta ilgalaikiai kursai pedagogams, kurie nuo kitų metų dėstys pagrindinėse mokyklose ekonomikos kursą. 15 rajono pedagogų nemokamai studijuoja ekonomiką. Pagal PHARE projektą juos rengia Kauno VDU ir Utenos kolegijos dėstytojai.
Molėtų ŠC prasmingai bendradarbiauja su Panevėžio, Širvintų, Elektrėnų, Švenčionių pedagogų švietimo centrais, Utenos švietimo ir sporto skyriumi kvalifikacijos tobulinimo klausimais.
ŠC darbuotojos su pedagogais dalyvavo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų konkurse „Ugdymo turinio modernizavimas ir švietimo kokybės kėlimas”. Buvo finansuojamos -18.600 Lt - 8 programos: “Bibliotekininko vaidmuo besikeičiančioje mokykloje”, “Efektyvios mokyklos link”, „Gimtosios lietuvių kalbos ugdymas mokykloje šiandien: kintantis ugdymo turinys, naujos didaktinės orientacijos ir mokinių vertinimo naujovės”, “Kuriame vieningą mokyklą”(Molėtų gimnazijos pedagogų išvyka į Olandijos Baarnu licėjų), “Kritinio mąstymo ugdymo schema” ir kt. Visos sėkmingai įgyvendintos.
ŠMM neformaliojo suaugusių švietimo visiškai ar iš dalies finansuojamai valstybės užsakomai programai „Mokymasis gyventi kokybiškai naujoje aplinkoje“ įgyvendinti konkurso tvarka skirta 5.770 Lt.
Vidaus audito mokymo seminarams ŠMM konkurso tvarka skyrė 2.040Lt.
ŠMM patikėjo švietimo centrui organizuoti Mokyklų tobulinimo programos mokymus Molėtų regiono mokyklų komandoms. ŠC gavo lėšas renginiams vesti.
ŠMM ŠC veiklai tobulinti konkurso keliu skyrė kompiuterį ir įrangą, kurių vertė 4.299Lt.
3.412 Lt ŠC skyrė savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba. Lėšos viešo konkurso keliu paskirtos ugdymo įstaigoms, kurios vykdė sveikatingumo programas: „Sveiki dantys” ir „Sveikatą stiprinanti mokykla”.
Visi seminarai 2002 m. buvo nemokami, nes lektorių darbą apmokėtas ne tik centro, bet ir už projektus ir programas gautomis lėšomis.
ŠC bibliotekos fondas pasipildė kompiuterinėmis mokomosiomis programomis (13 vnt. Švietimo aprūpinimo centras skyrė nemokamai). Iš ŠC lėšų nupirkta knygų už 1.213,18 Lt, vadovėlių už 957,23 Lt.
Papildomas ugdymas. ŠC inicijavo ir rengė rajono moksleiviams įvairius renginius. Organizuota profesijos diena abiturientams. Vyko rajono konkursai: ”Moksleiviai prieš AIDS”, meninio skaitymo; lėlių teatrų, dramos kolektyvų, chorų, vokalinių ir etnografinių ansamblių šventės; dailiųjų amatų, tapybos ir piešinių parodos. Bijutiškio ir Dubingių pagrindinių mokyklų lėlių teatrai dalyvavo respublikiniuose renginiuose, pelnė apdovanojimus.
Molėtuose vyko regioninė lėlių teatrų šventė “Rudnosiukas-2002” ir moksleivių meninio skaitymo konkursas, kuriame dalyvavo 11 rajonų ir miestų skaitovai.
Rajono moksleivių taryba inicijavo projektą “Kuo galime prisidėti prie Valdovų rūmų atstatymo?”. Įgyvendinus geriausią projektą, į Valdovų rūmų atstatymo fondą pervesta 500 Lt. Projekto autoriai, 10 moksleivių iš įvairių rajono bendrojo lavinimo mokyklų, lankėsi tarptautinėje jaunimo stovykloje Lenkijoje.
Mokinių taryba tęsė bendradarbiavimą su Ignalinos raj. moksleiviais, rinko atstovą į Lietuvos moksleivių parlamentą.
2002 m. rugpjūčio mėn., paskelbus rajone papildomo ugdymo programų konkursą, gauta 39 programos. Finansuota 27 programos (tai yra 70 val.). Ugdymo institucijose veikia 30 Molėtų švietimo centro būrelių, juos lanko 470 įvairaus amžiaus mokinių, dirba 27 pedagogai.
Rajono mokykloms padėta atnaujinti mokinių bazės programinę įrangą, konsultuota programinės įrangos naudojimo, duomenų rinkimo ir įvedimo klausimais. Pagal Lietuvos moksleivių/studentų duomenų bazių laikinuosius nuostatus surinkta informacija apie rajono moksleivius.
ŠC rajono kultūros ir švietimo transporto reikmėms tenkinti turi 6 transporto priemones. Suteikta transporto paslaugų už 53.400Lt. Mašinų remontui ir detalėms pirkti išleista 31.700 Lt.
Mokyklų iniciatyvos, projektai. Rajono mokyklos kaip ir ankstesniais metais dalyvavo konkursuose ir gavo iš įvairių fondų, organizacijų finansavimą projektų vykdymui.
Daugiausia projektų parengė, vykdė ir gavo finansavimą Molėtų gimnazija. Tai ŠMM pedagogų tobulinimo projektas „Kuriame vieningą mokyklą”, vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos projektas „Atsigręžk į mane“, A.Adamkienės labdaros ir paramos fondo organizuotas narkomanijos prevencijos projektas “Sportuosi – narkotikų nevartosi”, ŠMM organizuotas moksleivių vasaros poilsio organizavimo projektas “Mes” ir kiti projektai. Molėtų gimnazija per 2002 m. iš įvairių fondų ir institucijų projektų vykdymui gavo net 60.533 litus.
8 projektų vykdymui Alantos vidurinė mokykla gavo 28.675 litus iš Švietimo ir mokslo ministerijos, ES SOCRATES, A.Adamkienės paramos fondo ir kitų šaltinių.
Suginčių ir Joniškio vidurinės mokyklos dalyvavo ŠMM skelbtame konkurse “Švietimas – informacinei visuomenei”. Joniškio vidurinė mokykla gavo 11 kompiuterių su priedais už 22.746 litus, o Suginčių vidurinė mokykla 11 kompiuterių su priedais už 24.577 litus. Suginčių vidurinė mokykla iš alternatyvių finansavimo šaltinių gavo 28.194 litus, o Joniškio – 23.851 litą.
Molėtų vidurinė mokykla 6 projektų vykdymui iš įvairių fondų gavo 17.490 litų. Daugiausia lėšų (11.998 litai) gavo Socrates fondo Comenius 1 tarptautinio projekto vykdymui. 4.842 litai buvo skirti prevencinei veiklai ir vasaros poilsio organizavimui.
Balninkų pagrindinė mokykla 7 projektų vykdymui gavo 13.331 litą, Skudutiškio pagrindinė mokykla – 12.100 litų (laimėti 4 nauji kompiuteriai).
Dalyvavo konkursuose, vykdė projektus ir kitos rajono mokyklos ir gavo lėšų nuo 650 litų iki 5.000 litų.
2002 m. rajono mokyklos iš alternatyvių finansavimo šaltinių įvairių projektų vykdymui iš viso gavo 217.331 litą.
2002 m, vasarą rajone veikė 7 vasaros poilsio stovyklos, kuriose dalyvavo 149 vaikai. Buvo panaudota 16 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, 982 litai savivaldybės lėšų, 1 tūkst. 916 litų sutaupytų nemokamo maitinimo ir 340 litų labdaros ir paramos lėšų.
Rajone buvo vykdomos 5 vaikų ir paauglių nusikalstamumo programos, į kurias buvo įtraukti 154 vaikai. Šių programų vykdymui panaudota 6 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų ir 1 tūkst. 190 litų savivaldybės lėšų.
Specialiųjų poreikių vaikų integracija. 2002 metų duomenimis Molėtų rajone yra daugiau nei 630 specialiųjų poreikių vaikų, tame tarpe daugiau nei 200 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Molėtų pedagoginė-psichologinė tarnyba kiekvienais metais ištiria apie 300-350 vaikų. Pagrindinės PPT funkcijos – vaikų poreikių įvertinimas, pedagogų, tėvų konsultacijos ugdymo klausimais, išvadų pateikimas ugdymo įstaigoms – pedagogams bei ten dirbančioms specialistų komandoms. 2002 m. suaktyvėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų ankstyvoji diagnostika ir korekcija. Pagal grafiką buvo vykdomos specialisto (logopedo) išvykos į rajono darželius, priešmokyklines grupes. Suaktyvėjo mokyklose ir darželiuose specialiojo ugdymo komisijų veikla. Ištirtiems moksleiviams laikų buvo teikiama pedagoginė-psichologinė pagalba. Pritaikomos pagal vaikų sugebėjimus programos. PPT įsigijo dvi metodikas, glaudžiai bendradarbiavo su Švietimo centru. Vedė seminarus tarpžinybinių organizacijų vadovams, pedagogams, tėvams. Vyko paskaitų ciklai psichologijos ir logopedijos klausimais.
PPT specialistai kartu su švietimo priežiūros specialistais vyko į mokyklas ir stebėjo specialiųjų poreikių vaikų integraciją, jų užimtumą, mokytojų darbo efektyvumą, aptarė mokyklų ir PPT bendradarbiavimo galimybes.
Gabiųjų moksleivių ugdymas. 2002 m. Kultūros ir švietimo skyrius vykdė “Gabiųjų moksleivių ugdymo rajone programą”, kuriai rajono savivaldybė skyrė 3 tūkst. litų.
Vyko 40 dalykinių olimpiadų, konkursų varžybų, akademijų ir kitų renginių. Pirmasis atrankinis turas vyko mokyklose. Rajoniniame etape dalyvavo 678 moksleiviais. 63 moksleiviai dalyvavo respublikinėse olimpiadose ir užėmė 9 prizines vietas. Net 326 rajono moksleiviai dalyvavo tarptautiniame matematikų konkurse “Kengūra”, iš kurių 10 moksleivių užėmė prizines vietas. Dalis moksleivių lankė respublikines gamtininkų, biochemikų, “Fotono” mokyklas.
Molėtų gimnazijos moksleiviai buvo aktyviausi rajoninių olimpiadų dalyviai. Jie dalyvavo visose olimpiadose.
Įstaigų priežiūra. Ugdymo įstaigų priežiūra vyko, atsižvelgiant į veiklos prioritetus ir rajono švietimo plėtotės aktualijas. Vykdant švietimo įstaigų konsultavimo ir priežiūros funkcijas, siekiant įvertinti pasirengimą naujiems mokslo metams, jų pradžioje buvo aplankytos visos švietimo įstaigos. Komisijoje dalyvavo Kultūros ir švietimo skyriaus, Priešgaisrinės tarnybos, Higienos centro atstovai, pastatų priežiūros specialistai. Suderinta visų švietimo įstaigų ugdymo planų ir tarifikacijų atitiktis valstybiniams ugdymo planams. Peržiūrėti ir pagal valstybinių švietimo įstaigų nuostatų bei raštvedybos reikalavimus pakoreguoti visų švietimo įstaigų nuostatai. Užtikrinant vaikų iki 16 metų mokymąsi, buvo tvarkoma mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaita, dalyvauta tarpžinybinės komisijos mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai organizuoti ir kontroliuoti darbe. Tirta moksleivių iki 16 metų apskaita Molėtų gimnazijoje, Joniškio vidurinėje, Žalvarių pagrindinėje mokyklose. Analizuotas ugdymo planų sudarymo efektyvumas ir racionalumas, jų atitiktis valstybiniam ugdymo planui, mokyklos iškeltiems tikslams bei uždaviniams ir moksleivių poreikiams Joniškio vidurinėje mokykloje ir Bijutiškio pagrindinėje mokykloje.
Pasitelkus PPT specialistus, tirtas moksleivių ugdymosi poreikių tenkinimas Balninkų, Kuolakasių, Mindūnų pagrindinėse mokyklose. Tirti skundai Joniškio vidurinėje mokykloje. Vertinant pedagogų praktinę veiklą, dalyvauta mokyklų atestacinių komisijų posėdžiuose. Analizuota ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo situacija rajone, nustatyti pasiekimai ir problemos. Kontroliuotas pagrindinės mokyklos baigiamųjų, vidurinės mokyklos brandos egzaminų vykdymas. Kaupiama informacija apie pavaldžių įstaigų būklę ir pokyčius, parengtas metinis pavaldžių švietimo įstaigų veiklos sąvadas. Koordinuojamas ir organizuojamas vasaros poilsio organizavimo konkursų vykdymas, kontroliuojamas vasaros poilsio stovyklų ir prevencinių programų vykdymas.
Talkinta Utenos apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros skyriaus specialistams vykdant įvairias patikras rajono švietimo įstaigose. Dalyvauta rajono mokyklų pedagogų tarybų posėdžiuose, lankytasi mokyklose sprendžiant įvairius švietimo įstaigų priežiūros klausimus.
Švietimo materialinės bazės pokyčiai. 2002 m. atlikti šie švietimo įstaigų remonto darbai:
1. Giedraičių A.Jaroševičiaus vidurinėje mokykloje san. mazgo remontas – 32,0 tūkst. Lt.
2. Alantos vidurinės mokyklos stogo dangos keitimas – 40,0 tūkst. Lt.
3. Molėtų “Saulutės” darželio-mokyklos dalinis langų keitimas – 14,0 tūkst. Lt.
4. Bijutiškio pagrindinės mokyklos kamino keitimas – 10,0 tūkst. Lt.
5. Keturioms mokykloms buvo skirta 22,0 tūkst. Lt katilinės, stogų ir san. mazgų daliniams remontams.
2002 metais pagal projektą “Švietimas informacinei visuomenei” buvo gauta tokia kompiuterinė technika:
1. Suginčių vidurinė mokykla – 12 kompiuterių, spausdintuvas, skeneris, lokalaus kompiuterių tinklo įrangos komplektas, televizorius – už 27,9 tūkst. litų.
2. Joniškio vidurinė mokykla – 11 kompiuterių, spausdintuvas, tinklo komutatorius, skeneris – už 22,7 tūkst. litų.
3. Visos rajono vidurinės ir pagrindinės mokyklos gavo kompiuterinių mokymo priemonių už 16,3 tūkst. litų.
Rajono mokyklose yra 419 kompiuterių, iš jų 136 kompiuteriai mieste ir 283 – kaime. Miesto vidurinėje mokykloje ir gimnazijoje 1 kompiuteriu naudojasi 11 moksleivių, kaimo mokyklose – 8 moksleiviai. Tačiau kaimo mokyklose dalis kompiuterių yra pasenę ir ne visas programas galima naudoti. Molėtų pradinėje mokykloje moksleiviai kompiuterių neturi.
Internetu naudojasi visos miesto ir kaimo vidurinės mokyklos, gimnazija bei 9 pagrindinės mokyklos.
Reikėtų visoms rajono pagrindinėms mokykloms prijungti internetą, tačiau mokyklų turimi kompiuteriai pasenę ir galimybės naudotis internetu jie neturi.
Rajone yra 1332 moksleiviai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos. 1085 moksleiviai pavežami maršrutiniu transportu, 307 – mokyklų transportu, 75 moksleiviai pavežami privačiu transportu.
Iš savivaldybės lėšų 2002 m. moksleivių vežiojimui buvo nupirkti autobusai Giedraičių A.Jaroševičiaus ir Suginčių vidurinėms mokykloms.
2002 metams buvo gauta 376,5 tūkst. litų nemokamam moksleivių maitinimui. Maitinosi 2061 moksleivis, iš jų 433 miesto mokyklų moksleiviai ir 1628 kaimo mokyklų moksleiviai.
Daugelyje įstaigų moksleiviai maitinami paruošiant šiltą maistą, kitose – ruošiami sumuštiniai su arbata. Molėtų gimnazijoje tiekiamas paruoštas maistas iš privačios maitinimo įstaigos.
Nauji uždaviniai, būtini politiniai sprendimai ir neatidėliotini darbai. Būtina parengti rajono švietimo plėtros 2003-2012 metų programą, kurios svarbiausias tikslas – sukurti savarankišką regiono švietimo sistemą, tarnaujančią visiems rajono gyventojams bei atitinkančią Molėtų rajono poreikius.
Švietimo procesui organizuoti ir stebėti, politiniams sprendimams pagrįsti ir švietimo strategijai planuoti reikalinga švietimo monitoringo sistema. Dabartinė rajono švietimo statistinė informacija yra dar fragmentiška ir neteikia visumiško švietimo būklės vaizdo, todėl būtinas:
- rajono švietimo duomenų statistinės bazės sukūrimas;
- ugdymo įstaigų auditas;
- atnaujintas ugdymo įstaigų tinklo optimizavimo projektas;
- švietimui skiriamų lėšų racionalaus, efektyvaus ir optimalaus panaudojimo projektas.
Naujas uždavinys yra sukurti nuolatinio mokymosi sistemą Molėtų rajone, kuri sudarytų sąlygas sėkmingai organizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų, moksleivių, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymą ir ugdymąsi, atliepiant rajono gyventojų bendruomenės, darbo rinkos poreikius. Šio uždavinio įgyvendinimui svarbūs būtų rajono profesinio orientavimo sistemos kūrimo ir nuolatinio švietimo sistemos įvairių tipų ugdymo įstaigų, naujų ugdymo organizavimo modelių kūrimo projektai.
Būtini politiniai sprendimai dėl tolesnės švietimo įstaigų tinklų pertvarkos; dėl švietimo priežiūros specialistų etatų skaičiaus padidinimo; dėl ankstyvosios korekcijos tarnybos steigimo arba Pedagoginės-psichologinės tarnybos plėtimo.
Neatidėliotini darbai: švietimo savivaldos institucijos – Švietimo forumo įkūrimas; rajono švietimo plėtros programos kūrimas; švietimo įstaigų tinklo pertvarka; mokyklų tobulinimo programos įgyvendinimas; priešmokyklinių grupių steigimas kaime; švietimo įstaigų audito vykdymas; Dubingių, Čiulėnų pagrindinių mokyklų aprūpinimas transportu moksleivių vežiojimui; pagrindinių mokyklų, neturinčių internetinio ryšio, įjungimas į tinklą; medicinos punktų mokyklose problemos sprendimas; švietimo įstaigų pastatų renovacija; pastovus visuomenės informavimas apie rajono švietimo būklę, pokyčius, rezultatus; specialiųjų poreikių moksleivių integracijos problemų sprendimas; švietimo administratorių, švietimo įstaigų bendruomenių aktyvus dalyvavimas įgyvendinant rajono Kaimo plėtros politikos modelio įgyvendinimo planą.
Vaikų teisių apsauga
2002 metais Vaikų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) suteikė 1981 konsultaciją vaikams ir jų tėvams vaikų teisių apsaugos, teisiniais, socialinės paramos, sveikatos apsaugos ir kt. klausimais. Išnagrinėjo 36 gyventojų raštu pateiktus prašymus ir skundus bei priėmė raštu sprendimus.
Didelė socialinė problema – nedarnios šeimos. VTAT sąraše yra 253 probleminės šeimos. 839 vaikai gyvena aplinkoje, kur tėvai nejaučia atsakomybės už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi.
Imdamiesi bet kokių veiksmų, susijusių su vaikais, tarnybos darbuotojai atsižvelgia į svarbiausią kriterijų – vaikų interesus.
VTAT parengė 14 teikimų dėl globos nustatymo vaikams, likusiems be tėvų globos. Teismo keliu 11 vaikų paskirti globėjai ir nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta globėjų šeimose.
2002 metais tarnyba dalyvavo 41 byloje, atstovavo vaikų interesams dėl tėvų valdžios apribojimo, prievartos vaikų atžvilgiu, alimentų priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būsto pardavimo ir kt.
Vaikai ir paaugliai dėl tėvų nedarbo patiria didelę ekonominę ir socialinę bei psichologinę žalą. Tyrimai patvirtina, kad bedarbių tėvų vaikai blogiau mokosi, prasčiau jaučiasi ir mažiau pasitiki savimi negu vaikai, kurių nors vienas iš tėvų dirba. Bedarbiai tėvai kenčia ne tik dėl ekonominių priežasčių: darbo neturėjimas tarsi socialinė dėmė, kuria dažnai pasižymi ir vaikai. Vaikai ir paaugliai iš tikrųjų turi jausti, kad užaugę bus laukiami darbo rinkoje ir kad išsilavinimas yra naudinga investicija. Bedarbystę dažnai lydi priklausomybė nuo alkoholio, smurtas ir kt. Esant tokioms sąlygoms, labai svarbi vaikų užimtumo problema bei prevencinės programos. 5 rajono mokyklose veikiančios vaikų ir nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos programos įjungė į savo veiklą 303 vaikus iš socialinės rizikos šeimų. Tokia veikla labiau plėtotina.
Tarnyba dalyvavo moksleivių narkomanijos prevencijos darbe.
Kovojant už moksleivių lankomumą, VTAT kartu su socialiniais pedagogais, mokytojais vyko į moksleivių šeimas, kad grąžintų vaikus į mokyklas.
Labai svarbus socialinio pedagogo vaidmuo rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Būtent šie žmonės mokyklose organizuoja užimtumą, rūpinasi dienos centrais ar klubais, dirba su vaikais iš socialinės rizikos šeimų.
Aktualus socialinių paslaugų teikimo vaikams klausimas. Iškyla socialinių darbuotojų būtinybė rajono seniūnijose ir Molėtų mieste, socialinės rizikos šeimoms būtina pagalba, kad tikslingai būtų panaudota gaunama materialinė parama vaikams.
Kultūrinė veikla
Įgyvendindamos Molėtų rajono 1999-2003 metų kultūros plėtotės programą, kultūros institucijos kryptingai dirbo, siekdamos į kultūros kūrimą, platinimą ir dalyvavimą įtraukti kuo daugiau rajono žmonių, buvo formuojamas Molėtų kaip turistinio rajono įvaizdis.
2002 m. rajono kultūros institucijoms buvo skirta 1416 tūkst. litų, t.y. 5,6% rajono biudžeto (2001 m. kultūrai skirtos lėšos sudarė 6,4%, o 2000 m.- 6,5% viso biudžeto). Mažėjant rajono biudžetui, atitinkamai mažėja ir lėšos kultūrinei veiklai.
Viešoji biblioteka. 2002 metai Molėtų viešajai bibliotekai buvo didelių darbų ir naujų galimybių ieškojimo metai. Biblioteka dirbo, siekdama tapti rajono bendruomenės narių informacijos gavimo, savišvietos ir laisvalaikio praleidimo vieta bei sudarydama sąlygas įvairių pomėgių ir išsilavinimo žmonėms mokytis, tobulėti, lavinti informacinį raštingumą, naudojant šiuolaikines informacijos priemones. Nepamiršta ir tradicinė knyga- daug renginių buvo skirta naujų knygų pristatymui, rajono literatų kūrybos populiarinimui. Biblioteka kūrė patrauklios ir atviros visuomenei įstaigos įvaizdį .
Bibliotekai buvo skirta 568,2 tūkst. Lt., iš jų darbo užmokesčiui –362,0 tūkst. Lt.
2,7tūkst. Lt. surinkta už mokamas bibliotekos paslaugas (dokumentų kopijavimą, naudojimąsi kompiuteriais).
Molėtų viešojoje bibliotekoje ir 25 jos filialuose 2002m. įregistruota 9480skaitytojų, kurie apsilankė bibliotekose 117797 kartus. Jiems išduota 264803egz. dokumentų. Gauta 14565egz. 1799pavadinimų naujų dokumentų už 111292Lt. Knygų įsigyta 5738egz. 1687pavadinimų. Periodikai užsakyti skirta 50 tūkst. Lt. Bibliotekoje buvo galima skaityti 112pavadinimų laikraščius ir žurnalus.
Viešoji biblioteka bendradarbiavo su kitomis įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis, ypač su Molėtų literatų brolija ir Vilniaus molėtiškių draugija.
Laisvalaikio centras. Laisvalaikio centrui 2002 metais buvo skirta 698,5 tūkst. litų. Centre veikė 31 meno mėgėjų kolektyvas. Iš jų net dešimt tapo įvairių respublikinių konkursų laureatais ir diplomantais. Meninės veiklos kolektyvuose dalyvavo per 640 atlikėjų. Liaudiškos muzikos ir tautinių šokių kolektyvas „Molėtai” atstovavo Lietuvą Sankt Peterburge (Rusijos Federacija) vykusioje tarptautinėje parodoje , Videniškių kaimo kapelija dalyvavo festivalyje Lenkijoje, vokalinis moterų kvartetas ir Šeškauskų trio – Vokietijoje.
Molėtuose vyko šeši respublikiniai renginiai: kaimo kapelijų varžytuvės “Pas Juozą Videniškiuose”, respublikinė mėgėjų teatrų šventė “Atspindžiai-2002”, regioninė šiuolaikinio šokio kolektyvų šventė “Žingsnis”, regioninis vidutinio amžiaus žmonių tautinių kolektyvų sambūris “Iš aplinkui”, trečiasis vaikų POP chorų festivalis “ Vaikystės aitvarai”, tautinių bendrijų festivalis “Ežerų sietuvos aidai”. Vasaros koncertuose ir šventėse apsilankė apie 10000 žiūrovų. Pirmą kartą Molėtuose Molėtų aeroklubas ir Laisvalaikio centras liepos 26-27 dienomis suorganizavo meno ir aviacijos šventę, kurioje dalyvavo per 17 000 žiūrovų.
Mieste ir kaimo laisvalaikio salėse vyko profesionalių meno kolektyvų koncertai, spektakliai, buvo organizuojamos valstybinės, kalendorinės šventės, vakaronės, subuvimai. Kaimo laisvalaikio salėse įvyko per 100 renginių ( daugiausiai Videniškiuose – 28, Verbiškiuose – 21, Giedraičiuose- 19). Arnionyse jau antrąjį kartą vyko “Žvejo šventė”.
Nemažas dėmesys buvo skiriamas jaunimo pramogų organizavimui. Disko klube “Šansas” per metus svečiavosi 9 populiariausios POP grupės, 26-ias diskotekas vedė geriausių respublikos klubų DJ, vyko loterijos, konkursai.
Pagrindiniai reginių rėmėjai: savivaldybė, prekybos centras “Norfa”, LŽŪB “Molėtų skyrius, UAB “ Čagino restoranas, AB “Utenos alus”, AB “Molesta”, UAB “Lakaja”, UAB “Melinga”, UAB “Samsonas”, UAB “Umaras” ir kt.
Per 2002 –uosius metus laisvalaikio centras iš rėmėjų gavo 25 600 Lt, surinkta 22 000 Lt nebiudžetinių lėšų ( kasmet mažėja).
Laisvalaikio centras kūrybiškai bendradarbiavo su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Molėtų rajono skyriumi, meno klubais “Akcija M” ir “M 13”, Sveikatos centru.
Didžiausia problema - vis labiau irstanti ir skurstanti materialinė bazė (ypač kaimo laisvalaikio salės). Negaunant lėšų baldams, instrumentams, sceniniams drabužiams, garso ir šviesos aparatūrai pirkti, laisvalaikio centro materialinė bazė tapo viena iš skurdžiausių respublikoje. Būtinas Molėtų laisvalaikio centro avarinėje būklėje esančios cokolinės dalies, stogo remontas (antrasis etapas). Reikalingas reprezentacinės rajono salės tualetų remontas, disko klubo “Šansas” tualetų, einamieji kaimo laisvalaikio salių remontai.
Krašto muziejus. 2002 m. Krašto muziejui buvo skirta 153,3 tūkst. litų, iš jų - 2/3 darbo užmokesčiui. Krašto muziejų ir filialus aplankė 142 ekskursijos. Praėjusiais metais muziejaus darbuotojai atliko nemažai svarbių darbų bei įgyvendino kelis projektus:
- parengti ir išleisti 3 leidiniai („Videniškiai – kunigaikščių Giedraičių tėvonija”, “Molėtų krašto kryžiai”, “Molėtų krašto tautodailininkai ir liaudies meistrai”);
- kuriamas Molėtų krašto enciklopedijos elektroninis variantas;
- sudaryti 4 aplankai iš archyvinių dokumentų;
- dalyvauta ekspedicijose Balninkuose ir Giedraičiuose;
- parengtos 8 edukacinės programos darželinukams ir pradinių klasių mokiniams;
- perskaitytos 7 paskaitos, spaudoje paskelbti 32 straipsniai kraštotyros ir etnoastronomijos klausimais;
- rinkti eksponatai Balninkų, Giedraičių, Inturkės seniūnijose;
- buvo surengta 10 parodų ir 7 kiti renginiai.
Projektai. Rajono kultūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos dalyvavo daugelyje programų ir projektų.
Viešoji biblioteka gavo finansavimą keturiems projektams: “Molėtų viešoji biblioteka-modernus kultūros ir informacijos centras”, “Jaunimo kūrybos dirbtuvės Molėtų VB” (finansavo Lietuvos kultūros ministerija), “Šiaurės šalių bibliotekų savaitė”( finansavo Šiaurės šalių Informacijos centras); “Moterų įgūdžių ir verslumo ugdymas, panaudojant informacines technologijas.” (finansavo PHARE). Iš viso gauta beveik 76 000 Lt.
Krašto muziejus gavo lėšų pagal projektus eksponatų restauravimui (3,5 tūkst. Lt) ir mažosios architektūros paveldo – kryždirbystės atgaivinimui (2,5 tūkst. Lt).
Lietuvos Kultūros ministerija finansavo tris Laisvalaikio centro projektus: trečiąjį vaikų POP chorų festivalį “Vaikystės aitvarai” (1 tūkst. Lt), festivalį “Ežerų sietuvos aidai” (2 tūkst. Lt) ir projektą “Rytai- Vakarai: tarpregioniniai kultūriniai mainai” ( 3 tūkst. Lt)
Rajono tautodailininkų draugija iš projektinių lėšų surengė jau penktąjį juodosios keramikos seminarą ir išleido katalogą. Baltadvario pilies atkūrimo fondas surengė šventę Videniškių 635-ųjų pirmojo paminėjimo metinių proga ir išleido knygutę.
Aktyviai projektinėje veikloje dalyvavo ir rajono jaunimas. Valstybinė jaunimo reikalų taryba parėmė net 6 mūsų rajono jaunimo projektus, dalyvavusius programoje “Jaunimas kaimui”.
Teigiami srities pokyčiai:
- Kultūros institucijos aktyviau ieško alternatyvių finansavimo šaltinų (pritraukiama naujų rėmėjų, pradedamos įsisavinti ES fondų lėšos).
- Kultūros įstaigos glaudžiau bendradarbiauja su rajono nevyriausybinėmis organizacijomis.
- Vyksta daugiau ir naujų regioninių renginių.
- Plečiama švietėjiška kultūros įstaigų veikla.
- Kuriasi nauji kultūrinio turizmo objektai (atidarytas pirmasis Lietuvoje stiklo muziejus Balninkuose).
Nauji uždaviniai ir svarbiausi darbai: Pagrindinis šių metų uždavinys – parengti Molėtų rajono kultūros plėtotės programą 2004-2009 metams. Reikia:
- tirti rajono gyventojų informacinius poreikius, organizuoti naujas paslaugas, padedančias lavinti rajono gyventojų informacinį raštingumą;
- plėtoti gyvosios etnokultūros ir moderniosios kultūros židinius;
- įsijungti į turistinių maršrutų rengimą ir vykdymą;
- inicijuoti renginius, kurie padėtų Molėtams tapti įdomiu ir patraukliu kultūrinio turizmo kraštu;
- daugiau dėmesio skirti kultūros darbuotojų profesionalumo ugdymui;
- muziejuje diegti naujas technologijas (kompiuterinė eksponatų apskaita);
- aktyvinti kaimo kultūrinį gyvenimą;
- siekti daugiau įsisavinti ES lėšų, rengtis dalyvavimui ES struktūriniuose fonduose;
- būtina sudaryti vienodas sąlygas visiems rajono žmonėms (ypač kaimo) naudotis informacinėmis technologijomis, pačiu greičiausiu būdu gauti jiems reikiamą informaciją;
kadangi kaimo laisvalaikio salės nešildomos ir nesuremontuotos, būtina kultūrinei veiklai naudoti šildomas ir jaukias mokyklų bei seniūnijų sales. Vykdant savivaldybės inicijuotą projektą “Efektyvaus kaimo plėtros modelio sukūrimas ir sklaida”, penkiuose rajono kaimuose buvo atlikti sociologiniai tyrimai, kurių rezultatai parodė, kad viena iš didžiausių problemų- kultūrinio gyvenimo stoka kaime.
Sporto veikla.Mokomasis sportinis darbas .Molėtų rajono kūno kultūros ir sporto centre rankinio, lengvosios atletikos, dziudo imtynių ir aerobikos pratybas lankė per 300 moksleivių. Dirba 8 treneriai, iš viso 19 sportinių – mokomųjų grupių. Dar 4 treneriai dirba pagal kultūrinės – sportinės veiklos programas: 1- aerobika, 3 - krepšinis. Lietuvos respublikos sporto mokyklų pirmenybėse prizines vietas laimėjo 2 rankinio komandos, keletas lengvaatlečių tapo prizininkais. 4 jaunuoliai (ir jų treneris) yra pakviesti ir sėkmingai žaidžia Lietuvos jaunių rinktinėje. Vasara 3 sportininkų grupės stovyklavo Palangoje.
Bendrojo lavinimo mokyklų sporto žaidynės. Rajono bendrojo lavinimo mokykloms buvo surengta 12-os sporto šakų varžybos. Jose dalyvavo per 2000 moksleivių iš daugumos rajono mokyklų. Sportiškiausios mokyklos 2001/02 mokslo metais yra: Alantos ir Molėtų vidurinės, Kuolakasių , Dubingių ir Inturkės pagrindinės mokyklos. Respublikos moksleivių sporto žaidynėse dalyvavo 14 komandų iš 6 rajono mokyklų. Galutinėje įskaitoje žaidynėse tarp 38 trečiosios grupės rajonų užimta 13-ta vieta. Šiose žaidynėse geriausiai sekėsi Molėtų vidurinės mokyklos vaikinų rankinio komandai – užimta 3-čia vieta , šios mokyklos merginų krepšinio komanda , laimėjusi apskrities „Preventos“ taurės etapą , varžėsi tarp 12 geriausiųjų respublikos ekipų. Neblogai sekėsi ir Alantos vidurinės mokyklos komandoms aerobikos ir gimnastikos varžybose.
Respublikinis „Sportiškiausios mokyklos“ konkursas
. Šis konkursas buvo vykdomas pirmą kartą ir jame sėkmingai dalyvavo 2 mūsų rajono mokyklos, patekusios į pirmuosius dešimtukus. Pagrindinių mokyklų tarpe Žalvarių mokykla – šešta , vidurinių Molėtų vidurinė – septinta. Šių mokyklų kolektyvai, mokytojai ir vadovai buvo pagerbti Lietuvos Respublikos Seime , apdovanoti padėkos raštais ir piniginiu prizu sporto inventoriui įsigyti.
Respublikiniai kompleksiniai renginiai
. 2002 metais vyko Lietuvos jaunių sporto žaidynės. Mūsų rajono sportininkai varžėsi rankinio , lengvosios atletikos ir orientavimosi sporto šakose. Galutinėje įskaitoje užimta aukšta 4-ta vieta, ir Molėtų sporto centras apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento taure „Už didžiausią pažangą dalyvaujant Lietuvos jaunių sporto žaidynėse“. Geriausiai žaidynėse sekėsi orientacininkams, lengvaatlečiams ir vaikinų rankinio komandai.
Pagrindiniai sporto renginiai per metus: 12-asis bėgimas Sausio 13-ajai Suginčiuose; rajono vyrų krepšinio pirmenybės (16 komandų), apskrities vyrų ir moterų rankinio pirmenybės, salės futbolo turnyras (6 komandos), vasaros gatvės krepšinio 3x3 į vieną krepšį turnyras, skirtas Valdovų rūmų atstatymui paremti (apie 40 komandų), „Vilnies“ laikraščio redakcijos taurės krepšinio turnyras (14 komandų), KASP Vytauto apygardos 7-osios rinktinės sporto žaidynės, Lietuvos OS klubų komandinės estafečių orientavimosi sporto varžybos, OS klubo „Klajūnas“ tradicinės maratono ir šeimų varžybos, rajono OS taurės varžybos, sportinių šokių kubo „Domino“ respublikinis konkursas.
Sporto klubai
. Iš viso registruoti 7 sporto klubai. Aktyviausiai iš jų veikė OK „Klajūnas“, kuris organizavo rajono ir respublikines orientavimosi sporto ir bėgimo mėgėjų sporto priemones; sportinių šokių klubas „Domino“ aktyviai dalyvauja konkursuose, įvairiuose renginiuose, rengia stovyklas, konkursus; aktyvus sportinės žūklės klubas „Ešerys“.Tarptautiniai ryšiai
.Per praėjusius metus 3 sporto centro komandos lankėsi turnyruose Estijoje, 1 komanda dalyvavo rankinio turnyre Čekijoje.
Finansavimas. Iš rajono biudžeto gauta 322,6 tūkst. litų finansavimas (iš jų 25,0 tūkst. šildymo sistemos renovavimui)
Iš LR kultūros ir sporto rėmimo fondo laimėta programų :
-20,0 tūkst. Lt. Sporto salės šildymo sistemos renovavimui;
-1,5 tūkst. Lt. Vasaros stovyklų vykdymui.
Už įvairias paslaugas surinkta 3,6 tūkst. litų. Sporto priemonių vykdymui iš kitų šaltinių gauta per 7,0 tūkst. litų. Pradėti SC sporto salės šildymo sistemos įrengimo darbai. Būtina artimiausiu metu paruošti ir patvirtinti rajono kūno kultūros ir sporto plėtotės 2003-2004 metų programą, tęsti pradėtus Molėtų SC sporto salės renovavimo darbus.
Kultūros paveldo vertybių tvarkymo darbai.Molėtų rajone yra 496 objektai, kurie įtraukti į kultūros paveldo vertybių sąrašus: 134- archeologinės vietos, 18-mitologinių vietų, 59 – kilnojamųjų kultūros vertybių dailės objektai, 8- nekilnojamųjų kultūros vertybių dailės objektai, 34 – architektūros objektai, 153 – laidojimo vietos, 11 – istorinių objektų, 5- istoriniai – techniniai objektai, 74 – išaiškinti nauji kultūros paveldo objektai.
Visoms vertybėms reikalinga priežiūra ir tvarkymas. Šiuo metu visoms paveldo vertybėms nustatytos teritorijos ir apsaugos zonos, pastatytos paminklinės lentos ir riboženkliai. Prie reikšmingesnių objektų pastatyti kelio ženklai.
2002 metais buvo vykdomi tęstiniai ir pastovūs tvarkymo darbai senosiose kaimo kapinėse, piliakalnių ir pilkapių teritorijose, vertinguose statiniuose. Tvarkytos 38 senosios kapinės, trejos savanorių kapinės, 14 partizanų kapų ir 3 vietovės prie atminimo ženklų partizanams atminti. Pagamintas ir pastatytas atminimo ženklas partizanams atminti. Sutvarkyti 8 archeologiniai objektai.
Vykdomi tęstiniai darbai kultūros paminkluose – Videniškių bažnyčios ir Videniškių vienuolyno pastatuose .Buvo tęsiami Baltadvario bastioninės pilies ir Baltadvario pilkapių archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai. Atstatomas sudegęs Alantos dvaro svirno pastatas. Užbaigti restauruoti Alantos dvaro rūmai. Sutvarkyta Alantos dvaro sodybos aikštelė.
Vyko tęstiniai archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai Luokesos ežero polinėje gyvenvietėje.
Kultūros paveldo vertybių tvarkymui gautos lėšos:
| Objektas |
Rėmėjas |
Suma tūkst. Lt |
| Kulionių piliakalnis |
Utenos miškų urėdija, Labanoro regioninis parkas |
5,0 |
| Baltadvario bastioninės pilies archeologiniai tyrinėjimai |
Molėtų rajono savivaldybė, M. Giedraitis (Oksfordas, Anglija) |
6,0 |
| Baltadvario pilkapių archeologiniai tyrinėjimai |
Kultūros vertybių apsaugos departamentas(toliau KVAD) |
12,0 |
| Alantos dvaro sodybos aikštelės sutvarkymas |
Atviros Lietuvos fondas |
17,0 |
| Videniškių vienuolynas |
KVAD, Molėtų rajono savivaldybė |
200,0 |
| Videniškių bažnyčia |
KVAD, Videniškių parapija |
100,0 |
| Alantos dvaro svirnas |
Švietimo ir mokslo ministerija, Alantos technologijos ir verslo mokykla |
40,0 |
| Alantos dvaro rūmai |
KVAD, Švietimo ir mokslo ministerija, Alantos technologijos ir verslo mokykla |
66,0 |
| Luokesos ežero polinės gyvenvietės archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai |
KVAD |
9,0 |
| |
Iš viso |
455000 LT |
Kultūros paveldo srityje ryškus teigiamas pokytis – nenutrūkstamas rajono paveldo vertybių finansavimas kooperuojant lėšas su KVAD. Taip kompleksiškai tvarkomi kultūros paminklai Videniškiuose ir Alantos dvaro sodybos pastatai (savivaldybė, Alantos technologijos ir verslo mokykla, Videniškių parapija). Išspręstos problemos tvarkant senąsias kaimo kapines, archeologines vertybes, partizanų, karių ir kitus kapus. Šios vertybės tvarkomos sutelkiant savivaldybės ir Darbo biržos lėšas, organizuojant viešuosius darbus.
Neatidėliotini darbai – Dubingių karčemos stogo remontas, Videniškių ir Alantos kultūros paveldo restauravimo kompleksų tęsiamieji tvarkymo darbai, Arnionių dvaro rūmų pastato remontas ir sudegusio arklidės – karvidės pastato atstatymas.
Kalbant apie kultūros paveldo tvarkymo darbų naujus uždavinius ir būtinus politinius sprendimus, reikia minėti du reikšmingus objektus: Videniškių krašto kultūros paminklų ir vertybių kompleksą ir Luokesos ežero polinę gyvenvietę. Videniškių kultūros paminklų, vertybių kompleksą ir apylinkę būtina skelbti kultūriniu istoriniu draustiniu . Luokesos ežere būtina tęsti archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus ir spręsti Luokesos ežero apsauginės zonos klausimą. Apskritai, reikalinga kultūros paveldo paminklus integruoti į turizmo plėtros programas.
Socialinė parama
Lietuvoje vykstančios ekonominės ir socialinės permainos, išaugęs nedarbas bei gyventojų turtinė diferenciacija atsispindi ir koncentruojasi šeimose: mažėja gimstamumo lygis, gausėja socialiai silpnų bei skurstančių vaikus auginančių šeimų. Todėl vienas iš pagrindinių socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems asmenims, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas patiems pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Tam tikslui šeimoms ir vaikams mokamos socialinės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos.
Piniginės šeimų ir vaikų paramos sistemą rajone 2002 m. sudarė dvi pagrindinės išmokos: nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos bei mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama, įvertinus jų pajamas.
2002 metų Socialinės paramos centro biudžetas buvo 4.826,8 tūkst. litų, iš jų 4.448,4 tūkst. litų panaudota pašalpų mokėjimui.
| Pašalpos pavadinimas |
Šeimų (asmenų) skaičius |
Suma tūkst. litų |
| Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui* |
200 |
150,0 |
| Personalinės pensijos* |
1 |
1,4 |
| Šeimos pašalpa vaikui iki 3 m.* |
568 |
644,2 |
| Vaiko globos pašalpa* |
49 |
359,8 |
| Laidojimo pašalpa* |
387 |
290,3 |
| Našlaičių įsikūrimo pašalpa* |
5 |
30,8 |
| Daugiavaikių šeimų pašalpa ( 3 ir daugiau vaikų) |
518 |
898,0 |
| Žalos atlyginimas (netekus darbingumo) |
29 |
62,1 |
| Sergantiems cukriniu diabetu |
11 |
2,2 |
| Socialinės pašalpos |
265 |
521,0 |
| Kieto kuro kompensacija |
386 |
31,8 |
| Vienkartinės pašalpos( gaisrai, stich. nelaimės) |
100 |
27,0 |
| Nemokamas maitinimas soc. remt. asmenims |
1262 |
49,0 |
| Šv. Velykom, Kalėdom |
1000 |
18,0 |
| Vienkartinės pašalpos materialiai paremti soc. remtinus asmenis |
1144 |
42,5 |
| Pirtis |
957 |
4,5 |
| Rugsėjo 1-oji |
1200 |
9,0 |
| Slaugos pašalpos visiškos negalios asmenims* |
79 |
138,0 |
| Šalpos (socialinės) pensijos vaikams invalidams iki 16 metų* |
595 |
982,0 |
| Transporto išlaidų kompensacija 25 procentai MGL* |
53 |
21,0 |
| Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos dalyvių šeimoms)* |
18 |
165,8 |
| Iš viso |
|
4448,4 |
* Lentelėje pažymėtos nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos.
Rajone yra viena stacionarinė globos įstaiga Alantoje, tai Alantos senelių globos namai 30 vietų. Juose 2002 metais apgyvendinti 6 asmenys. Dabartiniu metu gyvena 34 senatvės pensininkai ir neįgalieji. Šios stacionarios globos įstaigos nepakanka siekiant patenkinti tokios paslaugos poreikius rajone. Būtina plėsti globos namus, pastatant priestatą.
Socialinės pagalbos namuose paslaugos buvo teikiamos 245 asmenims (185 vienišiems, 60 neįgaliųjų, 12 problemiškų šeimų). Pagalbos namuose paslaugas teikė lankomosios priežiūros darbuotojai (19 etat. Vnt.) pagal gyvenamąsias teritorijas. Buvo teikiamos šios paslaugos: būsto tvarkymo, maisto produktų nupirkimo, įvairių pavedimų (mokesčių sumokėjimas, dokumentų, pažymų sutvarkymas ir pan.) ,transporto organizavimo, ūkinių darbų (malkų nupirkimo organizavimas, malkų, vandens atnešimas ir kt.), medicininio aptarnavimo organizavimo paslaugos.
Toliau būtina plėtoti bendruomenines socialines paslaugas, todėl Molėtų mieste numatoma įsteigti neįgaliųjų darbinio užimtumo centrą.
Utenos apskrities globos įstaigose apgyvendinti 24 ( Utenos pensionate- 20, Zarasų pensionate – 2 , Aknystos psichoneurologiniame pensionate- 2 ), Vilniaus apskrities Pabradės vaikų ir jaunimo pensionate – 1, Šiaulių apskrities Ventos pensionate- 1.
2002 m. iš įkalinimo įstaigų grįžo 27 vyrai ( 10 gyvena Molėtų mieste, 17- rajono kaimuose).
Praėjusiais metais kompensacine technika buvo aprūpinti 157 neįgalieji ( 54 mieste, 103 kaime) už 15254 Lt ( lėšos iš valstybės biudžeto).
Viena iš aktyviausių nevyriausybinių organizacijų – Žmonių su negalia Sąjungos Molėtų skyrius ( pirmininkė Vl.Gribėnienė), jungiantis 774 narius (I gr.- 142, II gr.- 459, III gr.-121, vaikus invalidus iki 16 metų – 40, rėmėjų – 12). Praėjusiais metais jo būstinė įsikūrė Molėtų centre, tai labai patogu neįgaliesiems, joje buvo užregistruota 2500 apsilankymų. Čia ir nuosekliai dirba septynios savitarpio pagalbos grupės, vykdomi kultūrinės bei sportinės veiklos plėtojimo projektai. Per Invalidų reikalų tarybą prie Lietuvos Vyriausybės šiai organizacijai skirtas spec. automobilis „Ford.Transit“.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų rajono tarybai (pirmininkė I.Jurkienė ) priklauso 62 nariai. Pernai balandžio mėn. silpnaregiai dalyvavo respublikinėje meno mėgėjų apžiūroje Panevėžyje, o I gr. invalidas Pranas Pliuška su klavišiniais instrumentais, įsigytais per „Bėdų turgų“, buvo pakviestas koncertuoti. Rajone paminėta „Baltosios lazdelės“ diena. Silpnesnieji dėl sveikatos nariai buvo lankomi namuose, nuvežant jiems lauknešėlius bei labdarą.
Gausių šeimų bendrija „Šeimynėlė“ (pirmininkė S. aujasėdžio) vienija 73 šeimas, kuriose 276 vaikai. 2002 m. liepos mėn. (102 asmenys) dalyvavo respublikiniame „ Gausių šeimų“ sąskrydyje Šiauliuose ir tarptautiniame – Estijoje (60 asmenų ).Pravesta „ šeimos“ diena rajone.
Bendrija „Viltis“ (pirmininkė A.Umbrasienė) turi 68 narius (su globėjais 108). Praėjusiais metais buvo organizuotos išvykos į Trakus, į Molėtų astronomijos observatoriją.
Šeimos pašalpas vaikams iki trijų metų 2002 metais mokėtos 568 šeimoms: mieste gyvena 53 šeimos, kaime 515 šeimų, auginančių vaikus iki 3 metų. Palyginti su 2001 metais šeimos pašalpų gavėjų sumažėjo 19. Daugiavaikių šeimų pašalpa (3 ir daugiau vaikų), skirta iš viso 518 šeimų. Mieste gyvena 70 šeimų, kurios augina po tris vaikus ir 7 šeimos po 4 ir daugiau, vaikų. Kaime – 441 šeima: 306 šeimos augina po 3 vaikus, 135 šeimos po 4 ir daugiau vaikų.
Svarbi socialinių paslaugų kokybės gerinimo prielaida yra socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. 2002 m. Vilniaus Universitete socialinio darbo bakalauro studijas baigė l socialinės paramos centro darbuotoja. Kursuose kvalifikaciją kėlė 7 lankomosios priežiūros darbuotojai ir 3 Alantos globos namų darbuotojai. Socialinės paramos centro darbuotojai pagal kuruojamas sritis dalyvavo respublikiniuose seminaruose. Socialinių darbuotojų profesionalumas lemia socialinės paramos sistemos plėtotę bei socialinio darbuotojo vaidmens augimą. 2003 m. bus atestuojami rajone socialinį darbą dirbantys darbuotojai.
Skiriant socialinę paramą šeimoms, kol kas įvertinamos tik jų gaunamos pajamos (darbo užmokestis , pensijos, pašalpos ir kt.) ,tačiau neatsižvelgiama į turimą turtą, todėl dalis paramos patenka ne toms šeimoms, kurioms ji labiausiai reikalinga. Kita vertus, dėl lėšų stygiaus socialinės paramos teikimas ribojamas, neremiamos ilgalaikių bedarbių šeimos. Kad socialinė parama pasiektų tuos gyventojus, kuriems ji iš tiesų būtina (įvertinus realią jų materialinę padėtį), parengtas naujas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas. Jame numatyta, kad savivaldybė nedirbančius darbingus socialinės paramos gavėjus galės pasitelkti organizuojamiems visuomenei naudingiems darbams. Šeimoms, ne pagal paskirtį naudojančioms gaunamas pašalpas, vietoj išmokų bus skiriamos socialinės paslaugos, t.y. atsiskaitoma maisto produktais ir būtinosios paklausos prekėmis.
Pagalbos namuose paslaugas būtina integruoti su pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bendruomenėje, plėsti dienos globos įstaigų tinklą bei neįgaliųjų darbinį užimtumą Molėtų mieste.
SVEIKATOS PRIEŽIŪRA
Sveikatos sistemos reforma tebebuvo ir 2002 metais vienas iš karščiausių rajono politikos taškų. Nuo pat šios srities pertvarkymo pradžios nesikeičia strateginės nuostatos: didinamas paslaugų prieinamumas gyventojams, ypač kaimų, rūpinamasi paslaugų kokybiškumu, stiprinamas profilaktinis darbas, sudaromos galimybės visuomenei daryti įtaką sveikatos politikai. Šių nuostatų požiūriu vertinant procesus rajone, akivaizdesnės ir problemos, ypač atskirų grandžių kaitos vangumas, delsimas. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos projektas (2003-2008 m.) ryškina 3 reformos kryptis:
pirmoji – ambulatorinių paslaugų plėtra, pirmenybę teikiant bendrosios praktikos gydytojų, dirbančių pagal nepriklausomų rangovų sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, veiklai, ypač kaimo vietovėse;
antroji – stacionarinių paslaugų optimizavimas ir alternatyvių veiklos formų plėtra (vystomos dienos stacionarų ir dienos chirurgijos paslaugos, tobulinami stacionarinių paslaugų ir greitosios medicinos pagalbos ryšiai ir pan.);
trečioji – medicininės slaugos ir ilgalaikio – palaikomojo gydymo paslaugų vystymas, ypatingą dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūrai.
Tuomet, kai bus patvirtintas šis projektas, savivaldybės turės spręsti naujus sveikatos srities uždavinius: atsižvelgiant į kriterijus, reikės peržiūrėti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo kaimo vietovėse planus. Opiausia problema liks ligoninės ateitis, nes projekte siūloma, kad jų restruktūrizavimo klausimus spręstų apskritis ir teritorinės ligonių kasos. Baugoka, kad, neįvertinus socialinių veiksnių ir neįsiklausius į savivaldybių poziciją, antrinio lygio stacionarinė pagalba neatitoltų nuo kaimo gyventojų ir nebūtų koncentruojama tik stambiausiuose miestuose. Tokiu atveju būtų pažeista viena iš esminių reformos nuostatų – paslaugų prieinamumas. Bet kokia kaita turi paisyti ir ekonominių galimybių, bet būtina įvertinti ir regiono gyvenimo kokybės, socialinius veiksnius.
2002 metais buvo tęsiama rajono sveikatos priežiūros įstaigų modernizacija panaudojant įvairius finansinius išteklius. Prasidėjo Pasaulio banko finansuojami darbai: ligoninėje vyksta naujų priėmimo skyriaus bei laboratorijos patalpų renovacija (darbų sąmatinė vertė 242.612 litų), gautas automobilis Alantos BPG kabinetui (82.356 Lt), prasideda šio kabineto patalpų rekonstrukcija (iš Pasaulio banko – 97.646 Lt, savivaldybės 34.000 Lt).
Iš savivaldybės biudžeto lėšų pastatytas naujas rentgeno kabinetas (174.242 Lt), renovuotos Molėtų PSPC greitosios pagalbos ir vaikų konsultacijos patalpos (121.950 Lt). Ligoninėje pagal Sveikatos apsaugos ministerijos programą įrengtas naujas rentgeno aparatas „MERKURYJ“ (336000 Lt).
Vyko sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos darbai: uždarytas ligoninėje gimdymo skyrius, padidintas slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius nuo 14 iki 20, šiek tiek sumažintas terapinių ir pediatrinių lovų skaičius (9 lovos). Tokiais sprendimais siekiama padidinti lovos funkcionalumą. Trys rajono terapeutai gavo BPG licencijas, pradėjo savarankiškai dirbti Giedraičių šeimos gydytojas, įsteigtas Suginčių BPG kabinetas bei psichikos sveikatos centras. Vykstant restruktūrizacijai, vis svarbesnis tampa ne tik veiksmų suderinimas ir reformos koordinavimas, bet ir dalykiškas visų grandžių bendradarbiavimas, siekiant, kad nenukentėtų ir paslaugų prieinamumas, ir žmonės.
Visuomenės sveikatinimo programos – svarbi ir labai reikalinga veiklos sritis, kurią koordinuoja Molėtų bendruomenės sveikatos taryba. Aktyviai į šią veiklą 2002 metais įsitraukė rajono švietimo įstaigos.
Molėtų bendruomenės sveikatos tarybos 2002 metų vykdytos programos
| Eil. Nr. |
Programos pavadinimas |
Vykdytojai |
Suma Lt |
Finansavimo šaltiniai |
| 1. |
Vechlerio intelekto testas |
Pedagoginės psich. Tarnyba |
3200 |
Gamtos apsaugos fondas |
| 2. |
Molėtų raj. alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programa |
Policijos komisariatas |
2900 |
Gamtos apsaugos fondas |
| 3. |
Vaikų ir paauglių sveikatos gerinimas, mažinant enterobiozę |
Utenos visuomeninės sveikatos centro Molėtų filialas |
508 |
Privalomas sveikatos draudimo fondas |
| 4. |
Sveikatą stiprinanti mokykla (dalyvavo 10 ugdymo įstaigų) |
Molėtų švietimo centras |
2108 |
Privalomas sveikatos draudimo fondas |
| 5. |
Sveiki dantys. Mokinių dantų ėduonies prevencijos programa (dalyvavo 13 ugdymo įstaigų) |
Molėtų švietimo centras |
1304 |
Privalomas sveikatos draudimo fondas |
| |
Iš viso: |
|
10020 |
|
KOMUNALINIS ŪKIS
Šilumos ūkis. Per 2002 metus SP UAB „Molėtų šilumos tinklai“ pagamino 30 617 MWh šiluminės energijos, pardavė – 23 083 MWh. Didžioji dalis, t.y. apie 67% šilumos energijos, parduodama gyventojams. Per praėjusius metus, realizuojant šilumos energiją ir karštą vandenį, gauta 3 168 tūkst. Lt pajamų. Išlaidos šiluminei energijai pagaminti ir parduoti sudarė apie 3 000 tūkst. Lt. Didžiausią dalį išlaidų – 30% sudaro amortizacija. Per 2002 metus investicijos šilumos ūkio rekonstrukcijai ir atnaujinimui sudarė per 250 tūkst. Lt.
2002 metais SP UAB „Molėtų šilumos tinklai“ nuosekliai rūpinosi paslaugų teikimo vartotojams kokybe, tobulino atskiras veiklos sritis: buvo atliktas daniško katilo GVB-11 kapitalinis remontas, pakeisti visi vidaus vamzdžiai, pakeisti kuro padavimo sistemos elementai, hidro siurblys, cilindrai; atliktas aujasėdžio gyvenvietės šiluminės trasos remontas, tai labai sumažino šiluminius nuostolius; mažinant šilumos nuostolius, atliktas Molėtų miesto dalies kamerų ir šiluminių tinklų vamzdynų izoliacijos remontas; Molėtų miesto, aujasėdžio, Giedraičių gyvenviečių katilinėms atlikti einamieji remontai, šiluminis ūkis paruoštas šildymo sezonui.
Visus metus iš Molėtų rajono lentpjūvių buvo perkamos atraižos ir gaminama skiedra.
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai leidus vartotojams, kurių patalpose įrengti individualūs šilumokaičiai karštam vandeniui ruošti, buvo 5% sumažinta ir nustatyta 12,41 cnt už kWh šilumos kaina. Tai turėtų skatinti šiluminių punktų modernizavimą įrengiant juose ir karšto vandens ruošimo įrangą. Tokia rekonstrukcija sumažina šilumos nuostolius šilumos tinkluose ir sumažina karšto vandens perdavimo vamzdynų ir boilerinių eksploatavimo išlaidas. Šios ekonomijos dėka ir atsirado galimybė sumažinti šilumos tarifą. Individualūs šilumokaičiai jau yra įrengti ir karštas vanduo tiekiamas ne iš kvartalinių boilerinių šiuose namuose: Amatų g. Nr. 10a, 12, 14, 14a, Dariaus ir Girėno g. Nr.18, Tiesos g. Nr. 4a, Liepų g. Nr. 13, 15, 17, 21, 23, 25, Vilniaus g. Nr. 34, 36, 38, Statybininkų g. Nr. 3, 4 ir P.Cvirkos g. Nr.4. Visų šių namų gyventojai nuo 2002m. rugpjūčio 1d. už karštą vandenį, o nuo 2002 metų šildymo sezono pradžios ir už gyvenamųjų patalpų šildymą moka mažiau. Visiems kitiems vartotojams šilumos kaina liko nepakitusi t.y.13,06 cnt už kWh.
Nauji uždaviniai šilumos ūkio srityje. Mažinant karšto vandens nuostolius vartotojams, reikia įrengti karšto vandens skaitiklius.
Siekiant ekonomiškesnio mazuto panaudojimo ir mažesnio šio kuro sąnaudų, būtina atlikti garo katilo rekonstrukcija į vandens šildymo katilą.
Didinant darbo patikimumą ir mažinant šiluminės energijos nuostolius, reikalinga:
-katilų maitinimo dearatoriaus remontas;
-dalies katilinės ir šiluminių tinklų armatūros pakeitimas nauja;
-šiluminių trasų avarinių ruožų Molėtuose, aujasėdžio ir Giedraičiuose remontas.
Plečiant šilumos pardavimą, prie centrinio šildymo trasų prijungti, nutiesiant naujas termofikacinio vandens tiekimo trasas, Luokesos ir Giedraičių aujasėdž administracinius pastatus.
Molėtų miesto, aujasėdžio ir Giedraičių gyventojams ir organizacijoms, į kurias šiluma tiekiama dvivamzde sistema, sumažinti šilumos energijos kainą 5%.
Vandentvarkos ūkis. 2002m vandens pardavimai buvo 431 t. m³/metus ir padidėjo 89% lyginant su 2001m.. Nuotėkų nuvedimas buvo 187 t. m³/metus , padidėjo 13%. Nuotėkų išvalyta 190 t. m³/metus, padidėjo 12%. Pardavimai didėjo bendrovei pradėjus eksploatuoti kaimų vandentvarką, padidėjus darbų apimčiai.. Vandens pardavimas mieste stabilizavosi ir buvo lygus 2001m, nuotėkų nuvedimas ir išvalymas sumažėjo 3%. Dėl pardavimų kiekių priskaitymo normų sumažinimo, lyginant su laikotarpiu, kai kaimų vandentvarką eksploatavo seniūnijos, atitinkamai sumažėjo vandens pardavimas ir nuotėkų šalinimas kaimo vietovėje. Kadangi faktinis sunaudojimas nesikeitė, atitinkamai padidėjo bendrovės netektys.
Padidėjus darbų apimtims 2002m didėjo bendroves pagrindinės sąnaudos lyginant su 2001 m:
- elektros energijai-94%;
- transporto kurui-62%;
- remonto eksploatacinėms medžiagoms-370%;
- darbo užmokesčiui-44%;
- administracinės (mokesčių surinkimo, išieškojimo, komunikacijų)-60%;
Vidutiniškai pardavimams didėjant apie 87%, sąnaudos tiesioginei veiklai (be priskaitymų ilgalaikio turto atstatymui) padidėjo apie 70%.
-darbuotojų skaičius didėjo 44%;
-vidutinis darbo užmokestis didėjo 13%.
Bendrovei perėmus eksploatuoti kaimų vandentvarką, pasikeitus darbų organizavimui, jų pobūdžiui, bendros sąnaudos šiam ūkiui faktiškai liko tos pačios, lyginant su laikotarpiu, kai eksploatavo seniūnijos, tačiau persiskirstė pagal paskirtį. Daugiau skirta remontui ir eksploatacinėms medžiagoms, sumažėjo administracinės, elektros, transporto remonto, jo eksploatavimo (neskaitant kuro) sąnaudos. Sąnaudos transporto kurui, darbo užmokesčiui apytikriai nesikeitė, tačiau didėjo vidutinis darbo užmokestis, gerėjo transporto panaudojimo rodikliai. Kaime per metus pašalinta 25 % daugiau avarijų, tame tarpe 60 % mažiau atliekant tinklų atkasimą. Atnaujinta didelė dalis elektros ūkio valdymo prietaisų, skirstomosios armatūros, siurblių. Įsigyta būtiniausios transporto priemonės ir mechanizmai, remonto-eksploatacijos įranga, drenažiniai siurbliai, gręžinių įrangos montavimo prietaisai ir įrengimai, elektros ūkio diagnostikos įranga, pjovimo, virinimo įranga, informacinės-ryšio priemonės ir įranga, apskaitos programinė įranga. Rekonstruotos dvi nuotėkų siurblinės Inturkės gyvenvietėje, pastatytas naujas geriamo vandens gręžinys Girsteitiškio gyvenvietėje. Kaimų vandentvarkos ilgalaikio turto atstatymui (įsigijimui) panaudota apie 80 tūkst. Lt.
Rajono vandentvarka buvo toliau vystoma pagal Vyriausybės nustatytas vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindines kryptis (LRV nutarimas1997-10-23 Nr1167 “Dėl Lietuvos Respublikos miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių“). Iš SAPARD programos lėšų pradėtas įgyvendinti Arnionių, Bekupės ir Toliejų gyvenviečių buitinių nuotekų valymo įrenginių projektas. Jau yra rekonstruoti Toliejų gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginiai, o Arnionių ir Bekupės bus rekonstruojami 2003 metais. Pateiktos paraiškos Giedraičių, Alantos, aujasėdžio nuotėkų valyklų rekonstravimui ir Giedraičių, Alantos, Balninkų bei aujasėdžio geriamo vandens vandenviečių pagerinimo (filtravimo) įrenginių įrengimui.
Visi vandentvarkos objektai perduoti centralizuotai eksploatacijai vienai specializuotai vandetvarkos įmonei SP UAB „Molėtų vanduo“ pačiu laiku, nes tik tokios sistemos gali tikėtis paramos iš ES fondų.
Toliau būtina užtikrinti rajono vandentvarkos vystymą atsižvelgiant į LR Seimo (LRS nutarimas 2002-10-29 NrIX-1154) ir Vyriausybės patvirtintą strategiją, kuri parengta atsižvelgiant į pagrindinį vandens išteklių valdymo ES reglamentuojantį dokumentą-direktyvą 2000/60/EC. „Vystymo prioritetai”. Svarbiausia:
- vartotojams tiekiamo vandens kokybės gerinimas;
- mažų gyvenamųjų vietovių aprūpinimas požeminiu vandeniu iš gilesnių horizontų;
- vandenvalos įrenginių statyba ir modernizavimas siekiant visiško išvalymo;
- nuotėkų tinklų tiesimas miesto mažaaukštės statybos kvartaluose, didesnėse kaimo gyvenamosiose vietovėse.
aujasėdžio ir vandenvalos infrastruktūros plėtojimo sprendimai priklausys nuo jos techninės būklės, ES reikalavimų vandens kokybei ir aplinkos taršai, šalies ekonominės galios bei gebėjimo racionaliai ir veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas.
Vandentvarkos vystymo darbai pirmiausia turėtų būti vykdomi turinčiose daugiau kaip 500 gyventojų gyvenamosiose vietovėse arba kai susidaro situacija, kelianti realią grėsmę gyventojų sveikatai, gamtosaugai. Šiems projektams įgyvendinti reikia maksimaliai pritraukti ES struktūrinių fondų finansavimą, naudoti savivaldybės , eksploatuojančios įmonės lėšas. Tokių galimybių suteikia Aplinkos ministerijos vykdomas vandentvarkos projektas, kurį finansuoja ISPA programa. Vandentvarkos vystymas neturi žymiau didinti gyventojams teikiamų paslaugų kainos, kuri turėtų didėti proporcingai gyventojų vidutinių pajamų didėjimui.
Molėtų ir miestelių aplinkos tvarkymas
| Eil. Nr. |
Darbo, objektų pavadinimas |
Plotas kv. m |
Lėšos Lt |
| 1. |
Miesto tvarkymo darbai |
|
667.790 |
| 1.1. |
Gatvių apšvietimas |
|
95.925 |
| 1.2. |
Sanitarija ir aplinkos apsauga |
|
528.508 |
| 1.2.1. |
Rankinis valymas: |
|
328.886 |
| |
- miesto šaligatviai ir takai, |
37468 |
119.625 |
| |
- gatvių važiuojamoji dalis, |
24147 |
56.175 |
| |
- miesto laiptai, |
761 |
2.044 |
| |
- automobilių stovėjimo aikštelės, |
31115 |
47.976 |
| |
- miesto žalių plotų valymas |
577042 |
31.643 |
| |
- gyv. kvartalų šaligatviai |
9249 |
21.100 |
| |
- gyv. kvartalų kiemai |
31600 |
32.990 |
| |
- gyv. kvartalų žali plotai |
101690 |
14.080 |
| |
- gyv. kvartalų sporto aikštelės |
3663 |
3.253 |
| 1.2.2. |
Sąšlavų išvežimas nuo gatvių, šiukšlių išvežimas iš konteinerių ir kt. |
|
99.192 |
| 1.2.3. |
Miesto kapinių priežiūra |
|
31.30 |
| 1.2.4. |
Gatvių mechanizuotas valymas |
|
2.00 |
| 1.2.5. |
Miesto apželdinimo darbai (medžių, krūmų, gazonų, gėlynų priežiūra ir pan.) |
|
66.000 |
| 1.3. |
Kiti darbai (Kalėdinės eglutės papuošimas, Dainų slėnio remontas, šaligatvių remontas, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimas ir kt.) |
|
43.357 |
| 2. |
Molėtų rajono seniūnijų tvarkymo darbai: |
|
137.834 |
| |
- valymo darbai kapinių priežiūra, |
|
108.690 |
| |
- apšvietimo tinklų remontas |
|
27.344 |
| 3. |
Viešieji darbai rajono seniūnijose (per 2002 m. viešiesiems darbams buvo įdarbinti 85 žmonės) |
|
45..656 |
Ir šiais metais būtina neprarasti gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbų tempo ir jų nuoseklumo, didesnio dėmesio reikia rajono miestelių tvarkymo darbams, skatinant ir bendruomenių iniciatyvas kiekvienai rūpintis savo aplinka.
Viešojo transporto paslaugos.Molėtų autobusų parko veikla 2002 metais buvo sėkminga.
1. Keleivių pervežimo išlaidos – 1217296 Lt;
2. Pajamos:
2.1. iš keleivių pervežimo – 1217729 Lt
2.1.1. iš jų rajono mokyklų – 332173 Lt
2.1.2. kitų rajonų – 20743 Lt
2.1.3. Alantos technologijos ir verslo mokykla – 155439 Lt
2.2. Lengvatinis keleivių pervežimas:
2.2.1. priemiesčio maršrutu – 26491 Lt.
2.2.2. užmiesčio maršrutu – 56283 Lt.
2.3 kitos pajamos – 41838 Lt.
Iš viso gauta pajamų – 1259567 Lt.
Vežta keleivių aujas. – 637
Keleivių apyvarta aujas.. keleivio kilometrų – 9210
Keleivio kilometro savikaina – 0,13 Lt.
STATYBOS IR REMONTO DARBAI
Keliai ir gatvės.Molėtų rajono savivaldybei priklausančių kelių ir gatvių būklės gerinimui iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos kelių programos 2002-sias metais buvo skirta 1375 120 Lt. Savivaldybės tikslas buvo kaip galima racionaliau ir efektyviau panaudoti šias lėšas.
Molėtų rajono seniūnijų vietinių kelių ir Molėtų miesto gatvių, šaligatvių, stovėjimo aikštelių priežiūrai, remontui bei statybai 2002 metams skirtos lėšos buvo paskirstytos pagal kelių direkcijos parengtą metodiką.
Eil.
Nr. |
Objekto pavadinimas |
Atlikta darbų (Lt) |
| 1 |
Alantos seniūnija |
30816 |
| 2 |
Balninkų seniūnija |
32576 |
| 3 |
Čiulėnų seniūnija |
36121 |
| 4 |
Dubingių seniūnija |
39419 |
| 5 |
Giedraičių seniūnija |
41540 |
| 6 |
Inturkės seniūnija |
80089 |
| 7 |
Joniškio seniūnija |
34103 |
| 8 |
Luokesos seniūnija |
40948 |
| 9 |
Mindūnų seniūnija |
15980 |
| 10 |
Suginčių seniūnija |
78032 |
| 11 |
Videniškių seniūnija |
25669 |
| 12 |
Molėtų miesto gatvių priežiūra žiemos laikotarpiu |
57200 |
| 13 |
Vilniaus gatvės remontas |
85618 |
| 14 |
Liepų gatvės remontas |
306194 |
| 15 |
Melioratorių gatvės remontas |
203086 |
| 16 |
Ąžuolų ir Parko gatvių remontas |
19930 |
| 17 |
Alantos seniūnijos, Alantos ir aujasėdžio gyvenviečių asfaltavimo darbai |
207582 |
| 18 |
Molėtų miesto kelių ir gatvių inžinierinių konstrukcijų remontas, eismo reguliavimo priemonės |
8000 |
| 19 |
Molėtų m. kelių ir gatvių dangos remontas |
25434 |
| 20 |
Vietinių kelių ir gatvių remonto tech. Priežiūra |
6783 |
| |
Iš viso: |
1375120 |
Už rajono seniūnijoms skirtus 669 658 Lt. atlikti tokie darbai:
Eil.
Nr. |
Darbų pavadinimas |
Atliktų darbų kiekis |
| 1. |
Suremontuota žvyruotų kelių |
29,1 km. |
| 2. |
Nugreideriuota žvyruotų ir gruntinių kelių |
1076 km. |
| 3. |
Suremontuota asfaltuotos kelių dangos duobių |
971 m. kv. |
| 4. |
Suremontuota senos ir įrengta naujos asfalto dangos |
12578 m. kv. |
Molėtų miestui buvo skirta 705 462 Lt, atlikti tokie darbai:
Eil.
Nr. |
Darbų pavadinimas |
Atliktų darbų kiekis |
| 1. |
Įrengta lietaus kanalizacijos tinklų gatvėse |
94 m‘ |
| 2. |
Perklota kelio bordiūrų |
1981 m‘ |
| 3. |
Perklota šaligatvių |
2660m.kv. |
| 4. |
Perklota gazoninių bordiūrų |
1627m‘ |
| 5. |
Išasfaltuota gatvių ir automobilių stovėjimo aikštelių |
6310m.kv. |
| 6. |
Suremontuota asfaltuotos gatvių dangos duobių |
625m.kv. |
Valstybinės žvyrkelių asfaltavimo 2004-2008 m. programos įgyvendinimas dar labiau pagerins rajono kelių būklę:
| Eil. Nr. |
Kelio pavadinimas |
Ruožo ilgis km |
Vertė Lt |
| 1. |
Luokesa – Juozapava |
4,80 |
2160 |
| 2. |
Širvintos – Giedraičiai |
1,60 |
800 |
| 3. |
Budriškės |
1,00 |
450 |
| 4. |
Giedraičiai – Želva |
7,90 |
4000 |
| 5. |
Stacijava – Skudutiškis |
6,50 |
3250 |
| 6. |
Kapanauza – Verbiškės |
0,48 |
200 |
2003 metais pagal šią programą bus tęsiamas kelio į Miežonis asfaltavimas, gerinama Balninkų miestelio danga ir t.t. Dar daug kelių ir gatvių dangos gerinimo darbų lieka ateičiai ir Molėtuose, ir rajono gyvenvietėse.
Ekologija. Atliekų tvarkymas mūsų rajone lieka aktualia ir labai svarbia aplinkos apsaugos sritimi. Tiesa gamyboje, tiek buityje atliekų kiekiai sparčiai didėja, todėl, siekiant sumažinti komunalinių atliekų keliamą grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, reikalingas kruopštus pasiruošimas jų tvarkymui, nes patirties ir įgūdžių šioje srityje stokojama.
Vyriausybės nutarimu patvirtintas valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas bei nauja Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija įpareigoja savivaldybę tobulinti atliekų tvarkymo sistemą, kuri rajone pamečiui kuriama. Turime parengtą ir rajono tarybos sprendimu patvirtintą esamą komunalinių atliekų tvarkymo būklės apžvalgą ir rajono komunalinių atliekų tvarkymo strateginį planą 2001-2011 metams bei veiksmų planą 2002-2005 metams. Tai dokumentai, kuriuose numatytos teisinės, organizacinės ir techninės priemonės atliekoms tvarkyti. Praeitais metais kartu su seniūnijomis bei SP UAB „Molėtų švara“ parengti ir su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinti rajone esamų sąvartynų sutvarkymo planai.
Iš Utenos apskrities savivaldybių kooperuotų gamtos fondo lėšų pradėtas ruošti Utenos apskrities atliekų tvarkymo planas, kuris bus baigtas iki 2003 metų vidurio iš ISPA fondo lėšų.
Šiais metais reikalinga parengti ir patvirtinti rajono savivaldybės taryboje atliekų tvarkymo taisykles, kurios kartu su atliekų tvarkymo planu yra atliekų tvarkymo organizavimo savivaldybėje pagrindas.
Pagal rajono komunalinių atliekų tvarkymo veiksmų planą 2002-2005 metams pernai liko neatliktas eksploatuojamų sąvartynų pertvarkymo į rūšiavimo – perkrovimo aikšteles projekto parengimas. Tai padaryti būtina šiais metais.
Dėl nuostabaus reljefo ir puikių pakrančių į mūsų ežeringą Molėtų rajoną ilsėtis ir atostogauti kasmet atvyksta vis daugiau gyventojų iš didžiųjų mūsų miestų ir kaimyninių šalių. Tad mūsų pareiga sudaryti ir kuo palankesnes sąlygas žmonėms ilsėtis ir, žinoma, išsaugoti mūsų rajono turtą – aplinką, kraštovaizdį, saugomas teritorijas, biologinę įvairovę bei gamtinius išteklius. Tai antroji gamtosauginė sritis, kuriai privaloma skirti pakankamą dėmesį. Tam tikslui 2002 m. iš rajono gamtos apsaugos fondo buvo skirtos lėšos trumpalaikio poilsio vietų aplinkos tvarkymui Labanoro ir Asvejos parkuose. Šių lėšų didesnioji dalis panaudota poilsiautojų paliktų buitinių atliekų tvarkymui. Kitos lėšos naudotos šiukšlių konteineriams pirkti, lauko tualetams, šiukšlių dėžėms, mediniams suolams bei stalams pagaminti.
Būtina toliau kurti informacinę sistemą (stendus, rodykles, finansuoti rekreacinę įrangą, lauko baldus, tualetus).
Kita svarbi sritis – sąvartynų monitoringo programos kūrimas ir vykdymas, požeminio vandens monitoringas Molėtų miesto vandenvietėje, aplinkos apsaugos priemonės, neišnuomotų vandens telkinių įžuvinimas.
2002 m. pagrindiniai statybos ir rekonstrukcijos darbai ir lėšos
| Eil. Nr. |
Objekto pavadinimas |
Lėšos Lt |
| 1. |
Švietimo objektai: |
127.512 |
| 2. |
Molėtų pradinės mokyklos įkūrimas |
1.808.000,1 (valstybės investicijų programa) |
| 3.. |
Molėtų sporto centras |
25.000 |
| 4. |
Sveikatos objektai |
296.192 |
| 4.1. |
Rentgeno kabinetas |
174.242 |
| 4.2. |
PSPC patalpų renovacija |
121.950 |
| 5. |
Kultūros objektai |
6.133 |
| 6. |
SAPARD programa |
107.636 (iš savivaldybės) ir 175.203 iš SAPARD programos |
| 7. |
Melioracija |
478.000 |
| 8. |
Molėtų gatvių apšvietimo ir aikštės rekonstrukcija |
176.778,97 |
| 9. |
Pastato Vilniaus g.Nr.48 remontas |
27.720 |
| |
Iš viso: |
3.274.780 |
Molėtų pradinės mokyklos pagrindinio korpuso rekonstrukcijos lėšos yra 4.217.000 Lt. Antrojo etapo statybų liko atlikti darbų už 1.394.849 Lt.
Rūpinantis, kad žemė, melioracijos ir hidrotechnikos įrenginiai būtų ne tik tinkamai naudojami, prižiūrimi, išsaugoti, bet ir padidintas jų našumas 2002 metais rajonui skirta melioracijai 478,0 tūkstančiai litų
Pagal ūkininkų prašymus per metus buvo atlikta melioracijos sistemų ir hidrotechninių įrenginių rekonstrukcijos darbai:
1. Giedraičių seniūnijos Bekupės k. ūkininkės žemės sklypo drenažo rekonstrukcija.
2. Alantos seniūnijos Alantos mok. agrof. 2 ūkininkų žemės sklypų drenažo rekonstrukcija.
3. Čiulėnų seniūnijos ūkininko žemės sklypo drenažo rekonstrukcija.
4. Alantos sen. Gilužių k. pralaidos rekonstrukcija.
5. Joniškio sen. Stebulių k. pralaidos rekonstrukcija.
Rekonstrukcijos darbų vertė-278,79 tūkst. Lt.
Be sutrikimų veikė Šeštokiškių, Mindūnų, Lapavartės polderinės sausinimo sistemos, kurių eksploatacijai panaudota 42,11 tūkst. Lt.
Rajone pagal gyventojų pareiškimus remontuota drenažo rinktuvai ,drenažo sistemos ir hidrotechniniai įrenginiai seniūnijose:
Alantos sen.- 2vnt.;Balninkų sen.-2vnt.;Čiulėnų sen.-1 vnt.; Mindūnų sen.-2.;Videniškių sen.-1 vnt.; Suginčių sen.- 3vnt.;Luokesos sen.-2 vnt.; Giedraičių sen.-3 vnt. Joniškio sen.-1vnt.; Dubingių sen.-2 vnt. Atliktų darbų vertė -113,53 tūkst. Lt.
Atliktas10630 ha ploto melioracijos projektinės dokumentacijos archyvinės medžiagos skenavimas bei pritaikymas kasdieniniam naudojimui. Šių darbų vertė-16,26 tūkst. Lt.
Paruošta techninės dokumentacijos 2003 metų rekonstrukcijos bei remonto darbams už 22,31 tūkst. Lt
Dėl lėšų trūkumo nėra galimybės kalkinti dirvų, kurių rūgštingumas kasmet didėja, pašalinti krūmų, bebrų užtvankų magistraliniuose grioviuose, o 252,1 km keliams, įrengtiems melioracijos ir kaimo rėmimo fondo lėšomis, būtinas kapitalinis remontas.
APIBENDRINIMAS
1. Trejų metų rajono tarybos kadencijos pabaiga – kovo 19-oji. Tie metai buvo svarbių pokyčių įvairiose mūsų ūkio srityse ir aktyvios veiklos laikas. Taryba savo skirtąją kadenciją dirbo garbingai ir dalykiškai. Jos veiklos ir laikysenos strategija buvo subalansuota, nesiblaškyta priimant sprendimus, nepasiduota ambicingiems, bet nepagrįstiems sprendimams. Rajono taryba ir vykdomosios institucijos pirmiausia užtikrino visų savivaldybės sričių nuoseklų darbą. Tarybos narius vienijo gebėjimas susitarti, gebėjimas žiūrėti į perspektyvą ir matyti kaitos tikslus.
2. Būsimai tarybos kadencijai teks spręsti daug problemų bei tęsti pradėtus darbus:
a) vis svarbiau bus aktyviai veikti, kad pajėgtume pasinaudoti Europos Sąjungos programų parama;
b) teks aktyviai spręsti daugelio mūsų įstaigų materialinio būvio problemas, jų renovacijos klausimus bei vystyti rajono vandentvarkos ūkį;
c) teks ieškoti galimybių sudaryti sąlygas vis aktyvėjančių interesų ir teritorinių bendruomenių veiklai, ypač kaimo bendruomenių judėjimui;
d) reikės nuosekliai ir kryptingai įgyvendinti naują kaimo politikos plėtros modelį.
3. Plėtojant turizmo paslaugų struktūrą, reikės sukurti ir laikysenos bei veiksmų strategiją besiformuojančio dipolio (Vilnius-Kaunas) atžvilgiu, kad turėtume realios naudos ir savo kraštui, jo plėtrai.