MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2013 - 2017 METŲ APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMO PROGRAMOS IR MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2013 - 2017 METŲ APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2012 m. rugsėjo 13 d. Nr. B1-147
Molėtai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2011, Nr. 52-2504) 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu ir 4 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813; 2010, Nr. 54-2648) 4 straipsnio 3 dalimi,

Molėtų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a patvirtinti:

1. Molėtų rajono savivaldybės 2013-2017 metų aplinkos oro kokybės valdymo programą (pridedama).

2. Molėtų rajono savivaldybės 2013-2017 metų aplinkos oro kokybės valdymo programos įgyvendinimo priemonių planą (pridedama).

PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr.B1-147

MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2013 – 2017 METŲ APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Programos paskirtis, tikslas, įgyvendinimo laikotarpis:

1.1. Molėtų rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas (toliau - Programa) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ pakeitimo (Žin., 2010, Nr. 82-4364), Molėtų rajono savivaldybės 2011-2017 metų strateginiu plėtros planu, patvirtintu Molėtų rajono savivaldybės tarybos2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu B1-213.

1.2. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 (Žin., 2001, Nr. 106-3828), sąvokas.

1.3. Programos paskirtis - siekti užtikrinti švarų orą Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje.

1.4. Programos tikslas siekti užtikrinti, kad ribinės ar kitos Aplinkos oro apsaugos įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti.

1.5. Programos įgyvendinimo laikotarpis - 2013-2017 metai.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

2. Bendra informacija apie teritoriją (plotas, gyventojų, tarp jų vaikų, skaičius, gyventojų tankumo ir teritorijos užstatymo rodikliai, kita teritoriją apibūdinanti aktuali informacija).

Molėtų rajonas plyti rytinėje ežeringiausioje Lietuvos dalyje, šalia magistralės Vilnius – Utena, beveik pačiame Aukštaitijos viduryje (Aukštaičių aukštumoje). Rajonas ribojasi su Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Utenos ir Švenčionių rajonais. Pagal administracinį – teritorinį Lietuvos suskirstymą priklauso Utenos apskričiai. Administracinis centras – Molėtų miestas. Molėtų rajone priskaičiuojami 933 miesteliai ir kaimai. Nuo didžiausių šalies miestų Molėtai nutolę: nuo Vilniaus –64 km., nuo Kauno –112 km., nuo Klaipėdos –306 km., nuo Šiaulių –180 km., nuo Panevėžio –101 km.

Rajono plotas siekia 1367 kv. km., tai sudaro 18,9 proc. Utenos apskrities teritorijos arba 2,09 proc. visos Lietuvos. Ketvirtadalį rajono teritorijos užima miškai. Rajono miškingumas – 26,2 proc. Rytinėje rajono dalyje vyrauja pušynai, vakarinėje – mišrūs miškai, vyrauja eglynai, beržynai bei alksnynai. Vandens telkiniai, užimantys 8,8 proc. teritorijos ir 7 proc. pelkių – gamtinis rajono turtas. Rajone tyvuliuoja net 227 ežerai. Molėtų rajone yra ilgiausias Lietuvos ežeras Asveja (Molėtų rajone –30 km), teka upės Siesartis ir Virinta. Dalis rajono teritorijos patenka į Asvejos ir Labanoro regioninius parkus. Žemės rajone nederlingos (žemės ūkio naudmenų našumas – 31,1 balo), todėl visas rajonas priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Žemės ūkio naudmenos sudaro 46,8 proc. bendro rajono ploto. Atitinkamai miškai sudaro – 28,77 proc., vandenys – 8,78 proc., keliai – 2,01 proc., užstatyta teritorija – 2,01 proc. ir kita žemė – 11,73 proc. Nenaudojamos žemės yra mažai, tik 3,46 proc.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės2011 m. liepos mėnesio duomenimis Molėtų rajone gyveno 21 801 gyventojas, 1 kv. m tenka 16,4 gyventojų. Tai sudaro 13 proc. Utenos apskrities ir 0,68 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų. Pagal amžiaus struktūrą daugiausia gyventojų priklauso darbingo amžiaus grupei, tai sudaro 60,28 proc., mažiau pensijinio amžiaus grupei - 24,58 proc. ir iki darbingo amžiaus grupei - 15,14 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus.

3. Bendra informacija apie aplinkos oro kokybei neigiamą poveikį darančius veiksnius.

Molėtų rajono savivaldybės aplinkos oro kokybei neigiamą poveikį daro įvairūs veiksniai: stacionarūs ir mobilūs atmosferos oro teršėjai, teršalų pernašos iš kitų Lietuvos savivaldybių teritorijų bei kitų valstybių, geografinė padėtis, teritorijos reljefo bei genezės ypatybės.

3.1. Vykdoma pramonės veikla, pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai, jų išmetami šių teršalų kiekiai, numatomi esminiai pokyčiai Programos įgyvendinimo laikotarpiu.

Molėtų rajono savivaldybėje pagrindiniai aplinkos oro teršėjai yra Molėtų mieste. Miestas nepasižymi išvystyta pramone, todėl dabartiniu metu pagrindiniai aplinkos oro teršėjai yra: energetikos objektai (katilinės), namų ūkis, transportas.

Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje stambiausi oro teršėjai – įmonės, tai UAB „Molėtų šiluma“, UAB „Molesta“, UAB „Lakaja“, UAB „Sodo namas“ ir kt. Erdviniam oro taršos pasiskirstymui daro įtaką stacionarių ir mobilių teršalų emisijos šaltinių teritorinis išdėstymas, gatvių užstatymas bei gamtiniai veiksniai – meteorologinės ir orografinės sąlygos.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis tarša iš stacionarių taršos šaltinių 2009-2011 m. Molėtų rajone padidėjo 16,1 proc .2011 m. bendras išmestų teršalų kiekis sudarė 201,20 tonas, tuo tarpu2009 m. bendras teršalų kiekis siekė 168,71 tonas.

Iš stacionarių šaltinių išmetamų medžiagų struktūra Molėtų rajone:

Vykdant Programą, reikia planuoti ūkinę veiklą užtikrinant, kad nebus viršijamos nustatytos ribinės užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai bei nebus naudojamos teritorijos, kuriose dėl natūralių ar dirbtinų sąlygų teršalai sunkiau išsisklaido. Labai svarbu, statant ar rekonstruojant naujus ūkinės veiklos objektus, kurie gali tapti aplinkos oro taršos šaltiniu, parinkti geriausius prieinamus gamybos būdus. Taikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo sistemą būtina nustatyti priemones oro taršai mažinti taikant naujausias, mažai taršias technologijas. Miesto įmonėse diegiama aplinkos apsaugos vadybos sistema, padėsianti efektyviau stebėti, kontroliuoti ir vertinti aplinkosaugos rodiklius ir nuolat juos gerinti.

Kitas reikšmingas atmosferos oro teršėjas – tai mobilūs taršos šaltiniai – autotransporto priemonės. Molėtuose spračiai auga individualių lengvųjų automobilių skaičius, o šiltuoju metų laiku intensyvėjant rekreacijai, Molėtų rajone padidėja atvykstančių automobilių srautas, dėl to padidėja ir oro tarša azoto oksidais (NOx), sieros dioksidu (SO2), anglies monoksidu (CO), angliavandeniliais (CnHm), švinu (Pb) ir kt.

Molėtų miestą aplenkia magistralinis kelias A14 Utena – Vilnius, todėl miesto gatvėse nėra didelių tranzitinių transporto srautų. Miesto gyventojų susisiekimas su aplinkiniais miestais ir kaimais vyksta 5 krašto keliais. Molėtų mieste veikia trys viešojo transporto rūšys: autobusai, mikroautobusai ir taksi. Keleivius perveža UAB „Molėtų autobusų parkas“ ir privatūs vežėjai. Taip pat miesto teritorijoje lengvaisiais automobiliais važinėja gyventojai.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūra periodiškai keliuose tikrina automobilių atitikimą taršos normoms. Keletą metų viršijusių normatyvus automobilių skaičius nuolat mažėja. Tai lemia ne tik inspekcinės priemonės, bet ir sėkmingos prevencinės akcijos bei laipsniškas automobilių parko jaunėjimas.

3.2. Aprūpinimo šiluma sistema ir numatomi esminiai jos pokyčiai Programos įgyvendinimo laikotarpiu.

Molėtų rajone centralizuotai šiluma aprūpinama dalis Molėtų miesto, Giedraičių ir Naujasodžio gyvenviečių vartotojų. Likusioji šilumos vartotojų dalis Molėtų rajone vartoja šilumą, pagamintą individualiuose šilumos gamybos įrenginiuose, naudojančiuose dažniausiai kietą kurą (medieną, anglis), rečiau suskystintas dujas.

Molėtų rajone esančias centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas eksploatuoja UAB „Molėtų šiluma“. UAB „Molėtų šiluma“ Molėtų rajone eksploatuoja 3 centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas Molėtuose , Giedraičiuose ir Naujasodyje. Molėtų rajone centralizuotai tiekiama šiluma gaminama trijose katilinėse, bendra jų galia sudaro 24,80 MW. Metinis šiose katilinėse pagaminamos šilumos kiekis sudaro 30 GWh. Bendras centralizuoto šilumos tiekimo tinklų ilgis Molėtų rajone sudaro apie20,5 km.

Molėtų mieste šiluma centralizuotai tiekiama į bendrą tinklą sujungtais šilumos tiekimo tinklais iš pietinėje miesto dalyje (Mechanizatorių g. 70) esančios katilinės. Katilinėje įrengtas vienas 6,5 t/h našumo garo katilas ir trys vandens šildymo katilai, kurių bendra instaliuota galia sudaro 13,5 MW. Kaip pagrindinis kuras katilinėje kūrenama mediena, kūrenant mazutu dengiamas pikinis šilumos poreikis. Molėtų mieste eksploatuojami 139 šilumos mazgai, 33 šilumos mazgai renovuoti, juose įrengti karšto vandens ruošimo šildytuvai. Miesto katilinėje veikia 3 DKVR – 6,5 mazutu ir 2 biokuru (medžio skiedra) kūrenami katilai. Biokuru dirba: Danų firmos GVB – 11 4MW ir AB „Kazlų Rūdos metalas“ 5 MW galios katilai bei 1,7 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Tokiu būdu bendras centrinės katilinės projektinis galingumas sudaro 25,7 MW. Šiluma ir karštas vanduo tiekiamas į 1768 gyventojų butus, 15 iš jų individualūs gyvenamieji namai ir 45 įstaigoms ir organizacijoms.

Naujasodžio gyvenvietėje (Alantos seniūnija) vartotojai šiluma aprūpinami iš UAB „Molėtų šiluma“ eksploatuojamos 0,25 MW galios katilinės ir VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos 0,5 MW galios katilinės. Abi šios katilinės yra kūrenamos mediena. Iš UAB „Molėtų šiluma“ eksploatuojamos katilinės šiluma aprūpinama mokykla, vaikų darželis, parduotuvė ir trys gyvenamieji namai.

Giedraičių gyvenvietėje centralizuotai šiluma tiekima vidurinei mokyklai, darželiui ir penkiems gyvenamiesiems namams. Per metus Giedraičių katilinėje pagaminama apie 900 MWh šilumos, 11 % šilumos tenka šilumos nuostoliams trasose dengti. Instaliuota šilumos vartotojų galia sudaro 0,466 MW. Šiluma Giedraičiuose tiekiama tik pastatams šildyti, karštam vandeniui ruošti šiluma netiekiama. Ėmus tiekti šilumą karštam vandeniui ruošti, šilumos poreikiai išaugtų 40 MWh per metus.

Molėtų rajone šilumos gamybai daugiausia naudojama mediena ir mazutas. Mediena sudaro 99,2 proc. naudojamos žaliavos šilumos gamybai, mazutas sudaro 0,8 proc. lyginamąją naudojamo kuro dalį. Didelis medienos biokuro vartojimas mažina atmosferos taršą.

Prie energetikos tausojimo sparčiai prisideda būsto ir viešųjų pastatų atnaujinimo vykdomi projektai. Renovuodami būstą molėtiškiai gali ne tik pagerinti savo gyvenamąją aplinką, mažinant išteklių naudojimą, bet ir sumažinti šildymo išlaidas. Palyginus su neatnaujintais analogiškais, dar neatlikus viso namo renovacijos, namo gyventojai sutaupo nuo 16 iki 37 proc. šildymo išlaidų.

3.3. Susisiekimo sistema ir numatomi esminiai pokyčiai Programos įgyvendinimo laikotarpiu.

Transportas yra svarbi rajono ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis, kurios funkcija yra tenkinti visuomenės ir ūkio objektų poreikius, vežant krovinius ir keleivius. Molėtų rajono savivaldybėje kelių tinklas yra pakankamai išplėtotas. Per Molėtų rajoną eina vienas magistralinis kelias A14 Vilnius – Utena (ilgis96 km), gerai išvystytas regioninių ir vietinių kelių tinklas: 5 krašto ir 33 rajoniniai keliai. Kelių tinklo išvystymo rodikliai pagal kelių tankį ir kelių ilgį 1000 gyventojų yra artimi apskrities vidurkiui. Utenos apskrities atskiruose rajonuose nustatyta, kad didžiausias bendras kelių tankis – 0,40 km/km² yra Zarasų rajone. Didžiausias magistralinių ir krašto kelių tankis – 0,19 km/km² yra Molėtų rajone. Molėtų rajono bendras kelių tankis yra 0,35 km/km² ir šis rodiklis Utenos apskrityje yra ketvirtas. Tūkstančiui Molėtų rajono gyventojų tenka20,10 km, Ignalinos rajone – 23,04 km/1000 gyv. ir Zarasų rajone – 25,09 km/ 1000 gyv.

Molėtų rajone asfaltbetonio ir cementbetonio dangą turi daugiau nei 50 proc. vietinės reikšmės kelių, patobulintą dangą apie 7 proc. Didelę dalį automobilinių kelių sudaro žvyrkeliai. Dėl blogesnės kelio dangos automobilių išmetamosiomis dujomis ir triukšmu teršiama aplinka. Naujų kelių projektavimui ir statybai reikia nemažai lėšų, tuo tarpu jų trūksta esamiems keliams remontuoti ir prižiūrėti. Dalis rajono didesnių gyvenviečių gatvių neturi kietos dangos. Esant intensyviam autotransporto eismui, ypač vasarą, aplinkos oro kokybė dėl keliamų dulkių suprastėja. Norint pagerinti aplinkos oro kokybę, reikia praplatinti labiausiai automobilių transportu apkrautas gatves, sankryžas, automobilių stovėjimo aikšteles. Rekonstruoti esamus ir tiesti naujus vietinės ir rajoninės reikšmės kelius, gerinti regioninę transporto infrastruktūrą.

3.4. Kiti veiksniai (reljefas, klimato sąlygos, tarša iš kitų regionų ir kt.)

Molėtų rajono reljefui būdinga kalvų, klonių, daubų gausa, nuolydis vakarų pusėn, kur link teka dauguma krašto upių ir upelių. Kalvotą paviršių sudaro riedulių ir gargždo pilni priemoliai ir priesmėliai, vyrauja jaura, velėniniai dirvožemiai. Didžiausias krašto turtas – švari gamta, nes nėra didelių aplinką teršiančių pramonės įmonių. Ketvirtadalį rajono teritorijos užima miškai, rajono miškingumas – 26,2 proc. Vandens telkiniai užima 8,8 proc. teritorijos, pelkės - 7 proc. Dalis rajono teritorijos patenka į Asvejos ir Labanoro regioninius parkus.

Molėtų rajono savivaldybės teritorija yra Lietuvos rytuose. Rytų Lietuvos zona yra labiausiai nutolusi nuo jūros, klimatas daugiau kontinentalus. Žiemos šaltesnės, vasaros šiltesnės. Trumpesnis pavasaris ir ruduo. Vidutinė metinė temperatūra vasarą 17°C šilumos, žiemą –5,5 °C šalčio. Vidutinis metinis kritulių kiekis 650 –700 mm. Vienas kvadratinis centimetras žemės paviršiaus per metus vidutiniškai gauna 352 – 360 kJ saulės šilumos. Vidutiniškai saulėtų dienų būna 55 – 60 per metus. Šilčiausias yra liepos mėnuo, o pastoviausi orai yra rugpjūtį. Vegetacijos periodas trunka nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio. Pirmasis sniegas iškrenta jau lapkričio viduryje, bet pastovi sniego danga susiformuoja tik gruodžio mėnesį. Ji išsilaiko net iki kovo mėnesio vidurio. Dėl reljefo įvairumo, bei miškų ir ežerų, juntami ryškūs mikroklimato skirtumai.

Oro kokybė rajone priklauso nuo stacionarių ir mobilių taršos šaltinių emisijos bei nuo meteorologinės sklaidos. Molėtų mieste palankios teršalų kaupimuisi sąlygos susidaro, kai orus lemia pastovi oro masė – anticiklonai, gūbriai, mažo gradiento atmosferos slėgio laukai. Tokiais atvejai paprastai vyrauja ramūs, be kritulių orai, žiemą paprastai smarkiai atšąla, vasarą karšta. Didelė oro drėgmė, esant silpnam vėjui – rūkas, dulksna – taip pat sąlygoja didesnį oro užterštumą. Žiemą nemažą įtaką užterštumui turi oro temperatūra, nes spaudžiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant padidėja išmetimai į orą.

Atmosferos užterštumas sieros ir azoto junginiais siejamas su rūgštėjimo ir eutrofikacijos procesais gamtinėse ekosistemose ir bendru oro užterštumu. Atmosferos užterštumo lygį virš Molėtų rajono lemia ne tik šių teršalų emisijos iš vietinių taršos šaltinių, bet kartu su oro masių judėjimu susijusios teršalų pernašos iš Vakarų Europos ir Skandinavijos.

4. Informacija apie teritorijos, kuriai rengiama Programa, aplinkos oro užterštumo lygio vertinimą, užterštumo lygį, jo kitimo tendencijas.

Aplinkos politikos prioritetai aplinkos oro būklės stebėjimo srityje neatsiejami nuo darnios raidos prioritetų – pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai ir pavojaus žmonių sveikatai mažinimo, pasaulio klimato pokyčių ir jų padarinių švelninimo. Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtas valstybinis aplinkos oro monitoringas Lietuvoje vykdomas nuo1967 m. Oro kokybei vertinti Lietuvos teritorija pagal nustatytus kriterijus suskirstyta į aglomeracijas (Vilniaus ir Kauno) ir zonas (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų).2009 m. aplinkos oro kokybės monitoringo tinklą sudarė 14 automatizuotų oro kokybės tyrimo stočių, įrengtų didžiuosiuose šalies miestuose, pramonės centruose ir 3 kaimo vietovėse, nepertraukiamai matuojančių azoto oksidų, sieros dioksido, anglies monoksido, kietųjų dalelių, ozono, benzeno, tolueno koncentraciją, meteorologinius parametrus. Pusiau automatiniu būdu matuojama bendrųjų dulkių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, metalų koncentracija apatiniame, arčiausiai žemės esančiame, oro sluoksnyje.

Siekiant įvertinti erdvinį teršalų pasiskirstymą, ES direktyvose numatyta aplinkos kokybės vertinimą modeliavimo būdu naudoti kaip papildomą oro kokybės vertinimo metodą. Nors šis metodas pasižymi mažesniu tikslumu, negu matavimai, tačiau, pasinaudojant turimais teršalų išmetimų ir meteorologinių parametrų duomenimis, galima apskaičiuoti teršalų erdvinį pasiskirstymą tose teritorijose, kuriose matuoti nėra galimybių.

Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje nevykdomas nuolatinis automatizuotas oro kokybės stebėjimas. Savivaldybėje nėra stacionarių oro stebėjimo stočių, todėl nežinoma oro kokybė atskirose savivaldybės dalyse. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės kontrolės skyrius atlieka tik kontrolinius teršiančių emisijų iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių į atmosferą patikrinimus. Oro kokybė vertinama lyginant išmatuotą teršalų koncentraciją su numatytomis užterštumo normomis – ribinėmis vertėmis.

Pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai yra pramonės, energiją gaminančių įmonių išmetimai, individualių namų šildymas bei transporto keliama tarša.

Savivaldybės orą labiausiai teršia autotransporto išmetamosios dujos, kuriose yra daugiau kaip 200 įvairių cheminių junginių. Higieniniu požiūriu pagrindiniai teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės (dulkės, suodžiai), sieros dioksidas. Oro taršos lygis priklauso nuo autotransporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių važiuojamosios dalies pločio, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų. Taip pat oro kokybei įtaką daro transporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darbo rėžimas, naudojamas kuras. Autotransporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido.

Katilinių, individualių namų šildymo išmetimai padidėja šaltuoju metų laiku, kai išauga šiluminės energijos poreikis.

Oro užterštumą taip pat lemia meteorologinės sąlygos: silpnas vėjas, orai be kritulių, rūkas, dulksna. Stiprus vėjas dažniausiai išsklaido teršalus, patekusius į atmosferą, tačiau kartais kietųjų dalelių koncentracija dar padidėja, nes nuo nešvarių gatvių ar šalikelių dulkes į orą pakelia ir ne tik pravažiuojantys automobiliai, bet ir vėjo gūsiai.

Aplinkos apsaugos agentūra2011 m. spalio mėnesį baigė vykdyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų finansuotą projekto dalį „Lietuvos oro kokybės monitoringo sistemos modernizavimas naudojant difuzinius ėmiklius“. Vykdant šį projektą, 2010-2011 m., naudojant difuzinius ėmiklius, įvertinta sieros dioksido, azoto dioksido, benzino vidutinė metinė koncentracija aplinkos ore visuose šalies miestuose, kuriuose yra ne mažiau kaip 5000 gyventojų bei kitose tyrimų vietose, išsidėsčiusiose kas50 kmvisoje Lietuvos teritorijoje.

Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje atliktų tyrimų rezultatai:

Iš pateiktų rezultatų matyti, kad Molėtų rajone atliktų azoto dioksido, sieros dioksido ir benzino vidutinės metinės koncentracijos nebuvo viršytos.

5. Informacija apie iki Programos rengimo taikytas aplinkos oro taršos mažinimo priemones (vietos, regionines, nacionalines ir (ar) tarptautines), jų poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui.

Oro kokybės apsauga yra viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos sričių. Nesant gerai įrengtų ir patogių apvažiuojamųjų automobilinių kelių, gatvių, didėja autotransporto neigiamas poveikis Molėtų rajono centrinės dalies aplinkai. Kita vertus, nors transportas ir yra pagrindinis teršėjas, pastaruoju metu mažėja ir transporto tarša arba ji tampa ne tokia pavojinga. Nebenaudojamas švinu prisotintas benzinas, didėja suskystintų dujų naudojimas. Modernėjant transporto priemonėms sunaudojama mažiau kuro ir mažiau teršiama aplinka. Didėjant asfaltuotų gatvių ilgiui, mažėja oro tarša kietosiomis dalelėmis (dulkėmis). Kiekvieną pavasarį Molėtų mieste yra renkamas po žiemos sezono susikaupęs smėlis, purvas ir ant kelkraščių susikaupusios žemės. Taip pat taikytinos priemonės yra įvardintos 3.1., 3.2. ir 4 punktuose.

6. Programos įgyvendinimo laikotarpiu numatomos taikyti konkrečios aplinkos oro taršos mažinimo priemonės, įgyvendinimo terminai, kiekvieną priemonę įgyvendinanti (-čios) įmonė (-s) ar įstaiga (-os), finansavimo šaltinis (-iai), už kiekvienos priemonės įgyvendinimą atsakingas (-i) vykdytojas (-ai) (fizinis (-iai) asmuo (-enys).

PATVIRTINTA
Molėtų rajono savivaldybės tarybos
2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. B1-147

MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2013-2017 M. APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS